74e16109-e47c-49b7-b3cb-360efddba3e2 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. 2-1005-752/2011                                                                        (Proceso numeris 2-05-3-24474-2009-2)                                                                                                                                                      Proc. sprendimo kategorijos: 15.5; 116.1 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2011 m.Kovo 10 d. Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei J.

K., jos atstovei advokatei I. B., atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovei Žibutei D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įsakymo paskirti drausminę nuobaudÄ panaikinimo, n u s t a t ė :ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos darbo ginčų komisijos 2009-12-03 protokolo Nr. KO-70 sprendimÄ , kuriuo netenkintas jos praÅ¡ymas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo ir jį panaikinti; pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko 2009-10-27 įsakymÄ Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J.

K.“, kuriuo J. K. paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir jį panaikinti;  priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7, 141-145, 172-173). I. J. K. teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad 2004 m. balandžio 01 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu ji buvo priimta dirbti Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijos Mažųjų ir pramoginių laivų skyriaus vyresniosios inspektorės pareigose. Vėliau skriaus pavadinimas pasikeitė į Registro ir techninių apžiūrų, o įvykus reorganizacijai, atsakovo teisės ir pareigos perduotos Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Jos darbo vieta buvo Zarasuose, o jos tiesioginės vadovės darbo vieta buvo Kaune. Zarasuose esančiame padalinyje dirbo du darbuotojai, t.y. ji ir už jÄ aukÅ¡tesnes laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas užimantis D. P.. Å iuo metu ji nebedirba pas atsakovÄ , nes 2010-04-08 iÅ¡ darbo buvo atleista dėl etatų mažinimo. Tačiau ji siekia įsidarbinti valstybės tarnyboje, į kuriÄ priimant atsižvelgiama ir į ankstesnėse darbovietėse turėtas drausmines nuobaudas. Todėl jai iÅ¡lieka aktualus klausimas dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.Nurodė, kad 2009 m. spalio 27 d.

Valstybins vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. P-378 jai buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Drausminė nuobauda jai paskirta už tai, kad ji, bÅ«dama Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus valstybine inspektore, 2009-10-14 nesuderinusi su tiesioginiu vadovu - Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus vedėja R. M., nebÅ«dama darbo metu darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punkto reikalavimus ir padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Nesutikdama su minėtu įsakymu ir paskirta drausmine nuobauda, 2009-11-24 ji keipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Tačiau darbo ginčų komisija 2009-12-03 protokolu Nr. KO-70 priėmė sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir paliko galioti atsakovo 2009-10-24 įsakymÄ Nr. P-378. Todėl dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ji kreipėsi į teismÄ , nes mano, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai.Drausminės nuobaudos skyrimo metu ji dirbo Registro ir techninio apžiÅ«rų skyriaus valstybinio inspektoriaus pareigose.

Pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , į jos funkcijas įėjo jai priskirtame regione vykdyti pramoginių ir asmeninių laivų, vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamųjų variklių įregistravimÄ ir iÅ¡registravimÄ , atlikti techninę apžiÅ«rÄ , iÅ¡duoti atitinkamus dokumentus ir kt. Taip pat 2009-06-12 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu „Dėl asmenų, norinčių laikyti kvalifikacinį egzaminÄ , dokumentų priėmimo bei duomenų įvedimo“ Nr. 4-190, Registro skyriaus regioniniams valstybiniams inspektoriams buvo pavesta suformuoti norinčių laikyti egzaminus asmenų bylas.

Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu, tokios funkcijos buvo pavestos ir jai. Jos aptarnaujamame Zarasų regione buvo norinčių laikyti egzaminÄ , todėl ji, vadovaudamasi Å¡iuo įsakymu, suformavo norinčiÄ laikyti asmenų bylas. 2009-10-13 inspekcijos darbuotojas D. P. jai taip pat atvežė ir perdavė Ignalinos regiono inspektoriaus suformuotas bylas. Kadangi pas jÄ buvo ne tik jos aptarnaujamos teritorijos norinčių laikyti asmenų bylos, 2009 m spalio 13 d. ji paskambino į egzaminų skyrių pasiteirauti dėl egzamino.

Jai pasakė, kad dar neaiÅ¡ku, ar egzaminas bus spalio 14 d. TÄ pačiÄ Â dienÄ ji elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė bendrÄ savo ir iÅ¡ Ignalinos regiono jai perduotų norinčių laikyti asmenų sÄ raÅ¡Ä Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos egzaminavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. K.. Tačiau atsakymo kada vyks egzamino laikymas negavo. Apie 16 val. iÅ¡ kartu dirbančio inspekcijos darbuotojo D. P. sužinojo, kad 2009 m. spalio 14 d. 10 val. vyks egzaminas Molėtuose. Apie tai, kad egzaminas bus organizuojamas Molėtuose, ji žinojo iÅ¡ anksčiau, dar spalio pradžioje apie tai buvo užsiminęs Inspekcijos virÅ¡ininkas A.

D., nes Molėtų inspektorius G. Å . tuomet rašė praÅ¡ymÄ dėl egzaminuotojo skyrimo Molėtuose. PraÅ¡yme buvo norodęs, kad norinčių laikyti egzaminÄ yra ne tik iÅ¡ jo regiono, bet ir iÅ¡ Utenos, Ignalinos, Zarasų. Egzaminas Molėtuose turėjo vykti dėl visų Å¡ių regionų. Ji buvo surinkusi nemažos žmonių grupės dokumentus ir dar priėmusi iÅ¡ Ignalinos atvežtas bylas. IÅ¡ viso turėjo 19 bylų. Todėl buvo įsitikinusi, kad ji atsakinga už tų bylų pristatymÄ egzamino komisijai, nes suprato, kad nepristačius suformuotų norinčių laikyti egzaminÄ asmenų bylų, tie asmenys prie egzamino nebus prileisti.

Pagal virÅ¡ininko įsakymÄ , iÅ¡laikius egzaminÄ , bylas ji turėjo perduoti teisės ir personalo skyriui. Todėl sužinojusi apie kitÄ dienÄ vyksiantį egzaminÄ , ji buvo įsitikinusi, jog turi pristatyti bylas. Tuo klausimu dar pasikalbėjo su inspekcijos darbuotoju D. P., kuris tuo metu užėmė aukÅ¡tesnes pareigas. D. P. pritarė, kad jai bÅ«tina vykti. Todėl ji 8.30 val. savo transportu iÅ¡vyko į Molėtus. Taip pat prieÅ¡ vykstant į Molėtus, paskambino Molėtuose dirbančiam valstybiniam inspektoriui G.

Å ., kuris patvirtino, kad tikrai jų skyriaus patalpose vyks egzaminas ir pasakė, kad ten taip pat atvyks ir jos tiesioginė vadovė R. M.. Tai sužinojusi, ji nutarė vadovę apie savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Molėtus informuoti susitikus. Nuvykusi į Molėtus, ji perdavė bylas egzaminavimo komisijai, todėl atvykę norintys laikyti motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminÄ asmenys prie jo buvo prileisti ir jį laikė. Molėtuose ji taip pat susitiko su tiesiogine vadove R. M. ir jai pasakė, kad atvyko į Molėtus, nes reikėjo pristatyti bylas.

Vadovė jai jokių pretenzijų neiÅ¡sakė, o po kelių dienų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir jai buvo paskirta drausminė nuobauda. Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas reikalavimas informuoti tiesioginį vadovÄ paliekant darbo patalpas darbo tikslais jai buvo žinomas, tačiau ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ inspektorių to nebuvo reikalaujama. Jai, kaip ir kitiems regioniniams valstybinams inspektoriams, dažnai tekdavo palikti darbo vietÄ , nes toks buvo jų darbo pobÅ«dis. Darbas vyko ne tik kabinete, bet ir jiems priskirtame regione.

Dažnai tekdavo iÅ¡vykti prie ežerų atlikti vidaus vandenų transporto techninę apžiÅ«rÄ ir kt. Palikdama kabinetÄ ir iÅ¡vykdama darbo reikalais, ji niekuomet apie tai nepraneÅ¡davo vadovei, nes ankstesnis vadovas buvo sakęs, kad iÅ¡vykstant darbo reikalais neskambinėti, o praneÅ¡ti tik tuomet, jei reikia iÅ¡eiti ne darbo reikalais – į poliklinikÄ ar kitais asmeniniais reikalais. Pasikeitus vadovams, su R. M. tokios kalbos nebuvo, tačiau ji taip pat niekuomet nereikalavo jai praneÅ¡inėti apie iÅ¡vykas darbo reikalais, todėl ji manė, jog niekas nepasikeitė. 2009-10-14 ji paliko darbo vietÄ vykdydama Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu jai pavestas su laivavedžių egzaminavimu susijusias funkcijas.

Todėl jos nuomone, susiderinti iÅ¡ anksto su vadove ir gauti jos sutikimÄ ji neprivalėjo. PrieÅ¡ iÅ¡vykdama ant durų paliko raÅ¡telį, kad iÅ¡vyko darbo reikalais ir kad interesantų priėmimas vyks sekančiÄ dienÄ . Ä® darbo vietÄ grįžo darbo dienos pabaigoje. Tuomet buvo navigacijos sezono pabaiga ir klientų tokiu laiku bÅ«davo mažai. IÅ¡ kitų darbuotojų žino, kad tÄ dienÄ niekas jos neieÅ¡kojo ir nepasigedo. Todėl mano, jog vykdydama kitas Inspekcijos virÅ¡ininko jai pavestas pareigas ji nepadarė darbo drausmės pažeidimo ir jokios žalos atsakovui dėl to, kad ji nebuvo darbo vietoje Zarasuose, neatsirado.

Mano, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai.IeÅ¡kovės atstovė advokatė I. B. savo atstovaujamosios reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį patenkinti pilnutinai. Nurodė, kad 2009-12-03 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos darbo ginčų komisija sprendimas, taip pat 2009-10-24 atsakovo įsakymas Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo" yra nepagrįsti ir naikintini, kadangi drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai. Nurodė, kad skiriant ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ atsakovas formaliai vadovavosi Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktu.

Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastims ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.IeÅ¡kovės atstovė taip pat nurodė, kad nepagrįstas atsakovo atstovės teiginys, kad iÅ¡vykdama į kitÄ regionÄ ieÅ¡kovė turėjo kreiptis su praÅ¡ymu dėl komandiruotės ir tai turėjo padaryti Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.

Vidaus tvarkos taisyklėse nuorodos į vyriausybės nutarimÄ , ar tai, kad ieÅ¡kovė turi kreiptis dėl komandiruotės nėra. Todėl tokie atsakovo atstovės argumentai yra nepagrįsti ir tai dar kartÄ patvirtina, kad atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta tvarka kaip turi elgtis darbuotojas, norintis iÅ¡vykti į kitÄ regionÄ . Todėl laikė, kad atsakovas pats tinkamai nesureguliavo tokios tvarkos ir todėl negalėjo reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės tam tikrų veiksmų atlikimo, kadangi ji su tokia tvarka nebuvo supažindinta.

Dėl Å¡ios priežasties vertino, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai.IÅ¡ pridedamų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vykdama į Molėtus dirbo darbdavio - atsakovo naudai, ir jo interesams bei atsakovui nesukėlė jokių neigiamų padarinių, todėl ieÅ¡kovės veiksmuose nenustačius neteisėtų veiksmų yra negalima ir drausminė atsakomybė. Pradinis atsakovas - Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcija atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 27-35).

Teismo posėdyje jo atstovė I. Ž. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nubausta už tai, kad palikdama darbo vietÄ apie tai neinformavo savo tiesioginės virÅ¡ininkės R. M.. Inspektoriams yra priskirti tam tikri regionai, kurie taip pat laikytini jų darbo vieta ir į juos jie galėjo vykti neinformuodami vadovo. IeÅ¡kovei buvo priskirti Zarasai, todėl iÅ¡vykdama į Zarasų regionÄ darbo reikalais, pvz. atlikti techninių apžiÅ«rų, ji neprivalėjo informuoti vadovės, tačiau iÅ¡vykdama iÅ¡ Zarasų privalėjo informuoti.

Taip pat privalėjo informuoti iÅ¡eidama nedarbo reikalais – pas gydytojÄ ir pan. Tokia tvarka nebuvo įtvirtinta lokaliniuose aktuose, tačiau tokia praktika buvo nusistovėjusi. Jos nuomone, klausimas, ar palikusi darbo vietÄ Â ieÅ¡kovė tÄ dienÄ dirbo, yra ginčytinas, nes bylų vežimas neįeina į jos pareigas. Bylų vežimas susijęs su Inspekcijos veikla, tačiau nesusijęs su ieÅ¡kovės funkcijom. Tačiau ta diena ieÅ¡kovei nebuvo skaitoma kaip pravaikÅ¡ta. Jos nuomone, iÅ¡vykdama į kitÄ miestÄ , ieÅ¡kovė turėjo ne tik praneÅ¡ti, bet ir raÅ¡yti praÅ¡ymÄ vadovei dėl komandiruotės. Tai nėra reglamentuota atsakovo lokaliniuose aktuose, tačiau mano, kad komandiruočių tvarkÄ ieÅ¡kovė turėjo žinoti.

Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų bent telefonu praneÅ¡usi vadovei apie iÅ¡vykimÄ , konfliktas nebÅ«tų kilęs, vedėja bÅ«tų jai paaiÅ¡kinusi kaip turi bÅ«ti įformintas iÅ¡vykimas į kitÄ miestÄ . Be to, inspekcijos nuomone, ieÅ¡kovei iÅ¡ viso nereikėjo važiuoti, nes bylų vežimas į jos funkcijas neįėjo. 2009-06-12 Ä®sakyme konkrečiai yra nurodyta, kokios funkcijos pavestos regioniniam inspektoriui. Jeigu ieÅ¡kovei buvo neaiÅ¡ku, ji turėjo pasiskambinti tiesioginei vadovei. Egzaminas vyko ne ieÅ¡kovės regione, todėl ieÅ¡kovė turėjo nurodyti žmonėms kreiptis į to rajono inspektorių.

J. Z. bÅ«tų susidariusi 15 žmonių grupė, ieÅ¡kovė turėjo egzaminÄ organizuoti Zarasuose, t.y. raÅ¡yti praÅ¡ymÄ kad atvyktų egzaminatoriai. Vežti bylas turėjo patys žmonės. Skyriaus vedėja turėjo paaiÅ¡kinti tvarkÄ , nes ji koordinuoja Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus darbÄ . Jeigu ieÅ¡kovei ta tvarka buvo neaiÅ¡ki, ji turėjo klausti, aiÅ¡kintis, konsultuotis su tiesioginiu vadovu, tačiau to nedarė. IeÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , nes nesusiderinusi su vadove paliko darbo vietÄ ir vykdė jai nepavestas funkcijas, neatliko savo tiesioginių pareigų.

Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei parinkta ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad jos padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra Å¡iurkÅ¡tus, kad anksčiau ji nebuvo bausta drausmine tvarka. Teismo posėdyje Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos teises bei pareigas po reorganizacijos perėmusio atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovė Žibutė D. G. pradinio atsakovo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė. Nurodė, kad J. K. drausminė nuobauda – pastaba paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes ji 2009-10-14, nesuderinusi su tiesioginiu vadovu, nebÅ«dama darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimus ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Å i nuobauda paskirta teisingai ir teisėtai, nes teisės akto, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas yra akivaizdus. Vidaus tvarkos taisyklės yra vienas pagrindinių dokumentų, kuris reglamentuoja įstaigos vidaus tvarkÄ , vykdant jai priskirtas funkcijas, darbuotojų teises ir pareigas, darbo drausmę. Tai privalomas dokumentas, kurios pavyzdinė forma patvirtinta LR Vyriausybės 2006-02-28 nutarimu Nr. 200. Å iuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų pavyzdinių taisyklių 7 punktas nustato, kad darbuotojas, palikdamas įstaigÄ darbo tikslais, apie tai turi informuoti savo tiesioginį vadovÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių nuostata, kuriÄ pažeidė ieÅ¡kovė, įtvirtinta Vyriausybės nutarimu ir tai liudija Å¡ios nuostatos svarbumÄ . Vargu ar bÅ«tų įmanoma tinkamai organizuoti įstaigos veiklÄ , jei Å¡i nuostata nebÅ«tų įtvirtinta. Å i vidaus tvarkos taisyklių nuostata svarbi ir jos privalu laikytis ir dėl to, kad padalinio vadovas ne tik organizuoja padalinio veiklÄ , bet ir kontroliuoja darbo laikÄ . Vidaus tvarkos taisyklės yra vienas svarbiausių įstaigos veiklos dokumentų, su kuriuo darbuotojas supažindinamas priimant į darbÄ .

IeÅ¡kovė taip pat buvo su jomis supažindinta. PaminėtÄ Vidaus tvarkos taisyklių punkto pažeidimÄ negalima vertinti formaliai. Formalizuoti Å¡iÄ nuostatÄ neteisinga, nes ji užtikrina darbo tvarkÄ ,  darbuotojo teises  ir pareigas bei darbo drausmę. Nuostata informuoti apie iÅ¡vykimÄ iÅ¡ darbo vietos susijusi su darbo drausme ir jos užtikrinimu. Informavimas ir derinimas yra prielaida racionaliems ir teisingiems sprendimams priimti vykdant darbines pareigas, organizuojant padalinio, įstaigos veiklÄ .

Ginčytinu atveju, ieÅ¡kovė priėmė ne tik teisės aktus pažeidžiantį, bet ir neracionalų sprendimÄ . Neturėdama pavedimo, nusprendė nuvežti bylas į kitÄ regionÄ - Molėtus. Å ias bylas galėjo nuvežti kitas asmuo, kuris, turėdamas inspekcijos virÅ¡ininko leidimÄ taip pat tÄ dienÄ vyko į Molėtus. Tiesioginio vadovo informavimas apie iÅ¡vykimÄ iÅ¡ savo darbo vietos į kitÄ vietovę, regionÄ , neabejotinai bÅ«tų padėjęs iÅ¡vengti dar vieno pažeidimo.LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintų tarnybinių komandiruočių 5 punktas nustato, kad vienos dienos tarnybinė įforminama įstaigos vadovo rezoliucija,patvirtinančia, kad darbuotojas gali vykti į komandiruotę.

Å i nuostata įsigaliojo2009-09-30 ir galimai ieÅ¡kovė galėjo jos nežinoti, bet jei apie savo iÅ¡vykimÄ bÅ«tųinformavusi tiesioginį vadovÄ , jai neabejotinai bÅ«tų paaiÅ¡kinta, kad iÅ¡vykimas į kitÄ miestÄ yra komandiruotė ir vykti galima tik gavus Inspekcijos virÅ¡ininko leidimÄ . Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė pažeidė ne tik taisyklių 10 punktÄ , bet ir minėto Vyriausybės nutarimo 5 punktÄ , nes be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo iÅ¡vyko į komandiruotę. Nepagrįstas ir neteisingas ieÅ¡kovės teiginys, ji darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes į Molėtus vyko darbo reikalais ir kad ieÅ¡kovas, paskirdamas jai drausminę nuobaudÄ , už tai, kad ji vykdė jai priskirtÄ darbÄ , pristatė egzamino laikymo bylas, be kurių egzaminas nebÅ«tų įvykęs ir asmenys, norintys jį laikyti nebÅ«tų prileisti prie egzamino laikymo, veikė neprotingai, nesÄ Å¾iningai ir neteisingai:

IeÅ¡kovė tuo metu, kai jai buvo paskirta drausminė nuobauda, dirbo Registrų ir techninių apžiÅ«rų skyriuje. Å io skyriaus funkcijos, nustatytos skyriaus nuostatuose. Skyrius vykdo vidaus vandenų transporto priemonių ir jų pakabinamųjų variklių registravimÄ LR vidaus vandenų laivų registre ir dalyvauja saugios laivybos kontrolės reiduose vykdant valstybinę saugios laivybos vidaus vandenyse kontrolę. IeÅ¡kovės darbo funkcijas nustatytos pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Inspekcijos virÅ¡ininko 2006-10-13 įsakymu Nr. 4-299.

Jame nėra funkcijų, susijusių su laivavedžių egzaminavimu. Inspekcijos virÅ¡ininko 2009-06-12 įsakymu Nr. 4-190 ieÅ¡kovei buvo pavesta iÅ¡ suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminÄ bei pateiktas dokumentų kopijas sutikrinti su originalais, kopijas patvirtinant kopijos tikrumo žyma ir savo spaudu ir paraÅ¡u ir suformuoti asmenų, norinčių laikyti egzaminus bylas pagal savo aptarnaujamÄ regionÄ . Jokiame dokumente, reglamentuojančiame ieÅ¡kovės funkcijų vykdymÄ nėra nustatyta, kad ji turi vežti į kitÄ regionÄ , kur vyks egzaminai.

Taigi suformuotų bylų pristatymas neįėjo nei į pagrindines, nei į papildomas funkcijas. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, klausimÄ dėl funkcijų, kurios nepriskirtos jos kompetencijai, vykdymo, t.y. vykimo į komandiruotę ir egzaminavimo bylų pristatymo turėjo spręsti su tiesioginiu vadovu. To nepadariusi ji pažeidė vidaus tvarkos taisyklių 10 punktÄ , Vyriausybės nutarimÄ dėl komandiruočių tvarkos. Taip pat ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai iÅ¡vykdama iÅ¡ savo nuolatinės darbo vietos pažeidė ir Inspekcijos virÅ¡ininko 2009-09-25 įsakymÄ Nr. 4-40 „Dėl interesantų priėmimo 2009 metų spalio mėnesį".

Å iuo įsakymu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2009 m. spalio 14 dienÄ turėjo dirbti Zarasuose ir užtikrinti tinkamÄ klientų aptarnavimÄ . Neteisingas ir ginčytinas ieÅ¡kovės teiginys, kad apie atvykimÄ Ä¯ kitÄ regionÄ ji informavo skyriaus vedėjÄ atvykus į Molėtus. Å is teiginys rodo, kad ieÅ¡kovė nesuvokė ar nenorėjo suvokti vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto nuostatų apie tiesioginio vadovo informavimÄ , norint iÅ¡vykti iÅ¡ darbo vietos, prasmės. Informavimo veiksmas taip, kaip jį suvokia ieÅ¡kovė, praranda prasmę, nes jo principas yra užtikrinti teisės aktų laikymÄ si bei efektyvų darbÄ , siekiant geresnių rezultatų.

Nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad nėra visų reikiamų darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų dalių: KonkretÅ«s neteisėti darbuotojo veiksmai - vykimas į kitÄ miestÄ nesuderinus su tiesioginiu vadovu ir negavus jo sutikimo, vykdant veiklÄ , kurį neįeina į darbuotojo funkcijas, neigiami padariniai - netinkamai, neefektyviai panaudotas darbo laikas, nebuvo tinkamai aptarnauti interesantai. Todėl mano, kad lengviausia drausminė nuobauda - pastaba ieÅ¡kovei paskirta pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant ir iÅ¡analizavus visas aplinkybes ir įvertinus darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų dalių buvimÄ .Liudytojas D.

P. parodė, kad jis nuo 2004 m. dirbo Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijoje virÅ¡ininko pavaduotoju, kuravo Registro skyrių, todėl organizaciniai klausimai jam yra gerai žinomi. Mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei informuoti vadovės nebuvo bÅ«tina, nes Molėtų inspektorius rašė praÅ¡ymÄ ne tik savo, bet ir dar 3 regionų vardu, kad tuose rajonuose susirinko grupė norinčių laikyti egzaminÄ . IeÅ¡kovės regione norinčių laikyti egzaminÄ buvo daugiausia. Apie tai, kad priimtas įsakymas vykdyti egzaminÄ 2009-10-14, jis sužinojo 2009-10-13 apie 16 val. paskambinęs virÅ¡ininkui ir tai pasakė ieÅ¡kovei, nors mano, kad apie tai jai turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta iÅ¡ anksto.

IeÅ¡kovė jo klausė, kaip su bylų nuvežimu. Jis pasakė, kad ji pati pristatytų, nes yra buvę, kad inspektoriai vežė savo suformuotas bylas. Be to, tada pas ieÅ¡kovę buvo 19 praÅ¡ymų egzamino laikymui. Skambinti visiems, dalinti bylas ir sakyti, jog patys vežtų, bÅ«tų buvę netikslinga. Iki tol iÅ¡vykstant į kitÄ regionÄ praÅ¡ymo raÅ¡yti nereikėdavo, iÅ¡skyrus kai vykdavo į centrinį ofisÄ . IeÅ¡kovei nuvykus, virÅ¡ininkė su ja bendravo, jokių priekaiÅ¡tų neiÅ¡sakė.

Mano, kad ieÅ¡kovė vykdė virÅ¡ininko įsakymu jai priskirtas funkcijas ir darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Liudytojo paaiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovė dirbo gerai, buvo pareiginga.  L. R. M. paaiÅ¡kino, jog drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei skyrimo metu ji dirbo Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus vedėja ir buvo tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta už tai, kad iÅ¡vykdama iÅ¡ darbo vietos jai apie tai nepranešė ir negavo leidimo iÅ¡vykti. TÄ dienÄ pagal grafikÄ ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti savo darbo vietoje Zarasuose.

Apie tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko dėl egzaminÄ norinčių laikyti asmenų bylų nuvežimo, sužinojo iÅ¡ jos pačios nuvykusi į Molėtus. Bylų vežimas į ieÅ¡kovės pareigas neįėjo, ji turėjo tik surinkti duomenis, pakonsultuoti besikreipiančius asmenis. Mano, kad bylÄ turėjo nuvežti pats pilietis, nes taip yra numatyta Egzaminavimo tvarkoje. Ji tai žino, nes tvarko įstaigos interneto tinklapį, ir ten bÅ«davo nurodyta, kada vyks egzaminas, kad klientas turi vežti dokumentus pats dienÄ prieÅ¡ egzaminÄ ir užsiregistruoti.

Apie 2009-10-14 Molėtuose vyksiantį egzaminÄ internete nebuvo paskelbta, ji apie tai negavo jokios oficialios informacijos. Paprastai virÅ¡ininko įsakymÄ dėl egzamino ji gaudavo mėnesį prieÅ¡ egzaminÄ . InformacijÄ gaudavo iÅ¡ egzaminų skyriaus vedėjos ir jÄ Ä¯dėdavo. Kodėl Å¡iuo atveju negavo informacijos – pasakyti negali, tačiau mano, jog dėl to, kad egzamino skyrimas nebuvo patvirtintas virÅ¡ininko įsakymu. Å iuo atveju grupę surinko Molėtų inspektorius ir kreipėsi į virÅ¡ininkÄ , kad leistų organizuoti egzaminÄ .

VirÅ¡ininkui leidus, toliau sprendžia egzaminų skyriaus vedėjas. Kas už kÄ toliau bÅ«davo atsakingas – ji negali pasakyti, nes egzaminavimo skyriaus veiklos nežino. Apie Molėtuose vyksiantį egzaminÄ turėjo tik žodinę informacijÄ . Kad ieÅ¡kovė nuvyko į Molėtus jai buvo naujiena. Žinojo, kad be pagrindinių funkcijų jai pavesta rinkti norinčių laikyti egzaminÄ dokumentus. Tai papildomos pareigos ir dėl jų ieÅ¡kovę kuravo egzaminų skyriaus vedėja, kuri ir turėjo paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovei egzaminų tvarkÄ .

Ji ieÅ¡kovei apie tai nieko neaiÅ¡kino. Kadangi ji atsakinga už tiesioginių ieÅ¡kovės funkcijų organizavimÄ , mano, kad nurodymus ieÅ¡kovei egzaminų skyriaus vedėja galėjo duoti tik per jÄ . Ji net nežinojo, kad ieÅ¡kovė turi bylų ir turėjo jas vežti. Apie tai sužinojo tik nuvykus į Molėtus, nes egzaminų skyriaus vedėja jai apie tai nieko nesakė. Ji neturi priekaiÅ¡tų dėl to, kad ieÅ¡kovė vežė bylas, tačiau turėjo jai apie tai praneÅ¡ti. Skambučio bÅ«tų pakakę, nes ji turi teisę iÅ¡leisti.

Bet ieÅ¡kovė iÅ¡vyko jos neįspėjusi ir iÅ¡buvo visÄ dienÄ . Egzamino laikymÄ Â turėjo organizuoti egzaminų skyriaus vedėja. Už neplaninio egzamino laikymÄ ir bylų nuvežimÄ taip pat buvo atsakinga egzaminų skyriaus vedėja. Mano, kad bylas galėjo nuvežti ir D. P., kuris turėjo leidimÄ tÄ dienÄ vykti į Molėtus. Apie tai, kodėl ieÅ¡kovei buvo perduotos ir Ignalinos inspektoriaus bylos, nieko nežino. Mano, kad darbuotojai padarė taip, kaip suprato, bet tai nereiÅ¡kia, kad jie padarė teisingai.

Jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų pristačiusi bylų ir tie asmenys bÅ«tų nelaikę egzamino, nežino, kokia tuomet bÅ«tų buvusi virÅ¡ininko nuomonė. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienas inspektorius turi savo aptarnaujamÄ regionÄ , kuriame vykdo savo pagrindines funkcijas. Jeigu iÅ¡vyksta į savo regionÄ , apie tai tiesioginio vadovo neturi informuoti. Apie Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto vykdymÄ su skyriaus darbuotojais nebuvo plačiau kalbėta. Tačiau galiojo tokia tvarka, kad apie iÅ¡vykimÄ savo regione inspektoriai neturėjo informuoti, o vykdant ne pagrindines funkcijas ir iÅ¡važiuojant į kitÄ regionÄ raÅ¡ydavo praÅ¡ymÄ .

Reorganizavus įmonę, įvesta komandiruočių tvarka. Kad iÅ¡važiuojant į kitÄ regionÄ reikia bent jau paskambinti vadovei, ieÅ¡kovė žinojo, nes taip yra dariusi kai tekdavo vykti į KaunÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 27 d. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. P – 378, ieÅ¡kovei J. K., registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus valstybinei inspektorei, buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl to, kad ji 2009 m. spalio 14 d., nesuderinusi su tiesioginiu vadovu – Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus vedėja R.

M., nebÅ«dama darbo metu darbo vietoje Zarasuose, pažeidė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos virÅ¡ininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225 10 punkto reikalavimus (b.l. 102). J. K. 2009-11-24 pareiÅ¡kimu kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl nuobaudos panaikinimo (b.l. 74). Darbo ginčo komisija 2009 m. gruodžio 03 d. protokolo nutarimu Nr. KO-70 netenkino J. K. praÅ¡ymo dėl nuobaudos panaikinimo. (b. l.74-75). Teismas sprendžia, kad darbo ginčų komisijos nutarimas netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo - panaikinti 2009 m. spalio 27 d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. P – 378 jai skirtÄ drausminę nuobaudÄ yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes ieÅ¡kovė 2009 m. spalio 14 d. darbo drausmės pažeidimo, už kurį yra nubausta, nepadarė. Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. spalio 27 d. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. P – 378, ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimų pažeidimo.

Å iame įsakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ tuo, kad nesuderinusi su tiesioginiu vadovu – Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus vedėja R. M., 2009 m. spalio 14 d. nebuvo darbo metu darbo vietoje Zarasuose. Tačiau Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte numatyta dvejopa „suderinimo“ su tiesioginiu vadovu tvarka. Numatyta, kad paliekant Inspekcijos patalpas tarnybos ar darbo tikslais darbuotojas turi apie tai informuoti tiesioginį vadovÄ ir nurodyti iÅ¡vykimo tikslÄ bei trukmę, o iÅ¡vykstant ne darbo tikslais – darbuotojas turi gauti tiesioginio vadovo sutikimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ priimto įsakymo, jame nėra konkrečiai nurodyta, ar ieÅ¡kovė paliko darbo vietÄ asmeniniais ar darbo tikslais, taip pat nėra nurodyta kokių konkrečių veiksmų neatlikimu ieÅ¡kovė kaltinama – ar tiesioginės vadovės neinformavimu apie iÅ¡vykimÄ darbo tikslu, ar kad iÅ¡vyko ne darbo tikslais negavusi tiesioginės vadovės sutikimo. Todėl byloje kilo ginčas kÄ atsakovas laikė darbo drausmės pažeidimu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo ieÅ¡kovei apie padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , atsakovas pareikalavo ieÅ¡kovės raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl to, kad ji 2009-10-14 (darbo dienÄ ) nebuvo darbo vietoje Zarasuose (b.l. 97).

IÅ¡ jos nebuvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl to, kad ji paliko darbo vietÄ darbo tikslais apie tai neinformavusi tiesioginio vadovo, arba kad iÅ¡vyko ne darbo tikslais negavusi tiesioginės vadovės sutikimo. Tai rodo, jog atsakovas drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ pradėjo visai ne dėl to, už kÄ vėliau ieÅ¡kovė buvo nubausta, o turėdamas įtarimų, kad 2009-10-14 ji nebuvo darbe. BÅ«tent taip atsakovo įtarimÄ dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo suprato ir ieÅ¡kovė, nes 2009-10-21 atsakovui pateiktame pasiaiÅ¡kinime (įvardintame tarnybiniu praneÅ¡imu) nurodė, kad minėtÄ dienÄ ji vyko į Molėtus, kur tÄ dienÄ vyko laivavedžių egzaminavimas, kur ji vežė savo ir Ignalinos regiono inspektoriaus surinktus dokumentus, t.y. tÄ dienÄ vykdė su darbu susijusias funkcijas.

Dėl to atsakovo praneÅ¡imÄ dėl padaryto pažeidimo ji įvertino kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡sakė nuomonę, jog jaučiasi nepageidaujama darbuotoja. (b.l. 98). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nebuvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl to pažeidimo, už kurį jai faktiÅ¡kai buvo paskirta drausminė nuobauda. Tuo pažeista DK 240 str. nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Byloje atsakovas taip pat yra pateikęs Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos G. M. darbo drausmės tyrimo iÅ¡vadas, į kurias atsižvelgta skiriant drausminę nuobaudÄ . (b.l. 102).

Darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ atlikusi atsakovo darbuotoja nustatė, kad Registro ir techninių apžiÅ«rų skyriaus inspektoriams buvo pavesta iÅ¡ suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminÄ , taip pat tai, kad J. K. tokius dokumentus iÅ¡ Ignalinos atvežė ir perdavė Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas D. P.. Tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad laivavedžių dokumentų vežiojimas į kitus regionus neįeina į J.

K. pareigas ir kad ji, užuot pati vežusi tuos dokumentus į Molėtus, galėjo juos perduoti D. P.. Taip pat nurodė, kad J. K. savavaliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ darbo vietos, o pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos virÅ¡ininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punktÄ apie bet kokį iÅ¡vykimÄ darbo metu, nesusijusį su tiesioginėm funkcijom, J. K., kaip ir kiti inspektoriai, turėjo suderinti su tiesioginiu vadovu – registrų ir techninių apžiÅ«rų skyriaus vedėja R.

M., tačiau R. M. apie jos nebuvimÄ darbo vietoje nebuvo informuota (b.l. 36-37).Kaip matyti iÅ¡ pateiktų darbo drausmės tyrimo iÅ¡vadų, jas pateikusi atsakovo darbuotoja G. M. savaip traktuoja Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos virÅ¡ininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punktÄ , nes nurodo, kad J. K., kaip ir kiti inspektoriai, su tiesioginiu vadovu turėjo suderinti bet kokį iÅ¡vykimÄ darbo metu, nesusijusį su tiesioginėm funkcijom, nors minimame taisyklių punkte nėra iÅ¡skiriamas iÅ¡vykimas vykdyti tiesiogines ar netiesiogines funkcijas, taip pat nėra sÄ vokos „suderinti“ su tiesioginiu vadovu, o tik jį informuoti arba gauti jo leidimÄ .  Kadangi skirdamas atsakovas vadovavosi G.

M. pateiktomis tyrimo iÅ¡vadomis, į įsakymÄ buvo perkeltas jos pavartotas iÅ¡sireiÅ¡kimas „nesuderinusi su tiesioginiu vadovu“, nenurodant, kokia forma ieÅ¡kovė tai turėjo padaryti. Tokiu bÅ«du iÅ¡ įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo formuluotės negalima spręsti, ar atsakovas laikė, kad laivavedžių dokumentų nuvežimas egzaminų komisijai neįėjo į J. K. pareigas ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko iÅ¡ darbo vietos ne darbo tikslais ir todėl turėjo gauti vadovės sutikimÄ , ar kad iÅ¡vyko darbo tikslais ir vidaus tvarkos taisyklių 10 punktÄ pažeidė tuo, jog prieÅ¡ iÅ¡vykdama neinformavo tiesioginės vadovės. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir turėjo atsispindėti įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nes Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų inspekcijos virÅ¡ininko 2006-08-04 įsakymu Nr. 4-225, 10 punkte yra nurodyta skirtinga tvarka, kaip turi elgtis darbuotojas, iÅ¡vykdamas iÅ¡ darbo vietos darbo tikslais ir nedarbo tikslais.

Pirmuoju atveju jis turi tik informuoti tiesioginį vadovÄ apie iÅ¡vykimÄ , o antruoju – gauti tiesioginio vadovo sutikimÄ . Kaip matyti iÅ¡ kitų surinktų įrodymų, nors abu Å¡ie reikalavimai yra įtvirtinti tame pačiame vidaus tvarkos taisyklių punkte, tačiau darbdavio jie nebuvo laikomi lygiareikÅ¡miais reikalavimais, kurių besÄ lygiÅ¡kai turi laikytis visi darbuotojai. Teismo posėdyje apklausti atsakovo atsakingi darbuotojai - I. Ž., R. M., D. P. paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į inspektorių darbo pobÅ«dį, į tai, kad jų darbas vyko ne tik Inspekcijos patalpose, bet ir jiems priskirtuose regionuose, nebÅ«tų buvę racionalu reikalauti ir nebuvo reikalaujama, kad apie savo darbines iÅ¡vykas jie praneÅ¡inėtų tiesioginiam vadovui.

Vadinasi, atsakovo įmonėje realiai buvo nusistovėjusi ieÅ¡kovės nurodyta tvarka ir buvo reikalaujama laikytis Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto tik iÅ¡vykstant ne darbo tikslais. Tinkamas darbo organizavimas yra darbdavio pareiga (DK 229 str.). Todėl tai, kad pats atsakovas nustatęs vidaus tvarkos taisyklėse minėtÄ reglamentavimÄ jo realiai netaikė, iÅ¡vykimo tvarkÄ organizavo kitaip, teismas sprendžia, kad minėta Vidaus tvarkos taisyklių nuostata liko tik deklaratyvi, o jos nesilaikymas nesudarantis pagrindo drausminei atsakomybei kilti.    Šioje byloje nebuvo ginčo, kad 2009-10-14 ieÅ¡kovė paliko darbo vietÄ â€“ Inspekcijos jai skirtas darbo patalpas Zarasuose dėl to, kad vežė surinktus laivavedžių egzaminus besirengiančių asmenų dokumentus į Molėtus, kur tÄ dienÄ vyko egzaminas.

Å ioje byloje buvo ginčijama, ar tai ji darė vykdydama jai priskirtas darbo funkcijas, nes pagal Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktÄ , iÅ¡vykdama nedarbo tikslais ji privalėjo gauti tiesioginio vadovo sutikimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Registro skyriaus valstybinio inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, į valstybinio inspektoriaus pareigas neįėjo jokios funkcijos, susijusios su norinčių laikyti laivavedžių kvalifikacijos egzaminus (b.l. 83-85). Tačiau 2009-06-12 valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4-190, registrų skyriaus regioniniams valstybiniams inspektoriams buvo pavestos atskiros su laivavedžių kvalifikacijos suteikimu susijusios funkcijos: 1) iÅ¡ suinteresuotų asmenų priimti dokumentus, kurie reikalingi norint laikyti atitinkamos kvalifikacijos egzaminÄ ;

2) pateiktas dokumentų kopijas sutikrinti su originalais ir kopijos tikrumÄ patvirtinti atitinkama žyma ir savo paraÅ¡u;

3) asmenims iÅ¡laikius egzaminÄ , suformuotas vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių bylas perduoti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Z. T.;

4) pasiraÅ¡ytinai iÅ¡duoti patvirtintus B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus bei motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ir motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus. Minėtu įsakymu regioniniams valstybiniams inspektoriams pavestos funkcijos iÅ¡ esmės atitiko Valstybinės vandens vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko 2006-02-28 įsakymu patvirtintuose laivavedžių kvalifikacijos suteikimo nuostatuose sekretoriams pavestas funkcijas, kur sekretorius apibÅ«dinamas kaip asmuo, paskirtas atsakingu už dokumentų Egzaminui priėmimÄ ir saugojimÄ bei atitinkamÄ kvalifikacijos dokumentų iÅ¡davimÄ .

Ä® sekretoriaus funkcijas taip pat įėjo atitinkamų pageidaujančių laikyti egzaminÄ asmenų dokumentų priėmimas, jų patikrinimas bei patvirtinimas (Nuostatų 4, 5, 6 punktai, b.l. 165-168). Kaip matyti, Inspekcijos virÅ¡ininkui 2009-06-12 pavedus Regioniniams inspektoriams priimti norinčių laikyti asmenų dokumentus, su Å¡iais nuostatais buvo supažindinta ir ieÅ¡kovė (b.l. 164). Å iuose nuostatuose, kaip ir minėtame 2009-06-12 VirÅ¡ininko sakyme nėra reglamentuota tvarka, kÄ sekretorius privalo daryti iÅ¡ suinteresuotų asmenų priėmęs atitinkamus dokumentus.

Tačiau pagal visÄ nustatytÄ dokumentų priėmimo ir egzaminų tvarkÄ , akivaizdu, kad sekretorius tuos dokumentus turėjo perduoti egzaminuotojui. Todėl seka logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad dokumentų priėmimÄ pavedus vykdyti regioniniams inspektoriams, kai jie patys surenka grupę ir kviečia egzaminuotojÄ , jie lygiai taip pat, kaip ir sekretorius, jam pateiktus dokumentus turi perduoti egzaminuotojui. Ir nors nagrinėjamu atveju egzaminuotojas atvyko ne į ieÅ¡kovės regionÄ , bet į kitÄ , Inspekcijos virÅ¡ininkui leidus organizuoti bendrÄ keturių regionų egzaminÄ , ieÅ¡kovė savo turimas bylas, neesant kitokio patvarkymo, privalėjo perduoti egzaminuotojui.

Todėl jos paaiÅ¡kinimas, jog veždama bylas į Molėtus, kur vyko egzaminas, ji vykdė VirÅ¡ininko įsakymu jai pavestas darbo funkcijas, yra teisingas. IeÅ¡kovė teisingai suprato jai pavestas funkcijas, atsakomybę už priimtas norinčių laikyti egzaminus asmenų bylas ir Å¡ias jai pavestas funkcijas vykdė. Darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ atlikusios atsakovo darbuotojos G. M. iÅ¡vada, jog bÅ«tų buvę racionaliau, jei bylas ieÅ¡kovė bÅ«tų perdavusi Inspekcijos darbuotojui D. P., bei analogiÅ¡kas atsakovo atstovės Žibutės D.

G. ir tiesioginės ieÅ¡kovės vadovės liudytojos R. M. aiÅ¡kinimai yra nepagrįsti, nes funkcijos, susijusios su norinčių laikyti laivavedžių kvalifikacijos egzaminus asmenų dokumentų priėmimu, bylų formavimu ir jų perdavimu buvo pavestos tik regioniniams valstybiniams inspektoriams, o ne kitiems atsakovo darbuotojams. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, regioninių inspektorių praktika vykdant minėtas jiems pavestas funkcijas dar nebuvo susiformavusi. IeÅ¡kovei taip pat tai buvo pirmas atvejis, kai ji surinko norinčių laikyti kvalifikacinį egzaminÄ asmenų dokumentus, o apie kitame regione vyksiantį egzaminÄ sužinojo tik darbo dienos pabaigoje.

Kaip matyti, atsakovui tai taip pat buvo iÅ¡skirtinis atvejis, nes egzaminas buvo rengiamas viename iÅ¡ regionų dėl kelių regionų inspektorių surinktų asmenų grupių. Apie tai, kad tokio egzamino organizavimo tvarka nebuvo visiÅ¡kai aiÅ¡ki netgi atsakingiems atsakovo darbuotojams, matyti iÅ¡ liudytojos R. M. paaiÅ¡kinimų, kad apie vyksiantį egzaminÄ nebuvo skelbiama atsakovo internetiniame tinklapyje, kaip tai buvo įprasta, taip pat iÅ¡ to, kad bylas surinkusiems regioniniams inspektoriams (tame tarpe ieÅ¡kovei) apie vyksiantį egzaminÄ iÅ¡ viso nebuvo oficialiai praneÅ¡ta.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, leidęs laikyti egzaminÄ viename iÅ¡ regionų, neužtikrino tinkamo jo organizavimo. Byloje apklaustos atsakingos atsakovo darbuotojos - I. Ž. (egzaminų komisijos pirmininkė) ir R. M. (tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė) nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kas turėjo konsultuoti ieÅ¡kovę dėl naujai jai pavestų funkcijų vykdymo. Abi Å¡ios darbuotojos nurodė, jog organizuoti ieÅ¡kovės darbÄ , jÄ kuruoti, turėjo ne ji, o kita. Todėl teismo nuomone, yra visiÅ¡kai nepagrįsta kaltinti ieÅ¡kovę už tai, kad aptariamoje situacijoje ji galbÅ«t galėjo pasielgti kitaip, pasikonsultuoti, priimti racionalesnį sprendimÄ .

Nustačius, jog ieškovė 2009-10-14 Inspekcijos patalpas paliko darbo tikslais, yra pagrindas konstatuoti, kad ji Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimo nepažeidė.Suprantamas atsakovo Registro ir techninių apžiūrų skyriaus vadovės R. M. nepasitenkinimas susitikimo su ieškove Molėtuose metu sužinojus, kad jai pavaldi darbuotoja išvyko iš darbo vykdyti kitų jai priskirtų funkcijų, kurių ji nekuruoja, apie tai nepranešusi jai iš anksto. Pripažintina, kad šiuo atveju ieškovės elgesys neatitiko bendradarbiavimo, kolegiškumo principų.

Tačiau darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 str.). Jeigu darbuotojas atlieka darbo pareigas, tačiau tuo pat metu pasielgia nemandagiai ar neetiÅ¡kai, tai nėra pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir drausminė nuobauda - pastaba jai buvo paskirta nepagrįstai.

Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos virÅ¡ininko 2009-10-27 įsakymas Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J. K.“, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, priimtas neteisėtai ir nepagrįstai ir jį panaikinti. IeÅ¡kovė naudojosi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisija 2009 m. gruodžio 03 d. iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir jo netenkino (74-77).

Kadangi reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kovės pagrindinio reikalavimo panaikinti įsakymÄ , kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda, tai patenkintus pagrindinį reikalavimÄ , tenkintinas ir praÅ¡ymas panaikinti darbo ginčų komisijos nutarimÄ . IeÅ¡kinį patenkinus pilnai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str., 98 str.), kurias sudaro 1000 Lt už advokato paslaugas (b.l. 124).IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos iÅ¡laidos valstybei – 131 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atkleista, taip pat iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,75 Lt (LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.,).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti pilnai.  Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (po reorganizacijos -Lietuvos saugios laivybos administracijos) virÅ¡ininko 2009-10-27 įsakymÄ Nr. P-378 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo valstybinei inspektorei J. K.“, kuriuo J. K. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir jį panaikinti.  Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (po reorganizacijos -Lietuvos saugios laivybos administracijos) darbo ginčų komisijos 2009-12-03 protokolo Nr. KO-70 sprendimÄ , kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės J.

K. praÅ¡ymas dėl drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo ir jį panaikinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos, įmonės kodas 188781973, buveinės adresas Janonio g. 24, 92251 Klaipėda, 1000 (tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus g. 16 a, Zarasai. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos, įmonės kodas 188781973, buveinės adresas Janonio g. 24, 92251 Klaipėda, 131 Lt (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ litų) žyminio mokesčio ir 24,75 Lt (dvideÅ¡imt keturis litus 75 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .        Teisėja                                               Vida Agurkienė