2025-10-15 Nr. AB-16817-3-64-3-01369-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-890-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01369-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punkto nuostatas, kuriomis pareiškėjas paskirtas pirkimų organizatoriumi (toliau – 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba įpareigoti Administraciją įgyvendinti įstatymų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių – nuostatas, bei išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – skundžiami įsakymai).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl skundžiamų įsakymų.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido terminą skundui dėl šių įsakymų paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas administracinių ar tarnybinių ginčų nenagrinėjimas teisme neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos.

Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.) ir ją pateikti Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jam tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure – nepaprastos aplinkybės, kurių jis negalėjo numatyti ar išvengti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą, prašymą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (skundas, prašymas ar pareiškimas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr. eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12945-780/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-712-968/2025, Nr. eAS-686-415/2025, Nr. eAS-685-629/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus ir paliko galioti nepakeistas pirmosios instancijos teismo nutartis. Teismas nustatė, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui, ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., todėl jis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose buvo nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius