Legislator Case Law & Legislation
74ce2ef2-ea68-43b3-9f78-acf838358efc AI generated

74ce2ef2-ea68-43b3-9f78-acf838358efc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 74ce2ef2-ea68-43b3-9f78-acf838358efc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidas ir 50 736,51 Eur palūkanas; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidas ir 33 337,05 Eur palūkanas;

Legislator headnote

AI generated

74ce2ef2-ea68-43b3-9f78-acf838358efc · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad sprendime nepakako motyvų, kad bÅ«tų galima apeliacine tvarka įvertinti, ar ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-420-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01792-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2780-467/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl statinio pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Patria Domi“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidas ir 50 736,51 Eur palūkanas;

2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidas ir 33 337,05 Eur palūkanas;

3) priteisti iš atsakovių 5 procentų procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad su Vilniaus miesto savivaldybe 1999 m. liepos 23 d. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei iki 2098 m. buvo iÅ¡nuomotas negyvenamasis statinys, esantis Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje. Sutartimi atsakovė perdavė ieÅ¡kovei nuomos teisę į ginčo statinį (pamatus) naudoti visuomeninei ir komercinei veiklai, o ieÅ¡kovė įsipareigojo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį. Sutarties esmė – atstatyti statinį ir rekonstrukcijos bÅ«du jame įrengti daugiabučius namus.

Pagal sutartį projektinė dokumentacija ir rekonstrukcijos (atstatymo) sÄ mata, atliktų darbų priėmimas turėjo bÅ«ti derinami su atsakove. Vilniaus miesto savivaldybė ieÅ¡kovei 2003 m. sausio 3 d. suteikė leidimÄ iki 2003 m. kovo 1 d. atlikti statinio rekonstrukcijos paruoÅ¡iamuosius darbus pagal pateiktÄ sÄ matÄ , investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur ir numatant, kad Å¡ios lėšos galės bÅ«ti kompensuojamos objekto privatizavimo metu. IeÅ¡kovė atliko rekonstrukcijÄ 2 objektams, kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistravo atsakovės vardu.

Statinio nuomos sutartis 2012 m. lapkričio 6 d. buvo nutraukta ir savivaldybė nepagrįstai atsisakė įskaityti ieÅ¡kovės atliktas investicijas, kurių vertė – 260 163 Eur. IeÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei sudaro 213 105,02 Eur, kadangi ji numatyta 2003 m. sausio 3 d. leidime.

3. Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, kurių vertė 176 348,18 Eur. Apie tai buvo informuota NŽT, su jais sutiko ir jais naudojasi. Todėl NŽT, 2013 m. spalio 30 d. nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti žemės sklypo nuomos sutarties metu atliktus sklypo pagerinimus ir sumokėti palūkanas.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDÄ®) Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymu Nr. XII-802 buvo pakeista įstatymo redakcija, kurios buvusi 14 straipsnio 5 dalis atitinka Å¡iuo metu galiojantį 15 straipsnio 7 punktÄ â€“ „Nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama“. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d. Tad nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ savivaldybės turtÄ , už atliktus pagerinimus nėra atlyginama.

5. Sutarties 17 punktas numatė, kad, ieÅ¡kovei pagerinus patalpų bÅ«klę, ji turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ tik tuo atveju, jei statinys bÅ«tų įtrauktas į privatizavimo programÄ ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad dėl statinio specifinio pobÅ«džio gali bÅ«ti numatytos tam tikros iÅ¡lygos priklausomai nuo galiojančio reglamentavimo. IeÅ¡kovei taip pat buvo žinoma, kad ji turi teisę į patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ tik statinio privatizavimo metu. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad statinys nebuvo privatizuotas iki 2014 m. spalio 1 d., todėl, net ir sprendžiant, kad ieÅ¡kovė gal ir turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ , jas turėtų atlyginti ne atsakovė, o potencialus pirkėjas. Be to, net ir tuo atveju, jei ginčo pastatas bÅ«tų privatizuotas, ieÅ¡kovė nepagrindė praÅ¡omos priteisti sumos.

6. Atsakovė NŽT atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu BUAB „Patria Domi“ ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar atlikti pagerinimo darbai pagerino statinį, kokia atkuriamoji statinio vertė, kaip pasikeitė statinio rinkos vertė, todėl vertino ieÅ¡kinio dalį dėl 213 105,02 Eur pagerinimo iÅ¡laidų ir 50 736,51 Eur palÅ«kanų priteisimo, kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 176 348,18 Eur už sklypo pagerinimÄ ir 33 337,05 Eur palÅ«kanas, teismas taip pat atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti Å v. Ignoto gatvėje detaliojo plano projektavimo darbus, pati inicijavo ir įsipareigojo atlikti nurodytus veiksmus, prisiėmė rizikÄ dėl jų ir iÅ¡ to kylančių pasekmių.

8. Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad sprendime nepakako motyvų, kad bÅ«tų galima apeliacine tvarka įvertinti, ar ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai.

9. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė BUAB „Patria Domi“ nurodė, kad ji nesutinka su atsakovių pozicija, jog turi bÅ«ti paneigtas principas lex retro non agit. IeÅ¡kovė reikalavimÄ savivaldybei grindė ginčo sutartimi, atsakovės leidimu investuoti, atsakovės 2007 m. lapkričio 7 d. pritarimu dėl investicijų padarymo, prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, 2007 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, 2013 m. balandžio 26 d. VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ais.

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti už ginčo statiniui atliktus pagerinimus, nes statinys nėra privatizuotas ar privatizuojamas (parduodamas viešo aukciono būdu), o galiojantys teisės aktai draudžia savivaldybei atlyginti nuomininkui už savivaldybės turtui padarytus pagerinimus. Prašoma priteisti suma neįrodyta, todėl ir ieškovės reikalavimas atmestinas.

11. Atsakovė NŽT raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės atkartojo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo iÅ¡laidas ir 50 736,51 Eur palÅ«kanas bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (213 105,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog 2014 m. kovo 25 d. priimti VSTVNDÄ® pakeitimai panaikina ieÅ¡kovės teisę reikalauti atlyginti iki 2008 m. vasario 5 d. padarytų pagerinimų, reiÅ¡kia įstatymo galiojimÄ atgal, kas draudžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

14. IÅ¡ Å¡alių sutartinių santykių eigos, priimant papildomus susitarimus dėl ieÅ¡kovo investicijų galimo kompensavimo ir jo bÅ«dų, iÅ¡ pradžių sulygus, kad atstatymo lėšos pagal suderintÄ Å¡alių sÄ matÄ Ä¯skaitomos į nuomos mokestį (1999 m. liepos 23 d. sutarties 17 punktas), 2001 m. balandžio 19 d. sutartimi susitarus šį punktÄ pakeisti, papildant jį prieraÅ¡u „o įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ , atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, ir 2006 m. lapkričio 29 d. sutartimi papildžius buvusiÄ sutartį papildomu susitarimu (23 punktu), kad, užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkas pasiraÅ¡o papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybes vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sutartinių santykių pabaigoje galiojo 2001 m. balandžio 19 d. sutarties pakeitimu įtvirtinta sutarties 17 punkto nuostata, kad lėšos, panaudotos atstatymui pagal su nuomotoju suderintÄ sÄ matÄ , įskaitomos į nuomos mokestį, o įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ , atlyginamos nuomininkui, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

15. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl 213 105,02 Eur grindė sutartimi, kurios 17 punkte buvo nustatyta kompensavimo už atliktus pagerinimus tvarka; savivaldybės leidimu investuoti ne daugiau kaip 213 105,02 Eur; savivaldybės 2007 m. lapkričio 7 d. pritarimu dėl 83 591, 29 Eur investicijų padarymo; prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, kad faktinė ieÅ¡kovo atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 137 028,73 Eur ir kad Å¡alys buvo dėl to sutarę; 2007 m. lapkričio 7 d. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovės investicijos buvo kur kas didesnės; 2013 m. balandžio 26 d.

VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ais, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė savivaldybės naudai įregistravo pastatÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , kurio atkuriamoji vertė – 112 662,18 Eur, ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ rÅ«sio patalpÄ .

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013, buvo konstatuoti tokie faktai: remiantis Å¡alių sudarytos sutarties tekstu, savivaldybės leidimas pagerinti iÅ¡sinuomotÄ statinį ieÅ¡kovei, kaip nuomininkei, buvo duotas; ieÅ¡kovė įsipareigojo per nustatytÄ laikÄ atstatyti (rekonstruoti) statinį; savivaldybė leido investuoti lėšas į statinio atstatymÄ , o, atstačius pastatÄ , – įsiregistruoti dalį pastato savo vardu, įsipareigodama atlyginti iÅ¡laidas, panaudotas iÅ¡nuomoto statinio atstatymui, teisės aktų nustatyta tvarka, įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ . Nutartyje taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į bÅ«tinųjų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų statiniui pagerinti iÅ¡laidų atlyginimÄ byloje neginčijama.

17. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programÄ (statinys buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-1484 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497), todėl konstatavo, kad sutartyje nurodyta sÄ lyga, kad iÅ¡laidos atlyginamos įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ (sutarties 17 punktas), formaliai egzistavo.

Teismas taip pat pažymėjo, jog 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, iÅ¡nyko galimybė į privatizavimo sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktÄ objektÄ parduoti pirkėjui (privatizuoti) ir iÅ¡ tokių gautų pajamų atsiskaityti su ieÅ¡kove. Tad tokiu bÅ«du vienintelis sutarties 17 punkte nurodytas „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ atsiskaitymo su ieÅ¡kove bÅ«das yra CK 6.501 straipsnis. Dėl to, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį, kuria reikalaujama atlyginti pagerinimus CK 6.501 straipsnio nustatyta tvarka, praÅ¡ant iÅ¡ savivaldybės priteisti 213 105,02 Eur ir 50 736,51 Eur palÅ«kanas, tenkino.

Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

18. IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ NŽT 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo iÅ¡laidas ir 33 337,05 Eur palÅ«kanas teismas atmetė. Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumÄ , kadangi pati ieÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti Å v. Ignoto gatvėje detaliojo plano projektavimo darbus, inicijavo ir įsipareigojo atlikti veiksmus, tokiu bÅ«du ji prisiėmė rizikÄ dėl savo veiksmų ir iÅ¡ to kylančių pasekmių.

Žemės sklypo nuomotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebuvo sutarties Å¡alimi ir neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų, taip pat nedavė sutikimo Å¡ių darbų atlikimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 19.1. IÅ¡ sutarties 17 punkto matyti, jog esminė sÄ lyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ turto privatizavimas.

Å iai sÄ lygai esant neįgyvendintai, teisė į iÅ¡laidų atlyginimÄ neatsirado. IeÅ¡kovė visas investicijas į svetimÄ turtÄ atliko savo rizika, suvokdama, kad investicijos gali bÅ«ti negrÄ Å¾intos, jei neįvyks ginčo patalpų privatizavimas. 19.2. Teismas neanalizavo to, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä buvo tik pradinis privatizavimo procedÅ«rų etapas. Tam, kad bÅ«tų buvusios pradėtos privatizavimo procedÅ«ros, savivaldybės privatizavimo komisija turėjo priimti sprendimÄ privatizuoti, turėjo bÅ«ti parengta privatizavimo programa, nurodant privatizavimo bÅ«dÄ , kainÄ , sÄ lygas ir kt. ir apie tai paskelbta privatizuojamų objektų biuletenyje.

Taigi, privatizavimo objektų sÄ raÅ¡o sudarymas (turto įtraukimas į jį) ir privatizavimo programų sudarymas bei pritarimas joms nėra tapatÅ«s veiksmai. Teismas taip pat nenagrinėjo priežasčių, dėl ko statinys nebuvo privatizuotas. 19.3. Ginčui spręsti aktuali statinio remonto darbų atlikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – VSTPÄ®) 10 straipsnio 13 dalis, kuri numatė, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto pagerinimo padarytas iÅ¡laidas nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigydamas privatizavimo objektÄ , todėl CK nuostatų taikyti teismas neturėjo pagrindo.

Nuomininko atliktų pagerinimų iÅ¡laidų atlyginimo momentas buvo siejamas ne su iÅ¡laidų padarymu, bet su iÅ¡nuomoto turto privatizavimu, todėl jei turtas nebuvo privatizuotas, iÅ¡laidos nebÅ«davo atlyginamos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetÄ turi specialioji teisės norma. Kadangi VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad pagerinimo iÅ¡laidas atlygina potencialus pirkėjas, todėl ieÅ¡kovė negali reikalauti, kad Å¡ias iÅ¡laidas jai atlygintų savivaldybė, net jei statinys bÅ«tų privatizuotas. 19.4.

PraÅ¡oma atlyginti suma nepagrįsta. IeÅ¡kovė nepateikė patalpų vertės padidėjimÄ pagrindžiančių įrodymų, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (sÄ skaitų faktÅ«rų, sÄ matų, atliktų darbų aktų ir pan.), leidžiančių įsitikinti remonto iÅ¡laidas buvus realias bei bÅ«tinas ir kad visos investicijos buvo atliktos pagal su nuomotoju suderintÄ sÄ matÄ , kaip to reikalauja CK 6.501 straipsnis, nuomos sutarties 17 punktas.

20. IeÅ¡kovė BUAB „Patria Domi“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 20.1. Pasikeitus reglamentavimui, sutarties 17 punkto sÄ lygos, kuria ieÅ¡kovė ir apeliantė susitarė, jog lėšos panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) bus atlyginamos nuomininkui įstatymų nustatyta tvarka, bet tik įvykus sÄ lygai – įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ , buvimas tapo nebeįmanomu. Tad apeliantės pozicija, jog turtas nebuvo privatizuotas ir todėl ieÅ¡kovė neturi teisės į pagerinimų atlyginimÄ , prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, nes privatizavimas, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės, objektyviai negali įvykti. 20.2.

Kadangi draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų iÅ¡laidas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2002 m. birželio 19 d., pagal kasacinio teismo praktikÄ pagerinimų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.501 straipsnį, nes Å¡io klausimo kiti teisės aktai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019). Sutartis buvo sudaryta iki 2002 m. birželio 19 d., todėl teisėms ir pareigoms, kylančioms iÅ¡ sutarties, nėra taikomas draudimas atlyginti nuomininkams iÅ¡nuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidas. 20.3.

Teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , kuriame tinkamai pritaikė lex retro non agit principÄ , tuo tarpu apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu Å¡io principo aiÅ¡kinimu. 20.4. Ä®siteisėjusioje 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, teismas nustatė prejudicinį faktÄ , kad faktinė ieÅ¡kovės atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 137 028,73 Eur. Kartu, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė ir atsakovės 2007 m. lapkričio 7 d.

Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, kuriame nurodyta, kad apeliantė nusprendė neįskaityti 260 163 Eur ieškovės atliktų investicijų.

21. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, turi bÅ«ti vertinama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos pagrįstumas bei bÅ«tinumas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. Å¡alys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo atsakovei priklausantį 61 kv. m ploto statinį visuomeninei ir komercinei veiklai. Pagal sutarties 14, 15 punktus ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, o 17 punktu Å¡alys susitarė, jog lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintÄ sÄ matÄ Ä¯skaitomos į nuomos mokestį (16, 17 punktai). 2001 m. balandžio 19 d.

Å¡alys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ . 2006 m. lapkričio 29 d. pasiraÅ¡ytu sutarties pakeitimu Å¡alys susitarė, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkas (ieÅ¡kovė) pasiraÅ¡ys papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu.

Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 negyvenamasis pastatas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä . Dėl turto privatizavimo įtakos teisės į iÅ¡laidų, atsiradusių dėl ginčo patalpų pagerinimo, atlyginimÄ atsiradimo 24. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, esminė sÄ lyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ turto privatizavimas. Turtui nesant privatizuotam, ieÅ¡kovė minėtos teisės neįgijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo klausimu yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo atsakovės argumentu nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartyje nurodyta sÄ lyga, jog iÅ¡laidos statinio pagerinimams atlyginamos įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ (sutarties 17 punktas), formaliai egzistavo, o paskesnis ginčo statinio privatizavimo procesas nutrÅ«ko dėl su ieÅ¡kove nesusijusių priežasčių, kas lemia, jog teisę į ginčo iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovė įgijo.

25. Pirma, byloje nustatyta, jog 1999 m. liepos 23 d. Å¡alys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurios 14, 15 punktus ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti ginčo statinio rekonstrukcijos darbus, o 17 punktu Å¡alys susitarė, jog lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintÄ sÄ matÄ Ä¯skaitomos į nuomos mokestį (16, 17 punktai). Tuo tarpu 2001 m. balandžio 19 d. Å¡alys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ .

Taigi, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Å¡alys, sudarydamos ir keisdamos ginčo sutartį, 17 Å¡ios sutarties punktu susitarė, jog „lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui <...>, įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ â€œ, o ne, kaip teigia atsakovė, – privatizavus statinį.

26. Antra, bylos duomenys patvirtina, jog Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 ginčo negyvenamasis pastatas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä . Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje yra konstatavęs, kad byloje nėra ginčo, jog statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-187-464/2019). Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad bylos aplinkybių kontekste (ypatingai atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 27, 28 punktuose nagrinėjamas aplinkybes) ginčo statinio įtraukimas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä yra pakankamas iÅ¡vadai, kad statinys įtrauktas į privatizavimo programÄ ginčo sutarties 17 punkto prasme, padaryti.

27. Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo ko priklausė paskesnių veiksmų atlikimas (nuo pačių Å¡alių ar kitų asmenų), kas kliudė juos atlikti ir, atitinkamai, privatizuoti tuo metu galiojusio įstatymo nustatyta tvarka arba vėliau parduoti ginčo objektÄ aukcione, ar dėl to yra atsakinga ir pati ieÅ¡kovė, galbÅ«t netinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad tolimesnis procesas nepriklausė nuo aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kove, nebÅ«tų protinga ir sÄ Å¾ininga teigti, jog ji neturi kelti savo iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes tokia sÄ lyga gali niekuomet neatsirasti (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-187-464/2019). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei, iÅ¡tyręs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pasikeitus teisės aktų nuostatoms, ginčo sutarties 17 punkto sÄ lyga visa apimtimi tapo neįgyvendinama, t. y. tolesnis ginčo statinio privatizavimo procesas, turėjęs tęstis po Å¡io statinio įtraukimo į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , nutrÅ«ko dėl aplinkybių, nesusijusių su ieÅ¡kovės atliktais veiksmais ar iÅ¡reikÅ¡ta valia.

Todėl tai, kad ginčo statinio privatizavimo procesas nutrÅ«ko minėtoje stadijoje, nedaro neigiamos įtakos ieÅ¡kovės teisės į iÅ¡laidų, atsiradusių dėl ginčo statinio pagerinimo, atlyginimÄ atsiradimui.

28. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä buvo tik pradinis privatizavimo procedÅ«rų etapas, nenagrinėjo priežasčių, dėl ko ginčo statinys nebuvo privatizuotas. Å ie atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino, kokiame privatizavimo proceso etape Å¡is procesas nutrÅ«ko, kokiÄ reikÅ¡mę tai turi ginčo Å¡alių teisėms ir pareigoms bei kokios priežastys nulėmė, jog pastarasis procesas nebuvo baigtas.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju ginčo statinį įtraukus į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä bei tolimesniam privatizavimo procesui nutrÅ«kus dėl teisinio reguliavimo pokyčių, o ne dėl ieÅ¡kovės valios ar veiksmų, sutarties 17 punkto sÄ lyga turi bÅ«ti laikoma įvykusi, kas sukuria teisines prielaidas ieÅ¡kovei pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį reikalauti iÅ¡laidų, jos patirtų pagerinus ginčo statinį, atlyginimo.

29. Nors iÅ¡ apeliantės argumentų matyti, kad apeliantė reikalauja pripažinti, kad nuomininko patirtos pagerinimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti jo atgautos tik privatizavus statinį, pagerinimus apmokant privatizavusio asmens lėšomis, tokiai iÅ¡vadai padaryti nėra jokio pagrindo, kadangi Å¡alių ginčo sutarties 17 punktas nesieja nuomininko materialinės teisės į pagerinimų atlyginimÄ atsiradimo su privatizavimo proceso pabaiga, bet sieja su tokio proceso prasidėjimu – įraÅ¡ymu į privatizavimo programÄ .

Dėl VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalies ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies konkurencijos 30. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, nagrinėjamoje byloje taikytina VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis, o ne CK nuostatos. Kadangi VSTPĮ 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad pagerinimo išlaidas atlygina ne privatizavimo objekto valdytojas, o potencialus pirkėjas, ieškovė negali reikalauti, kad šias išlaidas jai atlygintų atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, yra aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019.

31. Nagrinėjamu atveju yra svarbÅ«s keletas aspektų, iÅ¡grynintų minėtoje kasacinio teismo nutartyje. Pirma, 2000 m. kovo 16 d. VSTPÄ® 10 straipsnio papildymo įstatymo Nr. VIII-1575 rengimo dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtu reglamentavimu buvo siekiama ne apibrėžti nuomininko materialiÄ jÄ teisę į iÅ¡laidų dėl padarytų pagerinimų valstybės ar savivaldybės turtui atlyginimÄ , bet nustatyti kitų teisės aktų pagrindu atsiradusios nuomininko materialiosios teisės specialų įgyvendinimo bÅ«dÄ (procedÅ«rines taisykles).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka VSTPÄ® tikslÄ , kadangi juo buvo siekiama nustatyti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimÄ (VSTPÄ® 2 straipsnio 1 dalis), o ne apibrėžti investicijų į iÅ¡nuomotÄ valstybės ar savivaldybės turtÄ atlikimo tvarkÄ . Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalis negali bÅ«ti teisinis pagrindas, sprendžiant dėl nuomininko teisės į atliktų pagerinimų iÅ¡laidų atlyginimÄ egzistavimo. Todėl dėl tokios teisės atsiradimo teisinio pagrindo ir jos turinio turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis CK ir kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei ar savivaldybėms priklausančio turto nuomos teisinius santykius.

32. CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita. Taigi, jau pati CK norma nurodo galimybę kituose įstatymuose ar sutartyje nustatyti kitokias nuomininko teisės į iÅ¡laidų dėl atliktų iÅ¡sinuomoto turto pagerinimų įgyvendinimo taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nuomininko teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio iÅ¡nuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , visų pirma turi bÅ«ti taikomas specialus įstatymų, nustatančių disponavimÄ savivaldybei priklausančiu turtu, reglamentavimas, o jo nesant – bendrosios CK 6.501 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019).

Šiuo atveju, ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. liepos 23 d., t. y. iki 2002 m. birželio 19 d., todėl dėl ginčo statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama, taikant ne VSTVNDĮ, o – CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kaip teisingai ir pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. CK 6.501 straipsnio 1 dalis yra vienintelis ginčo sutarties 17 punkte nurodytas pagerinimo išlaidų atlyginimo „nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka“ būdas.

Taigi, kaip jau buvo konstatuota ir Å¡ios nutarties 24-29 punktuose, ieÅ¡kovė įgijo materialiÄ jÄ teisę į pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ginčo sutarties 17 punkto ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu.

33. Antra, VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojo 2000 m. balandžio 5 d. ir su kai kuriais pakeitimais galiojo iki 2014 m. spalio 1 d. Tuo tarpu ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. liepos 23 d., t. y. iki VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojimo, tačiau 2001 m. balandžio 19 d. Å¡alys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įraÅ¡ius statinį į privatizavimo programÄ , o tai reiÅ¡kia, kad sutarties nuostata dėl pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo buvo pakeista, galiojant VSTPÄ® 10 straipsnio 13 daliai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalis, kaip minėta, neteko galios nuo 2014 m. spalio 1 d., todėl net jei ir bÅ«tų pripažinta nuomininko teisė gauti iÅ¡laidų, patirtų dėl savivaldybei priklausančio iÅ¡nuomoto turto pagerinimo, atlyginimÄ , Å¡iai normai netekus galios, nėra teisinio pagrindo taikyti specialų nuomininko teisės į iÅ¡nuomoto savivaldybės turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ , kuris buvo įtvirtintas VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019).

34. Atsižvelgdama į šį kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei į tÄ aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teisė į pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ buvo pripažinta po 2014 m. spalio 1 d., t. y. VSTPÄ® 10 straipsnio 13 daliai netekus galios, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomos nuomininko materialiosios teisės į pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo procedÅ«rinės taisyklės, įtvirtintos VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalyje. Tad tiek materialiniu, tiek procedÅ«riniu aspektu dėl ieÅ¡kovės teisės į ginčo statinio pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi bÅ«ti sprendžiama pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį bei Å¡ios nuostatos taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , kuriÄ suformavo kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019; 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019 ir kt.), o taip pat – Å¡alių sudarytÄ sutartį.

Dėl reikalaujamų priteisti ginčo statinio pagerinimo iÅ¡laidų pagrindimo 35. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, praÅ¡oma atlyginti suma nepagrįsta. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka iÅ¡ dalies bei nurodo, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį. Å ioje nuostatoje įtvirtinta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo pagal minėtÄ straipsnį, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas:

1) nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ;

2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus;

3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį;

4) įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ios nutarties 30-34 punktuose nustatyta, kad nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato kitų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių nei CK 6.501 straipsnio 1 dalis, todėl tai Å¡ioje nutarties dalyje pakartotinai nagrinėjama nebus. Ginčo sutartyje tokios taisyklės taip pat neįtvirtintos, ginčo sutarties 17 punktas nukreipia į minėtÄ CK nuostatÄ . Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja ketvirtoji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga.

36. Å alys 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1452 įtvirtino, kad nuomojamam statiniui bÅ«tina rekonstrukcija (atstatymas) (sutarties 14 punktas), o ginčo statinio vertė sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ yra 11 574,08 Eur (sutarties 19 punktas). UAB „Faulana“ 1999 m. balandžio 2 d. pažymoje apie nekilnojamojo turto vertę nustatyta, kad ginčo statinio preliminari vertė galėtų bÅ«ti 10 136,70 Eur – 11 584,80 Eur. Tuo tarpu iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ 2013 m. balandžio 4 d. iÅ¡rašų matyti, kad vietoje ginčo statinio Vilniaus miesto savivaldybės vardu buvo įregistruoti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, kurio atkuriamoji vertė yra 112 662,19 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 412 418,91 Eur, ir negyvenamoji patalpa – rÅ«sio patalpa, kurios atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertė yra 6 690,22 Eur.

Taigi Å¡ie duomenys atskleidžia, jog dėl ieÅ¡kovės veiklos ginčo statinio atžvilgiu Å¡io statinio vertė padidėjo daug kartų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuomininkas pagerino iÅ¡nuomotÄ daiktÄ , todėl egzistuoja pirmoji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga.

37. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2003 m. sausio 3 d. leidimu nuomininkams investuoti lėšas patalpoms ar pastatams pagerinti Nr. (3.8)-01-34-05 Vilniaus miesto savivaldybė davė ieÅ¡kovei leidimÄ atlikti ginčo statinio rekonstrukcijos paruoÅ¡iamuosius darbus pagal pateiktÄ sÄ matÄ , investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur. Å iame leidime taip pat nurodyta, kad nuomininkas privalo paruoÅ¡iamuosius darbus vykdyti griežtai laikydamasis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus), statybos normų ir taisyklių; paruoÅ¡iamuosius darbus vykdyti tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimÄ .

Å alių sudarytos nuomos sutarties 16 punkte nustatyta, kad visa projektinė dokumentacija bei rekonstrukcijos (atstatymo) sÄ mata, taip pat atliktų darbų priėmimas turi bÅ«ti derinamas su nuomotoju. Tad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei buvo suteiktas leidimas daryti ginčo statinio pagerinimus, t. y. egzistuoja antroji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga, tačiau Å¡is leidimas buvo sÄ lyginis.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl visų aukščiau analizuotų minėtos CK nuostatos taikymo sÄ lygų pirmosios instancijos teismas neklydo, tačiau dėl trečiosios sÄ lygos sprendė iÅ¡ dalies nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieÅ¡kovė, pagal įstatymÄ ir Å¡alių susitarimÄ , siekdama atgauti į ginčo pastato pagerinimÄ investuotas lėšas, turėjo įgyvendinti Å¡ias sÄ lygas:

1) pagerinimai turėjo bÅ«ti atliekami pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintÄ projektinę dokumentacijÄ , rekonstrukcijos (atstatymo) sÄ matÄ bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus;

2) tokie suderinti pagerinimai neturėjo virÅ¡yti 213 105,02 Eur investicijų sumos. Visos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, patirtos gerinant ginčo statinį, tačiau neatitinkančios minėtų kriterijų, nelaikytinos bÅ«tinomis CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti, ar visa ieÅ¡kovės siekiama prisiteisti suma iÅ¡ tiesų yra ginčo statinio pagerinimų iÅ¡laidos, atitinkančios aukščiau identifikuotuosius kriterijus. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o priteisė visÄ ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ , apsiribodamas galimų įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėja savo reikalavimÄ , iÅ¡vardijimu.

39. Apeliacinės instancijos vertinimu, į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kurie bÅ«tų pakankami, ieÅ¡kovės 213 105,02 Eur dydžio reikalavimui tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog jokių įrodymų, apimančių projektinę dokumentacijÄ , rekonstrukcijos sÄ matÄ , atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, sÄ skaitas-faktÅ«ras ir pan. ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė. IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti pagerinimų sumÄ Ä¯rodinėja:

1) šalių sudaryta ginčo statinio nuomos sutartimi, 2) savivaldybės leidimu investuoti ne daugiau kaip 213 105,02 Eur, 3) prejudiciniu faktu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, kad 2007 m. birželio 26 d. faktinė atliktų darbų vertė buvo 137 028,73 Eur ir šalys buvo dėl to sutarę, 4) 2007 m. lapkričio 7 d. savivaldybės administracijos protokolu, kuriame nutarta pritarti 83 591,20 Eur ieškovės investicijoms, nepritarti – 184 814,90 Eur, 5) UAB „Faulana“ pažyma ir VĮ Registrų centras išrašais, iš kurių matyti, kad ginčo statinio vertė po rekonstrukcijos išaugo.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, vienintelis įrodymas, iš kurio galima nustatyti, jog ieškovė patyrė tam tikras ginčo statinio pagerinimo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl pagerinimo darbų, atliktų pagal suderintus su atsakove statybos dokumentus, bei neviršija 213 105,02 Eur, yra minėtas prejudicinis faktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad „pirma – šalys buvo susitariusios tik dėl 473 132,80 Lt dydžio investicijų.

Antra – faktinė atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. yra 473 132,80 Lt“. Taip pat iÅ¡ nagrinėjamoje byloje priimtos nutarties matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pripažino, jog pagal Å¡alių suderintÄ sÄ matÄ Ä¯ ginčo statinį buvo investuota 473 132,80 Lt, t. y. 137 028,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje dalyje egzistuoja ir trečioji CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga. Likusi dalis ieÅ¡kovės reikalavimo yra nepagrįsta, todėl laikytina neįrodyta.

Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino visÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, kai turėjo bÅ«ti tenkinta tik jo dalis – 137 028,73 Eur.

41. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl iÅ¡vestinių reikalavimų, t. y. palÅ«kanų (tiek kompensuojamųjų, tiek procesinių) priteisimo, nėra ginčijamas nei Å¡ių palÅ«kanų priteisimo pagrindas, nei skaičiavimo tvarka, dydis. Tačiau atsižvelgusi į tai, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl pagrindinio reikalavimo yra keičiamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas modifikuoti priteistinÄ kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 50 736,51 Eur palÅ«kanų. Ä®vertinus ieÅ¡kovei priteistinų ginčo statinio pagerinimo iÅ¡laidų dydį, priteistinų kompensuojamųjų palÅ«kanų suma proporcingai mažintina iki 32 624,10 Eur. Keisti skundžiamo sprendimo dalyje dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pagrindo nėra.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimÄ skundžiamoje dalyje pakeisti ir iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovės naudai priteisti 137 028,73 Eur ginčo statinio pagerinimo iÅ¡laidas, 32 624,10 Eur palÅ«kanas bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 43. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei nurodė, kad dokumentai pagrindžiantys Å¡ias iÅ¡laidas bus pateikti vėliau. Tokių dokumentų ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Patria Domi“ iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 137 028,73 Eur statinio pagerinimo iÅ¡laidas, 32 624,10 Eur palÅ«kanas bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (169 652,83 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2017 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Aldona Tilindienė Vytautas Zelianka