74eaa3eb-8aba-426b-8583-b670ec12f2c2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-553-243/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02080-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. Y., pareiÅ¡kėjos atstovei Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovei A.

K., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. Y. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 30-TE-817, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas, panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. Y. skundu teismo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 13 d.

įsakymÄ Nr. 30-TE-817, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Nurodo, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos miesto PK) 1-ojo veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja ir kad Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo 11 d. patvirtinta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-44 „Dėl teisės aktų pažeidimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), konstatuota, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 207 straipsnio 2 dalies, Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2017 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 30-V-359 patvirtintos Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 6.2 ir 6.3 punktų nuostatas, nes netinkamai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies požymius ir laiku nesuteikė galimybės L. S. pasinaudoti nukentėjusiojo teisėmis. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog ji, peržiÅ«rėjusi kompaktinį diskÄ su jame užfiksuotomis 2019 m. liepos 5 d.

įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybėmis, daiktų apžiÅ«ros protokole neįrašė visų reikÅ¡mingų detalių, nors matė sužalotÄ L. S. veidÄ , girdėjo jo parodymus apie sužalojimo aplinkybes, tačiau nesiėmė tyrimo veiksmų dėl jo sužalojimo nustatymo. PareiÅ¡kėja nesutinka su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, jog ji dėl aplaidumo ar siekdama mažesnio darbo krÅ«vio nusprendė netirti L. S. sužalojimo aplinkybių, nes tyrimo veiksmus dėl galimo Å¡io asmens sužalojimo turėjo atlikti kitas tyrėjas A.

S., kuriam buvo pavesta atlikti tyrimÄ . Nurodo, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja jai nuo 2019 m. liepos 8 d. pavedė tęsti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-28375-19, pradėtÄ 2019 m. liepos 6 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir kad iki tyrimo perdavimo jos žinion, buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, t. y. apklaustas įtariamasis, jo sutuoktinė, apraÅ¡ytos įvykio aplinkybės. Teigia, jog Klaipėdos AVPK patrulė 2019 m. liepos 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad smurtÄ patyręs asmuo yra V.

S., o smurtu įtariamas asmuo – L. S., ant kurio kÅ«no matosi sužalojimai. Nurodo, jog pagal 2019 m. liepos 5 d. L. S. praneÅ¡imÄ , surinktÄ medžiagÄ 2019 m. liepos 6 d. perėmė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyresnysis tyrėjas A. S., kuris pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Klaipėdos AVPK tyrėjas 2019 m. liepos 6 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl 2019 m. liepos 5 d. Klaipėdos AVPK vyriausiosios patrulės suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo, surašė įtariamojo sulaikymo protokolÄ ir atliko veiksmus, kuriuos nurodė savo paaiÅ¡kinime tarnybinio patikrinimo metu, t. y. aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl L.

S. sužalojimo ir jam buvo perduota medžiaga nustatyti Å¡io asmens galimo sužalojimo aplinkybes todėl ji neturėjo pagrindo tÄ patį daryti ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieÅ¡ V. S. Argumentuoja, jog pagal jai priskirtas funkcijas ir priskirtÄ ikiteisminį tyrimÄ , ji atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, tirdama L. S. smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ V. S. atvejį. Dėl L. S. smurtinio elgesio V. S. atžvilgiu esminių prieÅ¡taravimų asmenų teiktuose parodymuose nebuvo.

L. S. pripažino, jog bÅ«damas neblaivus konflikto su sutuoktine metu prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinę jėgÄ , todėl įvertinusi įrodymų pakankamumÄ sprendimui priimti, suformavo prokurorei ataskaitÄ dėl procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje. Teigia, jog turėdama siekį užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, ikiteisminiame tyrime atliko visus bÅ«tinus procesinius veiksmus, kad greitai ir iÅ¡samiai bÅ«tų atskleista nusikalstama veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jai perduotas atlikti.

Nurodo, jog atlikdama ikiteisminį tyrimÄ , apžiÅ«rėjo kompaktiniame diske užfiksuotus duomenis, matė L. S. veidÄ su galimai smurto žymėmis ir girdėjo jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes ir kad tÄ pačiÄ informacijÄ iÅ¡ kompaktinio disko jau buvo peržiÅ«rėjęs pareigÅ«nas A. S., kuris ir priėmė sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. S. sužalojimo, nors galėjo pradėti ir kitÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl L. S. sveikatos sutrikdymo, tačiau to nepadarė ir turėdamas savo žinioje tyrimo medžiagÄ priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl L.

S. sužalojimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, ta pačia Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada už tuos pačius veiksmus, t. y. aplaidų pareigų vykdymÄ buvo siÅ«loma skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ne tik jai, tačiau ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyresniajam tyrėjui A. S., tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta, tačiau po to atsakovas jÄ panaikino. PareiÅ¡kėja ir jos atstovė skundo argumentais praÅ¡o skundÄ patenkinti. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 31-33).

Atsiliepime nurodo, jog tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta, vadovaujantis priimta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurioje pripažinta, kad ji nuo 2019 m. liepos 8 d. turėjo pareigÄ vykdyti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-28375-19, tikslu užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, tačiau 2019 m. liepos 9 d. apžiÅ«rėjusi kompaktinę plokÅ¡telę su 8-iais vaizdo įraÅ¡ais užpildė procesinį dokumentÄ â€žKitų objektų apžiÅ«ros protokolas“, ir į šį procesinį dokumentÄ neįtraukė duomenų apie L.

S. sužalotÄ veidÄ (dėmių, panaÅ¡ių į kraujo, buvimo burnos ir nosies srityje) ir jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes. Atsakovas argumentuoja, jog Å¡iais veiksmais ji nuslėpė objektyvius tyrimo duomenis ir vėlesniais procesiniais veiksmais nepatikslino L. S. sužalojimo aplinkybių, todėl jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo pažeistos jo procesinės teisės. Tvirtina, kad dėl pareiÅ¡kėjos aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo buvo sudarytos sÄ lygos tiriamo įvykio dalyviams pakeisti parodymus ir tai sutrukdė per trumpiausiÄ laikÄ objektyviai ir iÅ¡samiai atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ .

Nurodo, jog skiriant tarnybinę nuobaudÄ , buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumÄ , pareiÅ¡kėjos teigiamÄ charakteristikÄ , tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytai argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalykas yra atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 13 d.

įsakymo Nr. 30-TE-817, kuriuo pareiÅ¡kėjai I. Y. paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), 6 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas tatutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisijÄ . Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėja yra statutinė valstybės tarnautoja, dirbanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės apraÅ¡ymu, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės pareigÅ«nės, veiklÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė 2019 m. liepos 16 d. raÅ¡tu Nr. 4-S-2546, adresuotu Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko pavaduotojui, nurodė, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2019 m. liepos 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl galimai smurtinių L. S. veiksmų sutuoktinės V. S. atžvilgiu (b. l. 35-37 ir kad gavus ikiteisminio tyrimo bylÄ procesinio sprendimo priėmimui, nustatyta, jog 2019 m. liepos 5 d.

į BendrÄ jį pagalbos centrÄ kreipėsi L. S., jog jį sumušė uoÅ¡vis. Pagal šį praneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams L. S. nurodė, kad susipyko su sutuoktine, ji paskambino tėvui, kuris atvykęs jį sužalojo. Ä®vykio vietoje policijos pareigÅ«nų darytame vaizdo įraÅ¡e matyti L. S. sužalojimai, jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kurioje nustatyti veido sužalojimai, nosies lūžis, tačiau nepaisant Å¡ių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies (nesunkus sveikatos sutrikdymas), požymius, sprendimas dėl L.

S. sužalojimo aplinkybių tyrimo nebuvo priimtas, nes nei pradėta, nei atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl L. S. 2019 m. liepos 5 d. apie 22.45 val. sužalojimo prokuratÅ«roje pradėtas 2019 m. liepos 15 d. Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 6 punktu, Klaipėdos AVPK 2019 m. liepos 19 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 221 punktÄ , tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį, suraÅ¡o praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo) (toliau – praneÅ¡imas), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ ir jo teises ir įteikia jam praneÅ¡imo kopijÄ .

Nustatyta, jog 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2019 m. liepos 30 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 117-118). Tarnybiniu pranešimu pareiškėja informuojama, kad jos atžvilgiu Klaipėdos AVPK yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BPK 2 straipsnio ir 166 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 207 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 6.2, ir 6.3 punktų pažeidimų.

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog ji, turėdama pavedimÄ atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28375-19, 2019 m. liepos 9 d. apžiÅ«rėjusi kompaktinį diskÄ su 8-iais įraÅ¡ais procesiniame dokumente „Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas“ neįrašė duomenų apie L. S. sužalotÄ veidÄ ir jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes ir procesiniais veiksmais (V. S. papildomos apklausos, D. Z. apklausa) nepatikslino L. S. veido sužalojimo aplinkybių.

Dėl to L. S. nepripažintas nukentėjusiuoju, neiÅ¡siųsta medžiaga dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, buvo sudarytos sÄ lygos įvykio dalyviams keisti parodymus ir tai sutrukdė per trumpiausiÄ laikÄ objektyviai ir iÅ¡samiai atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje (ar BK 140 straipsnio 2 dalyje). Nurodyta, kad tokiais savo veiksmai (neveikimu) pareiÅ¡kėja aplaidžiai vykdė savo pareigas. PareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo laikytinas pakankamai aiÅ¡kiu ir nedviprasmiÅ¡ku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. PareiÅ¡kėja, pasinaudodama jai įstatymų suteikta teise, 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 119). Vertinant nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra ir pareiÅ¡kėjai suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Tvarkos apraÅ¡o 24 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, , iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teismas nenustatė, jog Statuto 39 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos apraÅ¡o 30 punkte nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba, baigusi tarnybinį patikrinimÄ , 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-44 „Dėl teisės aktų pažeidimo“ (b. l. 13-23). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nuo 2019 m. liepos 8 d. turėjo pareigÄ vykdyti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-28375-19, siekiant užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas.

PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 9 d. apžiÅ«rėjusi kompaktinį diskÄ su 8-iais vaizdo įraÅ¡ais ir užpildė procesinį dokumentÄ â€žKitų objektų apžiÅ«ros protokolas“, į šį procesinį veiksmÄ neįtraukė duomenų apie L. S. sužalotÄ veidÄ bei jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes. Nurodyta, jog nuslėpdama objektyvius tyrimo duomenis bei vėlesniais procesiniais veiksmais nepatikslindama L. S. veido sužalojimo aplinkybių, L. S. laiku nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, apribotos BPK numatytos jo teisės. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos netinkamas požiÅ«ris į jos pareigybės paskirtį – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, sudarė sÄ lygas nagrinėjamo įvykio dalyviams pakeisti parodymus dėl praneÅ¡imuose ROIK 0119000348470 ir ROIK 0119000348694 nurodytų nusikalstamos veikos požymių ir tai sutrukdė per trumpiausiÄ laikÄ objektyviai ir iÅ¡samiai atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje ar 140 straipsnio 2 dalyje, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiÅ¡kėja pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , BPK 2 straipsnį ir 166 straipsnio 1 dalį, BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 207 straipsnio 2 dalį, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 ir 6.3 punktus.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, tai, kad ji charakterizuojama teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, yra ne kartÄ skatinta ir pareigÅ«nų veiksmuose nenustačius sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pasiÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos vieÅ¡umo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog policijos vienas iÅ¡ uždavinių – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

ApžiÅ«rimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-V-359 patvirtintos Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkte nustatyta, jog Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Å¡ias funkcijas: <...> 6.2) planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklÄ , asmeniÅ¡kai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ , jų intensyvumÄ , neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimÄ , tyrimo planų sudarymÄ , ataskaitų pateikimÄ , kitų funkcijų bei užduočių kokybiÅ¡kÄ atlikimÄ laiku; 6.3) užkardo, atskleidžia ir tiria padalinio kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas ir kt.

Klaipėdos apskrities VPK ROIK sistemos praneÅ¡imuose, tarnybinio patikrinimo medžiagoje užfiksuoti duomenys, jog Klaipėdos AVPK vyriausioji patrulė 2019 m. liepos 6 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog tarp L. S. ir V. S. kilusio konflikto metu, V. S. buvo sužalota sutuoktinio L. S., kuriam nustatytas 1,67 promilės girtumas (b. l. 52-53). NukentėjusiÄ jÄ pripažinta V. S., o smurtu įtariamuoju asmeniu L. S. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas L.

S. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28375-19 2019 m. liepos 6 d. surašė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kuriuo L. S. praneÅ¡ama, kad jis galimai padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ (b. l. 56). Tyrėjas L. S., apklausęs įtariamÄ jį L. S., 2019 m. liepos 6 d. surašė įtariamojo apklausos protokolÄ (b. l. 58-59). Apklausos metu įtariamasis parodė, kad konflikto metu su sutuoktine susistumdė ir jai galėjo sukelti fizinį skausmÄ taip pat parodė, jog apie įvykusį konfliktÄ V.

S. telefonu pranešė tėvui, kuris atvykęs į jų namus, jį sumušė. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas L. S. toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje apklausė nukentėjusiÄ jÄ V. S., kuri parodė, kad tarp jų dažnai kyla konfliktai, o paskutinio konflikto metu jis ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė jai į veidÄ (b. l. 64-65). Parodė, kad po konflikto paskambino tėvui, kuris atvykęs į jų namus, susimušė su L.

S. Atlikus nurodytus procesinius veiksmus, ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjai pavesta tęsti 2019 m. liepos 8 d. PareiÅ¡kėja, atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2019 m. liepos 8 d. apklausė nuketėjusiÄ jÄ V. S., jos tėvus M. Z., D. Z. (b. l. 81-88). PareiÅ¡kėja, 2019 m. liepos 9 d. apžiÅ«rėjusi kompaktinį diskÄ su 8-iais vaizdo įraÅ¡ais, užpildė „Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas“ (b. l. 90-91). Užpildytame protokole nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. 23.30 val. atvyko pareigÅ«nai į butÄ , kur juos pasitiko V.

S. vyras, kuris aiÅ¡kino, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, nes ji nedavė automobilio raktelių. Nukentėjusioji nurodė, kad jÄ sumušė jos sutuoktinis, kuriam nustatytas 1,67 promilės girtumas. PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 9 d. užpildė ataskaitÄ , skirtÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei, kurioje suraÅ¡yti apklaustų liudytojų parodymai, L. S. parodymai dėl pareikÅ¡to įtarimo, apraÅ¡ytos nustatytos aplinkybės (b. l. 92-95). Teismas vertindamas nustatytus duomenis, sprendžia, jog pareiÅ¡kėja atliko visus reikiamus veiksmus ir surinko pakankamai duomenų jai perduotoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje L.

S. buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, dė sutuoktinės V. S. sužalojimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar surinko nepakankamai duomenų, atliekant jai pavestÄ tyrimÄ ir kad atlikdama tyrimÄ pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , BPK 207 straipsnio 2 dalį, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 punktÄ ir nenustatė bei neatskleidė nusikalstamos veikos aplinkybių.

PareiÅ¡kėja Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra kaltinama ne tuo, kad neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, susijusių su smurto padarymu V. S., tačiau tuo, kad savo iniciatyva netyrė galimos nusikalstamos veikos, padarytos L. S. atžvilgiu ir nenustatinėjo su Å¡ia veika susijusių aplinkybių. Minėta, jog BPK 2 straipsnyje ir BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog, nustačius nusikalstamos veikos požymius, įtvirtinta pareiga pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Aplinkybė, kad galimai padaryta nusikalstama veika L. S. atžvilgiu buvo nustatyta 2019 m. liepos 6 d. Pirminius procesinius veiksmus: apklausė L. S., V. S. atliko tyrėjas L. S. PareiÅ¡kėja bylos medžiagÄ gavo po dviejų dienų – 2019 m. liepos 8 d. Nustatyta, jog tyrėjas A. S. 2019 m. liepos 6 d. priėmė praneÅ¡imo ROIK 0119000348470 medžiagÄ su CD disku, kuriame buvo informacija apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, matė L. S. sužalojimus, galėjo įvertinti Å¡ios asmens bÅ«klę, nes davė nurodymÄ konvojuoti sulaikytÄ jį į gydymo įstaigÄ (b. l. 20).

Pagal Klaipėdos apskrities VPK ROIK sistemos duomenis (b. l. 39-43-46) medžiaga dėl L. S. galimo sužalojimo buvo perduota tirti tyrėjui A. S., todėl dar iki pareiÅ¡kėjai pavedant tęsti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl V. S. sužalojimo, turėjo bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurioje nukentėjusiuoju galėjo bÅ«ti pripažintas L. S. ir tai turėjo padaryti pareigÅ«nas, kurio žinioje buvo tyrimo medžiaga. Nustatyta, jog tyrėjas A. S., atlikęs tyrimÄ dėl L.

S. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2019 m. liepos 15 d. nutarimu „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ â€œ nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ nutarimo matyti, jog tyrėjas nustatė, kad L. S. tiek medikams, tiek tyrėjams paaiÅ¡kino, kad jis pats susižalojo veidÄ (b. l. 77-78). L. S. nurodė, kad bÅ«damas supykęs ant uoÅ¡vio, policijos pareigÅ«nams pasakė, kad jį sumušė uoÅ¡vis. Nutarime nurodyta, kad Å¡io įvykio patikslinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apie L. S. sužalojimus pirminę informacijÄ gavo ne pareiÅ¡kėja, o kitas policijos pareigÅ«nas A. S., kuris tyrė medžiagÄ , susijusiÄ su L. S. sužalojimu, todėl tai įvertinus, spręstina, jog neteisėtai ir nepagrįstai Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir laiku neatskleidė nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu ir tuo pažeidė BPK 2 straipsnį ir BPK 166 straipsnio 1 dalį. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėja taip pat kaltinama pažeidus Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ , kur iÅ¡ esmės įtvirtintos bendrosios nuostatos, kuriomis vadovaujantis grindžiama policijos veikla ir pareigÅ«nų darbo funkcijų atlikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra ne kartÄ akcentavęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbÄ ir bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio ar blanketinę teisės normÄ , į bÅ«tinumÄ nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2017 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-486-756/2017 ir kt.).

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra pagrįsta kokiu bÅ«du buvo pažeista Policijos 4 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nurodomi principai, kuriais grindžiama policijos veikla. Nenurodyta kokį iÅ¡ Policijos 4 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų principų pareiÅ¡kėja pažeidė. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje taip pat nėra nurodyta kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punkto pažeidimas, kuriame reglamentuotos Å¡ias pareigas einančio pareigÅ«no bendrosios darbo funkcijos. Tai įvertinus, spręstina, jog neteisėtai ir nepagrįstai atsakovas pareiÅ¡kėjÄ kaltina pažeidus Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ .

Teismas įvertinęs visumÄ nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teisminę praktika, sprendžia, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 30-TE-817, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovas tyrėjui A. S. panaikino paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ (b. l. 159, 166-167). PrieÅ¡ingas pareiÅ¡kėjos veiksmų vertinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88, straipsniais n u s p r e n d ž i a : Patenkinti pareiÅ¡kėjos I. Y. skundÄ , panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m, rugsėjo 13 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-817, kuriuo I. Y. paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė