2021-05-05 Nr. AB-9639-3-64-3-00089-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1425-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00089-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 14-1807, kuriuo nutraukta pareiškėjo priėmimo į pareigas procedūra (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Šiaulių TI iš naujo svarstyti jo priėmimo į pareigas laimėjus konkursą klausimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis 2019 m. spalio 15 d. dalyvavo Šiaulių TI paskelbtame konkurse į Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus teisininko, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas. Įgyvendindamas konkurso sąlygas, iki konkurso pateikė visus konkurso kriterijuose nurodytus dokumentus bei gavo atsakymą, jog yra atitinkantis konkurso sąlygas kandidatas. Nors konkurse užėmė antrąją vietą, tačiau po kurio laiko telefonu buvo informuotas, jog konkursą laimėjęs kandidatas nepraėjo specialiųjų patikrinimų, todėl buvo pakviestas už poros dienų atvykti į Šiaulių TI pas Šiaulių TĮ direktoriaus pavaduotoją.

Visgi 2019 n. liepos 15 d. pareiškėjui paskambino asmuo, prisistatęs Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus vedėju, kuris pareiškėjui pasakė, jog apie pareiškėją yra surinkti duomenys, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis, tačiau pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019 jis išteisintas, bet nuosprendis dėl prokuratūros skundo dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas 2020 m. sausio 29 d. gavo Sprendimą, kuriuo buvo informuotas, jog priėmimo į pareigas procedūra nutraukiama.

Sprendime nurodyta, kad „2014 m. birželio 13 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kaltinimų pagal LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 199-2 straipsnio l dalį pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00007-12, iš kurio išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00042-14. Daugiau informacijos minėtame registre apie teisinio proceso baigtį nėra pateikta.“ Taip pat Sprendime nurodyta, kad per 5 metų laikotarpį pareiškėjas yra šešis kartus baustas administracine tvarka.

Negana to, Sprendime nurodyta, kad Šiaulių TI gavo informaciją, jog pareiškėjui dirbant UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo pareigose už šiurkštų lokalinių teisės aktų pažeidimą 2019 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, o 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas neva vėl šiurkščiai pažeidė lokalinius teisės aktus. Vertinta, kad už šiuos pažeidimus pareiškėjui drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau iš to, jog pareiškėjas pretendento anketoje nurodė, kad jo darbo pabaiga UAB „Grifs AG“ yra rugpjūčio mėn. pabaiga, buvo padaryta išvada, jog tam galbūt įtakos turėjo pakartotinis šiurkštus įmonės lokalinių teisės aktų pažeidimas.

Sprendime nurodyta, kad teisininko pareigybė yra darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, bet jam taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo reputacija nelaikytina nepriekaištinga, todėl priimtas Sprendimas nutraukti įdarbinimo procedūrą. Kyla klausimas, jeigu pareiškėjo kandidatūra neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra suprantama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas), tai kodėl Šiaulių TI rinko informaciją iš UAB „Grifs AG“, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

1.2. Baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas, minėtu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu yra baigta ir joje pareiškėjas yra išteisintas. Nuosprendis yra apskųstas prokuroro, todėl vis dar yra neįsiteisėjęs. Šiuos duomenis pareiškėjas nurodė ir pildydamas pretendento anketą. Pareiškėjui negali būti taikoma nei viena iš Statuto nuostatų, pagal kurią jis negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Teismas ne tik, kad neįrodė pareiškėjo kaltės dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų, tačiau netgi išteisino dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų. Todėl vien faktas, kad pareiškėjui buvo pareikšti kaltinimai, kurie nepasitvirtino, jokiu būdu negali būti laikomas priežastimi laikyti pareiškėjo reputaciją neatitinkančią nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

1.3. Pareiškėjas pretendento anketose taip pat surašė visą prašomą informaciją. Be kita ko, nurodė, kad buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Administraciniai pažeidimai už kelių eismo taisyklių pažeidimus negali būti vertinami nepriekaištingos reputacijos kontekste, kadangi už juos yra baudžiama bendra tvarka.

1.4. Neva pareiškėjo padaryti šiurkštūs lokalinių teisės aktų pažeidimai 2019 m. liepos 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Grif AG“ buvo užfiksuoti po to, kai 2019 m. liepos 24 d. pareiškėjas skundu dėl UAB „Grifs AG“ nesąžiningo darbo apskaitos žiniaraščių pildymo bei neišmokėto atlyginimo ir kitų pažeidimų kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją. Kadangi 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo paskirtas Šiaulių darbo ginčų komisijos posėdis, UAB „Grifs AG“ fiksuodama darbo drausmės pažeidimus naiviai ir nevykusiai bandė tokiu būdu išvengti atsakomybės. Nepavykus to padaryti, UAB „Grifs AG“ vadovybės iniciatyva, siekiant užglaistyti kilusį konfliktą bei neperkelti jo į darbo ginčų komisiją, 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Grifs AG“, pagal kurią UAB „Grife AG“ ne tik, kad neatleido pareiškėjo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus bei neskyrė jokios nuobaudos, kaip teigiama Sprendime, tačiau sumokėjo visas pareiškėjui priklausiusias lėšas bei papildomai išmokėjo 1 500 Eur išeitinę kompensaciją, o darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Atsakovas, darydamas išvadą dėl pareiškėjo neva polinkio pažeidinėti darbo drausmę, kažkodėl vertino tik darbovietės, su kuria buvo kilusi konfliktinė situacija, pateiktą informaciją. Tad Šiaulių TI Sprendime nurodyti teiginiai apie pareiškėjo šiurkščiai pažeistus lokalinius aktus jam dirbant UAB „Grif AG“ žemina jo garbę ir orumą bei akivaizdžiai kenkia pareiškėjo reputacijai. Be to, kitų pareiškėjo darboviečių, taip pat ir tos, kurioje dirba iki šiol, jokios informacijos pateikti Šiaulių TI neprašė. Tai akivaizdžiai parodo išankstinį nusistatymą bet kokia kaina eliminuoti pareiškėją iš konkurso, surenkant neteisingą, o tik Sprendimą pagrindžiančią informaciją. Šiaulių TI padaryta išvada apie neva pareiškėjo netinkamumą dėl to, jog yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, yra neteisinga ir neteisėta.

2. Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Šiuo atveju ginčo nagrinėjimui taikomos Statuto nuostatos bei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su reikalavimais nepriekaištingai reputacijai, kadangi Šiaulių TI dirba tiek statutiniai pareigūnai, tiek karjeros valstybės tarnautojai, tiek darbuotojai pagal darbo sutartis. Statuto 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatos. Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Įtarimas arba kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu Statuto prasme nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos kriterijumi, tačiau tai yra savarankiškas pagrindas priėmimo (nepriėmimo) į darbą apribojimui. Kadangi išteisinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, pareiškėjas dar nėra įgijęs išteisintojo statuso, todėl šioje proceso stadijoje (nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka) jis gali būti vadinamas kaltinamuoju.

2.2. Nors Šiaulių TI Sprendime įdarbinimo procedūros nutraukimo priežastimi įvardinamas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, o ne įtarimo ar kaltinimo pareiškimas, vis dėlto, atsižvelgiant į viso Sprendimo turinį, galutinio Sprendimo nutraukti įdarbinimo procedūrą pagrįstumo tai nekeičia, kadangi pareiškėjo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis neatitinka į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas priimamiems darbuotojams Statuto keliamų reikalavimų. Pareiškėjui, kaip teisinį išsilavinimą turinčiam ir į teisininko pareigybę kandidatuojančiam asmeniui, taikytini aukštesni elgesio standartai. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Šiuo atveju tai analogiškai taikoma ir pagal darbo sutartį valstybinėse, savivaldybių, biudžetinėse įstaigose dirbantiems asmenims. Todėl, siekiant nesumenkinti tokių įstaigų reputacijos, asmenims, dirbantiems minėtose įstaigose, bausmių vykdymo sistemoje, taikomi aukštesni darbo drausmės, moralės, garbės reikalavimai, o tuo pačiu ir aukštesni priėmimo į darbą standartai. Netoleruotina, kad į bausmių vykdymo sistemą būtų priimtas dirbti asmuo, kuris kaltinamas padarius tyčinę nusikalstamą veiką (išteisinamasis nuosprendis apskųstas ir neįsiteisėjęs, todėl kaltinamojo statusas nėra išnykęs), kadangi tai menkintų minėtos sistemos įvaizdį, kenktų visuomenės pasitikėjimui ja, bei sukeltų pagrįstas abejones jos veiklos skaidrumu. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas iš esmės dar nėra baigtas, įdarbinimas akivaizdžiai kenktų ne tik įstaigos, bet ir visos bausmių vykdymo sistemos bei valstybės autoritetui, darytų įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į pačios sistemos veiklą. Atsakovas, įvertinęs galimas rizikas, turėjo diskrecijos teisę pagrįstai nutraukti įdarbinimo procedūrą.

2.3. Siekiant nustatyti, ar buvo pažeista asmens garbė ir orumas, būtina nustatyti tam tikras sąlygas. Visų pirma, Sprendime nėra konstatuojama, kad pareiškėjas iš buvusios darbovietės atleistas dėl šiurkščiai pažeistų lokalinių teisės aktų, o tik nurodoma, kad minėti faktai galbūt galėjo turėti įtakos darbo santykių pasibaigimui, taigi, tai negali būti laikoma melagingai paskleista žinia. Taip pat būtina nustatyti, ar galbūt melagingi, klaidingi duomenys apskritai buvo paskleisti. Sprendime esanti informacija nebuvo paskleista, kaip kad teigia pareiškėjas, o pateikta jam asmeniškai raštu vykdant administracinę procedūrą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo paskleisti. Visa tai įvertinus, pareiškėjo argumentai dėl tariamo garbės ir orumo pažeidimo yra nepagrįsti.

2.4. Šiaulių TI nerinko jokių duomenų apie pareiškėjo kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir dalykines savybes. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, rinkta vadovaujantis teisės aktais. Atsižvelgiant į Šiaulių TI specifiką, veiklos sritį bei ypatingai didelę riziką valstybei bei jos vertybėms priėmus į pareigas šioje įstaigoje asmenį, kuris gali kelti abejonių dėl jo tinkamumo eiti pareigas, tikrinama visų be išimties į Šiaulių TI dirbti priimamų darbuotojų reputacija. Atsakovas pareiškėjo administracinių pažeidimų nevertino nepriekaištingos reputacijos kontekste, tačiau gauta informacija buvo vertinama kaip charakterizuojanti pretendentą į teisininko pareigas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Šiaulių TI Sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjo priėmimo į Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus teisininko pareigas procedūra. Sprendimas priimtas remiantis Statuto 7 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatos. Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas akcentuoja, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019 yra išteisintas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 4 dalis numato, kad kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. BPK 336 straipsnyje nustatyta, kad: 1) pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas; 2) jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos; 3) apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis yra apskųstas prokuroro apeliaciniu skundu, skundžiamo akto priėmimu metu (ir bylos nagrinėjimo metu) baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo išnagrinėta, nuosprendis, kuriuo pareiškėjas yra išteisintas, nėra įsiteisėjęs. Taigi darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai Sprendime rėmėsi Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Teismas pripažino, kad Sprendime taikant Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą (į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu), kitų aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo kaltinamojo (išteisintojo) statuso aiškinimu, vertinimas Sprendime yra perteklinis.

6. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas Statuto 16 straipsnio 1 dalyje aiškiai išskyrė atskirus ir savarankiškus asmens negalėjimo būti priimtam į tarnybą kriterijus. Pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai asmuo, kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir o pagal jau aptartą 2 punktą tai asmuo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Skundžiamame akte išskiriamas tik vienas teisinis pagrindas – Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tačiau kartu Sprendime padaroma išvada, kad pareiškėjo „reputacija, kaip ji suprantama Valstybės tarnybos įstatyme ir Statute, šiai dienai nelaikytina nepriekaištinga ir neatitinka bausmių vykdymo sistemos darbuotojams taikomų etikos principų ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“ Taigi atsakovas nors eksplicitiškai Sprendime ir nenurodo Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, juo remiasi kaip vienu iš pagrindų priimdamas Sprendimą dėl priėmimo į pareigas procedūros nutraukimo.

7. Teismas pažymėjo, kad administracinių nuobaudų padarymo faktas nėra nurodytas Statuto 16 straipsnio 1 dalies sąraše, t. y. savaime neapriboja asmens priėmimo į vidaus tarnybą. Taigi šiuo atveju ir faktas, kad pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį baustas šešis kartus administracine tvarka, savaime neapribojo pareiškėjo teisės dalyvauti konkurse į Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus teisininko pareigas.

8. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautus duomenis, darė išvadą, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir konkretaus teisinio reglamentavimo, galinčio pagrįsti pareiškėjo negalėjimą toliau dalyvauti priėmimo procedūrose būtent dėl jo buvusių darbinių santykių su UAB „Grifs AG.“ Sprendime pasisakant dėl pareiškėjo ir buvusio darbdavio UAB „Grifs AG“ darbinių santykių buvo padarytos akivaizdžiai nepagrįstos prielaidos dėl šių darbinių santykių pabaigos teisinių ir faktinių pagrindų. Sprendimo motyvai šiuo aspektu yra nepagrįsti, neatitinkantys skundžiamo akto teisėtumo kriterijų. Kita vertus, šių motyvų ydingumas nelemia Sprendimo neteisėtumo iš esmės.

9. Teismas nurodė, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. To paties įstatymo 31 straipsnio 5 dalis numato, kad priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Taigi administracinių teismų kompetencijai priskirtinas priežiūros institucijos sprendimų revizavimas, tačiau įstatymų leidėjas nenumatė teisės kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo.

10. Teismas konstatavo, kad nors dalis Sprendimo motyvų (dėl registruotų administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) ir pareiškėjo darbinių santykių su UAB „Grifs AG“) yra nepagrįsti ir iš esmės pertekliniai, vis dėlto yra konkrečiai įvardytas teisinis pagrindas (Statuto 16 str. 1 d. 2 p.), dėl kurio, neįsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. išteisinamajam nuosprendžiui, pareiškėjas negalėjo būti priimtas į Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus teisininko pareigas. Atsakovas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą Sprendimą nutraukti pareiškėjo priėmimą į Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus teisininko pareigas, todėl pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo svarstyti iš naujo jo priėmimo į pareigas laimėjus konkursą klausimą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis (pagrindus), kuriais remiantis buvo papildomai kreiptasi dėl pakartotino informacijos pateikimo į STT. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Vadovaujantis Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. tikrinimo išvada Nr. 86/05-11, yra konstatuota, jog pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos. Tačiau vėliau dėl nesuprantamų priežasčių ir motyvų, kurių atsakovas teismui nepaaiškino ir dokumentų nepateikė, pareiškėjo apie tai neinformavo, rinko papildomus duomenis, su kuriais niekas iki šiol nėra supažindintas, tačiau akivaizdu, jog būtent šie duomenys ir turėjo įtakos tam, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė 2020 m. sausio 22 d. išvadą Nr. 201-292, jog pareiškėjas jau neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir tuo pagrindu procedūrą nutraukė, nors nei motyvo papildomam informacijos rinkimui atsakovas nepaaiškino, nei su surinkta medžiaga nesupažindino nei pareiškėjo, nei teismo. Procedūras pažeidžiant surinkti duomenys apskritai neturėtų būti vertinami kaip įrodymai.

11.2. Atsakovas nurodė, kad remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pavyzdžiui, 2010 m. liepos 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-137/2010. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra susijusi su kardomosios priemonės pakeitimu ir skyrimu, o ne dėl asmens vertinimo tinkamumui į užimamas pareigas. Nurodytoje teismo nutartyje sprendžiamas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas, kai teismas priima sprendimą atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, kaltinamojo asmenybę ir kitus duomenis, todėl remtis ja šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo.

11.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK normas. BPK nurodyta nuosekli seka nuo įtariamojo iki nuteistojo ar išteisintojo, kuri yra aiškiai apibrėžta ir negali būti interpretuojama. Statuso pasikeitimas šiuo atveju nepriklauso nuo teismo sprendimo įsigaliojimo ar neįsigaliojimo. Šiuo konkrečiu atveju Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma tik apie kaltinamojo ir įtariamojo statusą, tačiau nenustatoma jokių ribojimų išteisintiems asmenims. Taigi išteisintojo statusas niekaip negali būti siejamas su Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais ribojimais, kadangi toks ribojimas ir teiginys, kad „ateityje statusas gali pasikeisti“ yra ne kas kita, o akivaizdžios prielaidos ir interpretacijos. Išteisinamasis nuosprendis yra pagrindas, kuriuo asmuo laikomas nekaltu, todėl jokie ribojimai jam negali būti taikomi. Šiuo atveju nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, išteisinamajam asmeniui yra panaikinamos visos kardomosios priemonės ir suvaržymai, kadangi tai pažeistų žmogaus teises. Nors tiek atsakovas, tiek teismas kažkodėl išteisintojo procesinę padėtį neįsitesėjus teismo nuosprendžiui prilygina kaltinamojo procesinei padėčiai ir teigia, jog išteisintojo statusas atsiranda tik įsigaliojus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, tačiau šias nuostatas ir interpretacijas kategoriškai paneigia BPK 322 straipsnis, kuris numato apeliaciniame procese dalyvaujančius proceso dalyvius ir jų teisinę padėtį. Pagal 322 straipsnio 2 dalį posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Taigi yra labiau nei akivaizdu, jog aiškiai yra išskirti proceso dalyviai : nuteistasis ir išteisintasis.

11.4. Būtent Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ginant žmogaus teises ir laisves yra įtvirtintas nušalinimo institutas iki baudžiamojo proceso pabaigos, o ne atleidimo iš tarnybos be apkaltinamojo nuosprendžio. Nušalinus nuo tarnybos ne BPK, o Statute numatyta tvarka, darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nenutrūksta, o žmogui pasibaigus baudžiamajam procesui bei jo nenuteisus yra išmokamas vidutinis darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, delspinigiai bei suteikiama galimybė patirtą žalą įvertinti civiline tvarka. Šiuo atveju atsakovas tiesiog nutraukė įdarbinimo procedūrą ir įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui tokiu būdu jam nekiltų jokia atsakomybė. Nušalintam nuo tarnybos asmeniui nėra uždrausta dirbti kitų darbų bei dalyvauti atrankose į valstybės tarnybą, jei jis atitinka konkurse paskelbtus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas atitiko visus reikalavimus Šiaulių TI paskelbtoje atrankoje.

12. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Išteisinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas dar nėra įgijęs išteisintojo statuso BPK 22 straipsnio prasme. Netoleruotina, kad į bausmių vykdymo sistemą būtų priimtas dirbti asmuo, kuris kaltinamas padarius tyčinę nusikalstamą veiką (išteisinamasis nuosprendis apskųstas ir neįsiteisėjęs, todėl kaltinamojo statusas nėra išnykęs), kadangi tai menkintų minėtos sistemos įvaizdį, kenktų visuomenės pasitikėjimui ja bei sukeltų pagrįstas abejones jos veiklos skaidrumu.

12.2. Sprendime įdarbinimo procedūros nutraukimo priežastimi įvardinamas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, o ne įtarimo ar kaltinimo pareiškimas, taigi atsakovas galėjo nurodyti formaliai neteisingą pagrindą, tačiau, atsižvelgiant į viso Sprendimo turinį, jo nepagrįstumo tai nelemia, kadangi pareiškėjas neatitinka jam keliamų reikalavimų pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

12.3. Informacija apie pareiškėją rinkta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pareiškėjas pareiškė prašymus: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis (pagrindus), kuriais remiantis buvo papildomai kreiptasi dėl pakartotino informacijos pateikimo į STT.

14. Pasisakant dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

15. Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas pagrįsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

16. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis (pagrindus), kuriais remiantis buvo papildomai kreiptasi dėl pakartotino informacijos pateikimo į STT, pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

17. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, kad jo prašomi išreikalauti duomenys būtų reikšmingi šioje byloje, t. y. patvirtintų ar paneigtų kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija tokios išvados daryti taip pat neturi pagrindo.

18. Apibendrindama šios nutarties 13–17 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje ir 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų bendrų taisyklių ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti duomenis. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinėje proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai.

V. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių TI Sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjo priėmimo į pareigas procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Šiaulių TI iš naujo svarstyti jo priėmimo į pareigas laimėjus konkursą klausimą.

20. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad ginčijamas Sprendimas turi trūkumų, tačiau konstatavo, jog Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjo priėmimo į pareigas Šiaulių TI procedūra nutraukta teisėtai, dėl to Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

22. Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Pagal Statuto 7 straipsnio 5 dalį ši nuostata taikoma ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

23. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo priėmimo į Šiaulių TI teisininko pareigas procedūros vykdymo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas prokuroro buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Iš šių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019 pareiškėjas buvo išteisintas, tačiau dėl minėto nuosprendžio, be kita ko, yra paduotas prokuroro apeliacinis skundas, o byla apeliacinio proceso tvarka neišnagrinėta. Taigi pareiškėjo atžvilgiu prokuroras tiek jo priėmimo į pareigas Šiaulių TI priėmimo procedūros vykdymo metu, tiek ginčijamo Sprendimo priėmimo metu vykdė (iki šios šis procesas nėra baigtas) valstybinio kaltinimo veiklą, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veiklos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 str.).

24. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas yra kaltinamas nusikalstamos veikos (veikų) padarymu, o tai atitinka Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą imperatyvų nepriėmimo į tarnybą apribojimo pagrindą. Aplinkybė, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019 buvo išteisintas ir pagal BPK nuostatas dėl to baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka jo statusas yra išteisintasis (BPK 22 str. 4 d., 322 str. 2 d.), nepaneigia minėtos išvados, kadangi, kaip minėta, prokuroras, apskundęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir dėl to tokiam nuosprendžiui neįsiteisėjus (BPK 336 str. 1 ir 2 d.), palaikė ir palaiko valstybinį kaltinimą pareiškėjui, t. y. įrodinėja, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas, arba, kitaip tariant, pareiškėjas buvo ir yra kaltinamas nusikalstamos veikos (veikų) padarymu Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi konstatuotina, kad pagrįstai ginčijamu Sprendimu nutraukta pareiškėjo priėmimo į pareigas Šiaulių TI procedūra pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

25. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatyta remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. sausio 22 d. duomenimis. Byloje yra pateiktas išrašas iš minėto registro, kuris patvirtina minėtas aplinkybes. Nenustatyta, kad šiuo registru nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota neteisėtai. Net tuo atveju, jei ir būtų galima nustatyti kokius nors neesminius procedūrinius trūkumus, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi jokio pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimant ginčijamą Sprendimą, kuriuo nutraukta pareiškėjo priėmimo į pareigas Šiaulių TI procedūra, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl nėra jokio pagrindo ginčijamą Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pripažinusi tai, teisėjų kolegija detaliau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes tai bet kuriuo atveju nepakeistų šios bylos išnagrinėjimo rezultato.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė