2025-03-26 Nr. AB-5438-3-61-3-07907-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-326-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07907-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų administraciniam teismui priėmus 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą, pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas), nesutikdamas su šiuo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog Regionų administracinį teismą, per kurį pateikia apeliacinį skundą, toliau skunde įvardija „kontora“, o formuluodamas apeliacinio skundo dalyką, nurodė prašąs „panaikinti kontoros 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d. patikslinto skundo reikalavimus tenkinti“.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 ir 151 straipsnių keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog pareiškėjas įvardija skundžiamą aktą kaip kontoros priimtą 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą, toks pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas negali būti priimtas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad formuluojant apeliacinio skundo reikalavimą svarbu įvertinti ABTĮ 154 straipsnyje pateiktą nuostatą, kokias procesinio sprendimo rūšis apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę priimti bei tiksliai įvardinti teismo pavadinimą, nurodant sprendimo priėmimo datą.

Teismas pasiūlė pareiškėjui pašalinti nurodytą pateikto apeliacinio skundo trūkumą ir teismui pateikti apeliacinį skundą, kuris atitiktų ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat nurodė, kad nutartyje per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui; tokia nutartis neužkirs pareiškėjui kelio pakartotinai kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino ir patikslinto apeliacinio skundo nepateikė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis, kurioje siūlyta ištaisyti nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, buvo įteikta tinkamai – per EPP sistemą 2024 m. gruodžio 10 d., todėl laikytina, kad teismo nutartis pareiškėjui yra žinoma. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas apeliacinio skundo trūkumų per nurodytą terminą nepašalino, teismas pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinio skundo antraštėje aiškiai apibrėžė trumpinį – vietoj trijų žodžių (Regionų administracinis teismas) toliau tekste naudojo vieną žodį (kontora) („per Regionų administracinį teismą (toliau – kontora)“). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, yra aišku, kokį Regionų apygardos teismo sprendimą skundžia pareiškėjas, nes yra nurodytas tikslus teismo pavadinimas, bylos numeris ir sprendimo data.

Pareiškėjo vertinimu, nėra aišku, kokių skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, taip pat – kokių reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas. Pareiškėjui nesuprantama, ar buvo nustatytas vienas, ar keli jo apeliacinio skundo trūkumai. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo prasmės taisyti apeliacinio skundo trūkumų, nes jie nebuvo aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje, o neištaisius visų arba bent vieno nustatyto trūkumo, apeliacinis skundas būtų laikomas nepaduotu, nepriimtas ir grąžintas.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria pareiškėjui pasiūlyta ištaisyti skundo trūkumus, nurodytas ABTĮ 154 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra taikomas, nes pareiškėjas teikė ne atskirąjį, o apeliacinį skundą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėjo A. Užubalio elgesys – sąmoningas teisingumo nevykdymas, veikimas prieš pareiškėją, piktnaudžiaujant turimais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas – „panaikinti kontoros priimtą 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą“ – negali būti priimtas ir turi būti patikslintas, kadangi nėra nurodytas teismas, kurio sprendimas yra skundžiamas. Pareiškėjui apeliacinio skundo reikalavimo nustatytu terminu nepatikslinus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, jog vietoj trijų žodžių (Regionų administracinis teismas) toliau tekste naudojamas vienas žodis (kontora) („per Regionų administracinį teismą (toliau – kontora)“. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo siūloma ištaisyti trūkumus, nesuprato, kokie konkrečiai trūkumai turi būti ištaisyti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (Konstitucijos 111 str. 1 d.). Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai (Konstitucijos 111 str. 2 d.).

Vadovaujantis Konstitucijos 111 straipsniu, yra įsteigti šie administraciniai teismai: 1) Regionų administracinis teismas. Šį teismą sudaro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių rūmai. Regionų administracinio teismo buveinė yra Vilniaus rūmuose; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba (ABTĮ 9 str. 1 d.), todėl visi administracinės bylos procesiniai dokumentai, taip pat ir tie, kuriais inicijuojamas procesas, prašoma panaikinti teismo priimtus procesinius sprendimus, yra surašomi kalba, kuria procesas vyksta, t. y. lietuvių kalba.

Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklėse, be kita ko, nurodoma, kad keliažodžiai pavadinimai trumpinami visus savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis (žr. Lietuvių kalbos rašybos taisyklių (patvirtinta 2022 m. sausio 6 d., apsvarstyta Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje nutarimu Nr. N-1(190)) 10.1.1 p.); iš konteksto suprantamos sakinio dalys gali būti praleidžiamos. Apie jų praleidimą galima spręsti iš kitų sakinio dalių, sintaksiškai susijusių su praleistąja. Brūkšniu paprastai žymimas praleidimas skliaustais skiriamuose įsprauduose, pateikiančiuose suglaustą, sutrumpintą, pakeistą dokumento tekste nurodytą pavadinimą, pvz.: Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dabar – Lietuvių kalbos institutas) Žodynų skyriuje (žr. Albino Drukteinio leidinyje „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (Vilnius, 2020; apsvarstyta Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje), žr. 1.9 skyriuje „Praleidimas“ 111-112 psl.).

Vadovaujantis aptartomis lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis, brūkšniu žymint praleidimą skliaustais skiriamuose įsprauduose, pateikiančiuose suglaustą, sutrumpintą, pakeistą dokumento tekste nurodytą teismo pavadinimą, žodis „teismas“, apibūdinantis šios institucijos paskirtį, negali būti keičiamas žodžiu, nesusijusiu su šia institucija. Pažymėtina, kad nei teisės aktuose, nei bendrinėje kalboje teismas nėra apibūdinamas kaip „kontora“.

ABTĮ 134 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui pašalinti nutartyje aptartą apeliacinio skundo trūkumą, t. y. aiškiai nurodyti teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

Pažymėtina, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytas ginčui neaktualus teisinis reguliavimas objektyviai galėjo suklaidinti pareiškėją, kuris teigia buvus neaišku, kokius apeliacinio skundo trūkumus jis privalo pašalinti: apeliaciniame skunde nurodoma, kad juo prašoma „panaikinti kontoros 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d. patikslinto skundo reikalavimus tenkinti“. Taigi, tinkamai nurodžius teismo pavadinimą, nėra galima teigti, kad apeliacinio skundo dalykas yra suformuluotas netinkamai, t. y. kad nėra aišku, kokį procesinį sprendimą yra prašoma priimti.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl negali būti laikoma teisėta, dėl to ji naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl atskirajame skunde nurodomų prašymų, susijusių su apeliacinio skundo priėmimą sprendusio teisėjo atsakomybe, pažymėtina, jog teisėjas, sprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei priėmęs skundžiamą nutartį, vykdė teismo (teisėjo) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas. Tokia veikla negali savaime būti vertinama kaip teisėjo etikos pažeidimų, šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, o kitų duomenų, patvirtinančių tokio pobūdžio pareiškėjo argumentus, byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo G. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė