74ecdaf3-d381-455b-8a6a-e2edf55dfa19 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-176-1142/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00835-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Danutei Å olinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Eduardui PuÅ¡koriui, atsakovės atstovui advokatui Dainiui Motužiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

N. ieÅ¡kinį atsakovei J. G. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. N. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Å alių reikalavimų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė A. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J.

G. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1) įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį – namo mansardos nuotekų vamzdį vertikaliai prijungti prie name esamo nuotekų tinklo, prie mansardos inžinerinių įrenginių ir prie rÅ«syje esančio nuotakyno per patalpÄ 1-4 pagal pridedamÄ nuotekų vamzdžio schemÄ , o atsakovei nevykdant Å¡io teismo sprendimo – paskirti jai 50 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ ;

2) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovei paskirti naudotis patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas numeriais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-5 ir 0-1 patalpÄ , atsiradusiÄ pagal pridedamÄ pastato paprastojo remonto projektÄ , atsakovei paskirti naudotis patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas numeriais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, R-3, R-4, o patalpas R-1, R-2 ir patalpÄ 0-2, atsiradusiÄ pagal pridedamÄ pastato paprastojo remonto projektÄ , Å¡alims paskirti naudotis bendrai. Ä®pareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis atlikti namo laiptinės R-1 pertvarkymus, įrengiant patalpas 0-1 ir 0-2 pagal paprastojo remonto projektÄ ;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė (jos atstovas) nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. mirus Å¡alių mamai S. G. pagal Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2019 m. birželio 6 d. patvirtintÄ testamentÄ ieÅ¡kovė A. N. paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , pastatÄ â€“ sandėlį, 1/3 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, 1/6 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Kitas 2/3 dalis gyvenamojo namo, pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių, 5/6 dalis žemės sklypo paveldėjo atsakovė J. G.. Toks palikėjos sprendimas buvo pagrįstas aplinkybe, kad ieÅ¡kovė daug metų gyveno su mama ir naudojosi gyvenamojo namo antro aukÅ¡to palėpės patalpomis, kurios įrengtas kaip atskiras butas, o jos mama naudojosi pirmuoju namo aukÅ¡tu. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 180,95 kv. m., iÅ¡ jo palėpės gyvenamas plotas sudaro 48,53 kv. m., pirmo aukÅ¡to gyvenamas plotas – 65,70 kv. m.

Šiuo metu ieškovė naudojasi visa namo palėpe (patalpos 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13), o atsakovė naudojasi visa namo pirmo aukšto dalimi (patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6). Šalys bendrai naudojasi laiptais, vedančiais į bendras rūsio patalpas ir koridoriumi pirmajame namo aukšte. Šalys taip pat bendrai naudojasi 23,46 kv. m. rūsio patalpa R-2 (katilinė), 3,71 kv. m. rūsio koridoriumi (tambūras, laiptai R-1). Ieškovė naudojasi 7,82 kv. m. rūsio patalpa R-5, atsakovė naudojasi likusiomis 16,31 kv. m. (R-4) ir 15,42 kv. m. (R-3) rūsio patalpomis.

Atsakovė iš viso asmeniškai naudojasi 97,43 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpomis, iš jų 65,70 kv. m. gyvenamosios paskirties ir 31,73 kv. m. rūsio patalpų, o ieškovė asmeniškai naudojasi 56,35 kv. m. gyvenamojo namo patalpų, iš jų 48,53 kv. m. gyvenamosios paskirties ir 7,82 kv. m. rūsio patalpų. Bendrai šalys naudojasi 31,99 kv. m. ploto viso namo patalpų. 1.2. Į ieškovės naudojamas namo antrojo aukšto patalpas ir atsakovės naudojamas pirmojo aukšto patalpas bei rūsį visada buvo patenkama per du įėjimus, kurie liko ir po palikimo priėmimo.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė į savo faktiÅ¡kai naudojamų patalpų dalį patenka naudodamasi bendru įėjimu, tačiau nepagrįstai nesinaudoja įėjimu iÅ¡ fasadinės namo pusės. Be to, atlikusi remonto darbus, atsakovė įsirengė trečiÄ Ä¯Ä—jimÄ (duris – langÄ ) į vidinį namo kiemÄ , į kurį patenkama iÅ¡ virtuvės patalpos 1-6. Atsakovei buvo siÅ«loma patekti į jos naudojamas patalpas per fasadinę namo pusę, per kuriÄ patenkama į patalpÄ 1-5, taip pat per virtuvės patalpÄ 1-6, tačiau atsakovė nesutiko ir pageidauja toliau naudotis visais trimis įėjimais į namÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, siekiant privatumo bÅ«tų optimalu, jog Å¡alys naudotųsi atskirais įėjimais į namÄ . Å iuo tikslu ieÅ¡kovė parengė paprastojo remonto projektÄ , pagal kurį namo laiptinė bÅ«tų padalinta į dvi dalis (atsirastų naujos patalpos 0-1 ir 0-2), iÅ¡ kurių patalpa 0-1 bÅ«tų priskirta naudoti ieÅ¡kovei, o patalpa 0-2 bÅ«tų priskirta Å¡alims naudoti bendrai. Ä®gyvendinant Å¡io projekto sprendinius iÅ¡ atsakovės naudojamo koridoriaus, pažymėto 1-2, bÅ«tų užveriama anga, paÅ¡alintos durys, kurie dabar naudojami patekti į namo laiptinę, taip pat bÅ«tų atveriama anga iÅ¡ koridoriaus 1-2 į tambÅ«rÄ 1-1.

IeÅ¡kovė Å¡iuos pertvarkymus atliktų savo sÄ skaita. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi namu tvarkÄ Å¡alys turėtų atskirus įėjimus į namÄ , todėl tokia tvarka bÅ«tų optimali, sumažintų konfliktų kilimo tikimybę, užtikrintų Å¡alių privatumÄ . 1.3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2021 metais atsakovė be ieÅ¡kovės sutikimo atliko savo naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto darbus. Remonto metu atsakovė 2021 m. rugsėjo mėnesį iÅ¡ardė nuotekų sistemos dalį, kuri užtikrino palėpės nuotakyno funkcionavimÄ .

Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovės naudojamai palėpės patalpai buvo atjungta nuotekų sistema. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės neteisėtai pašalintas nuotekų vamzdis, kurį prieš daug metų buvo įrengusi ankstesnė namo savininkė, iš mansardos buvo nuvestas į rūsį per pirmo aukšto patalpas ir rūsyje buvo prijungtas prie bendro nuotekų tinklo. Dėl atsakovės pašalinto nuotekų vamzdžio ieškovė neteko galimybės naudotis nuotekų sistema savo faktiškai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje.

Prasidėjus ginčui, atsakovė savo nuožiÅ«ra ir savavaliÅ¡kai įrengė konstrukcijÄ nuotakynui funkcionuoti, t. y. nuotekų stovo dalį 90 laipsnių kampu pirmo aukÅ¡to ir mansardos perdangoje sujungė su gulsčiÄ ja dalimi, kuriÄ , namo sienoje iÅ¡gręžusi angÄ , iÅ¡vedė į laukÄ , o lauke 90 laipsnių kampu sujungė su dar viena horizontalia dalimi ir, namo pamate iÅ¡gręžusi angÄ , horizontaliai nuvedė į namo rÅ«sį. RÅ«syje Å¡i konstrukcija 90 laipsnių kampu sujungta su buvusio nuotekų stovo vertikaliÄ ja dalimi, kuri susijungia su iÅ¡vadu.

IeÅ¡kovės teigimu, toks sprendinys neatitinka statybos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Å¡i atsakovės savavaliÅ¡kai įrengta inžinerinė konstrukcija nėra tinkama naudoti, kelia nuotakyno avarijos ir nuostolių atsiradimo grėsmę, todėl atsakovė įpareigotina atstatyti nuotakynÄ Ä¯ iki pažeidimo buvusiÄ padėtį pagal pateiktÄ mansardos nuotekų schemÄ . 1.4. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų (nuotekų vamzdžio paÅ¡alinimo) ji ilgai negalėjo naudotis savo gyvenamuoju bÅ«stu pagal paskirtį, gyventi visaverčio gyvenimo, savo fiziologinius poreikius privalėjo tenkinti naudodamasi kaimynų turtu.

Visa tai ieÅ¡kovei sukėlė nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ 500 Eur neturtinę žalÄ .

2. Atsakovė J. G. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. N. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, juo praÅ¡o ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir nustatyti atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : ieÅ¡kovei priskirti asmeniÅ¡kai naudoti patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-5, o patalpomis R-1, R-2, R-3 (rÅ«sio patalpos) bei pirmo aukÅ¡to koridoriumi paskirti naudotis bendrai pagal Å¡alims priklausančias gyvenamojo namo dalis (1/3 ieÅ¡kovei, 2/3 atsakovei), iÅ¡ viso ieÅ¡kovei paskiriant naudotis 70,54 kv. m. gyvenamojo namo; atsakovei priskirti asmeniÅ¡kai naudoti patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, R-4, o patalpomis R-1, R-2, R-3 (rÅ«sio patalpos) bei pirmo aukÅ¡to koridoriumi paskirti naudotis bendrai pagal Å¡alims priklausančias gyvenamojo namo dalis (1/3 ieÅ¡kovei, 2/3 atsakovei), iÅ¡ viso atsakovei paskiriant naudotis 110,39 kv. m. gyvenamojo namo; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 132,71 Eur kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1.

Atsakovė (jos atstovas) procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/3, o atsakovei – 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei priklauso 60,31 kv. m., o atsakovei – 120,63 kv. m. namo ploto. Pagal Å¡iuo metu esančiÄ nusistovėjusiÄ naudojimosi namu tvarkÄ ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-5 (rÅ«sio patalpos), 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, o atsakovė asmeniÅ¡kai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-4 (rÅ«sio patalpa), 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

Likusiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1, R-2, R-3, Å¡alys naudojasi bendrai. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu sukurti dvi naujas patalpas 0-1 ir 0-2 pagal jos pateiktÄ paprastojo remonto projektÄ , nes koridoriaus patalpa, iÅ¡ kurios praÅ¡oma sukurti Å¡ias dvi naujas patalpas, pagal atnaujintus kadastrinių matavimų duomenis nėra pažymėta kaip patalpa, ji nėra pažymėta pastato patalpų eksplikacijoje, todėl Å¡i patalpa nepatenka į gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ . Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, sukuriant naujas patalpas 0-1 ir 0-2, neužtikrins racionalaus turto naudojimo ir bendraturčių interesų pusiausvyros.

IeÅ¡kovės siÅ«lomi sprendiniai neužtikrina atsakovės teisės tinkamai patekti į rÅ«sį, kuriame ji laiko sodo technikÄ , daržoves, vaisius ir kt., todėl vienintelis protingas ir racionalus bÅ«das atsakovei patekti į rÅ«sį yra tiesiai per koridorių, į kurį patenkama per pagrindinį namo įėjimÄ iÅ¡ kiemo pusės. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ tvarkÄ atsakovė visÄ sodo technikÄ , įrankius, daržoves ir kitus daiktus į rÅ«sį turėtų gabenti per verandÄ (1-5), iÅ¡ jos per svetainę (1-4), iÅ¡ jos į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, iÅ¡ jos į sandėliukÄ , pažymėtÄ indeksu 1-1, kurio plotas tik 0,84 kv. m., o iÅ¡ jo į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sukurti patalpÄ 0-2 ir tik tada į rÅ«sį.

Tokia tvarka nebÅ«tų protinga ir pažeistų atsakovės interesus. 2.2. Atsakovės teigimu, priimtiniausias sprendimas Å¡iuo atveju bÅ«tų nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , kuri jau yra nusistovėjusi ir kuriÄ atsakovė siÅ«lo nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ieÅ¡kovei tektų 10,23 kv. m. bendro namo ploto daugiau, nei jai priklauso pagal turimÄ nuosavybės teisės idealiÄ jÄ dalį. Dėl to atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4 132,70 Eur kompensacija, kuri apskaičiuota pagal VÄ® Registrų centro duomenis apie namo rinkos vertę (403,98 Eur (1 kv. m. kaina) x 10,23 kv. m. = 4 132,71 Eur). 2.3.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį dėl nuotekų sistemos. Å i nuotekų sistema buvo sumontuota prieÅ¡ 20 metų ir nebuvo teisiÅ¡kai registruota. IeÅ¡kovės valdomos mansardos patalpos registruotos tik 2022 m. vasario 11 d. Tai reiÅ¡kia, kad iki Å¡ios datos pati ieÅ¡kovė nebuvo registravusi Å¡ios nuotekų sistemos, todėl jos reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kurie nebuvo nustatyti, yra neteisėtas. Be to, ieÅ¡kovės naudojamas vamzdis buvo pravestas per atsakovės naudojamÄ patalpÄ , pažymėtÄ 1-4 (svetainę), o tai neatitiko jokių sanitarinių reikalavimų.

Kadangi buvusi nuotekų sistema buvo įrengta seniai ir savavaliÅ¡kai, dėl avarijos grėsmės atsakovė savo lėšomis jÄ pertvarkė, iÅ¡vesdama nuotekų vamzdį į laukÄ , ties namo iÅ¡orine siena. IeÅ¡kovės nurodyti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, jie nedraudžia nuotekų vamzdžio įrengti namo iÅ¡orėje. Vien tai, kad ieÅ¡kovės netenkina estetinis vamzdyno vaizdas namo iÅ¡orėje nesuteikia jai teisės reikalauti šį vamzdį paÅ¡alinti.

Šiuo metu nuotekų sistema funkcionuoja ir ieškovė ja naudojasi. 2.4. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės teigimu, bet kokie remonto darbai sukelia tam tikrų laikinų nepatogumų, kurie yra neišvengiami, tačiau būtini. Be to, ginčo namų valdoje ieškovei priklauso pagalbiniai pastatai, todėl ieškovė turėjo galimybę naudotis ten esančiu vandentiekiu, taip pat lauko tualetu. Kol vyko nuotekų sistemos remonto darbai, ieškovė jais naudojosi.

Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė 3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, pastatas – garažas, pastatas – sandėlis, 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, pastatas – šiltnamis, 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti patikslinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys pagal 2021 m. spalio 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , taip pat 2021 m. spalio 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikdama dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atsakovė pertvarkė nuotekų sistemÄ , namo iÅ¡orėje įrengdama nuotekų vamzdį, kuris užfiksuotas antstolės Vidos Daugirdienės 2021 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

4. Å ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, byloje nagrinėti Å¡ie klausimai:

1) dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo;

2) dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, atkuriant iki pertvarkymo buvusiÄ nuotekų sistemos bÅ«klę;

3) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo 5. Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma nustatyti Å¡alių naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Tiek patikslintu ieÅ¡kiniu, tiek patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ praÅ¡omÄ nustatyti pagal 2022 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2021 m. spalio 20 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, jame esančius gyvenamojo namo patalpų planus ir juose nurodytus patalpų žymėjimus. Taigi tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad naudojimosi namu tvarka turi bÅ«ti nustatyta kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų ir patalpų planų pagrindu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių, paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama, kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ , kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

9. Iš byloje pateiktos gyvenamojo namo 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo gyvenamasis namas susideda iš pirmo aukšto patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, pastogės patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir rūsio patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5.

Be to, gyvenamajame name yra koridorius (laiptinė), kuriame yra laiptai, vedantys į rÅ«sį ir pastogės patalpas. Byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi antrajame namo aukÅ¡te esančia pastoge, o atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi pirmuoju namo aukÅ¡tu. IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tiek pirmojo aukÅ¡to, tiek pastogės patalpos yra pritaikytos gyventi, turi atskirus sanitarinius mazgus ir sudaro sÄ lyginai atskiras ir viena nuo kitos nepriklausomas, iÅ¡ esmės vienodo vertingumo gyvenamÄ sias patalpas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, o atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi 7,82 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5, kuriÄ tiek ieÅ¡kiniu, tiek prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priskirti asmeniÅ¡kai naudoti ieÅ¡kovei. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi 16,31 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-4, kuriÄ tiek ieÅ¡kiniu, tiek prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priskirti asmeniÅ¡kai naudoti atsakovei. Å alys sutaria ir dėl to, kad rÅ«sio patalpos, plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2, abiejų Å¡alių yra naudojamos bendrai, tokiÄ naudojimosi Å¡iomis rÅ«sio patalpomis tvarkÄ ir praÅ¡oma nustatyti tiek ieÅ¡kiniu, tiek prieÅ¡ieÅ¡kiniu, t. y. priskirti Å¡ias patalpas naudoti bendrai abiem Å¡alims.

Å alys nesutaria dėl 15,42 kv. m. ploto rÅ«sio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-3, naudojimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o Å¡iÄ patalpa priskirti naudoti atsakovei, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, jog Å¡iÄ patalpÄ abi Å¡alys naudos bendrai. IÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovo teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bendro R-3 patalpos naudojimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad Å¡ioje patalpoje yra vandens apskaitos prietaisai ir nuotekų vamzdynas.

Vis dėlto, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės vandens apskaitos prietaisai iÅ¡ patalpos R-3 yra perkelti į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu R-2, todėl R-3 patalpoje nėra jokių ieÅ¡kovei priklausančių apskaitos prietaisų ir ieÅ¡kovė Å¡ia patalpa faktiÅ¡kai nesinaudoja. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių neginčijo. Teismo vertinimu, vien tai, kad per Å¡iÄ patalpÄ eina namo nuotekų vamzdis savaime nelemia poreikio abiem Å¡alims naudoti visÄ Å¡iÄ patalpÄ bendrai, juolab, kad ieÅ¡kovė nepageidauja Å¡ia patalpa naudotis ir praÅ¡o jÄ priskirti atsakovei.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesinaudoja rÅ«sio patalpa R-3 ir ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o leisti naudotis Å¡ia patalpa, ieÅ¡kovės naudojami vandens apskaitos prietaisai buvo perkelti į rÅ«sio patalpÄ R-2, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės idealioji nuosavybės teisės dalis ginčo name yra didesnė, siekiant sumažinti bendro naudojimo patalpų kiekį, nustatytina, kad 15,42 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-3, naudojasi atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad ieÅ¡kovė naudojasi rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5, atsakovė naudojasi rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3, o rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, Å¡alys naudojasi bendrai.

11. Å ioje byloje esminis Å¡alių ginčas kilo dėl patekimo į gyvenamÄ jį namÄ tvarkos. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiu įėjimu į namÄ naudotųsi tik ieÅ¡kovė, o atsakovė į namÄ galėtų patekti iÅ¡ namo fasadinės pusės per patalpÄ 1-5 (veranda) bei padidintÄ langÄ -duris, per kurias patenkama į virtuvės patalpÄ 1-6. Å iuo tikslu pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ paprastojo remonto projektÄ siÅ«loma iÅ¡ esamos koridoriaus (laiptinės) patalpos įrengti dvi naujas patalpas, projekte žymimas 0-1 ir 0-2.

Ä®gyvendinant projekto sprendinius iÅ¡ atsakovės naudojamo koridoriaus 1-2 bÅ«tų užveriama anga, paÅ¡alintos durys, kurie dabar naudojami patekti į namo laiptinę, taip pat bÅ«tų atveriama anga iÅ¡ koridoriaus patalpos 1-2 į tambÅ«rÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-1. Å is ieÅ¡kovės reikalavimas grindžiamas poreikiu užtikrinti Å¡alių privatumÄ ir sumažinti konfliktinių situacijų kilimo tikimybę. Atsakovė su Å¡ia ieÅ¡kovės siÅ«loma tvarka nesutinka, pageidauja ir toliau naudotis iÅ¡ kiemo pusės esančiu įėjimu.

12. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad Å¡iuo metu į gyvenamÄ jį namÄ galima patekti per iÅ¡ kiemo pusės esantį įėjimÄ , per kurį yra patenkama į laiptinę, vedančiÄ laiptais į pastogės ir rÅ«sio patalpas, taip pat yra įėjimas į namÄ per fasadinę namo pusę, t. y. į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-5 (veranda). Nors ieÅ¡kovė teigia, kad atlikdama remonto darbus, atsakovė padidino virtuvės patalpoje 1-6 esantį langÄ , todėl faktiÅ¡kai į namÄ gali bÅ«ti patenkama ir per 1-6 patalpÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Å¡is langas iÅ¡ lauko pusės turi palangę, ties Å¡ia namo siena yra įrengta veja, todėl aptariamas langas iÅ¡ esmės nėra pritaikytas naudoti kaip įėjimas į namÄ .

13. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal byloje pateiktus kadastrinių matavimų bylos duomenis matyti, jog ieÅ¡kovės siÅ«loma pertvarkyti koridoriaus (laiptinės) patalpa yra kiek daugiau nei 2 kv. m. ploto, todėl jÄ padalijus į dvi atskiras patalpas pagal ieÅ¡kovės parengtÄ paprastojo remonto projektÄ , naujai įrengiamų patalpų plotas sumažėtų iÅ¡ esmės dvigubai. Tai reiÅ¡kia, jog norėdama patekti į rÅ«sį, atsakovė iÅ¡ pirmo aukÅ¡to patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-2, per ieÅ¡kovės siÅ«lomas įrengti duris turėtų patekti į 0,86 kv. m. ploto patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-1, kuri Å¡iuo metu naudojama kaip sandėliukas, iÅ¡ jos per duris patekti į ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ Ä¯rengti apie 1 kv. m. ploto patalpÄ 0-2 ir iÅ¡ jos laiptais patekti į rÅ«sį.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog tokia ieškovės siūloma patekimo į rūsį tvarka, itin maža patalpos 1-1 ir siūlomos įrengti patalpos 0-2 kvadratūra, neatitiktų racionalaus turto naudojimo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

14. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, jog bendras įėjimas į namÄ iÅ¡ kiemo pusės iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės teisę į privatumÄ ir lemia poreikį atlikti ieÅ¡kovės siÅ«lomus pertvarkymus. Pažymėtina, kad ginčo namas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tai savaime lemia tam tikrus privatumo ribojimus, kiek tai susiję su kito bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Be to, Å¡iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad per bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ iÅ¡ kiemo pusės yra patenkama ne tiesiogiai į ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai valdomas patalpas, o į laiptinę, vedančiÄ Ä¯ antrame namo aukÅ¡te esančias pastogės patalpas, kuriomis naudojasi ieÅ¡kovė, taip pat namo rÅ«sį.

Vadinasi, vien tai, kad atsakovė gali patekti į pirmÄ aukÅ¡tÄ per įėjimÄ Ä¯ namÄ iÅ¡ kiemo pusės nereiÅ¡kia esminio ieÅ¡kovės teisės į privatumÄ pažeidimo. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad jos siÅ«lomu bÅ«du siekiama iÅ¡vengti konfliktinių situacijų atsiradimo, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovė ginčo name Å¡iuo metu faktiÅ¡kai negyvena. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė gyvena ir dirba Klaipėdoje, o ginčo name ketina gyventi tik išėjusi į pensijÄ , o tai bus ne anksčiau kaip po kelerių metų.

Taigi Å¡ios aplinkybės taip pat nepagrindžia bÅ«tinybės naudotis atskirais įėjimais į namÄ . Ä®vertinus anksčiau aptartus argumentus, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal paprastojo remonto projektÄ Ä¯rengiant dvi naujas patalpas netenkintinas ir nustatytina, jog Å¡alys bendrai naudojasi įėjimu į gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ kiemo pusės ir namo koridoriumi su laiptine, vedančia į antrojo aukÅ¡to patalpas bei rÅ«sį.

15. Ä®vertinęs anksčiau aptartus argumentus ir byloje esančius įrodymus, Å¡alių siÅ«lymus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, remdamasis turto naudojimo racionalumo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas nustato tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5; atsakovė asmeniÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3; Å¡alys bendrai naudojasi rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2. Å alys taip pat bendrai naudojasi iÅ¡ namo kiemo pusės esančiu įėjimu į namÄ bei namo laiptine, vedančia į pastogės bei rÅ«sio patalpas.

16. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 132,71 Eur kompensacijÄ už tai, kad pagal prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomÄ tvarkÄ ieÅ¡kovei tenka 10,23 kv. m. bendro namo ploto daugiau, nei jai priklauso pagal turimÄ nuosavybės teisės idealiÄ jÄ dalį. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, Å¡alių idealiosios nuosavybės teisės dalys nėra vienodos, t. y. ieÅ¡kovei priklauso 1/3, atsakovei – 2/3 gyvenamojo namo dalys.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 180,95 kv. m., todėl 1/3 dalis Å¡io ploto sudaro 60,32 kv. m. Pagal teismo nustatomÄ naudojimosi namu tvarkÄ , ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai naudoti tenka pastogės patalpos, kurių bendras plotas pagal byloje esančiÄ kadastrinių matavimų bylÄ sudaro 48,53 kv. m., taip pat 7,82 kv. m. ploto rÅ«sio patalpa R-5, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai naudoti priskiriama 56,35 kv. m. Taigi ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai naudoti tenkanti gyvenamojo namo patalpų dalis nevirÅ¡ija jos idealiosios nuosavybės teisės dalies.

IeÅ¡kovei kartu su atsakove bendrai naudoti priskiriamos rÅ«sio patalpos R-1 ir R-2, kurių bendras plotas 27,17 kv. m., taip pat įėjimas į namÄ bei name esanti laiptinė. Vadinasi, ieÅ¡kovei tenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis, vertinant kartu su abiejų Å¡alių bendrai naudojamomis patalpomis, virÅ¡ija idealiÄ jÄ ieÅ¡kovės nuosavybės teisės dalį.

17. Vis dėlto, remiantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, neteisėta naudojimosi tvarka gali būti pripažintas tik toks atvejis, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Nagrinėjamu atveju asmeniškai ieškovei paskirtos naudoti namo dalys neviršija jos idealiosios nuosavybės teisės dalies, o vien tai, kad šalims bendrai paskiriama naudoti rūsio patalpos R-1 ir R-2, taip pat name esanti laiptinė, šiuo atveju nelaikytina esminiu nukrypimu nuo šalių idealiosios nuosavybės teisės dalies.

Pažymėtina, kad rūsio patalpa R-1 yra rūsio laiptinė (tambūras), kuris yra būtinas patekti į rūsį, kurio dalis priklauso ir ieškovei. Rūsio patalpoje R-2 yra katilinė, joje, be kita ko, įrengti ieškovės vandens apskaitos prietaisai, šildymo katilas. Name esanti laiptinė yra būtina siekiant patekti tiek į pastogės, tiek į rūsio patalpas. Tai reiškia, kad šių patalpų naudojimas abiem šalims yra būtinas siekiant tinkamai naudotis gyvenamuoju namu pagal jo paskirtį.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nevertina, kad dalį pagalbinio pobÅ«džio patalpų ieÅ¡kovei paskyrus naudoti bendrai su atsakove ir tokiu bÅ«du nežymiai virÅ¡ijus idealiÄ jÄ ieÅ¡kovės nuosavybės teisės dalį, bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržoma atsakovės, kaip Å¡io namo bendraturtės, nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad Å¡alims paskirsčius jų faktiÅ¡kai naudojamas gyvenamÄ sias patalpas, ieÅ¡kovei bendrai su atsakove paskyrus naudotis namo laiptinę ir dalį rÅ«sio patalpų, yra siekiama užtikrinti racionalų bendro turto naudojimÄ , bendraturčių lygiateisiÅ¡kumÄ , Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Teismo nuomone, esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, susidarantis skirtumas tarp realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies yra pateisinamas, juolab, kad tokia naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusiÄ tvarkÄ , o ir pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ dalis pagalbinio pobÅ«džio patalpų Å¡alių yra naudojama bendrai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos, todėl Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetama. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius 18. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį – namo mansardos nuotekų vamzdį vertikaliai prijungti prie name esamo nuotekų tinklo, prie mansardos inžinerinių įrenginių ir prie rÅ«syje esančio nuotakyno per patalpÄ 1-4 pagal pridedamÄ nuotekų vamzdžio schemÄ , o atsakovei nevykdant Å¡io teismo sprendimo – paskirti jai 50 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ .

Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka.

19. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

20. Iš byloje esančios kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamojo namo pastogės patalpose, kuriomis naudojasi ieškovė, yra įrengtas sanitarinis mazgas (patalpa 1-9), taip pat virtuvė (patalpa 1-10). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pastogės patalpas su atskiru sanitariniu mazgu ir virtuve prieš apytiksliai 20 metų įrengė ieškovės mama (palikėja). Šios patalpos įrengtos tam, kad ieškovė ir jos mama galėtų gyventi atskirai, t. y. ieškovės mama atskirai naudotųsi pirmuoju namo aukštu, o ieškovė – namo pastoge.

Kartu iÅ¡ mansardos per namo pirmo aukÅ¡to patalpas buvo įrengta buitinių nuotekų sistema, t. y. buitinių nuotekų vamzdis, kuris rÅ«syje buvo prijungtas prie bendro nuotekų tinklo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad iki atsakovės atliktų namo remonto darbų pradžios per jos naudojamÄ patalpÄ 1-4 iÅ¡ ieÅ¡kovės naudojamų pastogės patalpų į rÅ«sį buvo nuvestas buitinių nuotekų vamzdis. Atsakovė neginčija ir tos aplinkybės, jog dalį Å¡io vamzdžio ji paÅ¡alino.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų bei antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, minėtas vamzdis nupjautas vietose ties pirmo aukÅ¡to lubomis (pirmo aukÅ¡to ir pastogės patalpų perdanga) bei pirmo aukÅ¡to grindimis. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė 2022 m. gruodžio – sausio mėnesiais, vietoje buvusio nuotekų vamzdžio, pertvarkė nuotekų sistemÄ , namo iÅ¡orinėje dalyje įrengdama naujÄ nuotekų vamzdį (nuotekų stova su gulsčiosiomis dalimis).

IeÅ¡kovė nurodė, o atsakovė neginčijo, kad nuotekų stovo dalis 90 laipsnių kampu pirmo aukÅ¡to ir mansardos perdangoje buvo sujungta su gulsčiÄ ja dalimi, kuri, namo sienoje iÅ¡gręžus angÄ , buvo iÅ¡vesta į laukÄ , o lauke 90 laipsnių kampu sujungta su dar viena horizontalia dalimi ir, namo pamate iÅ¡gręžus angÄ , horizontaliai nuvesta į rÅ«sį. RÅ«syje Å¡i konstrukcija 90 laipsnių kampu sujungta su buvusio nuotekų stovo vertikaliÄ ja dalimi, kuri susijungia su iÅ¡vadu.

21. IeÅ¡kovė pertvarkytÄ nuotekų sistemÄ vertina kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kurios padarinius ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma paÅ¡alinti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavaliÅ¡ka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. IÅ¡ byloje pateiktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vados nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams nebuvo privalomas statybos projektas ir statybÄ leidžiantis dokumentas. Vadinasi, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atsakovės atlikti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai nelaikytini savavaliÅ¡ka statyba.

22. Nors minėti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai Å¡iuo atveju nelaikytini savavaliÅ¡ka statyba, tačiau Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alino atsakovės pareigos bendrosios dalinės nuosavybės objekto pertvarkymo darbus atlikti tik gavus ieÅ¡kovės, kaip namo bendraturtės, sutikimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė bÅ«tų derinusi nuotakyno sistemos pertvarkymo darbų atlikimÄ su ieÅ¡kove, prieÅ¡ atlikdama darbus atskleidusi jai planuojamų remonto darbų sprendinius, kiek tai susiję su buvusio nuotekų vamzdžio paÅ¡alinimu ir naujo vamzdyno įrengimu.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų davusi sutikimÄ minėtiems darbams atlikti, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Å¡ie darbai atlikti be jos sutikimo ir iÅ¡imtinai pačios atsakovės nuožiÅ«ra. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. buvo parengta deklaracija apie atliktÄ statinio (jo dalies) paprastÄ jį remontÄ , tačiau pagal byloje esančius įrodymus tuo metu nuotekų vamzdis namo iÅ¡orėje dar nebuvo įrengtas. Vadinasi, Å¡i deklaracija negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovės pritarimas atsakovės atliktiems remonto darbams, susijusiems su nuotekų sistemos pertvarkymu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės, jog darbai atlikti be ieÅ¡kovės sutikimo. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad anksčiau buvęs nuotekų vamzdis buvo blogos bÅ«klės, kėlė užliejimo rizikÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė, todėl byloje nėra įrodyta, jog atsakovė privalėjo skubiai be ieÅ¡kovės sutikimo atlikti aptariamus darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog gyvenamajame name buvusiÄ nuotekų sistemÄ atsakovė pertvarkė be ieÅ¡kovės, kaip namo bendraturtės, sutikimo, tuo pažeisdama bendrÄ jÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, pagal kuriÄ nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.

23. Nustačius, kad namo pastogės nuotekų sistemos pertvarkymo darbai atlikti be ieškovės sutikimo, toliau byloje spręstinas klausimas, ar be ieškovės sutikimo atsakovės atlikti nuotekų vamzdyno pertvarkymo darbai ir jos pasirinkti sprendiniai pažeidžia ieškovės, kaip namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ieškovė ginčija atsakovės įrengto nuotekų vamzdžio atitiktį STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas.

Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – ir Reglamentas) reikalavimams. Šiame Reglamente kaip atskiros sistemos yra išskirtos pastato vandentiekis (11 punktas), lauko vandentiekis (12 punktas), pastato nuotekų šalintuvas (13 punktas) ir lauko nuotakynas (14 punktas). Pažymėtina, kad nuotekų stovas (per pastato aukštus einanti nuotakyno dalis (paprastai vertikali), prie kurios jungiasi nuotaka, Reglamento 13.22 punktas), pagal aptariamo Reglamento nuostatas laikoma sudėtine pastato nuotekų šalintuvo dalimi ir nėra numatytas kaip lauko nuotakyno sistemos dalis.

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, taip pat sistemiÅ¡kai vertinant ir aiÅ¡kinant aptariamo Reglamento nuostatas, sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog Reglamento nuostatos nenumato galimybės įrengti nuotekų stovo iÅ¡orinėje namo dalyje. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų, namo lauko sienoje iÅ¡vestas vamzdis nėra izoliuotas ar apÅ¡iltintas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad, jo žiniomis, vamzdį įrengė pagal skelbimÄ rasti santechnikai, jam įrengti buvo naudotos kokybiÅ¡kos medžiagos, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

Dėl to lieka nepaneigti ieÅ¡kovės argumentai, jog kyla reali grėsmė, kad žiemos sezono metu dėl Å¡alčio nuotekų vamzdžio funkcionalumas gali sutrikti. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pastato pjÅ«vio schemos, atsakovės įrengtas nuotekų vamzdis turi net 3 statmenus (90 laipsnių) kampus, o tai neatitinka Reglamento 248 punkto nuostatų, pagal kurias nuotekų stovai daromi vertikalÅ«s, o atotraukos ar gulsčiosios dalys gali bÅ«ti įmontuotos tik tais atvejais, kai dėl konstrukcinių sumetimų reikia pakeisti stovo vietÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog dėl konstrukcinių sumetimų nuotekų vamzdis negalėjo būti anksčiau buvusioje vietoje, juolab, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėtas vamzdis namo viduje buvo įrengtas ir naudojamas apie 20 metų. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo atsikirtimais, jog Reglamento nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Reglamento 5 punkte imperatyviai nustatyta, jog Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.

24. Teismo vertinimu, Reglamento reikalavimų neatitinkantys nuotekų sistemos pertvarkymai Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad be ieÅ¡kovės sutikimo atlikti remonto darbai pažeidė ieÅ¡kovės teises. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip namo bendraturtė, turi pagrįstÄ lÅ«kestį, jog namo fasado estetinis vaizdas be jos sutikimo nebÅ«tų gadinamas, o dėl atsakovės namo iÅ¡orėje įrengto nuotekų stovo toks ieÅ¡kovės lÅ«kestis akivaizdžiai buvo pažeistas. Atsakovės atsikirtimai, jog paÅ¡alintas vamzdis ėjo per atsakovės naudojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ 1-4 ir dėl to neatitiko sanitarinių reikalavimų Å¡iuo atveju taip pat nepagrindžia jos atliktų veiksmų teisėtumo, nes atsakovė turėjo (turi) teisę imtis veiksmų, kad jos patalpų dalyje esantis nuotekų stovas bÅ«tų izoliuotas ar kitokiu teisėtu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡spręstas jo estetinio vaizdo klausimas.

25. Ä®vertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir anksčiau nurodytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį yra pagrįstas, todėl tenkintinas – atsakovė įpareigotina savo lėšomis atkurti iki pažeidimo buvusiÄ nuotekų sistemos dalį, t. y. pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ mansardos nuotekų schemÄ prie pastogės nuotekų vamzdžio, ties pastogės ir pirmojo aukÅ¡to perdanga, vertikaliai prijungti nuotekų stovÄ ir jį per pirmo aukÅ¡to patalpÄ , plane pažymėtÄ 1-4, prijungti prie rÅ«syje esančio nuotakyno.

Å iems veiksmams atlikti nustatytinas 2 mėnesių terminas, kuris, įvertinus įpareigojimo pobÅ«dį, teismo nuomone, yra pakankamas. Teismo nustatytu terminu atsakovei nurodyto įpareigojimo neįvykdžius, atsakovei nustatytina 10 Eur dydžio bauda už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Dėl neturtinės žalos atlyginimo 26. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovė jai padarytÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtai ir be jos sutikimo atliktų remonto darbų metu buvo paÅ¡alintas nuotekų vamzdis, dėl to ieÅ¡kovė tam tikrÄ laikÄ negalėjo naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal jų paskirtį, nes nebuvo užtikrintas buitinių nuotekų Å¡alinimas.

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

28. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumÄ , teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad įstatymuose nėra numatyta galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai ji grindžiama bendraturčio atliktais statinio remonto darbais, neturint kito bendraturčio sutikimo. Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės atliktas nuotekų sistemos pertvarkymas iÅ¡ tiesų galėjo sukelti ieÅ¡kovei tam tikrus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus bei emocijas.

Vis dėlto, ieÅ¡kovės pažeistos teisės yra apginamos įpareigojant atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusiÄ nuotekų sistemos bÅ«klę. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimas, poreikis jas ginti ir dėl to patiriami neigiami iÅ¡gyvenimai dažnai yra neiÅ¡vengiami asmeniui dalyvaujant teisiniuose santykiuose, taip pat ir santykiuose su bendraturčiais, tačiau ne visais atvejais tai lemia teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atsiradimÄ . Å iuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi iÅ¡skirtinai stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie bÅ«tų sukėlę ilgalaikius neigiamus padarinius jos fizinei ar psichologinei savijautai.

29. Ä®vertinęs nurodytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nėra įrodyta, kad dėl atsakovės atliktų nuotekų sistemos pertvarkymo darbų ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi iÅ¡skirtinai stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, lėmusius atitinkamų neigiamų padarinių atsiradimÄ , todėl atsakovės pareigų ieÅ¡kovei pažeidimo fakto pripažinimas, įpareigojimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, teismo vertinimu, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes yra pakankamas ieÅ¡kovės patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

31. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, taip pat už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovė iÅ¡ viso sumokėjo 229 Eur dydžio žyminį mokestį. IeÅ¡kovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 2 650 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 337,16 Eur iÅ¡laidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė 3 216,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

32. Atsakovė šioje byloje patyrė iš viso 706 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 106 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33. Ä®vertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio forma Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus, Å¡alių atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis. Be to, Å¡alių patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

34. Å ioje byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi atsakovei iÅ¡ viso tris materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimus, t. y. prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , įpareigoti atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusiÄ nuotekų sistemos bÅ«klę ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ . Teismo sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis yra tenkinami iÅ¡ dalies, t. y. teismas nustato naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ su atitinkamomis abiejų Å¡alių pasiÅ«lytų naudojimosi tvarkų korekcijomis, patenkina reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ nuotekų sistemos bÅ«klę bei atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsakovės reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo.

Atsižvelgiant į byloje pareikÅ¡tų reikalavimų kiekį, jų pobÅ«dį bei bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje iÅ¡ viso patenkinta ir atitinkamai atmesta 50 proc. reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas taiko Å¡iÄ proporcijÄ . Atsižvelgiant į tai, Å¡alims viena kitai priteistina po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 608,08 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 353 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 35. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovei patekti ir naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte esančia vonios patalpa, nes šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai išnyko. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieÅ¡kovės A. N. ir atsakovės J. G. naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 5697-7002-4014, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : - ieÅ¡kovė A. N. asmeniÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir rÅ«sio patalpa, statinio plane pažymėta indeksu R-5; - atsakovė J. G. asmeniÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir rÅ«sio patalpomis, statinio plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3; - ieÅ¡kovė A.

N. ir atsakovė J. G. bendrai naudojasi rÅ«sio patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, taip pat bendrai naudojasi iÅ¡ namo kiemo pusės esančiu įėjimu į namÄ bei namo laiptine (pažymėjimas plane 2a1/p), vedančia į pastogės bei rÅ«sio patalpas. Ä®pareigoti atsakovę J. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų sistemos dalį – pagal mansardos nuotekų schemÄ prie pastogės patalpų nuotekų vamzdžio, ties pastogės ir pirmojo aukÅ¡to perdanga, vertikaliai prijungti nuotekų stovÄ ir jį per pirmo aukÅ¡to patalpÄ , statinio plane pažymėtÄ 1-4, prijungti prie rÅ«syje esančio nuotakyno.

Per nustatytÄ terminÄ Å¡io įpareigojimo neįvykdžius, nustatyti atsakovei J. G. 10 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ . KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei A. N. iÅ¡ atsakovės J. G. 1 608,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei J. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N. 353 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti valstybės įmonę „Registrų centras“. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas