74f4dfa4-b3aa-4e49-b632-9901cd892f88 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35412-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.1., 1.1.8.1.1., 1.1.8.8., 2.1.7.4.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.4.2., 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nuteistajam I.

B.,ekspertui Dmitrijui Fominui (Dmitrij Fomin),vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme deÅ¡imčiai metų.M. L. (M. L.) naudai iÅ¡ I. B. priteista 5 863,38 Eur (penki tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys eurai 38 ct) turtinės žalos atlyginimui, ir 30 000,00 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iÅ¡ I.

B. priteista 5 491,43 Eur (penki tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas euras 43 ct) turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu I. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 28 d. apie 1.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė į veidÄ N. L. (N. L.), kuris nuo suduoto smÅ«gio krito ir galva trenkėsi į kietÄ grindų pagrindÄ , tuo padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkÅ¡tuose galvos audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės, kaktinės skilčių, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ kirmino pamatinės dalies, galvos smegenų sumuÅ¡imu kaktinių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose, kas komplikavosi iÅ¡oriniu kraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu, deÅ¡inio plaučio uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų N. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d.

VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje mirė.Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteistas. Remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BK 2 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis nekaltumo prezumpcijÄ , taip pat nacionalinių teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-269/2013) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (Barber, Messeguė and Jabardo v.

Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009), įtvirtinančia taisyklę, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi minėtomis įstatymo nuostatomis, pažeidė in dubio pro reo (lot. abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimus bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.Pirma, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytas N. L. sužalojimo mechanizmas.

Apklausiamas teisme Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1015/2016 (01) (toliau – specialisto iÅ¡vada Nr. M 1015/2016 (01)) pateikęs ekspertas negalėjo atsakyti į visus svarbius klausimus, susijusius su N. L. sužalojimo mechanizmu. Apelianto vertinimu, siekiant paÅ¡alinti kilusius neaiÅ¡kumus, turėjo bÅ«ti skirta kompleksinė teismo medicinos ekspertizė. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo prieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto Dmitrijaus Fomino pateiktoms iÅ¡vadoms ir eksperto parodymams teisme.

Apklausiamas teisme minėtas ekspertas neneigė, kad sužalojimas ties N. L. kairiuoju antakiu galėjo atsirasti pastarajam Å¡ia kÅ«no vieta atsitrenkiant į durų staktÄ . Be to, iÅ¡ eksperto aiÅ¡kinimų galima spręsti apie itin maÅ¾Ä tikimybę, jog sužalojimas ties N. L. kairiuoju antakiu galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant vien tik kumščiu. Eksperto nuomone, toks sužalojimas galėjo atsirasti smÅ«giuojant ranka, ant kurios pirÅ¡to buvo užmautas žiedas ar kitas briaunuotÄ pavirÅ¡ių turintis daiktas.

Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas įvykio metu ant deÅ¡inės rankos mÅ«vėjo žiedÄ , kuriuo bÅ«tų galėjęs padaryti aptariamÄ sužalojimÄ . Juo labiau, kad bylos medžiagoje esančios nuotraukos, prieÅ¡ingai nei duodamas parodymus teigė nukentėjusysis M. L., patvirtina, kad apeliantas savo turimÄ Å¾iedÄ neÅ¡ioja ant kairės rankos. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, apelianto vertinimu, apygardos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sužalojimus, dėl kurių mirė N. L., padarė bÅ«tent apeliantas.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių sektų, kad apeliantas, kuris yra deÅ¡iniarankis, smogė kumščiu N. L. į kairę kaktos sritį ties antakiu, tada N. L. griuvo ant keramikinėmis plytelėmis iÅ¡klotų grindų ir sutrenkė galvÄ , dėl ko kilo papildomos komplikacijos ir galiausiai N. L. mirė. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku, ar N. L. krito veidu į grindis, ar aukÅ¡tielninkas. Apygardos teismas nuosprendyje Å¡ių aplinkybių tinkamai neanalizavo ir nevertino, nenustatė, ar žaizda ties kairiuoju N. L. antakiu atsirado dėl nuteistojo suduoto smÅ«gio kumščiu, ar nukentėjusiajam galva atsitrenkus į grindis.

Apelianto teigimu, nustatyti tikslų N. L. sužalojimų mechanizmÄ yra bÅ«tina, nes nuo to priklauso iÅ¡vada, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar apelianto veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių.Antra, byloje nėra nustatyta įvykių seka laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. 1.00 val. iki 2.00 val. Apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 1.30 val. tyčia sudavė kumščiu į veidÄ N. L., dėl ko pastarasis vėliau mirė. Tačiau apygardos teismas nenustatė, kur tai buvo padaryta, kokie buvo apelianto veiksmai prieÅ¡ suduodant smÅ«gį ir vėliau.

Juo labiau, kad dalies byloje apklaustų liudytojų teigimu, smÅ«gis nukentėjusiajam buvo suduotas iki apeliantui iÅ¡einant į namo kiemÄ , o kitos liudytojų dalies teigimu – apeliantui grįžus į namo vidų. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisme apklaustų liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrįstai neįvertino apelianto naudai. Trečia, liudytojos Z. G. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatoriumi, kurio stenograma cituojama apeliaciniame skunde, turinys patvirtina, kad apeliantas nesužalojo nukentėjusiojo N. L..

IÅ¡ minėto pokalbio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad N. L. susižalojo griÅ«damas ir atsitrenkdamas į durų staktÄ ar kitÄ daiktÄ , o ne buvo sužalotas apelianto. TokiÄ galimybę apklausiamas teisme nurodė ir ekspertas Dmitrijus Fominas. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes nuosprendyje nepagrįstai vertino kaip nereikÅ¡mingas. Nuteistojo įsitikinimu, liudytoja Z. G., skambindama į BPC ir bendraudama su greitosios pagalbos gydytoju bei dar nežinodama apie N. L. patirtų susižalojimų rimtumÄ , nurodė teisingas įvykio aplinkybes apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo pats atsitrenkdamas į duris.Ketvirta, apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas byloje taip pat buvo atliktas netinkamai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neobjektyviai.

Ikiteisminio tyrimo procese nebuvo siekiama objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nors įtariamojo I. B. ir mirusiojo artimųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo procese, tiek teisme buvo visiÅ¡kai skirtingi, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad su mirusiojo artimaisiais buvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje procesiniai veiksmai, tačiau įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje neatliktas. MinėtÄ procesinį veiksmÄ buvo praÅ¡yta atlikti bylos teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patvirtinti I.

B. teisme duotus parodymus. Be to, Å¡io procesinio veiksmo atlikimo metu gauti papildomi įrodymai, teismo medicinos ekspertui galėjo padėti nustatyti tikslias nukentėjusiojo N. L. mirties aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį apelianto praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė.Penkta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neįvertino aplinkybės, jog dauguma liudytojų Å¡ioje byloje yra suinteresuoti bylos baigtimi nukentėjusiojo N. L. giminaičiai. Apelianto teigimu, prieÅ¡ingai nei apklausų metu nurodė nukentėjusysis M.

L. ir kiti pastarajam artimi liudytojai, jis 2016 m. liepos 27 – 28 d. minėto nukentėjusiojo namuose vykusioje vestuvių ceremonijoje ir Å¡ventėje dalyvavo iÅ¡ anksto pakviestas, laimino jaunuosius bei atliko kitas romų tautybės asmenų vestuvių ceremonijai bÅ«dingas apeigas. Nukentėjusysis M. L. nuo teismo slėpė aplinkybę, jog vestuvių ceremonija bei Å¡ventė buvo filmuojamos. Vėliau jis įsipareigojo pirmosios instancijos teismui pateikti šį vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau to nepadarė.

Apelianto vertinimu, minėtas vaizdo įrašas teismui nebuvo pateiktas dėl jame užfiksuotos apeliantui naudingos informacijos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis N. L. ir liudytojai buvo itin apsvaigę nuo alkoholio. Taigi, ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės liudytojams įsimenant įvykio aplinkybes bei duodant apie jas parodymus. Apelianto vertinimu, iš nukentėjusiojo M. L. bei bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų elgesio bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie siekia atkeršyti apeliantui ir jį bet kokia kaina nuteisti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbime dalyvavo visuomenės informavimo priemonių atstovai. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė in dubio pro reo principÄ , nes kilusios abejonės, o ypač susijusios su N. L. sužalojimo mechanizmu, liudytojos Z. G. paaiÅ¡kinimais BPC operatoriui bei greitosios medicininės pagalbos specialistui, privalėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai, todėl jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo I.

B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, ginčijamas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp I. B. padarytos nusikalstamos veikos ir jos padarinių, taip pat tyčinė nuteistojo kaltė. Be to, apeliaciniame skunde nurodomi ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai, atkreipiamas dėmesys į liudytojų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, jų parodymų prieÅ¡taringumÄ , nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti tinkamai, laikantis BPK nuostatų, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo N. L. sužalojimo mechanizmÄ ir kitas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo I. B. nusikalstamais veiksmais, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo N. L. sužalojimo mechanizmas buvo nustatytas – I. B. tyčia kumščiu sudavė į veidÄ N. L., kuris nuo suduoto smÅ«gio krito ir galva trenkėsi į kietÄ grindų pagrindÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkÅ¡tuose galvos audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės, kaktinės skilčių, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ kirmino pamatinės dalies, galvos smegenų sumuÅ¡imu kaktinių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose, kas komplikavosi iÅ¡oriniu kraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu, deÅ¡inio plaučio uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų N. L. 2016 m. rugpjūčio 7 d.

VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje mirė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ne tik nuteistojo atliktus veiksmus bet ir priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Nuteistasis I. B. savo kaltę dėl smūgio sudavimo ir N. L. nužudymo neigė viso proceso metu, tačiau jo parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. B. nurodė, kad konflikto metu jokių smurtinių veiksmų neatliko, nukentėjusiajam nesmūgiavo, priešingai, būtent nukentėjusysis N. L. jam kumščiu trenkė į nosį.

Nukentėjusysis galimai susižalojo pats, kai apeliantas, nukentėjusysis ir pastarojo dukra S. L., kuri stovėjo tarp apelianto ir nukentėjusiojo, galimai dėl buvusio girtumo, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir netyčia nugriuvo ant virtuvės grindų. Nukentėjusysis nugriuvo aukÅ¡tielninkas, o kai jis atsistojo nuo grindų, jo antakis kraujavo. Jie krito tarpduryje į prausyklÄ , todėl, apelianto manymu, N. L. galėjo prasiskelti galvÄ atsitrenkęs į durų staktÄ . Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat neigė savo kaltę bei nurodė jau kitas įvykio aplinkybes, t. y. kad po žodinio konflikto N. L. jam į veidÄ smÅ«giavo galva, ja pataikydamas į apelianto dantis, dėl ko ir galėjo prasikirsti antakį.

Apelianto teigimu, jam kartu su žmona bandant iÅ¡eiti iÅ¡ namo ir stovint namo tarpduryje, nukentėjusysis N. L. toliau jį įžeidinėdamas, čiupo apeliantÄ deÅ¡ine ranka, o kaire užsimojo jam trenkti. Apeliantui bandant iÅ¡sisukti nuo smÅ«gio, jie abu su nukentėjusiuoju nukrito ant grindų, o ant jų dar užvirto N. L. dukra S. L. bei Å¡alia buvusi apelianto žmona. Jiems atsikėlus N. L. vėl norėjo pulti apeliantÄ , bet nukentėjusiojo dukra S. L. bandė tam sutrukdyti. Apeliantas nestipriai stumtelėjo N. L., dėl ko pastarasis nenugriuvo, o tik atsisėdo ant virtuvės grindų.

Taigi, pasak nuteistojo, N. L. mirtis įvyko nuo sužalojimų, kuriuos neblaivus nukentėjusysis patyrė pats krisdamas ir galva atsitrenkdamas į grindis. Tačiau pirmiau aptarti nuteistojo parodymai, kuriuos iš dalies patvirtino tik jo žmona L. B., paneigti tiek liudytojoų S. L. (nukentėjusiojo N. L. dukros), Z. G. (nukentėjusiojo N. L. marčios), A. L. (A. L.) (nukentėjusiojo N. L. brolio), M. S. (S.) (nukentėjusiojo N. L. sūnėno) parodymais, nuteistojo žmonos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, eksperto Dmitrijaus Fomino parodymais, tiek kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Specialisto išvadoje Nr. M 1015 /2016 konstatuota, kad be pirmiau nurodytos N. L. mirties priežasties, N. L. lavone nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkštuose galvos audiniuose; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio momeninės, kaktinės, smilkininės skilčių; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš smegenėlių kirmino pamatinės dalies; galvos smegenų sumušimas kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, pavirÅ¡iumi, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos į VÅ¡Ä® RVUL 2016 m. liepos 28 d. Sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Pirmiau paminėtų N. L. galvoje nustatytų sužalojimų morfologinis vaizdas yra panaÅ¡us, todėl pasisakyti, kuris iÅ¡ jų buvo padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad N. L. po visų sužalojimų jam padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės dėl progresuojančio galvos smegenų brinkimo.

Sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija bei morfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje N. L. buvo sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 53-59). Teismo medicinos ekspertas Dmitrijus Fominas, apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ dėl sužalojimų pobÅ«džio, jų skaičiaus, atsiradimo bÅ«do, mirties priežasties. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas parodė, kad vertikali muÅ¡tinė žaizda ties kairiuoju antakiu galėjo atsirasti nuo tiesioginio smÅ«gio briaunÄ turinčiu daiktu, tai galėjo bÅ«ti žiedas, durų stakta ir pan.

Mažai tikėtina, kad Å¡i žaizda atsirado nuo smÅ«gio kumščiu. N. L. nustatytoje žaizdoje ties kairiuoju antakiu nebuvo užfiksuoti konkretaus daikto požymiai, todėl nėra galimybės identifikuoti daikto, kuriuo galimai buvo sužalotas N. L.. Taip pat mažai tikėtina, kad tokia žaizda galėtų atsirasti galva atsitrenkiant kitam asmeniui į panosę dantimis. Tikėtinas toks N. L. sužalojimų padarymo mechanizmas: smÅ«gis į vietÄ ties kairiuoju antakiu, po ko jis pargriuvo ant grindų, atsitrenkdamas galva į jas ir patirdamas jam nustatytus kitus galvos sužalojimus, dėl kurių jis mirė.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertas parodė, kad N. L. mirties priežastis buvo galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs žaizda, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu, taip pat galvos smegenų sumuÅ¡imu. Å ie trauminiai poveikiai galėjo vienas kitÄ dengti, o nukentėjusysis galėjo mirti ir nuo trauminio poveikio į galvÄ , kurio žymių nėra. Tačiau finalinis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalų, kuris suspaudė smegenis ir audinių brinkimas įvyko bÅ«tent dėl griuvimo.

Kai žmogus pasidaro sužalojimÄ griuvimo metu, tai sužalojimas susidaro prieÅ¡ingoje pusėje, negu jo padarymo vieta. Žuvusiojo N. L. galvoje nustatyti mirtį sukėlę sužalojimai labiau bÅ«dingi griuvimui, kÄ patvirtina tyrimo metu nustatyti sumuÅ¡imo židiniai. Trauminis poveikis galėjo bÅ«ti padarytas į bet kuriÄ vietÄ , tačiau Å¡iuo atveju labiausiai tikėtina, kad į prakirstos žaizdos projekcijos sritį. Kitų trauminių poveikių, kuriuos bÅ«tų galima sieti su kraujo iÅ¡siliejimu, nėra.Nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1015/2016 ir eksperto parodymuose teigiama, kad neatmestina tikimybė, jog N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir nukentėjusiajam pačiam griÅ«nant, tačiau savaiminio griuvimo versija Å¡ioje byloje paneigiama liudytojų parodymais.

Liudytoja S. L., duodama parodymus apie konflikto tarp jos tėvo ir I. B. eigÄ , nuosekliai parodė, kad konfliktas tarp I. B. ir N. L. prasidėjo ir vystėsi virtuvėje. IÅ¡ jos parodymų seka, jog iÅ¡ pradžių jos tėvas ir nuteistasis konfliktavo žodžiu. Vėliau, bÅ«dama virtuvėje, ji matė, kaip besitęsiant žodiniam konfliktui I. B. priÅ¡oko prie jos tėvo, sugriebė jį už rÅ«bų ir pradėjo tampyti. Jai atsistojus į jų tarpÄ , I. B. jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji trenkėsi į sienos kampÄ ir neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo.

GriÅ«dama ji sugriebė I. B. už baltinių ir jį taip pat pargriovė ant grindų. Å one prie jų dar nugriuvo ir jos tėvas N. L.. Jiems nugriuvus, I. B. nenustojo tampyti už rÅ«bų N. L.. Tuomet ji, įsispyrusi kojomis ar tai į I. B., ar tai į savo tėvÄ , bandė juos iÅ¡skirti. Jai padėjo M. S., Z. G. ir A. L.. Jiems pavyko juos iÅ¡skirti ir pakelti nuo grindų. Konfliktas trumpam pasibaigė, nes krisdama ji alkÅ«ne pataikė I. B. į lÅ«pÄ ir pastarasis pastebėjo bėgantį kraujÄ .

Tuomet ji su A. L. iÅ¡vedė I. B. į laukÄ , kad nusiramintų. Jiems pasikalbėjus I. B. pasakė, kad eina atsipraÅ¡yti jos tėvo N. L.. Ji ir I. B. grįžo į namÄ . Tuo metu jos tėvas N. L. sėdėjo ant sofos ir, pamatęs, kad į namus atėjo I. B., atsistojo. Tačiau I. B., užuot atsiprašęs jos tėvo, priėjęs prie N. L., staiga sudavė smÅ«gį kumščiu pastarajam virÅ¡ kairiojo antakio, ir Å¡is nuo suduoto smÅ«gio griuvo ant grindų. Jis griuvo pusiau ant Å¡ono, o iÅ¡ prakirstos vietos virÅ¡ kairiojo antakio pradėjo bėgti kraujas.

I. B. atsisėdo ant jos tėvo jį apžergdamas, suėmė šį už plaukų ir tris, keturis kartus sudavė į veido sritį, tačiau ji nematė, ar smÅ«giai pasiekė tikslÄ . Liudytoja nurodė ėmusi Å¡aukti pagalbÄ ir netrukus iÅ¡ kito kambario atbėgo M. S.. Å is padėjo nutempti I. B. nuo N. L.. Tada I. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Kaip tik tuo metu į namus atbėgo ir jos brolis M. L. su nuteistojo žmonos L. B. broliu A. A. (A. A.) aiÅ¡kintis kas vyksta. Lauke liudytoja matė stovintį tėvo brolį A.

L., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Pastarasis šaukė, kad I. B. sudavė ir jam. Šiuos liudytojos S. L. parodymus iš dalies patvirtino liudytojas M. S.. Jis taip pat parodė matęs, kaip būdamas virtuvėje I. B. pagriebęs už rūbų pradėjo tampyti N. L., o S. L. bandė juos skirti ir jie visi trys – S. L., I. B. ir N. L. pargriuvo ant grindų. Tačiau I. B. nesiliovė tampyti N. L., todėl jis (liudytojas), nukentėjusiojo marti Z. G., ir nukentėjusiojo brolis A. L. juos išskyrė ir pakėlė nuo grindų.

I. B. lÅ«pa kraujavo, todėl A. L. ir S. L. nuvedė I. B. į voniÄ nusiprausti, o vėliau palydėjo į laukÄ . Kadangi konfliktas nurimo, jis (liudytojas) nuėjo miegoti į greta virtuvės esantį kambarį. Tačiau gal po 5-10 minučių jis pamatė, kaip į virtuvę iÅ¡ lauko įėjo I. B.. Kas vyko toliau, liudytojas nematė, bet iÅ¡girdo trenksmÄ , tarsi kas kristų, o po to iÅ¡girdo riksmus. Vėl atbėgęs į virtuvę jis pamatė, kad N. L. guli ant grindų, jam iÅ¡ kairio antakio teka kraujas, o ant jo, jį apžergęs, sėdi I.

B. ir smÅ«giuoja į veido sritį. Tuomet liudytojas sugriebė I. B. ir nutempė jį nuo N. L.. I. B. išėjo į kiemÄ . Liudytojas, išėjęs į kiemÄ pamatė A. L., kuriam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Pastarasis Å¡aukė, kad I. B. sudavė ir jam. Tuo metu N. L. stovėjo ant laiptų, sužalota galva jam smarkiai kraujavo. A. L. nuėjo praustis, o N. L. atsisėdo ant sofos virtuvėje. Kažkuriuo momentu, matyt iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , į namus atbėgo ir M. L. bei A. A.. Besėdint kambaryje N. L. pasijuto blogai ir buvo paguldytas ant sofos, iÅ¡kviesta greitoji pagalba.

Nepaisant to, kad liudytojas M. S. nematė smÅ«gio, kuriuo buvo sužalotas N. L., tačiau Å¡io liudytojo parodymai apie konflikto pradžiÄ atitinka liudytojos S. L. parodymus. Å is liudytojas taip pat patvirtino, kad konfliktas vyko virtuvėje, o N. L. iki nuteistojo I. B. sugrįžimo į namÄ po to, kai buvo palydėtas į laukÄ , nebuvo sužalotas ir jautėsi gerai. Be to, liudytojo M. S. parodymus, kad nukentėjusysis N. L., po to, kai jam buvo prakirsta galva, buvo išėjęs iÅ¡ virtuvės ir stovėjo ant namo laiptų patvirtina ne tik įvykio vietos apžiÅ«ros bei papildomos apžiÅ«ros protokoluose ant namo durų slenksčio ir sienos Å¡alia durų staktos užfiksuotos kraujo dėmės, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 328/2016(01), kurioje konstatuota, jog nuoplovose nuo slenksčio ir nuo sienos prie lauko durų rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su N. L. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe (t. 1, b. l. 8-13, 14-26, 31-32). Aplinkybę, kad po sužalojimo tėvas buvo išėjęs iÅ¡ virtuvės ir stovėjo ant namo laiptų duodamas parodymus teisme nurodė ir nukentėjusysis M. L., kuris pats betarpiÅ¡kai visų konflikto aplinkybių ir jo eigos nematė. Tačiau Å¡is liudytojas parodė, kad I. B. sutiko jau iÅ¡einantį iÅ¡ namo, o įėjęs į namo vidų rado savo tėvÄ N. L. kraujuojančiu kairiuoju antakiu.

Tik tada tėvas išėjo į laukÄ ir netrukus grįžo į namo vidų. Apie tėvo sužalojimo aplinkybes sužinojo iÅ¡ savo žmonos Z. G., sesers S. L., liudytojo M. S. pasakojimų.Liudytojas A. L. taip pat nuosekliai parodė, matęs, kaip virtuvėje tarp N. L. ir I. B. įvyko susistumdymas, kurio metu, įsikiÅ¡us S. L., jie visi trys griuvo. Tačiau Å¡io griuvimo N. L. nebuvo sužalotas. Liudytojas taip pat parodė, kad po to palydėjo I. B. į laukÄ ir prašė nusiraminti. Pastarasis pasakė, kad eina atsipraÅ¡yti N. L. ir nuėjo į namo vidų.

Praėjus neilgam laiko tarpui I. B. išbėgo iš namo, o liudytojui paklausus, ar jie su N. L. susitaikė, I. B. nieko nesakęs trenkė kumščiu jam į nosį ir nuėjo. Užėjęs į namo vidų liudytojas pamatė, kad ant grindų, netoli įėjimo durų guli jo brolis, kuris buvo kruvinas. Pats N. L. liudytojui pasakė, kad jam sudavė I. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja Z. G. proceso metu davė nevisiškai nuoseklius parodymus ir dalį įvykio aplinkybių nurodė skirtingai nei kiti liudytojai, tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme ir ji patvirtino, kad N. L., suduodamas jam smūgį kumščiu ties kairiuoju antakiu, grįžęs iš lauko sužalojo būtent I.

B.. Ä®vertinusi pirmiau aptartų liudytojų parodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinę aplinkybę, jog N. L., suduodamas smÅ«gį į galvÄ ties kairiuoju antakiu, dėl ko jis nukrito ant grindų į jas atsitrenkdamas galva, sužalojo iÅ¡ lauko į namo vidų sugrįžęs I. B., patvirtino visi minėti liudytojai. PrieÅ¡ingus parodymus davė tik pats I. B. ir jo žmona liudytoja L. B.. Tačiau tikėti apelianto ir jo žmonos parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, nurodydamas skirtingas aplinkybes apie nukentėjusiojo N. L. sužalojimÄ â€“ ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nukentėjusysis N. L. pirmas jam trenkė, o po to apeliantas, S. L. ir nukentėjusysis N. L. nugriuvo tiesiog neiÅ¡laikę pusiausvyros, tačiau apklausiamas teisme jis nurodė, kad nukentėjusysis pats puolė apeliantÄ , trenkė jam galva į veidÄ , o nugriuvo ir susižalojo neiÅ¡laikęs pusiausvyros, kai vėl norėjo trenkti kumščiu apeliantui į veidÄ .

Liudytoja L. B., ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad jos vyras trenkė nukentėjusiajam į galvÄ ranka, apklausiama pirmosios instancijos teisme davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir jos vyras. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. teigė, kad pirmasis jos vyrui kumščiu į nosį smogė N. L.. Po Å¡io smÅ«gio jos vyrui iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Jos vyras nusiprausė kraujÄ , o kadangi N. L. nenustojo jo įžeidinėti, jos vyras I. B. trenkė N. L. į galvÄ delnu. Tuo momentu, kai I. B. sudavė delnu N. L.

į kaktÄ , pastarasis krito aukÅ¡tielninkas ir trenkėsi pakauÅ¡iu į grindis, kurios yra iÅ¡klotos plytelėmis. Tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja L. B. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir jos vyras, t. y. kad konflikto metu N. L. puolė jos vyrÄ ir trenkė galva jam į veidÄ , jie abu sunkiai stovėjo ant kojų ir pargriuvo. Ji ir kiti, buvę virtuvėje, padėjo jiems atsikelti, ir tik tada pamatė, kad N. L. yra prakirsta galva ties antakiu. Aplinkybė, jog Å¡i liudytoja, kaip ir apeliantas, proceso metu keitė parodymus akivaizdžiai juos pritaikydama prie savo vyro duodamų parodymų, leido pirmosios instancijos teismui juos vertinti kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti iÅ¡vengti I.

B. gresiančios atsakomybės. Kita vertus, Å¡iuos liudytojos L. B. ir nuteistojo I. B. parodymius paneigia ir kita bylos medžiaga.Nuteistojo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis susižaloti galvÄ galėjo pats, kai galva arba ranka smÅ«giavo jam į veidÄ , paneigiami Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2313/2016 (t. 2, b. l. 74-75), kurioje buvo nustatyti I. B. sužalojimai: kairio žando gleivinės nubrozdinimas, abiejų dilbių odos nubrozdinimas. Taigi, Å¡i iÅ¡vada nepatvirtino, kad apelianto teiginių apie tai, kad jam buvo sužalota nosis ar padaryti kiti sužalojimai veido srityje, kurie bÅ«tų galėję atsirasti nukentėjusiajam galva stipriai atsitrenkiant į I.

B. nurodytas jo veido sritis. Teismo medicinos ekspertas Dmitrijus Fominas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat paneigė, kad tiek apeliantui, tiek nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti N. L. galva trenkus nuteistajam į panosę ar į dantų sritį. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G2313/2016 (01) tiriamojoje dalyje konstatuota, jog I. B. apžiūros metu nustatyta, kad jo dešinės plaštakos nugarinė sritis, II-III delnakaulių tolimųjų galų projekcijoje, nežymiai patinusi 4,5 cm skersmens plote (t. 1, b. l. 74-75).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertas Dmitrijus Fominas parodė, kad tokio pobÅ«džio sužalojimas ant I. B. deÅ¡inės rankos galėjo atsirasti todėl, kad ja buvo smÅ«giuota. Aplinkybę, kad nukentėjusysis smurtavo prieÅ¡ apeliantÄ , patvirtino tik jo žmona L. B., tuo tarpu likę liudytojai nuosekliai patvirtino, kad tik nuteistasis prieÅ¡ N. L. naudojo smurtÄ , t. y. sudavė smÅ«gį į kairį antakį, po ko nukentėjusysis griuvo ant virtuvės grindų.PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų S. L., Z.

G., A. L., M. S. bei nukentėjusiojo M. L. parodymais. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad Å¡ie asmenys yra susaistyti giminystės ryÅ¡iais su nukentėjusiuoju N. L., o įvykio metu galimai buvo neblaivÅ«s, savaime neduoda pagrindo kritiÅ¡kai vertinti minėtų asmenų parodymų ir juos atmesti. Å ie asmenys apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausiami įstatymo nustatyta tvarka pasirašę priesaikÄ bei įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Liudytojos S. L. ir, Z. G. apklausiamos teisme patvirtino, kad grįžęs iÅ¡ lauko į namo virtuvę, bÅ«tent apeliantas ranka smÅ«giavo nukentėjusiajam N. L. į galvÄ , po ko pastarasis nugriuvo ant grindų, o jam atsistojus jo antakis kraujavo. Kad nukentėjusįjį iÅ¡ lauko grįžęs sužalojo I. B. patvirtino ir liudytojai A. L., M. S.. IÅ¡ karto po Å¡ių įvykių iki tol gerai jautęsis nukentėjusysis pasijuto blogai, jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicininė pagalba ir jis iÅ¡gabentas į ligoninę.

Sugretinus minėtų asmenų parodymus, prieÅ¡taravimų dėl esminių nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nenustatyta, esminių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog praneÅ¡imo BPC stenogramoje nenurodyta, kad bÅ«tent apeliantas sužalojo nukentėjusįjį N. L.. IÅ¡ minėtos stenogramos matyti, kad telefonu Nr. 112 liudytoja Z. G. kelis kartus kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ Ä¯ JuodÅ¡ilius, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone.

Pokalbiai vyko rusų kalba. Z. G. iÅ¡ pradžių nurodė, kad pagalba kviečiama vyrui, kuris pats nugriuvo ir stipriai susitrenkė galvÄ â€žper tvorÄ â€œ. Kito pokalbio metu liudytoja nurodė, kad smÅ«gis buvo labai stiprus, labai daug kraujo. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes pokalbio su BPC darbuotoja metu liudytoja nurodė, kad viskas įvyko nuosavame name, kad vyras stipriai susitrenkė į kampÄ ar į plyteles (t. 1, b. l. 62-66). Tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo netikėti pirmiau aptartais liudytojų parodymais, teismo medicinos eksperto iÅ¡vadomis ir spręsti, kad N. L. susižalojo pats.

Pažymėtina, kad praneÅ¡imas BPC negali bÅ«ti prilyginamas asmens parodymams, kadangi tai tėra kreipimasis dėl skubios pagalbos suteikimo, o ne dėl tikslių įvykio aplinkybių nustatymo. Be to, praneÅ¡imo tikslumui įtakos turi ir praneÅ¡ančiojo asmens gebėjimas sklandžiai dėstyti mintis ir atskleisti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , staigiai veikti stresinėje situacijoje. PraneÅ¡imo turinys patvirtina, kad praneÅ¡imo BPC metu liudytoja Z. G. buvo susijaudinusi, veikiama streso, negalėjo sklandžiai dėstyti minčių ir nesuvokė N. L. sužalojimų rimtumo.

Liudytoja, apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad pagrindinis jos skambučio BPC siekis buvo kuo skubiau iÅ¡kviesti N. L. greitÄ jÄ pagalbÄ , o ne detaliai atpasakoti įvykio aplinkybes. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, praneÅ¡imo BPC stenograma neįrodo I. B. nekaltumo ir neduoda pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis N. L. susižalojo pats.Priežastinis ryÅ¡ys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos.

Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismo medicinos specialisto Dmitrijaus Fomino iÅ¡vadÄ Nr. M 1015/2016 (01), jo parodymus pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo mirtį lėmė sužalojimai padaryti tyčia suduodant smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smÅ«gio bei galva atsitrenkus į kietÄ grindų pagrindÄ .

N. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkštuose galvos audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės, kaktinės skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kirmino pamatinės dalies, galvos smegenų sumušimu kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ir sukėlusio mirtinas komplikacijas.

Akivaizdu, kad, jeigu I. B. nebÅ«tų sudavęs N. L. smÅ«gio į veidÄ (galvÄ ), Å¡is nebÅ«tų griuvęs ir patyręs galvos traumos, nuo kurios vėliau mirė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių buvus bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį. Tai yra bÅ«tent smurtiniai I. B. veiksmai, nuo kurių padarymo N. L. griuvo ir patyrė jo mirtį sukėlusius sužalojimus, teisingai nustatyti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje bei pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo atitinka teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-22/2013 ir kt.).

Tuo tarpu apeliaciniame skunde esantys argumentai dėl apelianto kaltės nebuvimo siejami ne su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, o su įvykio interpretavimu savaip ir nesudaro pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis dėl nustatytos nukentėjusiojo tikrosios mirties priežasties – I. B. smurtinių veiksmų, kurie buvo panaudoti prieÅ¡ N. L.. Priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nepaneigia aplinkybė, kad N. L. mirė ne įvykio vietoje iÅ¡ karto po smÅ«gio sudavimo ir griuvimo.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, tokias kaip: konflikto kilimo priežastis, smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį intensyvumÄ , smurto pobÅ«dį, padarytų sužalojimų kiekį, vietÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I.

B. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai veikdamas leido tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. B. sÄ moningai pasirinko tokį pavojingÄ veikimo bÅ«dÄ â€“ smÅ«gio į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ sudavimÄ , kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma, taigi negalima laikyti, kad jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių.

Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai, nes įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje neatliktas, o jo praÅ¡ymÄ dėl Å¡io procesinio veiksmo atlikimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apygardos teismas atmetė nepagrįstai. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, vien ta aplinkybė, kad su juo nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie neiÅ¡samiai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo gynėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų patikrinimo vietoje atlikimo įvertino ir motyvuotai jį atmetė. Pažymėtina, kad motyvuotas proceso dalyvių praÅ¡ymų atmetimas neduoda pagrindo spręsti apie neiÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai.

Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį, liudytojus, perskaitė kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, taip pat iÅ¡tyrė dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ . Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų nuteistojo padarytos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas I.

B. už BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymÄ paskyrė deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatas skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-48-303/2016 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės ribÄ (nuo septynerių iki penkiolikos metų). Vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes: tai, kad I. B., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė tyčinį labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimÄ , kuriuo sukeltos nebepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis; jis Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas ir baustas administracine tvarka Baltarusijos Respublikoje; nustatė vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti) aplinkybę.

Ä®vertinęs minėtų aplinkybių visumÄ apygardos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, vieneriais metais mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkis. Tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam bausmės paskyrimui. Visų pirma, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad I. B. turėtų neiÅ¡nykusį teistumÄ , taigi jis laikomas neteistu. IÅ¡ Borisovo rajono VRS Teisėtvarkos, teisėsaugos ir profilaktikos skyriaus milicijos stebimų asmenų poskyrio įgaliotino iÅ¡duotos nuteistojo charakteristikos matyti, kad apeliantas niekur nedirba, bet kaimynų yra apibÅ«dinamas teigiamai ( t. 2, b. l. 84), jo kaimynai taip pat apibÅ«dina I.

B. kaip draugiÅ¡kÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį (t. 2, b. l. 86). Nuteistasis yra jau vyresnio ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus. Nuteistojo atlikti smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, nepasižymėjo smÅ«gių gausa, nebuvo panaudoti jokie žmogui žaloti įrankiai, nusikaltimas nebuvo suplanuotas, o padarytas veikiant netiesiogine tyčia, t. y. tyčia nesiekiant kilusių sunkių veikos padarinių. Be to, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, konfliktavo su nuteistuoju. Nors tai ir nepateisina apelianto poelgio, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma Å¡velnina nuteistojo atsakomybę ir rodo, kad I.

B. padarytos veikos pavojingumas mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas.Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , I. B. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę mažina iki sankcijos minimumui artimesnės trukmės. Tokia bausmė yra labiau individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį ir neprieÅ¡tarauja BK 61 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms bausmės dydžio nustatymo taisyklėms.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo M.

L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ I. B. nukentėjusiojo naudai priteisė 5 863,38 Eur turtinės žalos atlyginimui, ir 30 000,00 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį N. L. mirtis iÅ¡tiko nuteistajam tyčia sudavus jam kumščiu į veidÄ , po ko nukentėjusysis nuo suduoto smÅ«gio griuvo ir galva trenkėsi į kietÄ grindų pagrindÄ , patirdamas galvos sumuÅ¡imÄ , sÄ lygojusį nukentėjusiojo mirtį.

Tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo mirties, yra priežastinis ryÅ¡ys. Nužudytojo sÅ«nui M. L. pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį, byloje kilo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad su tėvu N. L. jį siejo artimi santykiai, emociniai ryÅ¡iai, tačiau visiÅ¡kai nevertino kitų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų, įstatyme įtvirtintų, kriterijų.

Dėl to teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta nuteistojo gynėjo teismo posėdžio metu pateiktÄ praÅ¡ymÄ sumažinti M. L. priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydį. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , netgi tuo atveju, kai kaltininkas visiÅ¡kai sutinka atlyginti bet kokio dydžio nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , įvertintų ir realias jo galimybes tai padaryti. Nors žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į šį kriterijų atsižvelgiama, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam M. L. buvo priteista ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala, t. y. 5 863,38 Eur. Be to, nuteistasis privalės atlyginti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 5 491,43 Eur siekiančias N. L. gydymo iÅ¡laidas. Priteistos turtinės žalos dydžiai nelaikytini itin dideliais, tačiau jų buvimas turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Å ių aplinkybių, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Be to, teismas visiÅ¡kai neatsižvalgė į nuteistojo turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis gyvena Baltarusijos Respublikoje, yra vyresnis nei penkiasdeÅ¡imties metų ilgalaikis bedarbis, jo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad I. B. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ veikdamas netiesiogine tyčia, dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju N. L.. Nurodyto nusikaltimo pasekmės neatitaisomos – dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atimta kito žmogaus gyvybė.

Tačiau tiesiogiai tokių savo veiksmų padarinių I. B. nesiekė, nusikaltimo iÅ¡ anksto neplanavo, jo veika buvo atsitiktinė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. L. ir jo tėvas N. L. palaikė gerus tarpusavio santykius, artimai bendravo. Dėl tragiÅ¡kos tėvo netekties jis patyrė didelius dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kas padarė bei ateityje darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad smurtinis nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas.

Nukentėjusiojo sužalojimo metu tiek nukentėjusysis N. L., tiek nuteistasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavyje konfliktavo. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertino ne visus neturtinės žalos dydžio klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus kriterijus, įtvirtintus įstatyme, ir parinko neadekvatų priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam M.

L. priteistos 30 000,00 Eur neturtinės žalos dydis mažinamas iki 20 000,00 Eur. Pažymėtina, kad mažindama priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nuteistojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti.I. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki aštuonerių metų.Iš I.

B. nukentėjusiojo M. L. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 20 000,00 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių eurų).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                  Sigita Bieliauskienė                                                                                                                                Albinas Bielskis                                                                                                                                Laima Garnelienė