Legislator Case Law & Legislation
74e01606-71ae-4f2e-acaa-1bf0054c7ff4 AI generated

74e01606-71ae-4f2e-acaa-1bf0054c7ff4 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 74e01606-71ae-4f2e-acaa-1bf0054c7ff4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Civ Civilinė byla Nr. 2YT-6797-188/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00280-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19; 3.4.5.20; 3.2.7.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. kovo 28 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Ramyna Å idlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. B., jos atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, suinteresuotam asmeniui S. M., nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių savivaldybėje atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Legislator headnote

AI generated

74e01606-71ae-4f2e-acaa-1bf0054c7ff4 · Kauno apylinkės teismas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civ Civilinė byla Nr. 2YT-6797-188/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00280-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19; 3.4.5.20; 3.2.7.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. kovo 28 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Ramyna Å idlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. B., jos atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, suinteresuotam asmeniui S. M., nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių savivaldybėje atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

B., pagal įstatymÄ atstovaujančios nepilnametį R. T., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui S. M., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių savivaldybėje dėl termino priimti palikimÄ atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio globotinio vardu priimti palikimÄ iÅ¡davimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja V. B., pagal įstatymÄ atstovaujanti nepilnametį R.

T., praÅ¡o nustatyti, kad po R. T. motinos R. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti praleido dėl svarbių priežasčių, bei praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po R. T. motinos R. M. mirties. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o jai iÅ¡duoti teismo leidimÄ nepilnamečio R. T. vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po R. M. mirties. PareiÅ¡kimas (b. l. 1-3) grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėja yra R.

T., gimusio (duomenys neskelbtini), laikina globėja. R. T. tėvas mirė R. M. susituokė su S. M.. ¼ dalį turto po R. M. mirties paveldi jos sutuoktinis S. M., o likusiÄ dalį – mirusiosios sÅ«nus R. T.. Po motinos mirties R. T. kreipėsi į notarÄ , tačiau jau buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad reikėjo spręsti be tėvų likusio nepilnamečio R. T. globos klausimus, vaikas buvo užsisklendęs, pasimetęs, keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , mokyklÄ , todėl mano, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių.

Po R. T. motinos mirties liko R. M. asmeninės nuosavybės teise turėtas turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, malkinė, daržinė, keturi Å«kiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad mirusioji kreditorių neturėjo. PareiÅ¡kėja V. B. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jos globotinis R. T. gyvena Panevėžyje, mokosi, grįžta savaitgaliais, nuvažiuoja į sodybÄ , padeda pasirÅ«pinti malkomis. PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Rima Å migelskytė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, nurodė, jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas pagrįstas.

Nurodė, kad R. T. likus be tėvų, pirmiausia buvo tvarkomi jo globos reikalai. R. T. priklauso dalis mamos palikimo, turtinė padėtis nebus apsunkinta, globėja mokės mokesčius, rÅ«pinsis turtu. Suinteresuotas asmuo S. M. neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų. Nurodė, kad kreditorių R. M. neturėjo. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių savivaldybėje pateikė iÅ¡vadÄ (b. l. 18-19), kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas visiÅ¡kai atitinka vaiko interesus, todėl sutinka su pareiÅ¡kėjos nurodytais reikalavimais.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant PareiÅ¡kimas tenkintinas. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ , likusį po jos globotinio R. M. motinos R. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pabrėžtina, kad Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Å ia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, bÅ«tina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiÅ¡kėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindÄ atnaujinti terminÄ , reikia atsižvelgti į praÅ¡omo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, terminÄ praÅ¡ančio asmens teisinį statusÄ ir elgesį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sÄ Å¾ininga ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimÄ teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimÄ praÅ¡oma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sÄ lygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminÄ palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos byloje pateiktų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos globotinio R.

T. tėvai yra R. M. ir D. T. (b. l. 5). R. T. tėvas D. T. mirė (b .l. 7), R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, R. M. mirė būdama santuokoje su S. M. (b. l. 6). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-496 „Dėl laikinosios globos nustatymo R. T.“ R. T. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta V. B., vaiko globos vieta nustatyta Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Suinteresuotas asmuo S. M. ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija dėl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų neprieÅ¡tarauja (b. l. 18-19). Nustatyta, kad po R. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė suinteresuotas asmuo S. M., paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad R. T. yra įstatyminis savo motinos įpėdinis (b. l. 5) (CK 5.11 straipsnis), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai atnaujinus terminÄ nepilnamečio globotinio vardu palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, paveldėjimo liudijimas nebuvo iÅ¡duotas.

Teismas svarbiomis laiko pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad ji terminÄ palikimui priimti praleido, nes palikimo atsiradimo momentu nepilnametis liko naÅ¡laitis, ji pirmiausia tvarkė globos reikalus. Å ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kėja, praÅ¡anti atnaujinti terminÄ palikimui priimti, atstovauja nepilnamečio globotinio R. T. interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir vieÅ¡ojo intereso aspektu. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po R.

M. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad iÅ¡ankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sÄ lyga yra teismo leidimas. Tai viena iÅ¡ nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimÄ . Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimÄ ar atsisakyti priimti palikimÄ nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiÅ¡kai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas bÅ«tų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų virÅ¡enybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant Å¡eimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį veiksmÄ vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeidžiami.

Ä®statymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimÄ yra bÅ«tinas iÅ¡ankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus.

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės bÅ«ti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitÄ Ä¯pėdinio turtÄ reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu bÅ«du įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamojoje byloje yra pateikta iÅ¡vada, jog Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui V. B. nėra žinoma (b. l. 12). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, tačiau duomenų apie turto suvaržymus ar palikėjos kreditorius negauta. PraÅ¡yme dėl teismo leidimo priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjos turtÄ , pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nurodyta, kad palikėja kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, niekam nebuvo skolinga (CPK 178 straipsnis).

Tai, kad palikėja neturi įsiskolinimų, patvirtino ir teismo posėdžio metu pati pareiÅ¡kėja bei suinteresuotas asmuo – mirusiosios sutuoktinis S. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kime nurodyti duomenys apie palikėjos kreditorius, nurodant, jog jų nėra, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo, kuris kartu su nepilnamečiu asmeniu priims palikėjos palikimÄ , nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei pareiÅ¡kėjai V.

B. iÅ¡duotinas leidimas priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu be antstolio sudaryto turto apyraÅ¡o po palikėjos R. M. mirties (CK 5.50 straipsnis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėjai 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-6142-502 buvo suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba (b. l. 14). PareiÅ¡kėjos V. B. pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡nagrinėtas ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos (prie kurių pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas patenkintas, ginčo dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo nėra, todėl ir CPK 443 straipsnio 6 dalies numatytu pagrindu nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, nei iÅ¡ suinteresuoto asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Civilinės bylos dalis dėl reikalavimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu nutraukiama, pareiÅ¡kėjui atsisakius Å¡io reikalavimo ir teismui atsisakymÄ priėmus (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei sudaro 3,58 Eur.

Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteistinos, nes ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei yra atleista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, n u t a r i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytÄ terminÄ nepilnamečio globotinio R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

IÅ¡duoti teismo leidimÄ V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties be antstolio sudaryto turto apyraÅ¡o. Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama. Teisėja Ramyna Å idlauskienė