2024-09-11 Nr. AB-12872-3-63-3-00142-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-257-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00142-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-12 (AG2-172/14-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti policiją iš naujo tirti pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Klaipėdos AVPK) dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. spalio 13 d. rašto Nr. 30-S-9975 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčią dalį, norėdamas pranešti, kad jam įtartinas romų tautybės asmuo, prisistatęs svetima pavarde ir įtartinai, pareiškėjo supratimu, elgdamasis ilgą laiką stebėjo aikštelę, kurioje pareiškėjas dirba, kažko bijojo, tuo sukėlė pareiškėjui įtarimą, pastatė automobilį ir pats dingo. 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjas nusprendė apie šias aplinkybes informuoti policiją, kad pareigūnai nustatytų, kas atsitiko, nes pareiškėjas įtarė kažką negero. Pareiškėjas viską papasakojo policininkams, tačiau jie raštu nepaėmė iš pareiškėjo išsamaus paaiškinimo, policininkė padiktavo pareiškėjui, ką rašyti, užregistravo pareiškimą ir pažadėjo perduoti jį komisarui. Pareiškėjas kitą dieną gavo Raštą, iš kurio suprato, kad policija netyrė jo nurodytų aplinkybių, nei policija, nei Komisija neatliko jokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimo.

Teismas iš pareiškėjo skundo teismui turinio nustatė, jog pareiškėjas su pareiškimu į policiją kreipėsi ne dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, o norėdamas pranešti apie galbūt įvykdytą ar vykdomą nusikaltimą, t. y. dėl kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, nurodytą Sprendime, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui Raštas tiesioginių teisinių padarinių nesukelia, o nesukeliantis teisinių padarinių Raštas negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčas nepriskiriamas administraciniams ginčams, Komisija neturėjo pareigos nagrinėti skundą, tačiau turėjo atsisakyti priimti skundą, o jei skundas priimtas, bylą nutraukti, nes ji nepriskirtina Komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad ginčas nepriskiriamas administraciniams ginčams, todėl skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas mano, jog buvo padarytas nusikaltimas, kurio policija netyrė, pareiškėjas gali šiuos policijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), t. y. atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, apskųsti prokurorui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą kitos sudėties teismui.

Pareiškėjo vertinimu, ginčijama nutartimi neteisėtai apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į policiją dėl įtartino asmens automobilių saugojimo aikštelėje pastatyto automobilio, tačiau policija nepagrįstai atsisakė tirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o Komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. P. skundą atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavus, jog skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių padarinių, todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku. Teismas vertino, kad Komisija neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjo skundą ir turėjo atsisakyti jį priimti arba bylą nutraukti, nes ji nepriskirtina Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Šiuo atveju Komisija nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. spalio 13 d. rašto Nr. 30-S-9975 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo. Komisija nustatė, kad Raštu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2023 m. spalio 12 d. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK, prašydamas nustatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Kaštonų g. 20a, Klaipėdoje, automobilį Opel Zafira pastačiusio asmens telefono numerį, gyvenamąją ar registracijos, taip pat nurodė, kad už saugojimo aikštelės paslaugas nėra sumokėta. Ginčijamu Raštu Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir informavo pareiškėją, kad policija nėra transporto priemonių registro turėtoja, todėl dėl informacijos gavimo pareiškėjas turėtų kreiptis į valstybės įmonę Regitra.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo ginčijamo Rašto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, sprendė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai paliktas nenagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, konstatavus, kad jis pateiktas ne pagal kompetenciją.

Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde Komisijai nurodė aplinkybes, susijusias su neteisėtu atsisakymu tirti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu Komisija nurodė, kad Komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, todėl ji neturi teisės vertinti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų bei sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, registravimo ir panašiai

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nustatė, kad pareiškėjo keliamas ginčas, be kita ko, yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, t. y. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK, prašydamas suteikti administracinę paslaugą, t. y. pateikti informaciją apie automobilių saugojimo aikštelėje, kurioje dirba pareiškėjas, palikto saugoti automobilio savininką ir vertino Rašto atitikimą viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, kad Raštas nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku, o Komisija turėjo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-698-442/2023). Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertinus pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir atskirojo skundo argumentus, Komisijos sprendimo turinį, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu (skundu) ir gavo atsakymą, su kuriuo nesutikdamas kreipėsi į Komisiją.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Kaip jau minėta, Komisija, išnagrinėjo pareiškėjo skundą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, o pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neturėjo teisės vertinti Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir konstatuoti, kad Komisija nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi tokia išvada gali būti daroma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje padarė išvadą, kad skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka ir nepagrįstai pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti šį skundą, todėl pareiškėjo atskirais skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Iveta Pelienė