2022-01-12 Nr. AB-918-3-61-3-00019-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-159-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas, kuriuo ji pripažinta nesilaikiusia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų (rašytinio pasižadėjimo) ir atleista iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos (toliau – ir Rinkimų komisija) nario pareigų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis arba Rinkimų komisijos pirmininko 2020 m. lapkričio 9 d. skundo teiginiais, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus (Sprendimo turinys yra analogiškas Sprendimo projekto, parengto iki jai pateikiant savo paaiškinimus, turiniui; VRK posėdyje pareiškėjos paaiškinimai nebuvo visiškai pagarsinti, išnagrinėti), neištyrus ginčui svarbių aplinkybių, nesuteikiant jai protingo termino pateikti atsikirtimus (el. laišku, gautu 16.07 val., paprašyta pateikti paaiškinimus iki rytojaus 10 val., prie jo nepridėtas pats skundas) bei dalyvauti posėdyje (susiderinti su darboviete dėl nedarbo dienos; kvietimas dalyvauti 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. įvyksiančiame posėdyje išsiųstas 2020 m. gruodžio 1 d. 12.59 val.).

3. Pareiškėja teigė, kad jai pateikti kaltinimai melagingi. Rinkimų komisijos primininko skunde kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti savybė nurodytas skundų teikimas VRK, bet pareiškėja neteikė jokių skundų, o 2020 m. lapkričio 5 d. el. laišku tik informavo Rinkimų komisijos narius ir pirmininką apie pirmininko dar lapkričio 2 d. užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį lapkričio 3–6 d. laikotarpiui. Rinkimų komisijos pirmininko skundas VRK laikytinas jo atsakomuoju veiksmu. Sprendime išvada apie pareiškėjos keliamus darbo trikdymus visą politinės rinkimų kampanijos laikotarpį padaryta neteisingai, vienašališkai įvertintus Rinkimų komisijos pirmininko skunde pateiktus duomenis, VRK nepatvirtino gavusi kokį nors pareiškėjos skundą. Nors Rinkimų komisijos pirmininko skundą palaikė 7 ir 12 Rinkimų komisijos narių (įskaičiuojant pirmininką), nė viename iš palaikymo laiškų nėra nurodyta, kad pareiškėja dirbo blogai ar kaip kitaip netinkamai atliko savo pareigas.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Rinkimų komisijos pirmininkas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui apie pareiškėjos alkoholio vartojimą pagrįsti, o pareiškėja Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.) dirbo visą dieną, ji nebuvo nušalinta ir nenusišalino nuo komisijos narės pareigų vykdymo dėl alkoholio vartojimo. Pretenzijos šiuo aspektu pareikštos tik VRK pateiktame 2020 m. lapkričio 9 d. skunde. Pareiškėja paaiškino, jog ji dirbo nuo spalio 11 d. ryto iki spalio 12 d. 4 val. ryto, todėl akivaizdu, jog ji net negalėjo būti neblaivi beveik visą parą. Nors pareiškėja 2020 m. spalio 11 d. Rinkimų komisijos pirmininko prašymu buvo nupirkusi alkoholinio gėrimo butelį, ji jį perdavė pirmininkui, pati alkoholio nevartojo, jai nepareikšti jokie įtarimai, neatliktas patikrinimas alkotesteriu ar pan. Teismui pateikti kitų rinkimų komisijų narių paaiškinimai patvirtina, jog spalio 11 d. pareiškėja buvo blaivi.

5. Pareiškėja nepritarė nusiskundimams dėl dažno jos nedalyvavimo Rinkimų komisijos posėdžiuose. Teigė, kad nuo pasižadėjimo pasirašymo 2020 m. liepos 21 d. faktiškai įvyko 8 posėdžiai, 2 iš jų nereikėjo dalyvauti komisijos nariams (pagal sekretorės pateiktą informaciją). Iš likusių 6 posėdžių pareiškėja nedalyvavo 2 posėdžiuose – rugpjūčio 5 d. ir spalio 2 d. Pareiškėja nespėjo atvykti į rugpjūčio 5 d. posėdį dėl vasarą susidarančių didelių eilių į keltą. Pareiškėja nebuvo spalio 2 d. posėdyje, nes dalyvavo išankstinio balsavimo patalpų Neringos savivaldybėje ruošime, todėl jos nedalyvavimas posėdyje susijęs su kitų pareigų vykdymu. Pareiškėjos nedalyvavimas minėtuose posėdžiuose neturėjo neigiamos įtakos jos pareigų vykdymui rinkimų metu. Ji nebaigdavo darbo anksčiau nei 20 val., pati užrakindavo Neringos savivaldybės patalpas.

6. Pareiškėja dėl teiginių apie jos skambučius Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretorei ne darbo metu su reiškiama kritika paaiškino, jog, organizuojant rinkimus, ne kartą teko dirbti ne darbo valandomis, vėlyvu metu, tai – įprasta visų komisijos narių darbo praktika. Ji pati sulaukdavo skambučių po darbo valandų. 2020 m. spalio 16 d. 18.24 val. pareiškėja sulaukė skambučio iš sekretorės dėl budėjimo pasižymėjimo grafike. Iškilus klausimams, pareiškėja bandė susisiekti su pirmininku telefonu, bet nesėkmingai. Vėliau ji gavo žinutę iš pirmininko, informuojančią, jog jis jai perskambins. Pareiškėja pirmininko skambučio sulaukė 21.10 val.

7. Pareiškėja tvirtino, kad ji, siekdama atsakingai vykdyti Rinkimų komisijos narės pareigas, Seimo rinkimų išankstinio balsavimo laikotarpiui (spalio 5–8 d.) buvo pasiėmusi dalines kasmetines atostogas. Ji stengiasi visus darbus atlikti maksimaliai gerai, turi ilgą darbo stažą vienoje darbovietėje, nėra likusi konfliktuoti ar trukdyti darbui, tai patvirtina Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus parengta charakteristika. Pareiškėjos įsitikinimu, ji visą rinkiminės kampanijos laikotarpį laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, sąžiningai ir garbingai vykdė savo pareigas. Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kurią konkrečiai savo pasižadėjimo nuostatą pareiškėja pažeidė. Pareiškėja dviejuose Rinkimų komisijos posėdžiuose nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių. Ji neturėjo duomenų apie nusiskundimus iš rinkėjų ar politinių partijų dėl netinkamo darbo organizavimo, negavo kitokių pretenzijų. Rinkimų komisijos darbo apskaitos žiniaraštyje paskutinė jos darbo diena pažymėta 2020 m. spalio 27 d., o Rinkimų komisijos pirmininko skundas surašytas 2020 m. lapkričio 9 d., taigi skundas surašytas faktiškai nutrūkus jos įgaliojimams ir nebebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti ją iš pareigų. Be to, minėti pirmininko veiksmai nepaaiškinami logiškai, nesuderinami su jo pareiga koordinuoti darbą (t. y. jei pareiškėja savo pareigas rinkimų metu atliko netinkamai, ji turėjo būti atleista ir pakeista kitu nariu). Rinkimų komisijos pirmininko pateiktas skundas, tikėtina, susijęs tik su jo asmeniniu nepasitenkinimu dėl pareiškėjos išsakytų pastabų dėl tam tikrų darbo organizavimo problemų, pavyzdžiui, netinkamo darbo laiko žymėjimo. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad siūlymą atleisti ją iš apygardos rinkimų komisijos narės pareigų pateikė ne ją delegavusi Neringos savivaldybės administracija (Seimo rinkimų įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. pažeidimas).

8. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

9. Atsakovas apžvelgė Sprendimo priėmimo aplinkybes, VRK posėdžių organizavimo tvarką. Paaiškino, kad pareiškėja apie VRK gautą Rinkimų komisijos pirmininko raštą buvo informuota el. paštu, tiesiogiai cituojant gautame rašte išdėstytus teiginius: 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. prašymu iki 2020 m. lapkričio 20 d. 10 val. pateikti paaiškinimus (paaiškinimų pateikimo terminas anksčiau aptartas su pareiškėja telefonu) bei 2020 m. lapkričio 20 d. 12.26 val. priminimu, kad dar laukiama pareiškėjos pozicijos į rašte išsakytus teiginius. Pareiškėja atsakė 2020 m. lapkričio 20 d. 13.20 val. el. laišku, kuriame nurodė nepateiksianti komentarų, nes nurodytos aplinkybės neatitinka realių faktų. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. 12.58 val. el. laišku buvo informuota apie 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. įvyksiantį VRK posėdį, kuriame bus nagrinėjimas klausimas dėl jos veiksmų atliekant Rinkimų komisijos narės pareigas. Taigi, pareiškėja apie įvyksiantį VRK posėdį ir galimybę jame dalyvauti, taip pat ir nuotoliniu būdu, bei iš anksto susipažinti su siūlomu Sprendimo projektu buvo informuota prieš 24 val. 2 min. iki VRK posėdžio. Pareiškėja savo paaiškinimus atsiuntė tik 2020 m. gruodžio 2 d. 12.12 val., šie paaiškinimai buvo visa apimtimi pagarsinti VRK posėdyje. VRK posėdis buvo transliuojamas viešai VRK interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Youtube“. Atsakovo vertinimu, pareiškėja turėjo visas galimybes išdėstyti savo argumentus VRK, ji tinkamai suprato VRK el. laiškus dėl gauto Rinkimų komisijos pirmininko rašto, kurį pati persiuntė, gavusi iš VRK, Rinkimų komisijos nariams su savo vertinimu.

10. Atsakovas akcentavo Rinkimų komisijos pirmininko rašte pateiktus teiginius, jog pareiškėja 2020 m. spalio 11 d. apie 10.30 val., dirbdama Rinkimų komisijos būstinėje, išsitraukė stipraus alkoholinio gėrimo butelį, išgėrė pati ir siūlė „pasivaišinti“ kitiems komisijos nariams; vėliau Kopų Nr. 1 apylinkės rinkimų komisijos nariai informavo Rinkimų komisijos pirmininką, kad nuo pareiškėjos sklinda stiprus alkoholio kvapas, todėl jos buvo paprašyta važiuoti namo, o kiti komisijos nariai liko dirbti (vieni iki 8.00 val., kiti iki 10.30 val.). Pareiškėja savo paaiškinimuose VRK bei el. laiške Rinkimų komisijos nariams neneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Seimo rinkimų dieną. Pareiškėja taip pat neneigė, jog ji minėtą dieną nupirko ir atsinešė alkoholinio gėrimo butelį į Rinkimų komisiją. Kreipimąsi į VRK dėl darbą trikdančių pareiškėjos veiksmų, įskaitant alkoholinio gėrimo atsinešimą ir atsidarymą Rinkimų komisijos darbo metu Seimo rinkimų dieną, patvirtino daugiau nei pusė šios komisijos narių. VRK nariai 2020 m. gruodžio 2 d. posėdyje itin atidžiai vertino su alkoholio vartojimu susijusias aplinkybes.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog ji negalėjo būti atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų, nes, priimant Sprendimą, jos įgaliojimai jau buvo pasibaigę, ir akcentavo, kad VRK 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. Sp-320 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių įgaliojimų nutraukimo“, kuriame nurodyta paskutinė Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų įgaliojimų diena – 2020 m. gruodžio 11 d. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, iki to laiko VRK turėjo teisę atleisti apygardos komisijos narius. Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi Rinkimų komisijos pirmininko pateikta informacija dėl pareiškėjos aplaidaus požiūrio į darbą šioje komisijoje, kurią patvirtino el. laiškais kiti Rinkimų komisijos nariai, deleguoti į šią komisiją skirtingų partijų ir institucijų atstovų. Atsakovas atidžiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir nustatė, jog pareiškėja neginčija pačių faktų, išdėstytų pirmininko rašte, tik aiškina kitokias jų priežastis. Atsakovas Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. B. skundą.

13. Teismas nustatė, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. lapkričio 9 d. gavo Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos pirmininko M. Z. skundą dėl pareiškėjos elgesio vykdant minėtos rinkimų komisijos nario pareigas. Skunde nurodyta, kad: „Pajūrio apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos (toliau - Rinkimų komisija) narė V. B.: praleido viso 6 Rinkimų komisijos posėdžius iš 9, apie negalėjimą dalyvauti juose nepranešė, išskyrus vieną atvejį, kai V. B. teisinosi el. paštu: „Jūsų siųsta informacija neaišku kodėl nukeliavo į šlamštą, todėl nepastebėjau“. <...> Ji nedalyvavo ir apie negalėjimą dalyvauti nepranešė ir 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vyriausioji rinkimų komisijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose organizuotuose mokymuose, kurie truko 4 val. <...> 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 17.45 val. vyko Rinkimų komisijos posėdis, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų buvo rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų sąrašo tvirtinimas. Kadangi politinės partijos nebuvo teikusios galimų rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūras į Neringos savivaldybės teritorijoje esančias apylinkes (Kopų Nr. 1, Smėlio Nr. 2, Pušų Nr. 3), Rinkimų komisijos sekretorė susisiekė tiek el. paštu, tiek telefonu su politinių partijų atstovais dėl papildomų narių teikimų.

Siekiant greičiau išspręsti su rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų skyrimu susijusius klausimus posėdžio metu, V. B., kaip Rinkimų komisijos narei, kuruojančiai Kopų Nr. 1, Smėlio Nr. 2, Pušų Nr. 3 apylinkes, buvo pavesta iš anksto peržiūrėti į minėtas apylinkes teiktų narių sąrašus, surinkti informaciją apie jų su rinkimais susijusią darbinę patirtį. V. B. į posėdį atvyko nepasiruošusi, posėdžio metu skambinėjo visiems teiktiems nariams, klausdama, ar sutiktų būti skirti į apylinkių rinkimų komisijos pirmininkus, kas, žinoma, užtruko, nes po kandidatų sutikimo reikėjo sulaukti ir politinių partijų atstovų papildomo teikimo.

Rinkimų komisijos pirmininkas negalėjo sklandžiai vesti posėdžio. Posėdžiuose dalyvaudavo atsainiai, nesilaikydama darbo drausmės, nesigilindama į darbotvarkės klausimus, trukdydavo konstruktyviam darbui asmeniniais pokalbiais, kuriuos buvo prašoma ne kartą nutraukti. Kviečiant balsuoti vienu ar kitu klausimu, paklausta, nežinodavo, už ką balsuojama. Dirbo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmojo turo išankstinių balsavimų metu Neringos savivaldybėje, deklaruodama, kad visas dienas dirba iki 20.00 val. Gavus skambutį iš vienos politinės partijos atstovų, teko teisintis dėl V.

B. aplaidaus darbo: paaiškėjo, kad V. B. jau 20.00 val. išvykdavo autobusu iš Nidos į Smiltynę, apie tai neprasinešusi ir palikusi išankstiniuose balsavimuose dirbusius apylinkės komisijos rinkimų narius vienus, neinstruktuotus apie patalpų uždarymą, užplombavimą ir kt. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną - 2020 m. spalio 11 d. apie 10.30 val. V. B., dirbdama Apygardos rinkimų komisijos būstinėje, išsitraukė stipraus alkoholinio gėrimo butelį Ballantine, talpa 0,7 l, atsisuko, išgėrė pati ir siūlė „pasivaišinti“ kitiems Rinkimų komisijos nariams.

Rinkimų komisijos pirmininkui paprašius susipakuoti ir patraukti butelį, butelį pastatė ant Rinkimų komisijos narių susiruošto pietų stalo, bet siūlymų „vaišintis“ nebetęsė, vėliau išvis butelį patraukė. V. B. tądien kartu su dviem Rinkimų komisijos nariais išvažiavo į Neringą - iš kurjerio gautų išankstinio balsavimo vokų nugabenimui, bendros tvarkos apžiūrai. Kadangi Kopų Nr. 1 apylinkė gavo labai didelį kiekį vokų, iš anksto buvo nuspręsta, kad V. B. lieka Kopų Nr. 1 apylinkėje, Neringoje, kaip papildomas narys vokų skaičiavimui.

Kopų Nr. 1 apylinkės rinkimų komisija rinkimų balsavimo protokolus ir užplombuotus maišus atvežė 4 val. ryto. Keli Rinkimų komisijos nariai informavo Rinkimų komisijos pirmininką, kad nuo V. B. sklinda stiprus alkoholio kvapas. V. B. buvo paprašyta važiuoti namo, nors visi Rinkimų komisijos nariai liko dirbti (vieni iki 8.00 val., kiti iki 10.30 val. ryto). Kopų Nr. 1 apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė V. M. buvo blaivi ir darbą atliko gerai. 2020 m. spalio 16 d. vėlaus vakaro / nakties metu pasipylė V. B. skambučių lavina Rinkimų komisijos pirmininkui bei sekretorei.

V. B. buvo galimai neblaivi, vos rišliai rezgė sakinius. Pokalbių metu buvo plūstami ir rusiškais keiksmažodžiais išvadinti Rinkimų komisijos nariai. Pokalbis su V. B. buvo įrašytas (griežtai saugomas ir bus pateiktas tik teisėsaugos pareigūnams, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas). Teko išjungti telefoną, nes galimai neblaivios V. B. skambučiai nesiliovė, žadino šeimos narius, įbaugino tuo metu miegojusį mano mažametį vaiką. V. B. yra sunkiai suvaldomas, konfliktiškas žmogus, neatsakingas, nepareigingas, negebantis dirbti komandoje, nesiekiantis bendro teigiamo rezultato darbuotojas, savo materialius poreikius keliantis aukščiau tikslų, užduočių įgyvendinimo, galimai turintis problemų su alkoholiu.

Turime pripažinti, kad buvo padaryta klaida, nesiimant iš karto atitinkamų veiksmų dėl V. B. elgesio. Norime atkreipti Vyriausiosios rinkimų komisijos dėmesį, priimant sprendimą dėl V. B. skyrimo kitų rinkimų darbui: ji ne tik apsunkino visų Rinkimų komisijos narių darbą, jos nepavyzdingas elgesys rodo nepagarbą visai Vyriausiajai rinkimų komisijos bendruomenei bei Neringos savivaldybei.“

14. Rinkimų komisijos pirmininkas 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišku informavo visus rinkimų komisijos narius (iš viso 12 narių, įskaitant pirmininką) apie pareiškėjos keliamus darbo trikdymus rinkimų komisijoje visą politinės rinkimų kampanijos laikotarpį, taip pat ketinimą su skundu dėl šių trikdymų kreiptis į VRK. Palaikymą pirmininko pozicijai, sutinkant su jo teiginiais, išdėstytais skunde, el. paštu išreiškė 7 Rinkimų komisijos nariai (įskaitant patį pirmininką).

15. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 20 d. VRK pateiktame atsakyme nurodė: „Į atsiųstas pastabas, kurios daugeliui atvejų neatitinka realių faktų, komentarų nebus.“ Pareiškėja prie atsakymo VRK pridėjo 3 pasikreipimus į Rinkimų komisijos pirmininką (2020 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 24 d., lapkričio 5 d.), bendru laišku Rinkimų komisijos nariams išsiųstas pastabas dėl darbo apskaitos žiniaraščių pildymo teisėtumo ir tikslumo, taip pat savo atsakymą, siųstą el. paštu Rinkimų komisijos nariams, į pirmininko 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišką dėl jos veiksmų ir ketinimo su skundu kreiptis į VRK.

Pastarajame 2020 m. lapkričio 11 d. el. laiške pareiškėja nurodė: „Mane stebina apygardos narių patiklumas, „aklas tikėjimas“ apygardos pirmininko teigimu dėl p. V. B. šmeižto mūsų visų atžvilgiu. <...> Apygardos pirmininkas savo nuomonę primeta visiems apygardos nariams, teigdamas, kad apygardos nariai taip pat kėlė susirūpinimą dėl p. V. B. trukdymo konstruktyviam apygardos darbui. Tokiu būdu meluojama ir toliau. Apygardos pirmininkas savo nesugebėjimu sklandžiai organizuoti apygardos darbo kaltina V. B. dėl trukdymo konstruktyviam apygardos darbui.

Galimai taip apygardos pirmininkas įvardina mano nuomonės ir pastabų pateikimą apygardos pirmininkui? Apygardoje man buvo paskirtas trijų apylinkių (Kopų, Smėlio, Pušų) kuravimas, todėl įdėjau visas pastangas, kad rinkiminis laikotarpis praeitų sklandžiai ir apygardos pirmininkui „galva neskaudėtų“, t. y. padėjau sukomplektuoti Neringoje esančias apylinkių komisijas, surinkdama 10 (dešimt) trūkstamų komisijos narių apylinkėse, visus 8 (aštuonis) išankstinių rinkimų rytus jau 5:40 val. keltu keldavausi į Smiltynę ir 6:30 val. jau buvau pasiruošusi atidaryti rinkiminę apygardą Neringos savivaldybėje.

Visą rinkiminį laikotarpį mano darbo kabinetas savivaldybėje buvo kuruojamų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių štabas, kuriame kartu spręsdavome iškilusius rinkiminius klausimus. Rinkimų dienas aš, galimai ir kiti apygardos nariai, neturėjome laisvo laiko nuo 12 val. iki 19 val., nes reikėjo iš apygardos į mano kuruojamas apylinkes Neringoje pristatyti paštu gautus išankstinio balsavimo vokus, kuriuos pristačius, toliau tęsdavau organizacinį darbą Kopų apylinkėje. Galiu teigti, kad man surašytas valandas aš atidirbau sąžiningai ir su kaupu.

Dėl apygardos pirmininko lapkričio mėn. paskirstytų valandų - tai susigalvotas darbo krūvis, kuriuo siekiama uždengti pinigų išsimokėjimą. Apygardos pirmininko vieną iš teiginių, kad 640,42 Eur gali būti reikalingi mokesčių audito atlikimui girdėjo ir šalia manęs esantis kitas apygardos narys. Apygardos pirmininkas teigia, kad < ... > „Nusprendžiau visą skirtą premijos sumą 1121,47 Eur. grąžinti atgal į VRK < ... > Pagal informaciją, pateiktą VRK svetainėje, minėta pinigų suma yra tik asignavimų plane ir nėra dar skirta, nes VRK nėra priėmusi sprendimo dėl premijavimo.

Kaip apygardos pirmininkas gali grąžinti pinigus, kurie net nėra gauti? Ir vėl meluojama, siekiant norimai ir kryptingai nuteikti apygardos narius. Akivaizdu, kad apygardos pirmininkui trūksta teisinių žinių, jeigu jis drįsta gąsdinti apygardos narę advokatais ir ikiteisminiu tyrimu.“

16. VRK 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. Sp-304, kuriuo, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 20 straipsnio 3 dalimi, nusprendė: pripažinti, kad pareiškėja, į apygardos rinkimų komisiją pasiūlyta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus, nesilaikė Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų; atleisti pareiškėją iš Rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad VRK neturėjo teisinio pagrindo atleisti ją iš pareigų, nes jos galiojimai pasibaigė, kai ji atliko visus jai pavestus darbus. Teismas apžvelgė Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad VRK 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. Sp-320 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių įgaliojimų nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad paskutinė Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų įgaliojimų diena – 2020 m. gruodžio 11 d. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2020 m. gruodžio 2 d.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja apie VRK gautą Rinkimų komisijos pirmininko raštą ir jame nurodytą jos elgesį, dirbant Rinkimų komisijos nare, buvo informuota 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. el. laišku, su prašymu iki 2020 m. lapkričio 20 d. 10 val. pateikti paaiškinimus. 2020 m. lapkričio 20 d. 12.26 val. el. laišku pareiškėjai priminta, jog laukiama jos pozicijos į rašte išsakytus teiginius, kadangi ji iki nurodyto termino nepateikė savo pozicijos. 2020 m. lapkričio 20 d. 13.20 val. el. laiške VRK pareiškėja nurodė: „Gerb. Aiste, į Jūsų el. laiške atsiųstas pastabas, kurios daugeliui atveju neatitinka realių faktų, komentarų nebus“. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. 12.58 val. el. laišku buvo informuota apie 2020 m. gruodžio 2 d. 13 val. įvyksiantį VRK posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas pagal minėtą Rinkimų komisijos pirmininko raštą, bei galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu, kartu jai persiųstas siūlomas Sprendimo projektas. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 2 d. 12.12 val. el. laiške pateikė savo paaiškinimus, kurie buvo pagarsinti VRK posėdyje. VRK posėdis buvo transliuojamas viešai VRK interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Youtube“. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo suteiktos visos galimybės išdėstyti savo argumentus bei dalyvauti VRK posėdyje (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu). Atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento, patvirtinto VRK 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 (toliau – ir Reglamentas). Komisijos posėdis buvo viešas, tiesiogiai transliuotas internetu, apie jį buvo paskelbta atsakovo skelbimų lentoje bei interneto svetainėje, VRK nariams el. paštu pranešta asmeniškai ne vėliau nei likus 24 val. iki posėdžio pradžios. Buvo parengtas VRK posėdžio darbotvarkės projektas, pasiūlyti klausimai į darbotvarkės projektą įtraukti ne vėliau nei 24 val. iki posėdžio pradžios, pateikta klausimo svarstymui reikalinga medžiaga ir sprendimo projektas, buvo patvirtinta posėdžio darbotvarkė. Darbotvarkėje buvo nurodyta kiekvieno svarstomo klausimo pavadinimas bei pranešėjas. Klausimui dėl pareiškėjos spręsti buvo pateiktas sprendimo projektas bei medžiaga, pagal kurią buvo parengtas sprendimo projektas, likus ne mažiau nei 24 val. iki posėdžio pradžios įkelti į elektroninę dokumentų valdymo sistemą bei išsiųsti VRK nariams el. paštu.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nesutiko su teiginiais, jog ji vartojo alkoholį Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.), tačiau pripažino, jog ji tą dieną nupirko ir atsinešė alkoholinio gėrimo butelį į Rinkimų komisiją, tvirtino tai padariusi pirmininko prašymu ir butelį perdavusi jam. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreipimąsi su skundu į VRK dėl Seimo rinkimų dieną darbą trikdančių pareiškėjos veiksmų, įskaitant alkoholinio gėrimo butelio atsinešimą ir atidarymą Rinkimų komisijos darbo metu, patvirtino daugiau nei pusė šios rinkimų komisijos narių. VRK 2020 m. gruodžio 12 d. posėdyje vertino su alkoholio vartojimu susijusias aplinkybes, iškeltas klausimas, kodėl nebuvo kviesta policija, kai buvo atsineštas alkoholis, kodėl pareiškėja nenušalinta nuo darbo. Rinkimų komisijos pirmininkas paaiškinime nurodė, kad: „Rinkimų komisijos pirmininkui paprašius susipakuoti ir patraukti butelį, butelį pastatė ant Rinkimų komisijos narių susiruošto pietų stalo, bet siūlymų „vaišintis“ nebetęsė, vėliau išvis butelį patraukė. V. B. tądien kartu su dviem Rinkimų komisijos nariais išvažiavo į Neringą – iš kurjerio gautų išankstinio balsavimo vokų nugabenimui, bendros tvarkos apžiūrai. Kadangi Kopų Nr. 1 apylinkė gavo labai didelį kiekį vokų, iš anksto buvo nuspręsta, kad V. B. lieka Kopų Nr. 1 apylinkėje, Neringoje kaip papildomas narys vokų skaičiavimui“.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi Rinkimų komisijos pirmininko pateikta informacija dėl pareiškėjos aplaidaus, neatsakingo požiūrio į darbą minėtoje rinkimų komisijoje, kurią el. laiškais patvirtino 7 komisijos nariai, kurie buvo deleguoti skirtingų partijų ir institucijų atstovų. Pareiškėjos elgesys buvo nederamas, neatitiko Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi ji, pasirašiusi rinkimų komisijos nario pasižadėjimą, įsipareigojo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laikotarpį (Seimo rinkimų įstatymo 19 str. 3 d.). Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjos skundas yra atmestinas; atitinkamai, netenkintinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėja V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjos nuomone, teismas neištyrė daugelio bylai svarbių aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neįvertino, bylos aplinkybes nustatė neteisingai, neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus (paneigiančius teiginius apie pareiškėjos skambinėjimą Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretorei ne darbo metu, dažną nedalyvavimą Rinkimų komisijos posėdžiuose; Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus parengtos charakteristikos), pažeisdamas proceso teisės normas priėmė naujus įrodymus apie Rinkimų komisijos posėdžius. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės tik perrašė pareiškėjos, atsakovo ir Rinkimų komisijos pirmininko teiginius. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas – Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 dalies, 20 straipsnio 2, 3 dalies, 24 straipsnio 1, 2 dalies, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei Rinkimų komisijos nario veiklos rekomendacijų nuostatas.

23. Pareiškėja pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, jog neaišku, kurią pasižadėjimo nuostatą ji pažeidė; ji nepažeidė jokių nuostatų; nebuvo pagrindo atleisti ją iš pareigų, nes paskutinė jos darbo Rinkimų komisijoje diena buvo 2020 m. spalio 27 d. (buvo galima tik nutraukti įgaliojimus pasibaigus rinkimams), o pareiškėją delegavusi Neringos savivaldybės administracija neteikė siūlymo atleisti ją iš apygardos rinkimų komisijos narės pareigų; pareiškėjai nesudarytos galimybės per protingą terminą išdėstyti savo paaiškinimus bei dalyvauti VRK posėdyje. Pareiškėja papildomai pažymi, kad ji buvo suklaidinta dėl procedūros esmės ir iki pranešimo apie VRK posėdį nė nežinojo apie vykstančią oficialią skundo nagrinėjimo procedūrą. VRK neteikė užklausų, prašymų pateikti papildomą informaciją ar kt. susijusiems ar kompetentingiems atitinkamais klausimais asmenims ir institucijoms, apsiribojo tik pačiu skundu ir keliais Rinkimų komisijos narių el. laiškais. Teismas niekaip nepagrindė savo išvados, kad apie įvyksiantį VRK posėdį buvo paskelbta jos interneto svetainėje; toks pranešimas nebuvo paskelbtas. Teismo pozicija, kad nebuvo pažeistos Reglamento nuostatos, nes VRK nariai apie posėdį buvo asmeniškai informuoti el. paštu ne vėliau nei likus 24 val. iki posėdžio pradžios, pagrįsta netinkamu Reglamento nuostatų aiškinimu, kadangi Reglamentas neįtvirtina, jog ir asmeniui, dėl kurio pateiktas nagrinėjamas skundas, gali būti pranešta ne vėliau nei likus 24 val. iki posėdžio pradžios.

24. Pareiškėja nepritaria teismo išvadoms dėl teiginių apie alkoholio vartojimą Seimo rinkimų dieną, tvirtina, kad teismas neištyrė pateiktų rašytinių įrodymų šiuo aspektu. Pateiktuose Rinkimų komisijos narių el. laiškuose nėra užuominų apie pritarimą teiginiams dėl alkoholio vartojimo ar kitokių trikdančių pareiškėjos veiksmų; el. laiškuose iš esmės palaikoma tik pozicija dėl pareiškėjos teikiamų skundų, pretenzijų dėl darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žymėjimo klausimų. Teismas neatsižvelgė į pateiktus Kopų, Pušų ir Smėlio rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų ir narių (iš viso 17 asmenų) rašytinius paaiškinimus, jog pareiškėja visą Seimo rinkimų dieną dirbo, buvo blaivi, nevartojo alkoholio. Rinkimų komisijos pirmininko skunde taip pat nenurodyta, jog pareiškėja vartojo alkoholį ar atsineštą alkoholinio gėrimo butelį išsivežė su savimi. Pareiškėjos blaivumas nebuvo patikrintas alkotesteriu, ji nebuvo nušalinta nuo darbo ar pan., o pretenzijos dėl neva pareiškėjos neblaivumo pareikštos tik jai užbaigus savo, kaip Rinkimų komisijos narės, pareigas.

25. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą, taip pat kaip liudytoją apklausti M. Z..

26. Atsakovas palaiko anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai teigia, kad tai, kaip pareiškėja atlieka savo pareigas Neringos savivaldybės administracijoje, nepatvirtina, jog ji tinkamai atliko savo pareigas ir Rinkimų komisijoje, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus parengtą charakteristiką, atmestini.

27. Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pridėti prie bylos papildomus dokumentus: 2020 m. spalio mėn. tabelį, el. susirašinėjimus ir Rinkimų komisijos 2020 m. spalio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 22-09. Pareiškėja teigia, kad tik baigus bylos nagrinėjimą atsakovas pateikė papildomus įrodymus – Rinkimų komisijos posėdžių protokolus, todėl ji neturėjo galimybės su jais susipažinti bei pateikti paaiškinimus. Pareiškėja paaiškina, jog ji nedalyvavo 2020 m. liepos 20 d. posėdyje, nes nebuvo informuota apie šį posėdį, atostogavo ir dar nebuvo davusi pasižadėjimo. Pareiškėja nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje, nes nespėjo į jį atvykti dėl didelių eilių į keltą (sekretorė el. paštu informuota apie tikėtiną jos vėlavimą). Pareiškėja dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir rugsėjo 4 d. posėdžiuose. Pareiškėja nedalyvavo 2020 m. rugsėjo 11 d. posėdyje, nes nebuvo gavusi pranešimo. Pareiškėja dalyvavo 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje (informacija protokole Nr. 22-06 netiksli; jos dalyvavimą patvirtina el. susirašinėjimas su Rinkimų komisijos pirmininku). Pareiškėja nedalyvavo 2020 m. spalio 2 d. posėdyje, nes tą dieną buvo išankstinio balsavimo patalpų ruošime. 2020 m. spalio 9 d. posėdžio protokole Nr. 22-08 nurodyta, jog 2020 m. spalio 4 d. (sekmadienį) įvyko posėdis, tačiau tą dieną nė vienam iš Rinkimų komisijos narių nepažymėtos darbo valandos, todėl manytina, kad iš tiesų posėdis nevyko. Tokia pati situacija susiklostė ir dėl 2020 m. spalio 26 d. posėdžio, t. y. šis posėdis neįvyko, nepaisant surašyto posėdžio protokolo. Rinkimų nariai buvo susirinkę 2020 m. spalio 27 d., rinkimų dokumentams pasirašyti, tam apskaitoje pažymėta 1 darbo valanda. Be to, 2020 m. spalio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 22-09 patvirtina, jog rinkimų apylinkių komisijų pirmininko ir narių įgaliojimus nutarta nutraukti 2020 m. spalio 27 d., taigi, priimant Sprendimą, pareiškėjos įgaliojimai jau buvo nutrūkę ir ji nebegalėjo būti atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Byloje ginčas vyksta dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“, kuriuo, vadovaujantis LR Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 20 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta: pripažinti, kad V. B., į apygardos rinkimų komisiją pasiūlyta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus, nesilaikė Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų; atleisti pareiškėją iš Rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

31. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

32. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos. Pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia, todėl vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu atsakovo sprendimu pareiškėja atleista iš Rinkimų komisijos nario pareigų, neduoda pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytai bylų dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, kategorijai.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.

36. Remdamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 bei joje pateiktu teisės aiškinimu ir sprendžia, kad procesinės teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė