74edaa77-77fa-47c7-8646-d0098b321cd6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2080-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00240-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) jos naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iÅ¡ atsakovės jos patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2013 m. lapkričio 22 d. kartu su kitomis bendrasavininkėmis pateikė Savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, planavimo tikslÄ nurodė pakeisti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų ir perduoti joms detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei iÅ¡duoti sÄ lygas detaliojo plano rengimui.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorė 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DTPS-822 (toliau – Įsakymas) nusprendė, jog atsižvelgiant į Savivaldybės teritorijos bendrojo plano M1 funkcinio prioriteto zonos, kurioje prioritetas teikiamas miško ūkio vystymui ir kitos paskirties žemė gali būti vystoma renovuojamose kaimų gyvenvietėse, kurios gali būti išplėtotos bemiškėse žemėse iki 5 proc. kaimo teritorijos ir nenumatoma planuoti naujų gyvenamųjų namų kvartalų, reglamentais, atsižvelgdama į tai, jog rengiamame Savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano projekte nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra, nusprendė nesudaryti sutarties ir neperduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų bendrasavininkėms.

PareiÅ¡kėja kartu su kitomis bendrasavininkėmis dėl Ä®sakymo panaikinimo ir jų 2013 m. lapkričio 22 d. praÅ¡ymo patenkinimo, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – VAAT). VAAT 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi VAAT 2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ panaikinimo ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

VAAT, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų skundÄ iÅ¡ naujo, 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, panaikino skundžiamÄ Ä®sakymÄ bei įpareigojo AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ . LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartimi paliko VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Administracija per 15 kalendorinių dienų neįvykdė VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo, todėl VAAT pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu 2017 m. gegužės 8 d. iÅ¡davė joms vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjoms iki 2017 m. lapkričio mėnesio negavus teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo, vykdomasis raÅ¡tas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis patvarkymu priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir iÅ¡siuntė atsakovei raginimÄ teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti geruoju. 2017 m. gruodžio 6 d. antstolis iÅ¡ atsakovės gavo ir persiuntė el. paÅ¡tu pareiÅ¡kėjos atstovei Administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymÄ Nr. KADI-259 „Dėl sutarties nesudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų neperdavimo D.

B., S. G. ir V. G.“ (toliau – Ä®sakymas 2). PareiÅ¡kėja dėl tokių atsakovės veiksmų, kurie niekaip nesisaisto su pareiga tarnauti žmonėms, priimti teisėtus ir objektyvius sprendimus, vėl buvo priversta ir šį atsakovės neteisėtÄ sprendimÄ ginčyti bei vėl įsivelti į dar vienÄ trejų metų trukmės bylinėjimosi procesÄ . Galiausiai LVAT 2020 m. sausio 7 d. galutiniu ir neginčijamu sprendimu Administracijos Ä®sakymÄ 2, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, panaikino, o pareiÅ¡kėjų 2013 m. lapkričio 22 d. praÅ¡ymÄ tenkino.

PareiÅ¡kėjos teigimu, dėl to, jog atsakovė priėmė neteisėtus sprendimus (Ä®sakymÄ 1 ir Ä®sakymÄ 2), ji buvo priversta bylinėtis Å¡eÅ¡erius metus, trejus iÅ¡ jų ji buvo priversta bylinėtis atsakovei atsisakius tenkinti jos praÅ¡ymÄ tais pačiais motyvais, dėl kurių jau jos praÅ¡ymo pagrįstumas buvo du kartus nagrinėtas LVAT ir jau teismų buvo konstatuota, jog nėra jokių draudimų jos praÅ¡ymÄ tenkinti, tačiau atsakovė, nepaisant teismų iÅ¡aiÅ¡kinimų, dar kartÄ priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja mano, kad toks atsakovės elgesys nesuderinamas su valstybės ir savivaldybės institucijoms nustatyta pareiga tarnauti žmonėms. Atsakovė savo elgesiu parodė, jog įstatymų jai neprivalu laikytis, o teismams nurodžius priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ â€“ jog ir teismų sprendimai jai nėra privalomai vykdytini. PareiÅ¡kėja kartu su kitomis bendrasavininkėmis dar 2013 m. lapkričio mėnesį pateikė atsakovei teisėtÄ praÅ¡ymÄ , kurio atsakovei netenkinti nebuvo teisėto pagrindo, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėja turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius, kad jos atžvilgiu bus priimtas teigiamas sprendimas ir joms bus perduotos detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės, kaip ir iÅ¡duotos sÄ lygos detaliojo plano rengimui.

Tačiau pareiÅ¡kėja daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus negalėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininkės, teisių, vykdyti žemės sklypo detalaus planavimo procedÅ«rų ir tai neabejotinai sukėlė jai neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ , sumenkino pasitikėjimÄ savivaldos bei valstybės institucijomis. PareiÅ¡kėja ilgÄ laikÄ negalėjo pilna apimtimi disponuoti žemės sklypu, gindama savo pažeistas teises ne kartÄ turėjo kreiptis į teismÄ , kai tuo tarpu aplinkinių kaimyninių žemės sklypų savininkams detalaus planavimo procedÅ«ros atsakovės buvo leistos.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl atsakovės daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus trukusių neteisėtų veiksmų yra gilÅ«s, sukrečiantys, pakirstas pasitikėjimas savivaldybės institucijomis, be to, pareiÅ¡kėja buvo pažeminta gretimų žemės sklypų savininkų akyse, sumenko jos pasitikėjimas savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti kompensacijÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , nuolatinę įtampÄ , netikrumÄ dėl ateities, nepastovumo jausmÄ .

Mano, jog neteisėti atsakovės veiksmai buvo konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovės atstovė Administracija atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovė atsiliepime remiasi LVAT praktika ir teigia, kad pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje tik abstrakčiai nurodė, jog dėl neteisėtų Administracijos veiksmų jai atsirado neturtinė žala, nepagrįsdama patirtos neturtinės žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Vien abstraktaus pobÅ«džio teiginiai nėra tinkamas pagrindas neturtinei žalai nustatyti.

Vien tai, kad byloje buvo konstatuoti Administracijos neteisėti veiksmai, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja jau vien dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, nenurodė ir nepagrindė patirtos neturtinės žalos, o apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais. RÅ«pesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė, todėl ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Atsakovės atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjai, kaip bendrasavininkei, priklausantis Žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties.

Ä®sigyjant Žemės sklypÄ savininkėms buvo žinoma jo naudojimo paskirtis ir bÅ«das, kad Å¡iame sklype galima tik žemės Å«kio veikla. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Tai reiÅ¡kia, jog paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės ir yra ilgas procesas. Šį faktÄ patvirtinta tai, kad nuo pareiÅ¡kėjos skundo padavimo teismui 2014 m. iki 2020 m. dėl administracinės bylos sudėtingumo, o ne dėl Administracijos kaltės, ji buvo ilgai nagrinėjama teismuose ir teismų sprendimai dėl bylos sudėtingumo buvo priimti tiek Administracijos, tiek ir pareiÅ¡kėjos naudai.

Mano, jog nenustačius neturtinės žalos buvimo fakto (pasekmes, kilusias pareiÅ¡kėjos emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų Administracijos veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjos skundas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti netenkinamas. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Administracijos veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė priėmė neteisėtus įsakymus ir nuo 2013 m. nesudarė su pareiÅ¡kėja ir kitomis bendrasavininkėmis sutarties bei neperdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų į joms priklausantį žemės sklypÄ , taip pat dėl to, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus negalėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip Žemės sklypo savininkės, teisių.

Dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų, pareiÅ¡kėja teigia patyrusi dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , nuolatinę įtampÄ , netikrumÄ dėl ateities, nepastovumo jausmÄ , taip pat nepasitikėjimÄ vietos savivaldos ir valstybės institucijomis. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. B. kartu su Žemės sklypo bendrasavininkėmis V. G. ir S. G. kreipėsi į Administracijos direktorių su 2013 m. lapkričio 19 d. paraÅ¡ymu dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo.

PraÅ¡yme planavimo tikslu nurodė pareiÅ¡kėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo paskirties iÅ¡ žemės Å«kio keitimas į gyvenamosios (namų valdos) paskirtį. Administracijos direktorė 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DTPS-822 nusprendė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo netenkinti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡iuo įsakymu, kartu su bendrasavininkėmis 2014 m. sausio 9 d. kreipėsi su skundu į VAAT, praÅ¡ydamos panaikinti minėtÄ Ä¯sakymÄ ir įpareigoti AdministracijÄ perduoti pareiÅ¡kėjoms žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant Å¡io žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės Å«kio paskirties pakeitimÄ Ä¯ kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijÄ bei iÅ¡duoti sÄ lygas žemės sklypo detaliojo plano rengimui.

VAAT 2015 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2788-426/2015 nusprendė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas Å¡iame sprendime darė iÅ¡vadÄ , kad skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti AdministracijÄ sudaryti sutartį, kuria pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų perduodamos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos, o taip pat iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas, negali bÅ«ti patenkintas, nes tokios sutarties sudarymas nenumatytas galiojančiuose ir teritorijų planavimo procedÅ«ras reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Teismui konstatavus, kad su pareiÅ¡kėjomis negali bÅ«ti sudaryta minėta sutartis, taip pat darė iÅ¡vadÄ , jog Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo, kuriuo atsisakoma tokiÄ sutartį sudaryti, panaikinimas pareiÅ¡kėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su minėtu VAAT sprendimu, 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į LVAT su apeliaciniu skundu dėl jo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. LVAT 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016 pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ patenkino, VAAT 2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

LVAT Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad Å¡iuo atveju neturėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar vėlesnės teritorijų planavimo procedÅ«ros galės bÅ«ti tęsiamos pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį reguliavimÄ , nes teismas turėjo įvertinti pareiÅ¡kėjų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ jo priėmimo metu, o to nepadaręs iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų pareikÅ¡tų reikalavimų. PareiÅ¡kėjoms apskundus Administracijos direktorės Ä®sakymÄ 1, minėtas sprendimas nelaikytinas galutiniu, kol nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl Å¡io sprendimo teisėtumo, tačiau vėlesnis palankaus arba nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nekeičia fakto, jog sprendimas laikomas priimtu pagal tuo metu (iki 2013 m. gruodžio 31 d.) galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.

VAAT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų skundÄ , 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7383-464/2016 nusprendė pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, t. y. panaikino skundžiamÄ Ä®sakymÄ 1 ir įpareigojo AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų 2013 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymÄ bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . VAAT sprendime, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad atsakovė tinkamai nepagrindė savo atsisakymo leisti rengti nurodyto žemės sklypo detalųjį planÄ , nes nenurodė ir nepagrindė detaliojo planavimo tikslų prieÅ¡taravimo teisės aktams, todėl panaikino Administracijos direktorės Ä®sakymÄ 1, kaip neatitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir įpareigojo AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų 2013 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymÄ dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo ir sutarties sudarymo.

Atsakovė Administracija, nesutikdama su minėtu VAAT sprendimu, 2016 m. gruodžio 12 d. su apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT dėl jo panaikinimo, tačiau LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2716-502/2017 atsakovės apeliacinį skundÄ atmetė, o minėtÄ VAAT sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad VAAT pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu 2017 m. gegužės 8 d. iÅ¡davė joms vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Antstolis A.

N. 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir iÅ¡siuntė atsakovei raginimÄ teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti geruoju (Administracijoje gautas 2017 m. gruodžio 5 d.). Administracija 2017 m. gruodžio 6 d. el. paÅ¡tu informavo antstolį, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas (2017 m. gegužės 29 d. buvo priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. KADI-259) ir apie tai iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo informuoti 2017 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. A33(1)-3743-(25.3.1.). Taigi Administracija, vykdydama VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų 2013 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymÄ ir 2017 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymÄ Nr. KADI-259, kuriuo nusprendė nesudaryti sutarties ir neperduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų Žemės sklypo bendrasavininkėms (pareiÅ¡kėjoms), kadangi planavimo tikslai prieÅ¡tarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, sklypas nėra kaimo gyvenvietėje, todėl pareiÅ¡kėjų tikslas keisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijÄ prieÅ¡tarauja M1 zonos reglamentams (1.1 papunktis), Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. A27-2223 patvirtintoje Grikienių kaimo koncepcijoje M1 zonoje teritorijos plėtra nebuvo numatyta (1.2 papunktis), Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija nustatė, kad planavimo tikslai prieÅ¡tarauja teisės aktams ir sprendiniams, todėl nėra galimybės plėsti naujus gyvenamųjų namų kvartalus (1.3 papunktis). PareiÅ¡kėjos (Žemės sklypo bendrasavininkės), nesutikdamos su 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu, 2018 m. sausio 5 d. kreipėsi į VAAT su skundu, praÅ¡ydamos panaikinti Administracijos Ä®sakymÄ 2 ir įpareigoti AdministracijÄ perduoti bendrasavininkėms 0,2952 ha ploto Žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės Å«kio paskirties pakeitimÄ Ä¯ kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijÄ ir iÅ¡duoti sÄ lygas 0,2952 ha ploto Žemės sklypo detaliojo plano renginiui.

VAAT iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų skundÄ , 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1390-244/2018 jį atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas M1 zonoje, į kuriÄ patenka pareiÅ¡kėjų Žemės sklypas, yra su apribojimais: kitos paskirties žemė plečiama bemiÅ¡kėse žemėse 1–5 proc. kaimo teritorijos, pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemÄ . Skundžiamame Ä®sakyme 2 nurodyti argumentai, kad pareiÅ¡kėjų situacija nurodytų reikalavimų neatitiko, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai pagrindė savo atsisakymo neleisti rengti nurodyto žemės sklypo detalųjį planÄ , nes nurodė ir pagrindė detaliojo planavimo tikslų prieÅ¡taravimÄ teisės aktams bei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su Å¡iuo VAAT sprendimu, 2018 m. balandžio 10 d. kreipėsi į LVAT su apeliaciniu skundu dėl jo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019 pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ patenkino, panaikino VAAT 2018 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir Administracijos Ä®sakymÄ 2 bei įpareigojo AdministracijÄ perduoti D. B., V. G. ir S. G. 0,2952 ha ploto Žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant Å¡io žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės Å«kio paskirties pakeitimÄ Ä¯ kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijÄ ir iÅ¡duoti sÄ lygas 0,2952 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimui.

LVAT sprendime pažymėjo, kad aktualios ginčui bendrojo plano nuostatos M1 zonoje, į kuriÄ patenka pareiÅ¡kėjų žemės sklypas, nedraudžia žemės Å«kio žemės paskirties keitimo, ginčo žemės sklypas nėra nutolęs toliau kaip 150 metrų nuo esamos užstatytos teritorijos, o jame yra servitutinis kelias, dėl ko bendrajame plane numatytas užstatomos teritorijos prioritetas. Pateikti kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemÄ tik rekomenduojama. LVAT konstatavo, kad ginčijamame Ä®sakyme 2 nėra nurodyta, kad siekiamo teritorijos planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams, nepateikta argumentų ir įrodymų, kad prieÅ¡tarauja kreipimosi metu galiojusio teritorijos bendrojo plano sprendiniams bei tai, jog atsižvelgiant į iÅ¡skirtinę teisinę situacijÄ nagrinėjamoje byloje, ginčo sklypo detalusis teritorijos planavimas turi vykti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ .

VAÄ® 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Taigi neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje neturtinę žalÄ kildina iÅ¡, jos teigimu, neteisėtų Administracijos veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė priėmė neteisėtus įsakymus ir nuo 2013 m. nesudarė su pareiÅ¡kėja ir kitomis bendrasavininkėmis sutarties bei neperdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų į joms priklausantį žemės sklypÄ , taip pat dėl to, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus turėjo bylinėtis ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininkės, teisių ir tai neabejotinai sukėlė jai neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ , sumenkino pasitikėjimÄ savivaldos bei valstybės institucijomis.

Teismas atkreipia dėmesį į LVAT praktikÄ , kurioje ne kartÄ akcentuota, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1554-556/2018).

Taigi teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, inter alia (be kita ko) nenusižengdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimÄ , ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei ar savivaldybei atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijos ar savivaldybės neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės priimtų dokumentų Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 teisėtumo ir pagrįstumo buvo pradėtos administracinės bylos, kurių metu minėtais įsiteisėjusiais VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. ir LVAT 2017 m. kovo 29 d. bei 2020 m. sausio 7 d. nutartimis ir sprendimais buvo konstatuota, kad šie dokumentai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kaip minėta, VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7383-484/2016, be kita ko, konstatavo, kad Įsakymas 1 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir todėl jį panaikino.

LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2716-502/2017 pritarė minėtam pirmosios instancijos teismo sprendimui bei nurodė, kad atsakovė Įsakyme 1 nenurodė, jog pareiškėjų prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1653-502/2019 konstatavo, kad ginčijamame Įsakyme 2 nėra nurodyta, kad siekiamo teritorijos planavimo tikslai prieštarauja įstatymų reikalavimams, nepateikta argumentų ir įrodymų, kad prieštarauja kreipimosi metu galiojusio teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis numatė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius bei valstybinės žemės valdytojai (1 dalis), o pastarieji Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (2 dalis). Draudimas rengti detaliuosius planus, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams, buvo įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o, nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma (žr. LVAT 2007 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-253/2007). Savivaldybės administracija atsisakyti perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas privataus žemės sklypo valdytojui ar naudotojui ir sudaryti sutartį gali tik tuo pagrindu, jeigu būtų nustatyta, kad yra prieštaravimas Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms.

Taigi, minėtais teismų sprendimais, be kita ko, konstatuota, kad atsakovės priimti Ä®sakymas 1 ir Ä®sakymas 2 prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Akcentuotina, jog LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ . Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Administracija neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos priimti motyvuotus ir pagrįstus teisės aktus, atitinkančius VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Be to, iÅ¡ byloje esančio minėto LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendimo turinio matyti, kad Administracija, pagal jai pateiktus pareiÅ¡kėjos ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkių dokumentus bei teisinį reguliavimÄ , turėjo joms perduoti 0,2952 ha ploto Žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant Å¡io žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės Å«kio paskirties pakeitimÄ Ä¯ kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijÄ ir iÅ¡duoti sÄ lygas 0,2952 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimui, t. y. sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiÅ¡kėja ir kitomis Žemės sklypo bendrasavininkėmis, tačiau to nepadarė.

Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumento, kad buvo pažeistas jos teisėtų lÅ«kesčių principas pažymėtina, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja kartu su kitomis Žemės sklypo bendrasavininkėmis nuo 2014 m. iki 2020 m. administraciniuose teismuose bylinėjasi su atsakove dėl Ä®sakymo 1 ir Ä®sakymo 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, per visÄ bylinėjimosi laikotarpį buvo priimti teismų sprendimai, kurie vienu atveju buvo palankÅ«s pareiÅ¡kėjai ir kitoms bendrasavininkėms, kitu atveju – Administracijai.

Tačiau pažymėtina, jog iš byloje esančios LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2716-502/2017 turinio matyti, jog teismas konstatavo, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties žemė, nėra mišku apaugusi, yra bemiškė, todėl atitiko visas Vilniaus rajono bendrojo plano nuostatas tam, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis būtų pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nuo 2017 m. kovo 29 d., kuomet įsiteisėjo VAAT 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7383-484/2016, pareiÅ¡kėja turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkių 2013 m. lapkričio 22 d. praÅ¡ymas bus patenkintas. Teismo nuomone, iki tol pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai nebuvo pažeisti, kadangi buvo priimti jai nepalankÅ«s minėti teismų sprendimai. Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LVAT praktikoje pažymima, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018).

Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4780-575/2017).??? PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo įtraukta į ilgalaikį bylinėjimÄ si, negalėjo pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip Žemės sklypo savininkės, teisių, vykdyti Å¡io sklypo detalaus planavimo procedÅ«rų, be to, bylinėjimosi metu nerimavo dėl ateities, patyrė neužtikrintumo ir nepastovumo jausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat nepasitikėjimÄ vietos savivaldos ir valstybės institucijomis.

Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes ir visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pripažintina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja galėjo patirti stresÄ , diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių pareiÅ¡kėja bÅ«tų nepatyrusi, jeigu atsakovė bÅ«tų priėmusi teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, veikusi pagal teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad atsakovė ne vienÄ kartÄ priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ administracinį aktÄ pareiÅ¡kėjos ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkių atžvilgiu, o netgi du kartus, t. y. ir po to, kai LVAT iÅ¡ esmės konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkių 2013 m. lapkričio 22 d. praÅ¡ymas turi bÅ«ti patenkintas.

Akivaizdu, kad dėl tokio atsakovės neteisėto elgesio, pareiÅ¡kėja galėjo patirti ir nepasitikėjimÄ vietos savivaldos institucijomis, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: minėti Administracijos neteisėti veiksmai, minėta pareiÅ¡kėjos patirta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtos žalos.

Taigi, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir trukmę, į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1000 Eur.

Kaip minėta, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu Å¡i (Å¡ios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu Å¡iai (Å¡ioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas.

Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai ne iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, o iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, priteistina 1000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už konsultacijas bei skundo parengimÄ . Å ias iÅ¡laidas grindžia 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 914214, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėja už Å¡ių paslaugų suteikimÄ advokatei S. G. sumokėjo 2000 Eur.

A. S. Gečaitė pareiÅ¡kėjos vardu skundÄ teismui pateikė 2020 m. sausio 27 d., t. y. 2020 m. I ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1317,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimÄ gali bÅ«ti 3294 Eur (1317,6 Eur x 2,5).

Taigi Å¡iuo atveju už skundo parengimÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija galimos maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ , todėl teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumÄ tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos, tačiau yra pagrindas jas mažinti, atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iÅ¡ dalies.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, priteistina 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms už skundo parengimÄ . Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai D. B. iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiÅ¡kėjai D. B. iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų administracinėje byloje Nr. eI2-2080-872/2020 atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė