74e8bad4-4f35-43a9-bf67-df4b2dbf7a7c · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr. 1-17-831/2016 Ikiteisminio tyrimo Nr.: 1-01-1-44190-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3.; 2.3.6.4.4.; (S) VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 4 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai BÅ«bnienei, dalyvaujant:prokurorui Daivai Kavaliauskienei, kaltinamajam P. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Kalinauskui, nukentėjusiajam B. V.,nedalyvaujant Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis A.

V. IÄ® - suvirintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,n u s t a t ė :P. V. kaltinamas tuo, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu, tyčia spyrė savo Å¡eimos nariui - tėvui B. V. į veidÄ , taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimÄ , nosies muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ ir kraujosruvas abiejų akių vokuose t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus t.y. padarė nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 str. 2 d. 3 p. Kaltinamasis P. V. kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarÄ susipyko su tėvu ir jis jį pastÅ«mė link pavėsinės. Neprisimena kas daugiau buvo.

Buvo iÅ¡gėręs, dėl to neatsimena visų įvykio aplinkybių. Po įvykio su sese kalbėjo dėl žalos atlyginimo, dėl susitaikymo. Ji sakė, kad tėvo gydymas brangiai kainuoja ir jis pasiÅ«lė padėti su pinigais. SekančiÄ dienÄ tėvo sužalojimų jis nematė. Jis tėvÄ tik pastÅ«mė, smÅ«gio nesudavė. Po to nuėjo namo, gal nuvedė, jau nepamena, bet smÅ«gių nesudavė. Kai susistumdė nukentėjęs buvo pavėsinės viduje, o jis iÅ¡orėje. Kai pastÅ«mė nukentėjęs lyg ant sofos puolė, kažkur į pavėsinę.

Kodėl nukentėjęs aiÅ¡kina, kad nebuvo parkritęs nežino. Laidus ko gero iÅ¡lupo. Gal kai susiginčijo tai iÅ¡ pykčio praeidamas iÅ¡traukė, buvo per daug iÅ¡gėręs. Pavėsinėje buvo sofa, stalas, suoliukas, taburetė. Sofa kairėje pusėje, stalas, taburetė. Kokie sofos galai neatsimena, lyg aptraukti medžiaga.Po to kai pastÅ«mė tėvas turėjo atsiremti į stalÄ . Stalas tiesiai prie įėjimo ir jei bÅ«tų kritęs tai bÅ«tų trenkęsis į stalÄ . Nuo slenksčio iki stalo gal geras žingsnis, apie metras.

Kai pastÅ«mė jį nukentėjusysis stovėjo lauke, gal per žingsnį nuo pavėsinės. Slenkstis ten yra.Jis nukentėjusįjį pastÅ«mė lyg ir ant sofos, į tÄ pusę, bet konkrečiai negali pasakyti, jam atrodo, kad link sofos į vidų. Ä®vykio dienÄ apsiavęs buvo lyg ir su tapkėm, o gal su kalioÅ¡ais. TÄ dienÄ gėrė su draugais. (b.l. 140-141) Nukentėjusysis B. V., teismo posėdžio metu parodė, kad lauko virtuvėje buvo ir įspyrė jam. Tuo metu moterys buvo toliau ir jis po to nuėjo namo, o sekančiÄ dienÄ nuvežė jį pas gydytojÄ .

Kada viskas vyko neprisimena, galėjo bÅ«ti rugpjūčio mėnuo. Viskas vyko namuose, kieme esančioje pavėsinėje. Ten dar buvo R. Z. ir M. M.. Viso keturiese buvo. Jis stovėjo pasirėmęs prie durų, o kur tuo laiku buvo sÅ«nus nežino, bet jis priėjęs spyrė ir pataikė nukentėjusiajam veidÄ . Jis atėjo nuo savo namo ir įspyrė. Kai spyrė nukentėjusysis stovėjo. Jis įspyrė ir nuėjo su R. Z. ir M. M. toliau, o nuėjo į savo namo dalį. Nuo smÅ«gio neparpuolė. Po to, tÄ dienÄ , daugiau su sÅ«num nesimatė.

Ä®vykio vakarÄ pavėsinėje negėrė. Ar sÅ«nus gėrė neatsimena, žino, kad alaus turėjo. Nukentėjusysis vienas buvo pavėsinėje, o R. Z. ir M. M. buvo lauke. Spyrė sÅ«nus gal dėl to, kad jį asilu pavadino. Po to nukentėjusysis į namo vidų nuėjo vienas, niekas jo nelydėjo. (b.l. 136) Ikiteisminio tyrimo metu B. V. parodė, kad 2015-08-06, apie 21.00 val., jis kartu su pažįstama R. Z. ir sÅ«naus sugyventine M. M. buvo namų kieme esančioje pavėsinėje. Jie kalbėjosi.

Atėjo neblaivus sÅ«nus P. V., kilo konfliktas, kurio metu sÅ«nus spyrė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. P. V. jautė fizinį skausmÄ , jam lūžo nosis (b.l. 19-20). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis B. V. parodė vietÄ , pavėsinėje, kur jam stovinčiam, sÅ«nus P. V. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį (b.l. 30-32,33). Liudytoja E. K., teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas su broliu seniai pykstasi. TÄ dienÄ tarp jų jau buvo konfliktas, ginčijosi jie.

Brolis dar pas jÄ paprašė pinigų, ji pasakė, kad neturi ir iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ atvežė kalakutams žolės apie pietus ir rado tėvÄ sumuÅ¡tÄ . Ir dar laidai iÅ¡ sienos buvo iÅ¡traukti, matyt, kad tėvas negalėtų pasiskambinti. Kai viskas įvyko buvo vasara, rugpjūčio mėnuo buvo, galėjo bÅ«ti 7 diena. TÄ vakarÄ jis iÅ¡ jų iÅ¡važiavo apie 19 valandÄ . Brolis sėdėjo prie namo su sugyventine M. M., o tėvas pavėsinėje sėdėjo, atrodo, kad vienas. KitÄ dienÄ atvažiavusi kalbėjosi su R.

Z. ir su M. M.. TėvÄ nuvežė į ligoninę, o grįžus kalbėjo su jomis. M. M. su R. Z. pasakojo, kad P. V. sumušė tėvÄ , spyrė jam. M. M. sakė, kad dar bandė iÅ¡skirti juos, tai P. V. spyrė pro jÄ , kad tik pataikyti.Tėvas B. V. jai sakė, kad P. V. jam spyrė. Kai jį rado, jis buvo Å¡oke, sumuÅ¡tas, iÅ¡sigandęs ir sakė, kad P. V. jam spyrė kerzavu batu. Ji nuvežė tėvÄ Ä¯ ligoninę.KitÄ dienÄ kalbėjo su M. M. ir su R. Z.. M. M. yra brolio sugyventinė. Jos viena per kitÄ pasakojo viskÄ .

R. Z. sakė, kad mušė P. V. tėvÄ , o M. M. sakė, kad P. V. spyrė o ji gynė. R. Z. dažnai ateina pažiÅ«rėti tėvo. E. K. gyvena Virbalyje ir prašė jos, kad ateitų pas tėvÄ pažiÅ«rėti ar jam viskas gerai. Ar įvykio dienÄ tėvas buvo gėręs su R. Z. tiksliai pasakyti negali. Brolis, prieÅ¡ jai iÅ¡važiuojant tÄ pirmÄ jį vakarÄ , buvo gėręs. Kai kitÄ dienÄ atvažiavusi tėvÄ rado sumuÅ¡tÄ , tai buvo kruvina jo nosis, apykaklė ir ant rÅ«bų buvo kraujo jau sukrešėjusio.

Tuo laiku į pavėsinę nuėjus nebuvo.Ä® pavėsinę buvo nuėjusi vėlai vakare, jau po visko, o kai rado tėvÄ važiavo su juo į ligoninės priėmimÄ . Po to turėjo su vyru Å¡arvonę, o vakare nuėjo į pavėsinę. Ten viskas buvo iÅ¡mėtyta, iÅ¡spardyta, sofa suplėšyta. Ant žemės, prie durų buvo kraujo dėmė. Ji buvo prie durų, kairėje pusėje. Su broliu po įvykio bendravo. VienÄ dienÄ jis buvo jÄ pasikvietęs, pergyveno, klausė kÄ daryt, kad taip išėjo su tėvu, siÅ«lė pinigų sumokėti, kad jį gydė, sakė gal susitaikytų.Tėvas su R.

Z. dažnai gerdavo, o dėl tos dienos gal ir susimaišė, bet iÅ¡gėręs tÄ dienÄ tėvas buvo. Ä®vykio dienÄ jis buvo pas tėvÄ gal apie 19-20 valandÄ . Ji dabar susipainiojo ir neatsimena ar R. Z. buvo ten, ji dažnai ten bÅ«davo. M. M. su P. V. tikrai sėdėjo ant suoliuko prie namo, o ar R. Z. buvo jau tikrai neatsimena. (b.l. 136-137) Liudytoja R. Z., teismo posėdžio metu parodė, kad buvo dar Å¡iltas metų laikas ir ji su B. V. sėdėjo pavėsinėje. Ji dažnai ten ateina, ten pas B. V. jos kapų įrankiai stovi.

TÄ dienÄ atėjo atlankyti nukentėjusįjį, jie sėdėjo pavėsinėje, kalbėjosi. Parėjo P. V.. Jis stabtelėjo prie pavėsinės, nešėsi plastikinį butelį alaus, jį pasidėjo ant sofos pavėsinėje ir pradėjo su tėvu kalbėtis. IÅ¡ pradžių gražiai, o po to susikivirčijo. TÄ dienÄ jie barėsi, po to B. V. numojo ranka ir pasakė ant P. V. „šitas durnius“ ir nuėjo į savo butÄ . Po to ir P. V. nuėjo į savo pusę. Ji dar nuėjo pas B. V. ir pasakė, kad eina namo nes jiedu barasi.

Dar prieÅ¡ tai B. V. pastovėjo prie durų, P. V. irgi lyg stabtelėjo, pasižiÅ«rėjo ir po to nuėjo sau. Kai ji atėjo kitÄ dienÄ B. V. sėdėjo pavėsinėje su pleistru ant nosies, mėlynės matėsi po akimis. Buvo gal 11 valanda, jis sėdėjo ir rÅ«kė. Ji paklausė kas atsitiko ir B. V. pasakė, kad tai vakarykÅ¡tės pasekmės. Paklausė ar jį sumušė ir jis sakė, kad E. K. jį parvežė iÅ¡ gydymo įstaigos, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ä®vykio dienÄ sėdėjo pas B.

V. pavėsinėje. Negėrė alkoholio. Kol ji ten buvo, E. K. nebuvo atvažiavusi. Ji atvažiuoja anksti ryte ir po to vakare.Ä®vykio dienÄ išėjo iÅ¡ B. V. gal apie pietus, gal po pietų, gerai nepamena. Tos pačios dienos vakare nebuvo vėl atėjusi, tik kitÄ dienÄ atėjo apie 11 valandÄ . Ar vakare buvo dar atėjusi neatsimena. B. V. jai sakė, kad jį sumušė sÅ«nus, kad iÅ¡ vakaro pykosi. Ji klausinėjo kas jam atsitiko ir jis atsakė, kad - „matei kas darėsi iÅ¡ vakaro, kaip ėdėmės, koks Å¡umas buvo tai dėl to viskas ir yra.“ Dar sakė, kas skambino dukrai, kad nenutylės šį kartÄ .Kai P. V. parėjo tÄ dienÄ tai parsinešė alaus, pasidėjo ant sofos-lovos.

Nežino ar buvo gėręs, arti nepriėjo ir kvapo neužuodė, gal buvo išgėręs. Konfliktas prasidėjo kai P. V. parėjo iš parduotuvės su buteliu alaus, pasidėjo jį ir gal tėvo cigaretės paprašė. Po to kiek suprato dėl gyvenamo ploto susipyko. Po to B. V. pasakė „ai, šitas durnius kabinėjasi prie manęs, iš namų varau jį“. Po to B. V. nuėjo, ji dar su P. V. pasikalbėjo, kad taip negražu, po to jis su alum nuėjo ir jis dar užėjus pas B. V. pasakė, kad išeina.

Jai matant jie tikrai nesimušė. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ pavėsinės P. V. išėjo vienas. Jo sugyventinės M. M. ten nebuvo, tik ji su B. V. sėdėjo ir po to parėjo P. V.. Ten buvo tik ji, P. V. ir B. V., o M. M. nebuvo. Gal M. M. P. V. pasitiko pakeliui, bet, kad ateitų iki jo prie pat tai to nebuvo. Iki prieangio P. V. nuėjo vienas.Kai konflikto metu ji buvo pavėsinėje tai M. M. tuo laiku buvo kitame kieme. Ten pas juos yra du kiemai ir tie paukščiai ten yra. Yra du namo galai ir du kiemai, praėjimas.

Prie pavėsinės M. M. nebuvo atėjusi. (b.l. 137-138) Liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., užsuko pas B. V.. B. V. sėdėjo pavėsinėje. Kaip tik tuo metu į pavėsinę atėjo B. V. sÅ«nus P. V.. Vyrai pradėjo konfliktuoti. Atėjo P. V. sugyventinė ir P. V. iÅ¡sivedė namo. Jos akivaizdoje P. V. jokių smÅ«gių B. V. nesudavė. SekančiÄ dienÄ užėjusi pas B. V., pamatė, kad sužalota pastarojo nosis, tačiau B. V. nesakė, kas jį sužalojo, tik numojo ranka (b.l.57-58).

Liudytoja M. M., teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti vasaros pabaiga. B. V. buvo pavėsinėje lyg ir su R. Z.. P. V. tada šūkavo atsistojęs prie lauko virtuvės. Jis buvo išgėręs ir pykosi su tėvu. Konfliktas tęsėsi, ji ramino juos, o po to P. V. nuvedė gulti.Smurto ji nematė, o ryte nuėjusi jau pamatė senelį, buvo kruvinas ir pavėsinėje kraujų buvo, o kas ten buvo nežino, nematė.Kai P. V. rėkavo ji jį tildė ir vedė namo. Gal laidus nutraukė kai vedė jį ir guldė nes buvo neblaivus.

Kraujo dėmės buvo pavėsinėje ant fotelio, prie fotelio. KitÄ dienÄ B. V. buvo sutinęs, kruvinas ir paklausė kas nutiko tai pasakė, kad sÅ«nus tai padarė.Tamsios dėmės pavėsinėje buvo, o ar jos kraujo nežino. Ä®vykio vakarÄ ji pati prie pavėsinės priėjusi nebuvo. Kai P. V. nuvedė jis jau buvo nuo pavėsinės paėjęs tolyn, o B. V. dar sėdėjo pavėsinėje. Gal su R. Z. sėdėjo, nežino. Po to kai nuvedė P. V. namo tai jis jau niekur daugiau nėjo ir nebuvo kruvinas.

KitÄ dienÄ po visko ji su E. K. kalbėjosi, matė jÄ , ji žolę kalakutams buvo atvežusi. Ji pas B. V. buvo nuėjusi ir E. K. klausė kas atsitiko, ji papasakojo kÄ Å¾inojo. Kai vyko konfliktas buvo jau pavakarė. Ar prieÅ¡ konfliktÄ buvo atvažiavusi E. K. nežino. Ryte buvo, o ar buvo vakare nematė. R. Z. įvykio metu buvo pavėsinėje.Kai P. V. nusivedė namo tai po to daugiau B. V. tÄ patį vakarÄ jau nematė. Kai tÄ vakarÄ P. V. rėkavo tai ji juos skyrė, sakė, kad eitų namo, nerėkautų nes jau vakaras. (b.l. 139-140) Liudytoja M.

M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07, apie 21.00 val., namų, esančių Alvito k., Å eimenos sen., VilkaviÅ¡kio raj. sav., kieme, rinko obuolius. Pavėsinėje, esančioje namų valdos kieme, sėdėjo B. V. ir R. Z., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiemÄ vaikščiojo jos sugyventinis P. V.. P. V. ir B. V. pykosi, ji pastaruosius ramino, nenorėdama, kad kiltų konfliktas, ji P. V. nusivedė namo. P. V. į pavėsinę užėjęs nebuvo, matė kad B. V. sėdėjo pavėsinėje, ant jo jokių sužalojimų nematė, jo rÅ«bai kruvini nebuvo, be to, ir R.

Z. nieko nesakė, kad B. V. bÅ«tų sužalotas. Einant į namus, jos sugyventinis nutraukė B. V. telefono laidus, kurie kabėjo ant laukinės namo sienos. Taip pasielgė dėl to, jog nuolat su tėvu pykstasi dėl elektros energijos naudojimo. SekančiÄ dienÄ , atsikėlusi, pavėsinėje, ant sofos ir ant kilimo pamatė kraujo dėmes. Sutiko B. V., pastarojo nosis buvo sužalota, Å¡is papasakojo, kad jį sužalojo P. V.. Lauke, prie pavėsinės, stalas taip pat nebuvo iÅ¡kruvintas kraujo nebuvo. Jai matant P. V.

B. V. jokių smÅ«gių nesudavė, tačiau mano, kad P. V. galėjo taip pasielgti. Pats P. V., apie tai kas įvyko tarp pastarojo ir tėvo, nepasakojo (b.1.61-62). 2015-08-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Siauroji g. 7, Alvito k., Å eimenos sen., VilkaviÅ¡kio r. sav. Kitoje namo pusėje kieme stovi medinė pavėsinė. Pavėsinėje stovi dvi sofos, stalas. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. (b.1. 7-10,11).2015-09-30 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad pavėsinės, esančios Siauroji g. 7, Alvito k., Å eimenos sen., VilkaviÅ¡kio r. sav., viduje yra 185 cm ilgio ir 56 cm pločio lova be atlošų, po lovos galu pakiÅ¡tas medinis suoliukas, kuris laiko lovos galÄ , prie pavėsinės kairės sienos yra 220 cm ilgio ir 90 cm pločio sofa su medžiaginiais porankiais, tarp Å¡ių dviejų lovų yra stalas, kuris yra 50 cm aukščio, 66 cm pločio ir 130 cm ilgio.

Stalas yra 121 cm atstumu nuo įėjimo į pavėsinę (b.l. 12-15,16). Specialisto iÅ¡vadoje Nr.G648/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. klinikiniais duomenimis konstatuoti nosies kaulų lūžimas, nosies muÅ¡ta žaizda, o taip pat ir kraujosruvos abiejų vokų akyse. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.1. 40).Specialisto iÅ¡vadoje Nr.748/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G648/2015 (09) konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kad ir jį pastÅ«mus ir jam krentant ir kontaktuojant veido virÅ¡utine dalimi su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais, tiek sofos, tiek kitais analogiÅ¡kų savybių turinčiais daiktais (b.1. 44).

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimumais ir pakankamais įrodymais. Abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009 ir kt.). Pareiga teismui teismo baigiamÄ jį aktÄ priimti tik iÅ¡samiai nustačius bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes kyla iÅ¡ BPK 20 str. 5 d.

įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamais nuosprendis byloje negali bÅ«ti priimamas.IÅ¡tyręs bei iÅ¡analizavęs bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neginčijamų objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo P. V. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios neneigė buvęs įvykio vietoje, tačiau nepripažino sudavęs smÅ«gį B.

V.. Nukentėjusysis B. V. nurodo, kad įvykio metu nukentėjusysis vienas buvo pavėsinėje, o R. Z. ir M. M. buvo lauke. Jis stovėjo pasirėmęs prie pavėsinės durų, o tuo metu priėjęs P. V. spyrė ir pataikė nukentėjusiajam veidÄ . Ä®spyręs nuėjo su R. Z. ir M. M. toliau, o jis pats nuėjo į savo namo dalį. Nuo smÅ«gio parkritęs nebuvo. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta R. Z. parodė, kad kai jie sėdėjo pavėsinėje, tarp B. V. ir P. V. kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, po to iÅ¡siskirstė.

Ji dar užėjo pas B. V., tačiau jis tuo metu sužalotas nebuvo. M. M. taip pat patvirtino, kad konfliktas buvo, tačiau, kad P. V. bÅ«tų sudavęs B. V. nematė. Nors liudytojos R. Z. ir M. M. teigė, kad po įvykio matė kraujo dėmes pavėsinėje, tačiau 2015-08-08 apžiÅ«rint įvykio vietÄ tokie pėdsakai užfiksuoti nebuvo. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr.748/2015 (09) užfiksuota, kad B. V. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G648/2015 (09) konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kad ir jį pastÅ«mus ir jam krentant ir kontaktuojant veido virÅ¡utine dalimi su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais, tiek sofos, tiek kitais analogiÅ¡kų savybių turinčiais daiktais.Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio dienÄ kalbėjo su M.

M. ir su R. Z.. R. Z. sakė, kad mušė P. V. tėvÄ , o M. M. sakė, kad P. V. spyrė o ji gynė. Tačiau Å¡ių jos nurodytų aplinkybių liudytojos M. M. ir su R. Z. teismo posėdžio metu nepatvirtino. Pats P. V. teigia, kad smÅ«gio B. V. nesudavė, o jį tik pastÅ«mė, ko pasėkoje Å¡is parkrito. Tačiau Å¡ių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos M. M. ir R. Z.. Pats nukentėjęs taip pat tvirtina, kad parkritęs nebuvo. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, teismo manymu negalima atmesti, jog B.

V. galėjo susižaloti ir pats. Taigi byloje yra nepaneigtos abejonės dėl P. V. galimai nusikalstamų veiksmų. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, tiek liudytojų M. M. ir R. Z. parodymai proceso metu atskirose detalėse yra prieÅ¡taringi, tačiau tai neleidžia daryti neginčijamos iÅ¡vados dėl P. V. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, galima daryti prielaidÄ apie kaltinamojo P. V. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau esamų duomenų nepakanka tam, kad neginčijamai tvirtinti, kad B.

V. sužalojo bÅ«tent P. V. ir bÅ«tent suduodamas jam smÅ«gį koja. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių P. V. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nėra. Teismas privalo vadovautis neginčytinais ir teisme patvirtintais ir surinktais įrodymais, tokių teisiamajame posėdyje nenustačius, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio P. V. atžvilgiu, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti iÅ¡teisintas ( LR BPK 303 str. 5 d.2 p.).Neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 str.3 d. 1 p.).Vadovaujantis LR BPK 303 str. 6 d. kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylÄ perduoda prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių tÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.P. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylÄ perduoti prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti. Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . TeisėjasVitalijus Krivičius