74e92a8d-a181-4e2b-89ac-d9c95f511a73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-7733-331/2015Bylos proceso Nr. 3-61-3-01596-2015-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.19, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui K.

P., jo atstovui advokatui Jonui Plateliui, atsakovės atstovui Tomui Čaplinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2015-02-25 sprendimu Nr. KS-17 nusprendė, kad VÅ¡Ä® Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau - ir Fondas) tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas K.

P., nenusiÅ¡alinęs Å¡io fondo tarybai 2014-12-22 posėdyje svarstant buvusios jo darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“) kultÅ«ros projekto paraiÅ¡kÄ bei priimant sprendimÄ skirti valstybės finansinę paramÄ , nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 3 str. 1 d. 2 p. nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė Ä®statymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas.2015-03-12 elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Jonas Platelis pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti VTEK 2015-02-25 sprendimo Nr. KS-17 dalį, kuria nuspręsta, kad vieÅ¡osios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ tarybos narys K.

P., 2014-12-22 Å¡io fondo tarybos posėdyje svarstant savo buvusios darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ kultÅ«ros projekto paraiÅ¡kÄ bei priimant sprendimÄ skirti valstybės finansinę paramÄ , nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė Å¡io įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2001 m. iki 2014-07-11 pareiÅ¡kėjas dirbo VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 2014-06-17 Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas iÅ¡rinko pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Fondo tarybÄ .

Pareiškėjui einant Fondo tarybos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, VšĮ „Literatūra ir menas“ 2014-07-30 ir 2014-10-02 jam išmokėjo honorarus už autorines publikacijas atitinkamai 51 Lt ir 42,50 Lt.Pareiškėjo teigimu, pats Įstatymas expressis verbis nenumato draudimo dalyvauti Fondo taryboje ir dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie liestų juridinį asmenį, kuriame kažkada pareiškėjas dirbo. Viena nutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-10-09 nutartis byloje Nr. A756-1945/20) nereiškia teismų praktikos atitinkamu klausimu suformavimo.

Be to, atsakovo rėmimasis Å¡ia nutartimi yra nepagrįstas, nes Å¡ios ir nurodytos bylų aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.PareiÅ¡kėjas neturi privataus intereso. Jo negali bÅ«ti jau vien dėl to, kad veikė vieÅ¡ojo asmens organe, kuris sprendė dėl kito vieÅ¡ojo asmens, kuriame kažkada pareiÅ¡kėjas dirbo, paraiÅ¡kos. Nesant privataus intereso, negali bÅ«ti Ä®statymo 3 str. 1 d. 2 p. pažeidimo sudėties. Ä®statymo 2 str. 2 d. privačius interesus apibrėžia kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumÄ , galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Darbiniai santykiai VšĮ „Literatūra ir menas“ nepatvirtina privataus intereso buvimo, nuo darbinių santykių pabaigos iki balsavimo buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas - 154 dienos. Su VšĮ „Literatūra ir menas“ pareiškėjas nėra ir balsavimo metu nebuvo susijęs finansiniais, sutartiniais ar darbiniais santykiais.VTEK nepamini, kad honorarai iš ankstesnės darbovietės buvo 51 Lt ir 42,50 Lt dydžio, taip pat nepamini, kad pareiškėjas yra rašytojas ir vertėjas, meno ir kultūros veikėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurio veiklos dalį sudaro kūrybinė ir žurnalistinio pobūdžio veikla - straipsnių, komentarų ir kitokių publikacijų rengimas, kurios yra publikuojamos ne tik VšĮ „Literatūra ir menas“, bet ir kituose laikraščiuose, žurnaluose bei leidiniuose.

PareiÅ¡kėjo kÅ«rybinis ir žurnalistinis vienos iÅ¡ veiklų pobÅ«dis negali nulemti negalėjimo vykdyti funkcijų Fondo taryboje, nes bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kėjo konstitucinė žodžio ir žurnalistikos laisvė (Konstitucijos 25 str.), taip pat konstitucinė darbo pasirinkimo laisvė (Konstitucijos 48 str.).VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ paraiÅ¡ka buvo patenkinta iÅ¡ dalies. VTEK sprendimo nuoroda, kad „vienÄ paraiÅ¡kÄ 59 100 Eur paramai gauti pateikė VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ neatitinka tikrovės, kadangi paraiÅ¡ka buvo pateikta didesnei sumai.

Patenkinus paraiÅ¡kÄ tik iÅ¡ dalies, VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ kreipėsi į aukščiausius valstybės vadovus su pareiÅ¡kimu dėl per menko leidinių finansavimo, skųsdama Fondo tarybos, taigi ir pareiÅ¡kėjo jos sudėtyje, sprendimus. Svarbu ir tai, kad paskirtas finansavimas buvo mažesnis nei prieÅ¡ tai buvusiais metais. Tuo tarpu 2015 m. VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ projektui „Lietuvos ir Europos kultÅ«rų dialogas: kÅ«ryba, procesai, analizė“ gavo 59 100 Eur (203 715,2 Lt), t. y. mažiau nei prieÅ¡ tai buvusiais metais, o interneto puslapiui apskritai negavo, kaip ir negavo 2-uoju etapu.

Å ios aplinkybės paneigia bet kokiÄ abejonę dėl interesų konflikto kilimo ir jo įtakos priimtiems sprendimams (Ä®statymo 3 str. 1 d. 2 p.). VTEK sprendime nustatytame Ä®statymo pažeidime nėra pareiÅ¡kėjo kaltės, kadangi pareiÅ¡kėjas nenuslėpė buvusių pareigų VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ fakto, Å¡ios aplinkybės buvo žinomos Fondo administracijai ir tarybai, be to, pareiÅ¡kėjas balsavo Fondo taryboje bÅ«damas įsitikinęs, kad neveikia interesų konflikto situacijoje.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė VTEK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens Å¡aliÅ¡kumas, anot teismų praktikos, kyla iÅ¡ jo teigiamo ar neigiamo nusistatymo svarstomo klausimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ pat tapdamas vienu iÅ¡ Fondo vadovų, beveik kelis deÅ¡imtmečius vadovavo VÅ¡Ä® „LiteratÅ«rai ir menui“, su kuriuo, kaip meno žmogus, autorinės kÅ«rybos ryÅ¡ių nenutraukė ir eidamas Å¡ias pareigas, tokio asmens nusistatymÄ svarstant minėtojo leidinio paraiÅ¡kÄ valstybės paramai gauti tikrai negalima laikyti neutraliu, neÅ¡aliÅ¡ku ar objektyviu.Nurodo, kad vertindama individualų pareiÅ¡kėjo elgesį skirti penktadalį milijono litų valstybės paramÄ VÅ¡Ä® „LiteratÅ«rai ir menui“, atsižvelgdama į Å¡io asmens iÅ¡skirtinį - nusipelniusio raÅ¡ytojo statusÄ visuomenėje ir įtakingas - tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas Fonde, VTEK mano, kad ginčijamu atveju minėtasis sprendimas galėjo bÅ«ti netinkamai paveiktas neabejotinai Å¡aliÅ¡ko asmens.

Komisija nesiima spręsti koks galėjo bÅ«ti kolegialaus organo - Fondo tarybos sprendimas, jeigu jį priimant nebÅ«tų dalyvavęs Lietuvos meno kÅ«rėjų asociacijos į jÄ deleguotas pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pareiÅ¡kėjui kilo Ä®statyme nustatyta pareiga siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto pareikÅ¡ti nusiÅ¡alinimÄ , kurios jis neįvykdė. Kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai - esÄ kiti Fondo tarybos nariai žinojo apie jo ryÅ¡ius su VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“, kad Å¡is leidinys gavo mažesnį nei prašė finansavimÄ , pareiÅ¡kėjo „kaltės“ nebuvimo ir kt., yra nesusiję su Ä®statymo nuostatomis.Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s  a t m e s t i n a s. Ginčas byloje kilęs dėl VTEK sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2001 iki 2014-07-11 dirbo VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 2014-06-17 Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas iÅ¡rinko pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybÄ (toliau - ir Fondas).

Fondo tarybai 2014-12-22 posėdyje svarstant buvusios jo darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“) kultÅ«ros projekto paraiÅ¡kÄ bei priimant sprendimÄ skirti valstybės finansinę paramÄ , nenusiÅ¡alino nuo svarstymo ir balsavimo, neinformavo Fondo tarybos narių apie galimÄ interesų konfliktÄ . PareiÅ¡kėjui einant Fondo tarybos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ 2014-07-30 ir 2014-10-02 jam iÅ¡mokėjo honorarus už autorines publikacijas atitinkamai 51 Lt ir 42,50 Lt.

Ginčo dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių tarp proceso Å¡alių nėra, tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad Ä®statymas nenumato draudimo dalyvauti Fondo taryboje ir dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie liestų juridinį asmenį, kuriame kažkada pareiÅ¡kėjas dirbo. PareiÅ¡kėjas neturi privataus intereso. Jo negali bÅ«ti jau vien dėl to, kad veikė vieÅ¡ojo asmens organe, kuris sprendė dėl kito vieÅ¡ojo asmens, kuriame kažkada pareiÅ¡kėjas dirbo, paraiÅ¡kos. Nesant privataus intereso, negali bÅ«ti Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo sudėties.Teismas negali sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ akcentavęs, kad Ä®statymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama veÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 str.).

Siekiant Å¡ių uždavinių, Ä®statyme yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės (Ä®statymo 3 str.). Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ .

Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje.

Todėl, kaip yra pažymėjęs LVAT, Ä®statymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį Ä®statymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Ä®statyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimÄ pareiÅ¡kėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.

KonfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Ä®statymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ (LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3154/2011, Nr. A525-518/2013 ir kt.). Tuo tarpu Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip draudžianti atlikti teisei prieÅ¡ingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus – t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Vertinant, ar buvo pažeista Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti tik tÄ faktinę aplinkybę, ar pareiÅ¡kėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A662-2312/2011, Nr. A63-2861/2011, Nr. A662-2728/2012, Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktikÄ , pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-844/07, Nr. A662-2312/2011, Nr. A492-3330/2011, Nr. A662-2728/2012 ir kt.).Teismas atkreipia dėmesį, kad terminai „interesų konfliktas“, „vieÅ¡ieji interesai“, „privatÅ«s interesai“ yra specialÅ«s teisiniai terminai.

Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu vieÅ¡ieji interesai Ä®statyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (Ä®statymo 2 str. 3 d.), o privatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Ä®statymo 2 str. 2 d.).

Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas. LVAT praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. Jos apibÅ«dina tam tikrÄ bendrÄ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimÄ netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.

Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms Å¡ios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrÄ konkretų sprendimÄ , gavus tam tikrÄ konkretų pavedimÄ ir pan.), minėtos aplinkybės, iÅ¡reiÅ¡kiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1422/2010, Nr. A525-998/2013 ir kt.).Pažymėtina, kad VTEK, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2001 iki 2014-07-11 dirbo VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ vyriausiuoju redaktoriumi.2014-06-17 Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas iÅ¡rinko pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Fondo tarybÄ .

Fondo tarybai 2014-12-22 posėdyje svarstant buvusios jo darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“) kultÅ«ros projekto paraiÅ¡kÄ bei priimant sprendimÄ skirti valstybės finansinę paramÄ (59 100 Eur), nenusiÅ¡alino nuo svarstymo ir balsavimo, neinformavo Fondo tarybos narių apie galimÄ interesų konfliktÄ . PareiÅ¡kėjui einant Fondo tarybos nario ir pirmininko pavaduotojo pareigas, VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ 2014-07-30 ir 2014-10-02 jam iÅ¡mokėjo honorarus už autorines publikacijas atitinkamai 51 Lt ir 42,50 Lt.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo darbas VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“ vyriausiuoju redaktoriumi, gauti honorarai, kuomet pareiÅ¡kėjas jau buvo Fondo tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas, sprendė buvusios darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“) paraiÅ¡kÄ valstybės paramai gauti, galėjo lemti interesų konflikto situacijÄ . Todėl esant tokiai situacijai pareiÅ¡kėjas privalėjo prieÅ¡ pradedant tokios paraiÅ¡kos valstybinei paramai gauti rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu informuoti savo tiesioginį vadovÄ (Fondo tarybos pirmininkÄ ) ar Fondo tarybos narius apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pareiÅ¡kėjui kilo Ä®statyme nustatyta pareiga siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto pareikÅ¡ti nusiÅ¡alinimÄ , kurios jis neįvykdė. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad kiti Fondo tarybos nariai žinojo apie jo ryÅ¡ius su VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“, kad Å¡is leidinys gavo mažesnį nei prašė finansavimÄ , nėra susiję su Ä®statymo nuostatomis.Tokių konfliktinių situacijų sprendimui Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu raÅ¡ytiniu sprendimu gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje. Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, jog pareiÅ¡kėja savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad ji neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimÄ dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimÄ rezultatÄ , taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A146-2624/2012, Nr. A525-998/2013 ir kt.). Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nenusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktÄ , rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).Be to, pareiÅ¡kėjÄ elgtis taip, jog nekiltų jokių net menkiausių abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu, įpareigoja ne tik minėtos Ä®statymo nuostatos, tačiau toks įpareigojimas kyla ir iÅ¡ pačio pareiÅ¡kėjo, kaip Fondo tarybos nario ir Fondo tarybos pirmininko pavaduotojo, statuso bei jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lÅ«kesčių (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų bandęs įgyvendinti Ä®statymo reikalavimus bei pranešęs Fondo tarybos pirmininkui ar Fondo tarybos nariams apie siekį nusiÅ¡alinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jis Fondo tarybos nariams nepranešė apie gautus honorarus iÅ¡ VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“, nebandė nusiÅ¡alinti nuo klausimo rengimo, svarstymo bei sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusiÅ¡alinimo nepriėmimo institutas leidžia iÅ¡vengti situacijos, kad nenusiÅ¡alintų visi galintys priimti sprendimÄ asmenys, taip galimai užkertant keliÄ sprendimų priėmimui, tačiau tam visų pirma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas į interesų konflikto situacijÄ patekusio asmens informavimas apie tai ir iÅ¡reikÅ¡tas siekis nusiÅ¡alinti.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetÄ , atsižvelgęs į ginčo klausimo teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad VTEK ginčo sprendime teisingai konstatavo, jog Fondo tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas K. P., nenusiÅ¡alinęs Å¡io Fondo tarybai 2014-12-22 posėdyje svarstant buvusios jo darbovietės (VÅ¡Ä® „LiteratÅ«ra ir menas“) kultÅ«ros projekto paraiÅ¡kÄ bei priimant sprendimÄ skirti valstybės finansinę paramÄ , nevykdė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                              Jolanta Malijauskienė                                                                              Henrikas Sadauskas                                                                                   Liudmila Zaborovska