74cedb1f-9612-41bb-9054-e670c3907953 · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“, G.

R. ir O. R. dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo, žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ERP“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 936 455,80 Eur dydžio žalos, kilusios dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovės teigimu, praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimÄ sudaro atsakovės UAB „InnoForce“ per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. gautas grynasis pelnas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas G. R. nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2012 m. vasario 9 d. buvo UAB „ERP“ verslo vystymo direktorius, todėl buvo supažindintas su bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ sudarančių duomenų sÄ raÅ¡u, o darbo sutartyje pasirašė nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos neatskleidimo.

Atsakovė O. R. nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. sausio 11 d. bendrovėje ėjo pardavimų direktorės pareigas, taip pat buvo supažindinta su konfidencialios informacijos duomenų sÄ raÅ¡u, darbo sutartyje pasirašė nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos neatskleidimo, įsipareigojo iÅ¡laikyti visiÅ¡kÄ bendrovės konfidencialios informacijos slaptumÄ . Atsakovė UAB „InnoForce“ buvo įsteigta 2011 m. spalio 17 d. ir jos pagrindinė veikla, kaip ir ieÅ¡kovės, buvo IT paslaugų ir modernių integruotų sprendimų valstybinėms bei privataus sektoriaus organizacijoms teikimas.

3. IeÅ¡kovės teigimu, BUAB „ERP“ bankroto byloje teismų nutartimis buvo nustatyta, kad atsakovai G. R. ir O. R. atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ir (ar) neteisėtai pasinaudojo ieÅ¡kovės komercine (gamybine) paslaptimi, tai yra konstatuota, jog perėję dirbti pas atsakovę UAB „InnoForce“, atsakovai G. R. ir O. R. pasinaudojo dirbant UAB „ERP“ sukaupta patirtimi, įgytomis žiniomis, reputacija ir pažintimis bei sudarė konkurencijÄ informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje, jog pateikdami teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo jie siekė ne tik sudaryti ieÅ¡kovei konkurencijÄ tų pačių paslaugų teikimo srityje, bet ir paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ rinkos.

IeÅ¡kovės bankroto byloje taip pat pažymėta, kad neturėtų bÅ«ti apeliuojama vien tik į viešųjų pirkimų sutarčių sudarymÄ , nes ieÅ¡kovė teikė specialias paslaugas ir buvo lyderė savo veikimo rinkoje, o iÅ¡skaidžius bendrovės veiklÄ tapo akivaizdu, jog su valstybinėmis įmonėmis ieÅ¡kovės sudarytos sutartys turėjo bÅ«ti tęsiamos, todėl į rinkÄ Ä¯siliejus atsakovei UAB „InnoForce“, Å¡i lengvai perėmė ieÅ¡kovės neįvykdytus įsipareigojimus.

4. Atsakovai UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. su ieškiniu nesutiko, prašydami jį atmesti.

5. Atsakovė UAB „InnoForce“ nurodė, kad negali bÅ«ti kaltinama ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atskleidimu bei nesÄ Å¾ininga konkurencija ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes jokios konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių atsakovė UAB „InnoForce“ nežinojo ir neatskleidė, taip pat nebuvo ieÅ¡kovės konkurentė, nes skyrėsi ieÅ¡kovės ir atsakovės veiklos laikotarpiai (UAB „InnoForce“ buvo įsteigta, kai UAB „ERP“ jau buvo nemoki ir nebevykdė veiklos).

6. Atsakovas G. R. pabrėžė, kad nebuvo patvirtintas UAB „ERP“ konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as, ieÅ¡kovė nepateikė tai pagrindžiančio įrodymo, o atsakovo darbo sutartyje tik deklaratyviai buvo nurodytos konfidencialios informacijos gairės. G. R. teigimu, vien tik faktas, kad jis įsidarbino UAB „InnoForce“, nereiÅ¡kia, jog buvo atskleista kokia nors ieÅ¡kovės konfidenciali informacija. Atsakovas G. R. taip pat pažymėjo, kad neviliojo jokių ieÅ¡kovės darbuotojų pereiti dirbti į UAB „InnoForce“ ir akcentavo, jog darbuotojai savo iniciatyva nutraukinėjo darbo sutartis su ieÅ¡kove dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio, patalpų veiklai neturėjimo.

7. Atsakovė O. R. nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais dėl darbuotojų viliojimo iÅ¡ UAB „ERP“. Atsakovė aiÅ¡kino, kad nei UAB „InnoForce“ prisiviliojo jÄ (O. R.), nei ji pati (O. R.), vėliau įsidarbinusi UAB „InnoForce“, neperdavė jokios informacijos, susijusios su ieÅ¡kovės darbuotojais, taip pat asmeniÅ¡kai neviliojo ieÅ¡kovės darbuotojų. Atsakovė nurodė, kad jos išėjimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę lėmė ne siekis paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ rinkos, o ieÅ¡kovės struktÅ«riniai pertvarkymai.

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei BUAB „ERP“ iÅ¡ atsakovų UAB „InnoForce“, G. R. bei O. R. solidariai 58 990,10 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimÄ pakeitė. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovų G. R. bei O. R. atžvilgiu, o ieÅ¡kinį atsakovei UAB „InnoForce“ tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ Å¡ios atsakovės 252 937,05 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , atitinkamai perskirstydamas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Atsakovai G. R. ir UAB „InnoForce“ 2019 m. liepos 18 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso byloje atnaujinimo, kuriame proceso atnaujinimo pagrindu įvardijo naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę – ikiteisminiame tyrime pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytÄ tikrÄ jį ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ tapimo nemokia momentÄ 2011 m. gruodžio 31 d. Atsakovai G. R. ir UAB „InnoForce“ akcentavo, kad priimdamas sprendimÄ byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , teismas vadovavosi kitoje civilinėje byloje Nr. B2-2135-585/2015 padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, jog BUAB „ERP“ buvo moki 2012 m. sausio 30 d. Atsakovų nuomone, Å¡i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė paneigia teismų konstatuotÄ faktÄ apie tai, G. R. ir O. R. prisidėjo prie BUAB „ERP“ privedimo prie bankroto.

11. IeÅ¡kovė BUAB „ERP“ su praÅ¡ymu atnaujinti bylos procesÄ nesutiko ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovų G. R. ir UAB „InnoForce“ praÅ¡yme nurodytos aplinkybės yra nereikÅ¡mingos, kadangi ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl to, jog buvęs bendrovės vadovas kartu su akcininkais iÅ¡Å¡vaistė bendrovės lėšas, jog G. R. su kita bendrovės akcininke užsiėmė konkuruojančia veikla ir trukdė susitarti su pagrindiniu bendrovės kreditoriumi dėl jos veiklos refinansavimo.

12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir paskyrė jÄ nagrinėti pakartotinai. Å ia nutartimi teismas, be kita ko, pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti savo argumentus ir samprotavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindu.

13. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ atsakovai UAB „InnoForce“ ir G. R. prašė priimti naujÄ teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti.

14. Atsakovė O. R. nurodė, jog neteikė praÅ¡ymo atnaujinti bylos procesÄ , kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieÅ¡kinys jos atžvilgiu buvo atmestas, tačiau palaiko proceso atnaujinimÄ inicijavusių atsakovų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

15. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė akcentavo, kad atsakovai nepagrįstai iÅ¡plečia bylos nagrinėjimo ribas, nesusieja jų su proceso atnaujinimo pagrindu, taip siekdami iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti bylÄ , kurioje jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovų nurodyta nauja bylos aplinkybė nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytoms aplinkybėms dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir ieÅ¡kovės paÅ¡alinimo iÅ¡ rinkos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu BUAB „ERP“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. atmetė bei paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimo 80 punkte pažymėta, kad teismui priėmus naujÄ sprendimÄ , ankstesni teismų sprendimai (nutartys) Å¡ioje byloje netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis teismas nustatė, kad UAB „ERP“ nemokumo atsiradimo momentu laikytina 2011 m. gruodžio 31 d.

18. Ä®vertinęs Å¡ioje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo motyvus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad bylÄ nagrinėdamas pirmÄ kartÄ teismas netyrė ir nenustatinėjo ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ nemokumo momento, apsiribodamas tik prejudicinių faktų citavimu iÅ¡ kitos civilinės bylos, kurioje BUAB „ERP“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, be kita ko, nurodęs, jog ieÅ¡kovė iki Å¡iol bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ , jei atsakovai G.

R. ir O. R. nebÅ«tų atlikę iÅ¡vardintų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, o atsakovė UAB „InnoForce“ nebÅ«tų pasinaudojusi G. R. ir O. R. neteisėtais veiksmais sudarytomis veiklos sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, Å¡ioje byloje priėmęs 2019 m. vasario 19 d. nutartį, taip pat nenustatinėjo ir netyrė ieÅ¡kovės nemokumo momento, pritardamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendime padarytoms iÅ¡vadoms, nors ir pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ motyvavo labai glaustai.

19. Teismas pažymėjo, kad visi ieÅ¡kovės nurodyti atsakovų tariamai neteisėti veiksmai buvo atlikti 2012-ais ir vėlesniais metais. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė buvo nemoki jau 2011 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad teismų iÅ¡vados negali bÅ«ti nei teisingos, nei pagrįstos, kadangi 2012 metais ir vėliau atlikti atsakovų veiksmai jau negalėjo sukelti ieÅ¡kovei nemokumo ar bÅ«ti nukreipti konkuravimui su ja. Po 2011 m. gruodžio 31 d. (nemokumo momento) ieÅ¡kovė realiai neturėjo galimybių ir nebevykdė pagrindinės veiklos, tai yra nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose ir nesudarinėjo naujų sutarčių, kas iÅ¡ esmės įrodo jos nekonkuravimÄ rinkoje.

20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant naujai paaiškėjusiai aplinkybei (BUAB „ERP“ nemokumo momentui) ir atmetus teismų klaidingai nustatytus prejudicinius faktus, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu, nes byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytus ieškinio faktinius pagrindus.

21. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kovė apskritai neįrodė, koks yra BUAB „ERP“ komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as (jis nepateiktas į bylÄ ), kad visi ieÅ¡kovės nurodyti klientai buvo ne privatÅ«s juridiniai asmenys, bet atsiradę laimėjus viešųjų pirkimų konkursus. Teismas akcentavo, kad informacija apie vieÅ¡uosius konkursus ir iÅ¡ to atsiradusius klientus yra skelbiama vieÅ¡ai, be to, UAB „InnoForce“ ir BUAB „ERP“ niekada nedalyvavo tame pačiame viešųjų pirkimų konkurse, todėl UAB „InnoForce“ nekonkuravo su ieÅ¡kove ir nesiekė paÅ¡alinti ieÅ¡kovės iÅ¡ rinkos.

22. Teismo vertinimu, naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė – ieÅ¡kovės nemokumo momentas – papildomai įrodo ir patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė po 2011 m. gruodžio 31 d. nebevykdė veiklos ir faktiÅ¡kai nekonkuravo su UAB „InnoForce“, kadangi tik UAB „ERP“ nustojus veikti, UAB „InnoForce“ pradėjo vykdyti savo veiklÄ .

23. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad BUAB „ERP“, turėdama skolų valstybinio socialinio draudimo fondui, pagal vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias įstatymų normas nebÅ«tų galėjusi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismai, nagrinėdami BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylÄ , nenustatė, ar ieÅ¡kovei buvo padaryta žala.

24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ tikslų nemokumo momentÄ , konstatuotina, kad su nemokia ir faktiÅ¡kai veiklos nevykdžiusia ieÅ¡kove atsakovė UAB „InnoForce“ nekonkuravo ir negalėjo konkuruoti, taip pat negalėjo pasinaudoti komercine paslaptimi ir padaryti žalos, o tokios konstatuotos aplinkybės Å¡ioje byloje anksčiau priimtus teismų procesinius sprendimus daro nepagrįstais ir neteisėtais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 25. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „ERP“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „InnoForce“ 252 937,05 Eur žalos atlyginimÄ . Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktÄ , kurį praÅ¡o pridėti prie bylos.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Atnaujinęs procesÄ pirmosios instancijos teismas išėjo už pakartotinio bylos nagrinėjimo ribų – teismas bylÄ nagrinėjo ne tik apimtyje to pagrindo, dėl kurio buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas (aplinkybė dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento), tačiau visoje nagrinėto ginčo apimtyje. 26.2. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė 2012 metais esÄ nevykdė veiklos, niekaip nesusijusi su ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentu. 26.3.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nei atsakovė O. R., nei atsakovas G. R. neviliojo ieÅ¡kovės darbuotojų pereiti į UAB „InnoForce“. 26.4. Teismas nustatė, kad nebuvo atskleista konfidenciali informacija apie ieÅ¡kovę, tačiau tokia aplinkybė nėra susijusi su ieÅ¡kovės nemokumo momentu. 26.5. Skundžiamame spendime teismas netinkamai taikė įmonių nemokumÄ reglamentuojančias teisės normas – teismas akivaizdžiai supainiojo „nemokumo“ ir „veiklos nutraukimo“ sÄ vokas. 26.6.

Teismas nesirėmė ginčui aktualia teismų praktika ir tokiu bÅ«du priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 26.7. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. Vien aplinkybė, kad nustatytas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas pasikeitė tik 30 dienų skirtumu, negalėjo radikaliai pakeisti faktinės situacijos.

27. Atsakovė O. R. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, nepriimti ir nepridėti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikto ekspertizės akto.

28. Atsakovės O. R. atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais: 28.1. Teismas sprendimÄ priėmė neperžengdamas bylos proceso atnaujinimo pagrindų. 28.2. IeÅ¡kovė nelogiÅ¡kai teigia, kad teismas nustatė tokias naujas aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. 28.3. Teismas priėmė sprendimÄ remdamasis teisės aktais ir suformuota teismų praktika bei įvertinęs naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę visų Å¡ios bylos aplinkybių kontekste. 28.4.

Nustačius naujÄ aplinkybę dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento, kitos aplinkybės, kurios turėjo reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, prarado savo reikÅ¡mę bei buvo paneigtos Å¡ios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. 28.5. IeÅ¡kovės nemokumo momento nustatymas sudarė galimybę teismui priimti sprendimÄ vadovaujantis ne prielaidomis, bet faktinėmis aplinkybėmis. 28.6. Piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė ekspertizės aktÄ , nes toks dokumentas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

29. Atsakovai G. R. ir UAB „InnoForce“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Atsakovų G. R. ir UAB „InnoForce“ atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais motyvais: 30.1. Teismams anksčiau priimant ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus procesinius sprendimus, jiems nebuvo žinomas ieškovės nemokumo momentas. 30.2. Ieškovė neginčija naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovė buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. 30.3. Apeliaciniame skunde minimas ieškovės nemokumo momentas – 2012 m. sausio 30 d. yra akivaizdus teismo klaidinimas, nes tai yra data, kai buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bet ne teismo nustatytas nemokumo momentas. 30.4.

Anksčiau bylÄ nagrinėję teismai vadovavosi fakto klaida, t. y. kad atsakovai G. R. ir O. R. sukėlė ieÅ¡kovei nemokumÄ po 2012 m. balandžio mėn., nenustačius tikslios nemokumo datos. 30.5. Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė lėmė bÅ«tinybę Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti ir peržiÅ«rėti priimtus teismų sprendimus pilna apimtimi. 30.6. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginiai dėl ieÅ¡kovės komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimo prieÅ¡tarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. 30.7.

IeÅ¡kovė nuo pat bylos pradžios nepateikė nei vieno įrodymo, kad 2012 metais bÅ«tų sudariusi bent vienÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. 30.8. IeÅ¡kovės naujai teikiamas įrodymas – ekspertizės aktas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ .

31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. birželio 11 d. ir 2021 m. sausio 11 d. gauti du analogiški atsakovės O. R. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimo. 2021 m. sausio 12 d. gautas atsakovės UAB „InnoForce“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 32.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių Å¡ioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujo įrodymo priėmimo 33. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė Lietuvos ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto kopijÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

35. Pirmosios instancijos teismui 2019 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto kopija nebuvo pateikta. Teikdama naujÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teisme apeliantė (ieÅ¡kovė) nenurodė priežasčių, dėl kurių Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nepagrindė, kodėl įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį, todėl su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto kopijÄ atsisakoma priimti. Dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo ribų 36. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl civilinės bylos, kurios procesas buvo atnaujintas, pakartotinio nagrinėjimo ribų.

37. Proceso atnaujinimo institutas savo prigimtimi yra iÅ¡imtinis (ekstraordinarinis) įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

38. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

39. Proceso atnaujinimo instituto ekstraordinarumÄ teisės sistemoje atspindi ir CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, jog atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. AiÅ¡kindamas CPK 370 straipsnio 4 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokia nuostata reiÅ¡kia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas – atnaujinus procesÄ teismas nagrinėja bylÄ , apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla siekiant atsakyti, ar pareiÅ¡kėjo, praÅ¡iusio atnaujinti procesÄ , konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos iÅ¡sprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, 55 punktas ir jame nurodyta praktika).

40. Å ios bylos procesas buvo atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Toje nutartyje pirmosios instancijos teismas kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ Ä¯vardijo atsakovų (pareiÅ¡kėjų dėl proceso atnaujinimo) G. R. ir UAB InnoForce“ nurodytÄ naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę apie tai, kad ieÅ¡kovė BUAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. Atnaujindamas bylos procesÄ teismas pažymėjo, kad atsakovų G. R. ir UAB InnoForce“ teigimu, tokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė gali turėti įtakos žalos dydžio nustatymui Å¡ioje byloje. Vadinasi, atnaujinus procesÄ bylos pakartotinio nagrinėjimo ribos, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, turėjo bÅ«ti apibrėžtos BUAB „ERP“ nemokumo atsiradimo momento įtakos žalos ieÅ¡kovei padarymo faktui ir žalos dydžiui patikrinimu.

41. Apskųstame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad po tapimo nemokia 2011 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė BUAB „ERP“ neturėjo galimybių ir nebevykdė pagrindinės veiklos – nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose ir nesudarinėjo naujų sutarčių, todėl nebekonkuravo rinkoje. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje 2019 m. vasario 19 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kada ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nutraukė savo veiklÄ , todėl visiÅ¡kas Å«kinės komercinės veiklos nutraukimas sietas su teismo nutarties likviduoti ieÅ¡kovę BUAB „ERP“ įsiteisėjimu (ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 15 d.).

Nesutikdamas su tokia apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, bylos procesÄ atnaujinęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės veiklos nebevykdymÄ susiejo su įmonės nemokumo atsiradimo momentu ir jos negalėjimu dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Kaip teisingai apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį apeliantė (ieÅ¡kovė) ir kaip jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje, juridinio asmens nemokumo atsiradimo momentas ir veiklos nevykdymas negali bÅ«ti sutapatinami dalykai.

Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumÄ ir veiklos nevykdymÄ gali sieti koreliacinis, bet ne priežastinis ryÅ¡ys – vien tai, kad juridinis asmuo nėra pajėgus padengti savo turimų skolinių įsipareigojimų, nesuponuoja iÅ¡vados, kad toks juridinis asmuo apskritai negali (negeba ar jam uždrausta) vykdyti komercinės Å«kinės veiklos. Nemokumo faktas savaime nelemia Å«kinės komercinės veiklos nevykdymo (nutraukimo), o ieÅ¡kovės faktinis dalyvavimas ar nebedalyvavimas tam tikruose viešųjų pirkimų konkursuose nėra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, apie kuriÄ neturėjo duomenų (apie jÄ nežinojo ir neturėjo žinoti) anksčiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėję teismai.

42. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant pagal bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, taip pat pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties turinį, ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ konkretus nemokumo momentas apskritai nebuvo nustatinėjamas nei Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusių teismų, nei remtasi kitoje byloje dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento nustatytu prejudiciniu faktu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje žalos ieÅ¡kovei atsiradimas sietas su kitomis nustatytomis aplinkybėmis – buvusių ieÅ¡kovės darbuotojų, užimančių vadovaujamas pareigas, kurie buvo ir ieÅ¡kovės akcininkais, perėjimu dirbti į konkuruojantį verslo subjektÄ , kur sudarytos sÄ lygos pasinaudoti dėl darbo pas ieÅ¡kovę turėta (turima) konfidencialia informacija, ieÅ¡kovės veiklos perkėlimu į konkuruojantį juridinį asmenį, kitų ieÅ¡kovės darbuotojų perėjimu dirbti į UAB „InnForce“, siekiu paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ rinkos (pareiÅ¡kimo teikimas dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, po kurio ieÅ¡kovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo).

Nei vienai iÅ¡ tokių teismo nustatytų aplinkybių atsakovų nurodytas tikslaus ieÅ¡kovės nemokumo momento nustatymas nedaro esminės įtakos (ieÅ¡kovės mokumo pabaigos ar nemokumo pradžios faktas nei paneigia, nei patvirtina įvardytų aplinkybių egzistavimÄ ). Be to, pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje yra akcentuota, jog ieÅ¡kovės kaip bankrutuojančios bendrovės statusas (taigi ir nemokumo buvimo faktas) pats savaime neeliminuoja jos galimybės konkuruoti.

Vadinasi, teismas, atnaujinęs procesÄ tuo teisiniu pagrindu, kad paaiÅ¡kėjo konkretus ieÅ¡kovės BUAB „ERP“ nemokumo pradžios momentas, negalėjo iÅ¡ naujo vertinti tų aplinkybių, kurios nesusijusios su bendrovės nemokumo momento nustatymu, kaip naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe.

43. Be to, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime vertindamas galimybes atskleisti ieÅ¡kovės komercinę paslaptį ir sukelti jai žalÄ , žalos atsiradimo negalimumÄ klaidingai siejo su BUAB „EPR“ nemokumo momentu – tai yra su tuo, kad atskleidus nemokios ir (ar) veiklos nevykdančios įmonės komercinę paslaptį žala negali atsirasti. Pabrėžtina, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes ji yra slapta (Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai, kad subjektas pats nesinaudoja ar negali naudotis savo turima slapta informacija, nereiÅ¡kia, jog Å¡i slapta informacija automatiÅ¡kai praranda vertę – tokia informacija, pavyzdžiui, gali bÅ«ti (lieka) aktyvu, kurį galima perleisti kitam subjektui. Kiti apskųstame teismo sprendime aptarti komercinių paslapčių bei jų teisinio reguliavimo aspektai nėra susiję su juridinio asmens (ieÅ¡kovės) nemokumu, todėl atnaujinus bylos procesÄ negalėjo bÅ«ti vertinami.

44. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atnaujinus Å¡ios bylos procesÄ naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės pagrindu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) jau nustatytos aplinkybės ir atsakovų praÅ¡yme atnaujinti procesÄ pateikti argumentai, kuriais remiantis siekiama paneigti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pakartotinai nagrinėjant bylÄ teismo galėjo bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinami tik ta apimtimi, kiek jie yra susiję su UAB „ERP“ nemokumo momento nustatymu. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadas, kad:

1) juridinio asmens nemokumo momento nustatymas savaime nelemia tokio asmens veiklos nevykdymo;

2) ieškovės BUAB „EPR“ nemokumo momento nustatymas nepaneigia šioje byloje priimtų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje nustatytų aplinkybių;

3) juridinio asmens nemokumas savaime nepanaikina jo komercinių paslapčių vertės. Šios bylos proceso atnaujinimo pagrindo (aplinkybės dėl ieškovės nemokumo momento) apibrėžtose ribose nepaneigus įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytų išvadų, negalėjo būti priimamas naujas sprendimas dėl ginčo esmės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o atsakovų G. R. ir UAB „InnoForce“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo atmetamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems neatlygintinos. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pakartotinai po proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ . Atmesti atsakovų G. R. bei uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas