2018-05-02 Nr. AB-8680-3-62-3-00555-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-414-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00555-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Kauno apskrities VPK) išmokėti pareiškėjai priklausančią priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-157 buvo paskirta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos komisarės inspektorės S. Š. kuratore nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-524 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-295 „Dėl Policijos sistemos darbuotojų adaptacijos proceso aprašo ir adaptacijos proceso atsiliepimų formos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Adaptacijos proceso aprašas) 24.1 papunktį už vieno proceso dalyvio kuravimą mokama 5 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio priedo priemoka. Vadovaudamasi minėtu įsakymu pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti jai teisėtai priklausančią priemoką už kito pareigūno kuravimą.

4. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad nors Adaptacijos proceso aprašo 24.1 papunktyje nurodyta, jog už vieno proceso dalyvio kuravimą mokama 5 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio priedo priemoka, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 47 straipsnio 1 dalyje priemoka už kuravimą nenumatyta.

6. Atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-157 pareiškėja buvo paskirta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos komisarės inspektorės S. Š. kuratore nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d. Kauno apskrities VPK Strateginių klausimų sprendimo komisija 2016 m. kovo 2 d. posėdyje nutarė pareiškėjai priemokos už minėtą kuravimą neskirti, kadangi tokio tipo priemoka nenumatyta Statuto 47 straipsnyje.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. XII-1855 redakcija) 1 straipsniu, 43 straipsnio 1 dalimi ir 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.

10. Teismas, nustatęs, kad Statuto 47 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d., nurodytas baigtinis pareigūnams mokamų priemokų sąrašas, kuriame priemoka už kito pareigūno kuravimą nenumatyta, sprendė, jog Adaptacijos proceso aprašo 24.1 papunktyje nurodyta 5 proc. priemoka už kuravimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjai netaikytina. Pažymėjo, kad Adaptacijos proceso aprašas, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti Statutui, kuris laikytinas aukštesnės galios teisės aktu.

III. 11. Pareiškėja E. Š. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktas, kuriuo ji buvo paskirta kuratore, įpareigojo atsakovą mokėti Adaptacijos proceso aprašo 24.1 papunktyje nurodytą priemoką. Pažymi, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra konstitucinė žmogaus teisė.

13. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymui, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. KT29-N15/2016 išaiškino, jog negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį už tam tikrą darbą valstybės tarnautojui būtų nemokama arba apmokama neteisingai.

14. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktais draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu aukštesnės galios teisės aktu. Pažymi, kad Adaptacijos proceso aprašo 24 punktas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui, negali būti taikomas ir turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės gauti priemoką už kito pareigūno kuravimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei su jo įgyvendinimu susijęs Adaptacijos proceso aprašas.

17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, vadovavosi Statuto 47 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodytas pareigūnams mokamų priemokų sąrašas, tarp kurių priemokos už kito pareigūno kuravimą nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Adaptacijos proceso aprašo 24.1 papunktyje, kuriuo skunde vadovaujasi pareiškėja, nurodyta teisė gauti 5 proc. dydžio priemoką už kito pareigūno kuravimą, ir atsižvelgęs į tai, jog Adaptacijos proceso aprašas, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti Statutui, sprendė, kad teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjos prašomą priemoką nėra.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad, vadovaujantis oficialiąja konstitucine doktrina negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį už tam tikrą darbą valstybės tarnautojui būtų nemokama arba apmokama neteisingai.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pareigūnams mokama priemoka, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1737-438/2016, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008, p. 8–21).

20. Statuto 47 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d., nurodyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti. Minėtame straipsnyje reglamentuotas baigtinis pareigūnams mokamų priemokų sąrašas, kuriame priemoka už kito pareigūno kuravimą nenumatyta. Pareiškėja skunde vadovaujasi Adaptacijos proceso aprašo 24.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, proceso metu kuratoriams mokama 5 proc. priemoka, kai kuruojamas vienas proceso dalyvis.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-157 buvo paskirta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos komisarės inspektorės S. Š. kuratore nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 24). Kauno apskrities VPK viršininkas, priimdamas minėtą įsakymą, vadovavosi Adaptacijos proceso aprašu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas 2016 m. vasario 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką, prašydamas skirti pareiškėjai 5 proc. dydžio priemoką už kito pareigūno kuravimą. Minėtas prašymas 2016 m. kovo 2 d. vykusio Kauno apskrities VPK Strateginių klausimų sprendimo komisijos posėdžio metu atmestas, nesant teisinio pagrindo priemokai skirti (b. l. 29–32).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. 20-V-157 nebuvo nurodytas pavedimas skirti pareiškėjai priemoką už kito pareigūno kuravimą, nenurodyta ir galimybė tokią priemoką gauti / skirti kuravimo pabaigoje. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja turėjo subjektinę teisę gauti priemoką.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Adaptacijos proceso aprašas, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti Statutui, kuris laikytinas aukštesnės galios teisės aktu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimus). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus). Taigi nurodyta oficialioji konstitucinė doktrina paneigia pareiškėjos argumentus, jog poįstatyminis teisės aktas gali prieštarauti įstatymui.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant prieštaravimams tarp Adaptacijos proceso apraše nurodytos teisės gauti priemoką už kito pareigūno kuravimą ir Statute įtvirtinto pareigūnams mokamų priemokų sąrašo, pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius gauti priemoką. Šiuo nagrinėjamu atveju tik esant individualiam administraciniam aktui, kuriuo pareiškėjai būtų paskirta priemoka, atsirastų pagrindas teismui ginti pareiškėjos subjektinę teisę gauti minėtą priemoką. Byloje esant prieštaravimams tarp poįstatyminio teisės akto ir įstatymo, oficialioji konstitucinė doktrina nesuteikia pasirinkimo galimybės vadovautis poįstatyminiu teisės aktu ar įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį ir atmesdamas pareiškėjos skundo reikalavimą, pagrįstai vadovavosi Statuto 47 straipsnio 1 dalimi, kurioje tarp pareigūnams mokamų priemokų nenumatyta priemoka už kito pareigūno kuravimą. Tik Statute reglamentavus minėtos priemokos pareigūnams mokėjimą, atsirastų teisinis pagrindas tokią priemoką priteisti.

25. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pareiškėjai skirti priemoką už kito pareigūno kuravimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė