2022-07-25 Nr. BB-4998-1-01-1-59813-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3733/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59813-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. O. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl D. O. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl D. O. pripažinimo nekaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį kitoje dalyje bei pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl D. O. pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, BK 163 straipsnį ir bylą nutraukti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai ir BK 163 straipsnis buvo taikomi plečiamai, neįrodžius visų nusikaltimo sudėties požymių; netinkamai taikytos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms; nebuvo pašalintos abejonės, taip pažeistas in dubio pro reo principas; darydamas išvadas apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nuogirdomis, o kaltinamojo kaltė buvo preziumuojama. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo suvaržyta jo teisė gynybą, nes dėl netinkamai dėvimos kaukės jis buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės. Nors jis gynėją telefonu informavo, kad jei jo dalyvavimas nėra reikalingas posėdis gali vykti jam nedalyvaujant, tačiau nesuteikus galimybės pasakyti paskutinio žodžio, buvo esmingai pažeista jo teisė į gynybą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuteisdamas jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skundžiamame nuosprendyje nenurodė kurie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jo kaltę grindė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, kad vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nukentėjusiosios J. A.-O. parodymai ir netiesioginiai įrodymai: nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos, garso įrašai, liudytojų bei vaikų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs kasatoriaus prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, vertindamas tik byloje esančią rašytinę medžiagą, iš esmės keisdamas pirmosios instancijos išvadas, padarytas tiesiogiai ir betarpiškai ištyrus įrodymus, esmines faktines aplinkybes pripažino teisiškai nereikšmingomis.

Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nuteisdami jį pagal BK 163 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, jo kaltę grindė nepašalintomis abejonėmis. Teismai neatskleidė BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, kaltės turinio. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau nė vienas iš apklaustųjų nepasakė, kad kasatorius siektų vaikus sužlugdyti, pažeminti ar pan. Tokių aplinkybių nėra nustatyta nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nenustatyti ir BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Teismų išvados nepagrįstos įrodymais ir nenustatyta, ar tik kasatoriaus elgesys sukėlė vaikams žalingas pasekmes. Ekspertų padarytos išvados dėl vaikų sveikatos sutrikdymo neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju, kasacinio skundo turinys patvirtina, kad ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas, pateikiant savą bylos duomenų vertinimą, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis skundas yra teikiamas antrą kartą, o jo argumentai iš esmės analogiški pirmą kartą teiktam kasaciniam skundui, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti, išdėstydama tokio sprendimo motyvus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. O. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis