2024-08-08 Nr. CB-5305-2-33-3-01026-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3033

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01026-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 2 d. paduotu ieškovų E. T. L. ir V. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. T. L. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys įpareigoti atsakovus iš ieškovams priklausančio žemės sklypo pašalinti elektros kabelio dalį, paklotą tarp dviejų taškų, sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes, atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro, išsikelti elektros apskaitos prietaisą; taip pat iš ieškovų žemės sklype esančio lietaus nuotekų, drenažo šulinio pašalinti lietaus nuotekų vamzdžius ir užtaisyti atjungimo vietas bei atsakovams per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų skirti jiems po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

Teismai nusprendė, kad ieškovai neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir taikyti nustatytas tokių teisių gynimo priemones (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis).

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 4.37, 4.93, 4.98 straipsnius, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto, pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ieškovų teigimu, netinkamai taikydami nurodytas normas, teismai nepasisakė dėl atsakovų veiksmų ieškovų žemės sklype teisėtumo, nepagrįstai vertino, kad ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas nėra įrodytas. Pasak ieškovų, byloje nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovai buvo davę sutikimą atsakovams prisijungti elektros kabelį; be to, teismai nevertino kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų elektros įvadas turėjo būti atvestas nuo kitos atramos.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepasisakė dėl prieštaringų liudytojo paaiškinimų, nevertino žemės sklypo planų, nenagrinėjo šulinyje esančių vamzdžių išsidėstymo, lietaus nuotekų drenažo šulinio sąsajos schemos, todėl padarė klaidingą išvadą, kad aplinkybės dėl apsemiamo rūsio nėra įrodytos. Teismai nepagrįstai nevertino fakto, kad atsakovai neturi savo namo projekto, kuriame matytųsi lietaus nuotekų nuvedimas ir iš kurio galima būtų spręsti apie teisėtą lietaus nuotekų nuvedimą į ieškovo žemės sklypą.

Kasaciniame skunde ieškovai taip pat teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi nevertino atsakovų veiksmų teisėtumo pagal tai, ar atsakovai, sumontuodami savo skaitiklius ant ieškovų žemės sklype esančios atramos ir kasinėdami ieškovų žemės sklypą, vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, ar buvo parengtas elektros įvedimo iki jų namo projektas, ar yra visi reikalingi dokumentai; teismai, pasak ieškovų, be kita ko, neatsižvelgė į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos ne atsakovų naudai. Ieškovų vertinimu, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodydami, kad atsakovai negali perkelti elektros įrenginių, kadangi tai yra trečiojo asmens nuosavybė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui E. T. L. grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti ieškovui E. T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 2 d. naudojantis akcinės bendrovės Lietuvos pašto įmokų priėmimo paslaugomis.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė