2021-06-02 Nr. AB-12476-3-61-3-01597-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2162-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01597-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 13.6.1.7; 13.7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nersta“ skundus atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nersta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vingės Transsphere Logistika“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52 (7-19/2020); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18; 3) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470; taip pat prašė atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nersta“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20, 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

3. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skunde nurodė, kad:

3.1. Nesutiko su Komisijos vertinimu, kad nustatant skolos muitinei atsiradimo vietą, pagrįstai buvo taikyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Kodeksas, BMK), 215 straipsnio 3 dalies nuostata ir skola muitinei registruota Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje. Sistemiškai aiškinant BMK 215 straipsnio nuostatas, nustatant muitus išieškosiančios valstybės kompetenciją, visų pirma reikia nustatyti, ar tuo metu, kai buvo konstatuota, jog prekių siunta nepateikta muitinės įstaigai, buvo galima nustatyti pažeidimo ar nusižengimo vietą. Tik tuo atveju, jeigu BMK 215 straipsnio 1 dalyje nurodytos vietos nustatyti negalima, taikomos kitos šio straipsnio dalys.

3.2. Ginčijamuose sprendimuose muitinė remiasi tik Latvijos muitinės raštuose pateikta informacija, kurios nepakanka konstatuoti, kad negalima buvo nustatyti vietos, kurioje įvykdyti skolos muitinei atsiradimą lemiantys veiksmai. Be to, skolos muitinei išieškojimo kompetencija turėjo būti palikta Latvijos muitinei. Latvijos muitinės raštuose pateikta nepilna, prieštaringa ir / ar neatitinkanti tikrovės informacija. Latvijos muitinės raštuose pateiktas teiginys, kad tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.) (toliau – ir Deklaracija) buvo užbaigta „be muitinės kontrolės“, „ne muitinės priežiūroje“ neatitinka tikrovės bei prieštarauja muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Prieigą prie kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – ir NCTS) turi išimtinai tik muitinės darbuotojai (įgaliotas įvesti tik specialią prieigą prie sistemos turintis muitinės pareigūnas, ir tik pateiktos muitinei deklaracijos pagrindu bei įsitikinęs, kad prekės pateiktos muitinės įstaigai muitiniam tikrinimui). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad NCTS neteisėtai ir neleistinai fiktyviai įformintas tranzito Deklaracijos užbaigimas. NCTS sistemoje tranzito Deklaracijos būsena buvo „gabenimas užbaigtas“, šis įrašas NCTS nebuvo panaikintas. Būtent šis įrašas sudarė pareiškėjui pagrįstą pagrindą manyti, kad tranzito procedūra buvo sėkmingai užbaigta. Be to, kol nebuvo gautas pranešimas iš Latvijos muitinės, jokių pretenzijų dėl netinkamo tranzito procedūros užbaigimo Teritorinė muitinė pareiškėjui nereiškė.

3.3. Prekės, deklaruotos Deklaracijoje, galėjo būti neįtrauktos į geležinkelio vagonų žiniaraštį SMGS (natūrinį lapą) tiek per klaidą, tiek muitinės pareigūnams, tiek akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams, tiek vežėjui ir / ar kitiems asmenims aplaidžiai ir / ar netinkamai atliekant savo pareigas, ir tai savaime nepaneigia paties prekių pateikimo muitinės postui fakto. Nors teisės aktai įrodymų apie tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų įvykdymą pateikimo pareigą nustato procedūros vykdytojui, tačiau esant oficialiam, valstybės pareigūno padarytam įrašui NCTS apie muitinio tranzito procedūros pagal tranzito Deklaraciją tinkamą užbaigimą, pareiga nuginčyti šį įrodymą tenka muitinei. Apie galimai neteisėtą tranzito procedūros pagal Deklaraciją užbaigimą Latvijos Respublikos muitinėje sužinojo praėjus beveik metams nuo Deklaracijos įforminimo, o apie tai, kad Teritorinė muitinė imsis priemonių atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimui – tik po dvejų su puse metų. Pareiškėjas su krovinio vežėju UAB „Nersta“ tiesioginio kontakto neturėjo ir su juo nėra susijęs, todėl išreikalauti CMR važtaraščio kopijos su gavėjo antspaudu po tiek laiko neturėjo galimybės.

3.4. UAB „Nersta“ neįvykdė prievolės, numatytos BMK 96 straipsnio 2 dalyje. Teritorinė muitinė, pripažindama savo sprendime vežėją – UAB „Nersta“ skolininke muitinei pagal BMK 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, neturėjo pagrindo pripažinti skolininku ir pareiškėją pagal šio straipsnio 4 įtrauką. Lietuvos muitinė nėra kompetentinga išieškoti skolą muitinei, įskaitant importo PVM delspinigius ir baudą, dėl netinkamai baigtos tranzito procedūros pagal tranzito Deklaraciją, o veikimas, neturint kompetencijos, negali sukelti pareiškėjui jokių neigiamų teisinių ar mokestinių padarinių. Iki pat sprendimo priėmimo, t. y. 2018 m. liepos 19 d., nebuvo konstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atsiradusi kokia nors mokestinė prievolė, taigi negalima laikyti, jog tokiu būdu iki pat esamo momento buvo pažeista kokia nors mokestinė pareiškėjo turima prievolė ir dėl to skaičiuotini delspinigiai. Pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, jog jokių padarinių iš minėtos muitinės procedūros jam negali kilti bei turėdamas objektyviai pagrįstus lūkesčius, kad procedūra tinkamai įvykdyta, nesitikėjo ir to, kad mokestinė prievolė gali atsirasti ateityje. Pareiškėjas išdėstė argumentus dėl atleidimo nuo delspinigių, kuriais remdamasis prašo atleisti jį nuo delspinigių pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir tranzito procedūra buvo užbaigta neteisėtu būdu dėl nenumatytų aplinkybių.

4. Pareiškėjas UAB „Nersta“ skunde nurodė, kad:

4.1. Departamentas ir Komisija nepagrįstai ignoravo pareiškėjo motyvus, jog jis nevykdė minėto krovinio pervežimo paslaugos, o CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 yra suklastotas. CMR važtaraščio ar jo kopijos su gavėjo spaudu pareiškėjas nėra matęs, o kitų dokumentinių įrodymų (pervežimo paslaugos užsakymo, apmokėjimo dokumentų), galinčių neginčijamai patvirtinti tarptautinio vežimo paslaugų suteikimo faktą, nėra.

4.2. Suklastotame CMR važtaraštyje nurodytu laiku pareiškėjo automobilis stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminale ir laukė kito krovinio, taigi jis negalėjo vykdyti ginčijamo krovinio pervežimo. Pareiškėjui užtenka konstatuoti, kad dokumentai yra suklastoti, o aiškintis jo nurodytą aplinkybę turėjo mokesčių administratorius, tačiau šis to nepagrįstai nepadarė.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepimais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas atsiliepimuose nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ prekių pristatymą į paskirties įstaigą grindė dokumentu (AB „Latvijos geležinkeliai“ pakrovimo lapas). Latvijos Respublikos muitinės tarnyba, atsakydama į Departamento paklausimą, šio dokumento autentiškumo nepatvirtino ir nurodė, kad prekės nebuvo pateiktos muitinės įstaigai ir išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Įrodymų, kurioje vietoje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra. Vien tas faktas, kad vėliau Latvijos muitinė nustatė, jog tranzito procedūra buvo užbaigta nepagrįstai, neduoda pagrindo teigti, jog prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijoje.

Vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta, todėl šiuo atveju taikytina BMK 215 straipsnio 1 dalies 3 įtraukos nuostata, nustatanti, kad skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kur prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona (tranzito procedūra pagal Deklaraciją buvo pradėta Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“). Taigi Teritorinė muitinė turėjo teisę įregistruoti skolą muitinei. Toks BMK 215 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas yra pateiktas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Nr. C-230/06.

UAB „Vingės Transsphere Logistika“ savo argumentus grindžia remdamasis prielaidomis ir interpretacijomis, o jo išvados (tranzito procedūra užbaigta, prekės pristatytos į paskirties įstaigą) prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teritorinė muitinė, gavusi informaciją iš Latvijos Respublikos pajamų tarnybos (2016 m. birželio 29 d. raštas Nr. 27.20.1-2/10545) apie tai, kad Latvijoje neteisėtai buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal 19 tranzito deklaracijų, tarp jų ir pagal Deklaraciją, atliko tyrimą.

Tyrimo metu Teritorinei muitinei nebuvo pateikti įrodymai, kad prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą ar išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, todėl Teritorinė muitinė konstatavo, kad procedūros vykdytojas (UAB „Vingės Transsphere Logistika“) ir vežėjas (UAB „Neršta“) nepateikė prekių paskirties įstaigai. Todėl pagal BMK 203 straipsnio nuostatas atsirado importo skola, o skolininkais muitinei laikytini tranzito procedūros vykdytojas (pareiškėjas) ir vežėjas. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą ar išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ prašymo atleisti jį nuo delspinigių.

5.2. Pagal įrodinėjimo taisyklę pareiškėjui UAB „Nersta“ tenka pareiga pagrįsti savo teiginius, t. y. pateikti įrodymus, kad CMR važtaraštis yra suklastotas. Pareiškėjas jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau nepagrįstai nurodo, kad Departamentas netyrė, ar CMR važtaraštis yra suklastotas. Nei Departamentui, nei Komisijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti ekspertizės dėl dokumento tikrumo / klastotės nagrinėjant mokestinius ginčus. Be to, šio dokumento kopiją Teritorinei muitinei pateikė procedūros vykdytojas. Ant šio važtaraščio 22 langelio yra uždėtas procedūros vykdytojo antspaudas, o 16 ir 23 langeliuose yra uždėti pareiškėjo (vežėjo) antspaudai bei parašas, kurių autentiškumu abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pareiškėjas nepaneigė Departamento ir Komisijos sprendimuose pateiktų dokumentų nesutapimų ir nepateikė paaiškinimų. Todėl surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gabeno Deklaracijoje deklaruotą krovinį, t. y. jis buvo vežėjas vykdant šią tranzito procedūrą.

6. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepimais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas atsiliepimuose nurodė, kad:

6.1. Remiantis BMK 96 straipsniu, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Ginčo atveju prekės (403 pakuotės įvairių moteriškų drabužių, bruto svoris – 16377 kg), kurios buvo deklaruotos Deklaracijoje, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja BMK 96 straipsnio nuostatos, t. y. procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjas UAB „Nersta“, žinodami, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu.

Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Skolos muitinei įregistravimo vietą lemia imperatyvios BMK 215 straipsnio nuostatos, kurių muitinės institucijos privalo laikytis. Gavus iš Latvijos muitinės tarnybos informaciją apie neteisėtą tranzito procedūros užbaigimą elektroniniu būdu, įrašas NCTS sistemoje nelaikytinas tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Kadangi vykdant minėtą Bendrijos tranzito procedūrą, muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros.

Tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal BMK 203 straipsnio 1 dalį. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku, t. y. asmuo nurodytas BMK 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje. Šio straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nustato, kad skolininkais taip pat laikomi bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros (gavėjas, vežėjas) ir žinoję arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės paimtos iš muitinės priežiūros.

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tranzito procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjas UAB „Neršta“, vadovaujantis BMK 203 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 įtraukomis bei 213 straipsniu, pagrįstai pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei. Neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų galimai neatliko ar netinkamai atliko paskirties muitinės įstaigos pareigūnai, ar Latvijos kompetentingos institucijos yra tyrusios ir nustačiusios galimai neteisėtus veiksmus, įforminant tranzito procedūros užbaigimą, padariusius asmenis, ar tokių asmenų kaltė yra nustatyta, ar tokie asmenys yra patraukti atsakomybėn, tai neatleidžia pareiškėjo nuo tranzito procedūros vykdytojo pareigų ir pagrįstai ginčo situacijoje jis yra pripažintas skolininku muitinei.

Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo. Pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo neatitinka nei MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose (dėl PVM delspinigių), nei BMK 232 straipsnio 2 dalyje (dėl muito delspinigių) įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų.

6.2. Nesutinka su UAB „Nersta“ pozicija, kad jis ginčo krovinio pervežimo nevykdė, o CMR važtaraštis yra suklastotas, nes tuo metu pareiškėjui priklausanti transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė pervežimus pagal kitą pareiškėjui pateiktą užsakymą. Prieštaringi duomenys nelaikytini įrodymu, jog pareiškėjas nevykdė ginčo krovinio pervežimo pagal CMR važtaraštį Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.). Procedūros vykdytojo pateikti dokumentai nekelia mokesčių administratoriui abejonių dėl ginče aptariamų prekių, deklaruotų tranzito Deklaracijoje, pervežimo aplinkybių bei dėl šį vežimą vykdžiusio vežėjo nustatymo minėtos tranzito deklaracijos įforminimo metu. Muitinės pareigūnas apžiūrėjo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Deklaracijos 18 ir 21 langeliai) ir užplombavo muitinės plomba Nr. J019469 (Deklaracijos D langelis „Išvykimo įstaigos tikrinimas“). Taigi muitinės pareigūnas įsitikino, kad plombuoja būtent tą transporto priemonę, kuri yra nurodyta jam pateiktoje Deklaracijoje. Kad krovinį turėjo pervežti minėta transporto priemonė, patvirtina ir procedūros vykdytojo pateiktos dokumentų kopijos (transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo tapatybės kortelė). Ne mokesčių administratorius turėjo aiškintis jo nurodomą aplinkybę dėl CMR suklastojimo, o, visų pirma, pats pareiškėjas turėjo imtis iniciatyvos aiškintis, kas pasinaudodamas jo duomenimis, suklastojo CMR važtaraštį, nes būtent pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai galimai buvo pažeisti, pateikiant muitinės įstaigai, kaip teigia pareiškėjas, suklastotą CMR važtaraštį. Deklaracija yra įforminta elektroniniu būdu ir muitinė pateikė šios Deklaracijos kopiją, kurios duomenų tikrumas yra oficialiai patvirtintas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą nurodė, kad nors nepritaria UAB „Nersta“ teiginiui, jog jis negabeno skunde aptariamo krovinio, tačiau sutiko su UAB „Nersta“ skundo reikalavimu panaikinti Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nersta“ atsiliepimo į UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą nepateikė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą ir iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą: panaikino Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 dalyje, kuria muitinės skolininku pripažintas ir UAB „Nersta“ kaip vežėjas.

10. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis BMK įgyvendinimo nuostatais, pritarė Komisijos padarytai išvadai, kad vien įrašai NCTS sistemoje dar nereiškia, jog tranzito procedūra tinkamai užbaigta, jei nerasta/nepateikta šiuos įrašus patvirtinančių įrodymų. Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog nepaisant NCTS sistemoje įvestos žymos, kad tranzito procedūra užbaigta, kiti duomenys patvirtina, jog ginčo prekės nebuvo išgabentos į Latvijos muitinės postą. Duomenų, kad prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą muitinės procedūros vykdytojas, atsakingas už tinkamą muitinės procedūrų įforminimą, nepateikė. Todėl teismas sutiko su Departamento išvada, kad nėra žinoma ginčo prekių buvimo vieta. Nustačius, kad tranzito procedūra nėra tinkamai užbaigta, teismas nesutiko su UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skunde dėstomais argumentais, jog nepagrįstai buvo pritaikyta BMK 215 straipsnio 3 dalies nuostata dėl skolos muitinei atsiradimo vietos ir atitinkamai kompetentingos skolą įregistruoti muitinės įstaigos. Be to, Latvijos pajamų tarnyba ir 2020 m. birželio 4 d. atsakyme Nr. P024-9/MO/5679 nurodė, kad muitinės žinioje nebuvo įrodymų, kad prekė, kuriai įforminta Deklaracija, buvo įvežta į Latvijos Respublikos teritoriją, taigi Lietuvos Respublikos muitinės tarnyba buvo atsakinga už muitinės skolos išieškojimą ir pranešimą skolininkams.

11. Teismas konstatavo, kad nors UAB „Vingė Transsphere Logistika“ neigia skolos atsiradimo vietą, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo krovinys Latvijos muitinės posto nepasiekė laiku ir tinkamai, todėl Departamentas pagrįstai pripažino UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės skolininku kaip muitinės procedūros vykdytoją. BMK 203 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas muitinės skolininkų ratas. Procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku, t. y. asmeniu nurodytu BMK 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje. Kadangi išorinio tranzito procedūra yra sąlyginio neapmokestinimo procedūra, pagal kurią sąlyginai yra atidedamas importo mokesčio mokėjimas iki procedūra bus užbaigta (BMK 84 str. 1 d.), tai šios procedūros tinkamai neužbaigus pagrįstai procedūros vykdytojas pripažintas skolingu muitinei importo mokestį. Procedūros vykdytojas, nurodydamas, kad negali būti atsakingas už galimai trečiųjų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus, nenurodė teisinio pagrindo taikyti procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimus už tinkamą muitinės procedūros užbaigimą. Kadangi šis veiksmas sukėlė ne Bendrijos prekių įvežimą (importą) į Europos Sąjungos teritoriją (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.), todėl pagrįstai patvirtinta procedūros vykdytojo prievolė sumokėti importo PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalį.

12. Dėl vežėjo prievolės muitinei teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu UAB „Nersta“ akcentavo, jog jam priklausanti ginčo transporto priemonė buvo užsakyta įmonės „Transvida“ pervežti krovinį (drabužius) iš Vilniaus į Kauną, krovinį paimant iš Vingės terminalo. 2015 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonė buvo pristatyta nurodytą dieną, o pakrauta ir išleista 2015 m. rugsėjo 21 d. Krovinys buvo iškrautas Kaune. Pateikė kaip įrodymą vietinio pervežimo CMR ir kelionės lapų ataskaitą. Pažymėjo, kad rugsėjo 18 d. automobilis pakrautas nebuvo, todėl negalėjo būti muitinės patikrintas ir užplombuotas. Byloje yra pateikti du (galimai) tų pačių prekių gabenimo važtaraščiai. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ CMR važtaraštis akivaizdžiai skiriasi nuo UAB „Nersta“ pateikto CMR važtaraščio, t. y. UAB „Nersta“ važtaraštis yra užpildytas nuosekliai (visi žodžiai ir skaičiai patenka į jiems skirtas vietas), tuo tarpu UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktas važtaraštis yra užpildytas nenuosekliai (dalis žodžių ir datos nepatenka į jiems skirtas eilutes, galimai atspausdinta ant viršaus). UAB „Nersta“ pateiktame važtaraštyje yra logistikos antspaudas ir parašas, taip pat prekių pristatymo UAB „RePlaza“ Kaune faktą patvirtinantis įmonės spaudas ir parašas (24 ir 18 grafos).

13. Teismas konstatavo, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“ nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su UAB „Nersta“ ar kitu siuntėju, apmokėjimo už suteiktą paslaugą. Nepašalinus nurodytų dokumentų ir juose nurodytų faktinių vežimo aplinkybių prieštaringumo, lieka neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad UAB „Nersta“ žinojo, jog jo gabenamos prekės taikant Bendrijos tranzito procedūrą, ir atitinkamai dėl to laikytinas skolingas muitinei. Teismas pažymėjo, kad vežėjas UAB „Nersta“ pateikė dokumentus dėl įvykusio (galimai) ginčo prekių vietinio vežimo (užsakymą, jo apmokėjimą, jau minėtą vietinio vežimo CMR važtaraštį, automobilio kelionės duomenis).

Atsakovas nemotyvuotai atmetė šiuos UAB „Nersta“ pateiktus dokumentus, nepagrįstai pirmenybę suteikdamas procedūros vykdytojo pateiktiems duomenims ir Deklaracijoje įrašytiems duomenims. Procedūros vykdytojo pateiktame CMR važtaraštyje nėra logistikos parašo, prekių pristatymo (gavimo) parašų ir duomenų apie krovinio plombavimą ar paėmimą iš muitinės priežiūros, kas leistų teigti, jog vežėjas žinojo ar galėjo žinoti (jei laikyti, jog vežė pagal šį važtaraštį) apie tai, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą.

Be to, Teritorinė muitinė atlikdama patikrinimą neapklausė transporto priemonės vairuotojo (kurio galimai yra parašas CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517), nepasiūlė pateikti duomenų apie UAB „Nersta“ pateiktame važtaraštyje nurodytą prekių pristatymą UAB „RePlaza“, automobilio GPS duomenų, pagal kuriuos sudaryti automobilio kelionės lapai. Byloje liko neaiškios transporto priemonės plombavimo aplinkybės. Vienintelis įrodymas, kad toks muitinės veiksmas buvo atliktas, yra įrašas elektroninėje Deklaracijoje, kurioje nėra nurodomas vežėjas, o pateikiamas tik transporto priemonės valstybinis registracijos numeris (21 grafa), nurodoma išvykimo data – 2015 m. rugsėjo 18 d.

Prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio, gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos yra užplombuojamos. Ginčo prekės buvo laikomos, pasak UAB „Vingės Transsphere Logistika“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus TM krovinių postas „Paneriai“, adresas (duomenys neskelbtini). Taigi prekės šiuo atstumu nuo laikinojo laikymo sandėlio iki muitinės įstaigos vežamos dar neužplombuotos, tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.

14. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti du vienas kitam prieštaraujantys CMR važtaraščiai (galimai) dėl tų pačių prekių gabenimo – vienas vietinis, kitas tarptautinis. Teismas pažymėjo, kad nei Teritorinė muitinė, nei Departamentas nepakankamai tyrė aplinkybes, susijusias su šių prekių gabenimu ir nurodomo vežėjo žinojimu apie prekių gabenimą pagal Bendrijos tranzito procedūrą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju preziumuoti vežėjo atsakomybės nėra pagrindo tol, kol nebus ištirtos aplinkybės susijusios su prekių vežimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“, kuri buvo atsakinga už tinkamą muitinės procedūrų vykdymą, priėmė ne Bendrijos prekių krovinį laikinajame sandėlyje ir perdavė vežimui. Tačiau vadovaujantis BMK 96 straipsnio 2 dalimi ir 203 straipsnio 3 dalimi, atsakomybė dėl netinkamai vykdytos muitinės operacijos gali tekti ir vežėjui, jei patikimai nustatomas jo žinojimas, kad buvo vykdomas vežimas taikant Bendrijos tranzito procedūrą. Vienas iš apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų yra apmokestinimo aiškumo (MAĮ 6 str.). Individualus teisės taikymo aktas turi būti objektyvus, išsamus, įvertinus visumą faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, o ne nepagrįstai suteikiant pirmenybę vieniems įrodymams ar sureikšminant pavienius netikslumus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str.).

15. Teismas sprendė, kad ginčijamas Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. S-55 (7-23/2020), Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 1A-20 priimti nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo prekių gabenimu ir vežėjo atsakomybe muitinei pagal BMK, todėl pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą teismas tenkino iš dalies panaikinant Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 dalį, kuria muitinės skolininku pripažintas ir UAB „Nersta“, o atsakovas Departamentas, kaip centrinis aptariamų mokesčių administratorius, įpareigotinas iš naujo įvertinti UAB „Nersta“ mokestinės prievolės muitinei atsiradimo pagrindo taikymui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Sprendžiant iš naujo dėl UAB „Nersta“ kaip vežėjo mokestinės prievolės muitinei atsiradimo pagrindo, įvertintinos visos aukščiau nurodytos aplinkybės, motyvuotai atsakant į skunde Departamentui vežėjo keltus klausimus, susijusius su įrodymų apie jo galimą žinojimą, jog gabenimas vyko taikant tranzito procedūrą, prieštaringumu. Kito pareiškėjo skundą dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo ir jos dydžio teismas atmetė.

16. Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ prašymo atleisti jį nuo baudos ir delspinigių mokėjimo teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, jog šiame etape nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo jam Teritorinės muitinės skirtos baudos, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nes pareiškėjas nėra sumokėjęs administratoriaus apskaičiuotų mokesčių, taip pat byloje nėra kitų MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Dėl atleidimo nuo delspinigių teismas pažymėjo, kad nors Latvijos muitinės pareigūnas pažymėjo sistemoje, kad Deklaracija užbaigta, nepatikrinęs ar realiai krovinys buvo pristatytas į Latvijos muitinės postą, pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas buvo nulemtas paties pareiškėjo veiksmų netinkamai vykdant savo kaip tranzito procedūros vykdytojo pareigas, numatytas BMK. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti nuo 8 531 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Vingės transsphere logistika“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52(7-19/2020), Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18, Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 18KP-17-470 dalį, kuria UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pripažintas skolininku muitinei; tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad apeliaciniame skunde pateiktų argumentų ir duomenų nepakanka sprendimų panaikinimui, prašo atleisti jį nuo PVM delspinigių mokėjimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino BMK 203 straipsnio nuostatas. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kaip tranzito procedūros vykdytojas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei pagal BMK 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką. Nagrinėjamu atveju tranzito procedūros pažeidimas yra siejamas su jau po Deklaracijos ir krovinio perdavimo vežėjui UAB „Nersta“ faktu, bei Latvijos pajamų tarnybos pateikta informacija, jog tranzito procedūra buvo užbaigta neteisėtai/fiktyviai/per klaidą. Šiuo atveju aktuali BMK 96 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad prekių vežėjas ar gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą.

17.2. Vykdant muitinės deklaracijų forminimą, vežėjo yra reikalaujama pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą bei transporto priemonės vairuotojo asmens dokumentą. Muitinės tarpininko atstovai padaro šių dokumentų kopijas, užrašo reikiamą kontaktinę informaciją. Šiuo atveju muitinės tarpininko atstovams buvo pateikti transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat transporto priemonės vairuotojo, R. N., asmens tapatybės kortelė. Ant lapo, kuriame buvo registracijos liudijimų kopijos bei asmens dokumento kopija, ranka užrašytas vairuotojo kontaktinis telefonas ((duomenys neskelbtini)). Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pakrautos iš UAB „Vingės Trassphere Logistika“ muitinės sandėlio į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekės buvo vežamos iki Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Paneriai“, adresu (duomenys neskelbtini), neužplombuotos ir „<...> tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.

17.3. Pagal tarp pareiškėjo ir Teritorinės muitinės sudarytos Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 13VM(4)-56, kuri galiojo Deklaracijos įforminimo metu, nuostatomis, UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės sandėlyje sudarytos sąlygos muitinės pareigūnams atlikti muitinės sandėlyje saugomų prekių muitinės priežiūrą, muitinės sandėlio teritorijoje įrengta prekių muitinio tikrinimo vietą (sutarties 2.8 p.), o Teritorinė muitinė skiria muitinės pareigūnus darbui UAB „Vingės Trassphere Logistika“ muitinės sandėlyje (sutarties 4.2 p.).

Taigi muitinės pareigūnas, paskirtas darbui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės sandėlyje, muitinį tikrinimą ir transporto priemonių plombavimą, atlieka vietoje, t. y. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės sandėlio teritorijoje. Taigi muitinės pareigūnas, 2015 m. rugsėjo 18 d. paskirtas dirbti į UAB „Vingės transsphere logistika“ muitinės sandėlį, įsitikino, kad plombuoja būtent tą transporto priemonę, kuri yra nurodyta muitinei pateiktoje Deklaracijoje ir lydinčiuose dokumentuose (CMR važtaraštyje Nr. 4N0916517) ir, sutinkamai su Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio BMK, įgyvendinimo nuostatų, 357 straipsniu, ant pakrautos transporto priemonės, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), uždėjo muitinės plombą Nr. J019469. Šis plombos numeris įrašytas Deklaracijos D langelyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad Deklaracijos įforminimo metu muitinės išvykimo įstaigai buvo pateikti visi pagal teisės aktus reikalingi dokumentai, tame tarpe CMR važtaraštis Nr. 4N0916517, transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu buvo pristatyta į muitinio tikrinimo vietą, apžiūrėta muitinės pareigūno, ir priekaboje gabentas krovinys užplombuotas muitinės plomba. UAB „Nersta“ transporto priemonės, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo informuotas, kad veža prekes pagal Deklaraciją, jam buvo perduota Deklaracija ir CMR važtaraštis Nr. 4N0916517, kurį jis pasirašė ir kuris patvirtintas UAB „Nersta“ spaudu (CMR važtaraščio 23 langelis). CMR važtaraštyje Nr. 4N0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), be kita ko, 5 langelyje nurodyti pridedami dokumentai: T1 (prekės gabenamos tranzitu) ir krovinį lydintis dokumentas – sąskaita Nr. LT150012 (2014 m. vasario 26 d.), 13 langelyje buvo nurodyta muitinės paskirties įstaiga, į kurią turėjo būti pristatytos prekės (LV000723).

Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Nersta“ ir jos vairuotojas negalėjo nežinoti, jog gabena prekes, kuriems taikoma muitinio tranzito procedūra. Juo labiau, kad UAB „Nersta“ kaip profesionaliam vežėjui neturėjo kilti jokių abejonių dėl tranzitinio krovinio statuso muitinės pareigūnui uždėjus ant transporto priemonės muitinės plombą.

17.4. CMR yra tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, tačiau UAB „Nersta“ teigė, jog krovinys buvo vežtas vidiniu maršrutu. UAB „Nersta“ pateiktas vietiniam krovinio pervežimui CMR yra be numerio, kai pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 12 punktą, važtaraštyje, be kita ko, turi būti nurodyta važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantis identifikuoti važtaraštį. UAB „Vingės terminalas“ ir UAB „Vingės Transsphere logistika“ yra dvi skirtingos bendrovės. CMR važtaraščio 4 langelyje nenurodytas tikslus prekių pakrovimo vietos adresas; 16 langelis visai neužpildytas, tad neaišku kas pagal pateiktą CMR yra vežėjas.

Nesant aiškumui, kas pagal UAB „Nersta“ pateiktą CMR yra vežėjas, 17 langelyje ranka įrašytas kitas vežėjas, kurio pavadinimas yra neįskaitomas, nėra nei vežėjo antspaudo, nei parašo; CMR 22 langelyje yra spaudas UAB ‚VT Logistika“ ir parašas, kurie nepriklauso pareiškėjui; CMR 23 langelyje nėra vežėjo spaudo. Pažymi, kad pateiktame CMR nėra nei vieno UAB „Nersta“ antspaudo. UAB „Nersta“ pateiktoje paraiškoje-sutartyje Nr. V 2015 m. rugsėjo 17 d. pervežimas iš Vilniaus į Kauną užsakytas 2015 m. rugsėjo 17 ir 18 d., tačiau CMR važtaraštis išrašytas 2015 m. rugsėjo 22 d. ir krovinys gavėjui pristatytas rugsėjo 23 d.

Paraiškoje-sutartyje nenurodytas krovinio iškrovimo adresas ir gavėjas. Ant pateiktos krovinio pervežimo paraiškos-sutarties Nr. V150917 kopijos ranka padarytas įrašas, nurodant ginče aptariamos transporto priemonės valstybinius numerius ir vairuotojo vardą, nepatvirtina fakto, jog pervežimą pagal šią paraišką vykdė būtent ši bendrovės transporto priemonė. UAB „Nersta“ nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į teisėsaugos/ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu/prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300¬301 straipsnius, nes būtent UAB „Nersta“ teisės ir interesai neva buvo pažeisti.

Taigi vežėjas UAB „Nersta“ nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą, t. y. neįvykdė prievolės, numatytos BMK 96 straipsnio 2 dalyje, o jo teiginys, jog jis nevykdė krovinio pervežimo paslaugos pagal CMR važtaraštį Nr. 4N0916517 laikytinas gynybine pozicija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prekės gabenimui pagal Deklaraciją priėmė UAB „Nersta“, vežėjas pasirašė CMR važtaraščio Nr. 4N0916517 langelyje Nr. 23, taip patvirtindamas apie krovinio priėmimą, transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užplombuota muitinės plomba Nr. J019469, vairuotojas buvo informuotas, kad veža prekes pagal Deklaraciją, jam buvo perduota Deklaracija ir krovinį lydintis dokumentai.

Todėl UAB „Nersta“ ir jos vairuotojas negalėjo nežinoti, kad dalyvauja neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros, taigi remiantis BMK 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, UAB „Nersta“ turi būti pripažinta vieninteliu skolininku muitinei. BMK ir Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatai (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatai), reglamentuodami Bendrijos išorinį tranzitą, nustato teises ir pareigas ne tik šios procedūros vykdytojui, bet ir pačiai muitinei.

17.5. Latvijos muitinėje tranzito procedūrą pagal Deklaraciją užbaigta nesilaikant BMK ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjas iki pat Teritorinės muitinės kreipimosi į jį (2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (8.1/17)-2V-12500), nežinojo apie galimai neteisėtą tranzito procedūros pagal Deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) užbaigimą Latvijos Respublikos muitinėje. Priešingai, pareiškėjas turėjo pakankamai objektyvų pagrindą manyti ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad tranzito procedūra pagal Deklaraciją buvo užbaigta tinkamai ir jokių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas visus muitinės formalumus vykdė tinkamai ir veikė teisėtai, griežtai laikantis visų teisės aktų reikalavimų, taip pat kontroliavo jų vykdymą kiek tai priklausė nuo jo valios ir realių galimybių. Tiek teisinis reguliavimas, tiek sisteminis bei loginis jo aiškinimas leidžia vertinti, jog vadovaujantis BMK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė reiškia, kad procedūros vykdytojas turi/gali atsakyti ta apimtimi, kiek realiai, o ne teoriniu lygmeniu jis gali užtikrinti tokios procedūros vykdymo tinkamumą ir sėkmę. Dėl to, nustačius, kad procedūra buvo įvykdyta netinkamai dėl trečiųjų asmenų (vežėjo) ir (ar) užsienio valstybės muitinės pareigūnų neteisėtų ir/ar nusikalstamų veiksmų, dėl to atsiradusi mokestinė prievolė turi būti išieškoma tiesiogiai iš jų. Pareiškėjas neturi nei teorinių, nei realių (fizinių) galimybių užtikrinti kitų, nuo jo valios nepriklausančių ir ne jo įtakoje veikiančių asmenų teisėtą veikimą ir(ar) kontroliuoti jų veiksmus. Todėl jo atžvilgiu jokios mokestinės prievolės negali būti nustatomos. Formalus situacijos vertinimas, išimtinai remiantis pareiškėjo kaip procedūros vykdytojo statusu būtų neteisingas.

17.6. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo PVM delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai, per nustatytą terminą, ir jam negali atsirasti jokia mokestinė prievolė. Įrašai NCTS sudarė ne tik jam teisėtus lūkesčius dėl tranzito procedūros pagal Deklaraciją tinkamo atlikimo, bet ir Teritorinei muitinei pakankamą pagrindą pripažinti, jog tranzito procedūra užbaigta tinkamai ir be pažeidimų, nes iki kol nebuvo gautas pranešimas iš Latvijos muitinės, jokių pretenzijų dėl netinkamo tranzito procedūros užbaigimo nebuvo. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių turi būti vertintini ne tik mokesčių mokėtojo veiksmai, tačiau ir mokesčių administratoriaus veiksmai, ar jis tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas, ar jo veiksmai/neveikimas nesudarė priežasčių tokioms pasekmėms kilti. Bet kokio pobūdžio atsakomybė už apgaulingų/klaidingų duomenų apie procedūros užbaigimą patalpinimą į sistemą negali būti perkeliama procedūros vykdytojui – privačiam asmeniui, kuris neturi jokių įgalinimų kontroliuoti muitinės pareigūnų darbo procedūrų ar prieigos prie NCTS. Taigi šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

18. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. S-55 (7-23/2020) bei Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 dalis, ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020) ir Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismas neteisingai aiškino Bendrijos muitų teisės aktus, numatančius prekių vežėjo atsakomybę dėl tranzito procedūrai pateiktų prekių gabenimo, taip pat nepagrįstai ir neteisingai nagrinėjamoje mokestinėje byloje pritaikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias prekių vežėjo bei prekių siuntėjo tarpusavio sutartinius santykius. Teismui pripažinus, jog ginčo krovinys vis dėlto buvo perduotas vežėjui, kyla klausimas dėl prekių likimo, į kurį turi atsakyti ne muitinė, o už muitinio tranzito procedūros įvykdymą atsakingi asmenys – procedūros vykdytojas bei vežėjas.

18.2. Teismas be jokio teisinio bei faktinio pagrindo atsisako pripažinti muitinės Deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą ir tikrumą, nepagrįstai įpareigodamas Departamentą aiškintis procedūros vykdytojo bei vežėjo, taip pat kito ūkio subjekto – UAB „Replaza“ tikrų ar tariamų sutartinių santykių aplinkybes. CMR važtaraštis muitinei tranzito procedūros įforminimo metu pateiktas nebuvo, be to, jo sudarymo muitinė nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti. Departamentas, pasisakydamas dėl skundžiamame Aplinkybė, kad nebuvo laikytasi tam tikrų tarpusavio sutartinių įsipareigojimų, nėra įrodymas, kad nebuvo įforminta atitinkama muitinės procedūra ar atlikti kiti muitinės formalumai. Tiek reikiamų susitarimų sudarymas, tiek apmokėjimas už vežimo ar kitas paslaugas yra verslo partnerių – tai procedūros vykdytojo bei vežėjo susitarimo dalykas. Deklaracija nėra pripažinta negaliojančia ar suklastota, o Departamentas neturi jokio pagrindo abejoti šios Deklaracijos duomenų teisingumu. CMR važtaraštis nėra muitinės rengiamas ar muitinės priežiūroje sudaromas dokumentas, o jo surašymas yra prekių vežimo sutarties dalyvių atsakomybė. Pažymi, kad vežėjas, įrodinėdamas CMR važtaraščio suklastojimo faktą, nepateikia jokių argumentų dėl esminės šiam ginčui aplinkybės – Deklaracijoje T1 nurodytų duomenų tikrumo.

18.3. Akivaizdu, kad vežėjas negalėjo nežinoti apie muitinės tranzito procedūrą. Kita vertus, vežėjas, teigdamas, jog apie ginčo tranzito procedūrą nieko nežinojo, turėtų paaiškinti, kokiu tikslu bei kokiu pagrindu 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė transporto priemonę ir joje buvusias prekes muitinės kontrolei, taip pat, kodėl leido plombuoti transporto priemonę muitinės plomba, jei, remiantis vežėjo paaiškinimais posėdžio teisme metu, jis vykdė vietinį prekių pervežimą. Be to, vežėjas niekada nėra pateikęs paaiškinimų ir apie tai, kodėl muitinės plomba plombuoto krovinio, esančio muitinės priežiūroje, nepristatė į atitinkamą muitinės įstaigą, o išgabeno, vežėjo teigimu, į Kauną gavėjui – UAB „Replaza“. Vežėjas privalėjo žinoti ir tai, kad muitinės plomba naudojama užtikrinti prekių, esančių muitinės priežiūroje, kontrolę (Muitinės įstatymo 64 straipsnis), o muitinės plomba gali būti nuimta tik pačių muitinės pareigūnų arba su jų leidimu (BMK 72 str. 2 d.). Vežėjas nėra pateikęs jokių paaiškinimų apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis nuėmė muitinės plombą. Muitinės procedūros įforminimo faktą įrodantis dokumentas yra ne CMR važtaraštis, o būtent muitinės deklaracija, kuri pildoma, pateikiama ir įforminama elektroniniu būdu, taigi vežėjo reikalavimas Departamentui pateikti Deklaracijos originalą taip pat vertintinas kaip gynybinė pozicija.

18.4. Dėl įpareigojimo įvertinti vežėjo pateiktą įrodymą, t. y. CMR važtaraštį, kuriuo vežėjas galimai vykdė vietinį pervežimą į Kauną, pažymi, kad dėl to yra išsamiai pasisakyta Komisijos sprendime, kurio išvadoms Departamentas visiškai pritaria. Iš mokestinėje byloje esančių duomenų matyti, kad CMR važtaraštis, kuriuo vežėjas įrodinėja apie kitą vykdytą pervežimą, buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po ginčo muitinės tranzito procedūros įforminimo, be to, iš pateiktų kelionės lapų ataskaitų duomenų neįmanoma nustatyti, kokie pervežimai buvo vykdomi ir ar šie duomenys sutampa su CMR važtaraštyje išdėstyta informacija. Tuo atveju, jei pirmiau išvardinti vežėjo teiginiai dėl tariamų Deklaracijoje įrašytų duomenų (t. y. transporto priemonės valstybinio numerio bei muitinės plombos) neteisingumo pasitvirtintų, tai būtų galėtų būti vertinama kaip oficialaus dokumento klastojimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teisme posėdžio metu vežėjo atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių, būdamas įsitikinęs Deklaracijos duomenų neteisingumu, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Vežėjo atstovas posėdžio metu taip pat neneigė, kad Deklaracijoje yra įrašyti būtent vežėjui priklausančios transporto priemonės valstybiniai numeriai. Taigi teismas nepagrįstai įpareigojo Departamentą aiškintis vežėjo bei trečiojo asmens – UAB „Replaza“ tikrų ar tariamų sutartinių santykių aplinkybes, taip pat ištirti galimai įvykusį vietinį pervežimą, kurio metu gabentos prekės nebuvo muitinės priežiūroje bei kurių muitinė nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti. Teismas sprendime taip pat nenurodė, kaip pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.). Pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstomas įpareigojimas Departamentui iš naujo įvertinti vežėjo mokestinės prievolės muitinei atsiradimo pagrindo taikymui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Taigi Departamentui kyla abejonės dėl faktinio teismo sprendimo turinio bei galimo įpareigojimo, kiek tai susiję su vežėjo mokestine atsakomybe.

19. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

19.1. Teismas be jokio teisinio bei faktinio pagrindo atsisako pripažinti Deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą ir tikrumą. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ palaiko Departamento poziciją, kad UAB „Nersta“ (vežėjas) nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, jog pats vežėjas Deklaracijos įforminimo dieną pateikė transporto priemonę muitinei. Taip pat pritaria Departamento apeliacinio skundo teiginiui, kad UAB „Nersta“ (vežėjas) negalėjo nežinoti apie muitinės tranzito procedūrą, o vežėjo teiginys, jog bendrovė nevykdė krovinio pervežimo paslaugos pagal CMR važtaraštį Nr. 4N0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.) ir, kad minėtas CMR važtaraštis yra suklastotas, vertintini kaip gynybinė pozicija.

19.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prekės gabenimui pagal Deklaraciją priėmė UAB „Nersta“, vežėjas pasirašė CMR važtaraščio Nr. 4N0916517 langelyje Nr. 23, taip patvirtindamas apie krovinio priėmimą. UAB „Nersta“ ir jos vairuotojas negalėjo nežinoti, kad dalyvauja neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros, todėl remiantis BMK 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka, UAB „Nersta“ turi būti pripažinta vieninteliu skolininku muitinei. Vežėjo paslaugas ginčo krovinio pervežimui užsakinėjo ne UAB „Vingės Transsphere Logistika“, o šio krovinio siuntėjas ir tuometinis disponentas Rosseland Alliance LP per Elenor Team Ltd., ką patvirtina CMR važtaraštis Nr. 4N0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), todėl nesutinka su Departamento apeliacinio skundo motyvu, kad „<...> tiek reikiamų susitarimų sudarymas, tiek apmokėjimas už vežimo ar kitas paslaugas yra verslo partnerių – nagrinėjamu atveju tai procedūros vykdytojo bei vežėjo susitarimo dalykas.“. Motyvus ir argumentus, kuriais UAB „Vingės Transsphere Logistika“ grindžia skundžiamo sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-3513-816/2020 neteisėtumą ir nepagrįstumą, jis išsamiai išdėstė pateiktame apeliaciniame skunde.

20. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo ir Departamento apeliacinius skundus prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir palikti galioti ginčijamus sprendimus. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

20.1. Nesutinka su UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad procedūros vykdytojas nepagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei ir pritaria Departamento apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai. Išorinio tranzito procedūrų atlikimo tvarką iš esmės reglamentuoja BMK 88, 91–97 straipsniai bei BMK ĮN 340a–367 straipsniai, kurių nuostatos yra plačiai aptartos tiek Teritorinės muitinės, tiek ikiteisminių, skundus nagrinėjusių, institucijų, sprendimuose bei atsiliepimuose teismui. Nesutinka su UAB „Vingės Transsphere Logistika“ nuomone, kad jis pripažintas skolininku muitinei tik formaliu pagrindu. Procedūros vykdytojo pareigas nustato BMK 96 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. BMK nuostatos siejamos ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar išgabenimu iš ES muitų teritorijos, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą. Nagrinėjamu atveju nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos. Nors UAB „Nersta“ teigia, kad byloje esantis CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.) yra suklastotas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 300–301 straipsnius. Vežėjas UAB „Neršta“ nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą, t. y. neįvykdė prievolės, numatytos BMK 96 straipsnio 2 dalyje. UAB „Neršta“ ir jos vairuotojas negalėjo nežinoti, kad dalyvauja neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros. Nesutinka su apelianto UAB „Vingės Transsphere Logistika“ išvada, kad UAB „Neršta“ turi būti pripažintas vieninteliu skolininku muitinei.

20.2. Sutinka su Departamento pozicija, kad teismas neteisingai aiškino Bendrijos muitų teisės aktus, numatančius prekių vežėjo atsakomybę dėl tranzito procedūrai pateiktų prekių gabenimo, taip pat nagrinėjamoje mokestinėje byloje neteisingai pritaikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias prekių vežėjo bei prekių siuntėjo tarpusavio sutartinius santykius. Departamentas teisingai nurodo, jog vežėjas, teigdamas, jog apie ginčo tranzito procedūrą nieko nežinojo, turėtų paaiškinti, kokiu tikslu bei kokiu pagrindu 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė transporto priemonę ir joje buvusias prekes muitinės kontrolei, taip pat kodėl leido plombuoti transporto priemonę muitinės plomba, jei, remiantis vežėjo paaiškinimais, jis vykdė vietinį prekių pervežimą. Pritaria Departamento išsakytai pozicijai skunde ir palaiko visus jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

20.3. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ nepagrįstai suteikia išskirtinę įrodomąją reikšmę įrašui NCTS sistemoje „Gabenimas užbaigtas“. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku. Nesutinka su apelianto nuomone, kad jis negali būti atsakingas už tinkamą tranzito procedūros įvykdymą tuo atveju, jeigu tranzito procedūra galimai buvo neužbaigta dėl aplinkybių, kurios buvo įtakotos trečiųjų asmenų, todėl nepriklausė nuo jo valios. Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir ESTT. Teismų praktikoje sprendžiant analogiškus ginčus ne kartą pažymėta, jog pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Delspinigių apskaičiavimo teisiniai pagrindai, galimybės ir sąlygos atleisti mokesčių mokėtoją nuo jų mokėjimo yra išsamiai išdėstyti ginčijamuose Teritorinės muitinės sprendime ir ikiteisminių institucijų sprendimuose.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

21.1. Teritorinė muitinė turėjo teisę įregistruoti skolą muitinei. Toks BMK 215 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas yra pateiktas ESTT byloje Nr. C-230/06. Apelianto išvados, kad tranzito procedūra užbaigta, prekės pristatytos į paskirties įstaigą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantas nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą ar išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad atsirado skola muitinei pagal BMK 203 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš BMK bei ESTT sprendimo nuostatų matyti, kad tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, todėl apelianto teiginiai, kad NCTS sistemoje užbaigus tranzito procedūrą jis įgijo teisėtus lūkesčius ir jis negali būti atsakingu už aplaidžius ir/ar neteisėtus muitinės veiksmus, yra nepagrįsti ir nepanaikina jo atsakomybės. Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalį pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip pirminis įrodymas, kad procedūra užbaigta kaip apibrėžta 366 straipsnio 1 dalyje, nes be pranešimo apie atvykimo patvirtinimą, išvykimo valstybės narės muitinė turi gauti ir pranešimą apie tikrinimo rezultatus.

21.2. Apeliantas nepateikė ir ginčo medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad Latvijos muitinė būtų atlikusi kokius nors aplaidžius ar neteisėtus veiksmus. Nesutinka su apelianto išdėstytu BMK 203 straipsnio 3 dalies ir ESTT bylos Nr. C-542/11 nuostatų aiškinimu. ESTT byloje C-542/11 nepasisakė dėl solidarios skolininkų atsakomybės, o nagrinėjo klausimą dėl to, kas turi būti laikomas skolininku. ESTT bylos Nr. C-542/11 33 punkte yra aiškinamos asmens prievolės, kurias privalu įvykdyti ir kas tokiu atveju laikomas skolininku, o ne skolininkų solidarios atsakomybės klausimai. Solidarią skolininkų atsakomybę reglamentuoja BMK 213 straipsnis, kuris būtent ir numato, kad jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Taigi dėl netinkamai užbaigtos tranzito procedūros atsirado skola muitinei ir apeliantas yra pagrįstai pripažintas skolininku. Sutinka su Komisijos sprendime išdėstytais argumentais dėl atleidimo nuo PVM delspinigių, t. y. kad nėra pagrindo atleisti apelianto nuo PVM delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atleidimo pagrindus.

22. Pareiškėjas UAB „Nersta“ atsiliepime į UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir Departamento apeliacinius skundus prašo Departamento skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Nersta“ skundas tenkintas iš dalies. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinius skundus iš esmės grindžia šiais argumentais:

22.1. UAB „Nersta“ nėra atlikusi jokių tarptautinio vežimo paslaugų pagal Teritorinės muitinės nurodomą CMR Nr. 4N0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.). UAB „Nersta“ niekuomet nebuvo informuota apie Deklaraciją ar jos gavusi. Kaip nurodoma 2015 m. rugsėjo 22 d. CMR važtaraštyje, krovinio siuntėjas yra UAB „Vingės Transsphere Logistic“. Dėl prastovos IĮ Transvida sumokėjo UAB „Nersta“ ne 300 Eur (paraiškoje nurodoma suma), o 726 Eur. UAB „Nersta“ nuomone, šiuo atveju buvo neteisėtai panaudotas UAB „Nersta“ vairuotojo logistikos įmonės apsaugos darbuotojui perduotas CMR blankas su antspaudu, jame nurodant neįvykusį tranzitinį pervežimą. Tai, kad suklastotame CMR blanke įrašai apie vežėją ir kiti įrašai daryti skirtingu laiku, akivaizdu iš paties CMR turinio, nes vežėjo informacija, kurią į savo blankus iš anksto įspausdina UAB „Nersta“ ir kiti CMR duomenys atspausdinti ne tik skirtingais šriftais, tačiau ir skirtinguose aukščiuose, nepataikant į CMR eilutes ir grafas. Šiuos faktus konstatavo pirmosios instancijos teismas. UAB „Vingės Transsphere Logistic“ teikiamų dokumentų turinio ir jo įrodinėjamų aplinkybių turinys toks skirtingas, kad to negalėjo nepastebėti Teritorinė muitinė ir Departamentas. Jau nuo 2014 m. vasario 26 d. krovinys Vilniuje yra VIDAN UG NUTZFAHRZEU- HANDEL nuosavybe ir siuntėjo pristatytas į Vilnių gavėjui. Jokio pagrindo UAB „Vingės Trassphere Logistika“ Rosseland Alliance LP per Elenor Team Ltd negalėjo laikyti disponentu bei iš muitinės sandėlio 2018 m. rugsėjo 18 d. krovinį išsiųsti į Rygą. UAB „Nersta“ nepristatė krovinio į Rygą, tačiau krovinio savininkas jokių pretenzijų vežėjui dėl krovinio nepristatymo nepareiškė. Be to, suklastotame CMR siuntėjas nurodomas Rosseland Alliance LP per Elenor Team Ltd, o tranzito Deklaracijoje – UAB „Vingės Trassphere Logistika“.

22.2. UAB „Nersta“ nuo to momento, kai gavo Teritorinės muitinės paklausimą dėl krovinio pervežimo į Latviją iš karto nurodė, kad tokio pervežimo neatliko, o muitinei patikslinus duomenis, pateikė Paraišką-sutartį, CMR ir atsiskaitymą už šį pervežimą patvirtinančius dokumentus. Gavusi šiuos dokumentus muitinė nesiėmė jokių priemonių, kad patikrintų UAB „Nersta“ pateiktus įrodymus. Tai, kad muitinei nebuvo svarbus UAB „Nersta“ atsakymas akivaizdu iš tendencingai atlikto patikrinimo vežėjo atžvilgiu, jo pozicijos ir dokumentų nevertinimo. Toks Teritorinės muitinės elgesys ir neveikimas buvo orientuotas į siekį netikrinti fakto, kad pagal jos turimus duomenis muitinėje buvo užplombuotas automobilis, kurio tuo metu muitinėje nebuvo.

22.3. Departamentas neneigia, kad UAB „Nersta” muitinę informavo, jog muitinio tranzito procedūrai įforminti buvo pateiktas suklastotas, faktų neatitinkantis CMR, pagal kurį UAB „Nersta” jokio pervežimo neatliko. Muitinė, turėdama tokius duomenis, jokių patikrinimų neatliko. UAB „Nersta“ niekuomet nebuvo supažindinta su Deklaracijos turiniu, kuris prieštarauja ir suklastoto CMR turiniui, kurio pagrindu UAB „Nersta“ krovinys pervežimui nebuvo perduotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjų pripažinimo solidariais skolininkais muitinei ir dėl muito, PVM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo, nustačius, jog netinkamai buvo įvykdyta muitinio tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.).

24. Mokesčių administratorius nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vingės Transsphere Logistika“, užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūrą pagal prekių importo deklaraciją 14LTVR50001M01F5D8 (2014 m. balandžio 25 d.), krovinių poste „Paneriai“ įformino tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BCl (2015 m. rugsėjo 18 d.) Bendrijos tranzito procedūrai. Šioje deklaracijoje deklaruotos prekės - įvairūs moteriški drabužiai (403 pakuotės, bruto svoris - 16377 kg). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas - UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prekių gavėjas - Vokietijoje esanti įmonė VIDAN UG Nuzfahrzeu - Habdel, tranzito įvykdymo terminas - 2015 m. rugsėjo 25 d., paskirties įstaiga - Latvijos muitinės Zilupes MKP postas (LV000723). Tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 nurodyta, kad deklaruotos prekės buvo pakrautos į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždedant prekių identifikavimo priemonę (plombą) Nr. JO 19469. Krovinio gabenimui patvirtinti procedūros vykdytojas pateikė tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), kuriame vežėju nurodyta UAB „Nersta“. Latvijos muitinės kompetentinga institucija 2016 m. pranešė, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo neteisėtai užbaigta be muitinės kontrolės (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje - Zilupes MKP poste (LV000723), o kitame Latvijos muitinės poste - Rezeknes 2 MKP poste (LV000742). Vilniaus teritorinė muitinė priėjo prie išvados, jog, vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.), muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

25. Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 18KP-17-470 procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariems muitinės skolininkams, buvo įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 182 Eur bauda.

26. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB ‚Vingės Transsphere Logistika“ skundą 2020 m. sausio 17 sprendimu Nr. 1A-18, patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

27. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „Nersta“ skundą, 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1A-20 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470.

28. Komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą, 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. S-52 (7-19/2020) patvirtino Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 sprendimą Nr. 1A-18.

29. Komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal UAB „Nersta“ skundą, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. S-55 (7-23/2020) patvirtino Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20.

30. Pareiškėjas UAB „Nersta“ skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad jog jis nevykdė minėto krovinio pervežimo paslaugos, o CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 yra suklastotas. Teigė, jog minėtame CMR važtaraštyje nurodytu laiku pareiškėjui priklausantis krovininis automobilis stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminale ir laukė kito krovinio. Šias aplinkybes pareiškėjas UAB „Nersta“ nurodė ir skunde, paduotame centriniam mokesčių administratoriui.

31. Be to, byloje yra pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonė, įrašyta procedūros vykdytojo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktame CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517, pagal IĮ Transvida užsakymą 2015 m. rugsėjo 22 d. vykdė krovinio pervežimą į Kauną gavėjui UAB „Replaza“.

32. Esant prieštaringiems faktiniams duomenims dėl ginčo krovimo vežimo, Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą, privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti, tačiau, kaip matyti iš Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 turinio, centrinis mokesčių administratorius iš esmės nemotyvavo, dėl ko atmetė pareiškėjo UAB „Nersta“ pateiktus faktinius duomenis. Nepašalinus šių prieštaravimų nėra galimybės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Nustatyti bylai reikšmingą faktą dėl to, ar pareiškėjas UAB „Nersta“ buvo ar nebuvo vežėjas vykdant ginčo muitinės procedūrą, galima tik atlikus atitinkamas administracines procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą Departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 bei Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), kuriuo buvo patvirtintas šis Departamento sprendimas. Dėl to atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl minėtų Departamento ir Komisijos sprendimų panaikinimo, todėl jų nekartoja.

33. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis numato, kad, jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Ginčijamu Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 18KP-17-470 pareiškėjus pripažinus skolininkais muitinei, jų atsakomybė nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria. Taigi procedūros vykdytojo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ prievolės muitinei negalima vertinti atsietai nuo vežėjo UAB „Nersta“ prievolės muitinei. Nustačius, jog mokesčių administratorius, spręsdamas dėl vežėjo (UAB „Nersta“) prievolės muitinei, objektyviai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai pripažino UAB „Nersta“ solidariu skolininku muitinei, nėra galimybės spręsti ir dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pripažinimo skolininku muitinei pagrįstumo. Tokių aplinkybių kontekste, pareiškėjo (solidarių skolininkų) prievolės muitinei klausimas turi būti sprendžiamas administracine tvarka iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pripažintinas skolininku ir pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl to pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą tenkinant iš dalies ir panaikinant Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 sprendimą Nr. 1A-18 bei Komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52 (7-19/2020). Nurodytais pagrindais panaikinus šiuos ginčijamus sprendimus, pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nevertinamos.

34. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl jame nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pripažinimu skolininku muitinei, neturi prejudicinės reikšmės.

35. Panaikinus ginčijamus Departamento sprendimus, centrinis mokesčių administratorius įpareigotinas pareiškėjų skundus išnagrinėti iš naujo.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nersta“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020).

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos uždarosios akcinės bendrovės „Nersta“ skundą išnagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nersta“ skundo dalį atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52 (7-19/2020).

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18 ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą išnagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė