74cbdb2f-0db4-42f7-91cf-62b9c2c3f79c · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-354/2012                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00025-2011-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8., 2.1.7.3., 2.1.7.4., 2.1.14,                                                                                  2.4.6.3.3., 2.4.6.3.4.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant gynėjui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui,nuteistajai S. N.,nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui D. L., jo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ pagal nuteistosios S. N. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista vieÅ¡aisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.             IÅ¡ S. N. nukentėjusiajam D.

L. priteista 245,57 Lt turtinei žalai atlyginti, 100 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Pagal BK 155 str. 1 d. S. N. iÅ¡teisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Kolegijan u s t a t ė:S. N. nuteista už tai, kad ji 2011 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, prie tvoros, skiriančios nukentėjusiojo D. L. ir jos sodybas, be jokios priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų su medine lazda vienÄ kartÄ trenkė D.

L. į galvÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ žandÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį petį, po to kelis kartus saujomis metė su žvyru, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais savo veiksmais padarydama galvos ir kairio peties sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvyje, veide, kraujosruvÄ kairio peties sÄ nario srityje, ir taip sukėlė nežymų D. L. sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji S. N. praÅ¡o panaikinti 2012 m. vasario 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d., ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jÄ iÅ¡teisinti, kaip nepadariusiÄ veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, visiÅ¡kai nepasisakė dėl BK 28 str. numatyto instituto taikymo jos atžvilgiu ir nekreipė dėmesio į tai, kad padėjimas nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyti sveikatÄ nėra laikomas nusikalstama veika.Apeliantė teigia, kad ji sudavė kitapus tvoros stovėjusiam nukentėjusiajam pagaliu į kairį petį todėl, kad pastarasis keiksnodamas užsimojo jai su rankoje turėtu metaliniu strypu. Po to, pasak nuteistosios, nukentėjusysis, keikdamasis, dar sykį puolė jÄ ir, persisvėręs per tvorÄ , atkišęs veidÄ suÅ¡uko: ,,Duok man, duok man !”, todėl ji ir sudavė nukentėjusiajam per veidÄ , tačiau per virÅ¡ugalvį nesudavė.

Apeliantė mano, kad virÅ¡ugalvį nukentėjusysis galėjo susižaloti remontuodamas automobilį. Nuteistoji pažymi, kad tokius jos parodymus patvirtino liudytojai V. N. ir R. N., tačiau teismas kažkodėl patikėjo nukentėjusiuoju. Dėl to apeliantė mano, kad teismas turėjo Å¡alinti iÅ¡ kaltinimo tariamai jos veiksmais nukentėjusiajam padarytÄ galvos (virÅ¡ugalvio) sužalojimÄ , o nukentėjusiojo peties sužalojimÄ turėjo pripažinti kaip gynybÄ nuo pavojingo kėsinimosi į jos sveikatÄ ir gyvybę, nes jei ji nebÅ«tų spėjusi suduoti jam per petį, tai nukentėjusysis bÅ«tų trenkęs jai metaliniu strypu per galvÄ ir galbÅ«t užmušęs. Taip pat apeliantė teigia, kad jos padarytÄ nukentėjusiojo veido sužalojimÄ teismas turėjo kvalifikuoti kaip padėjimÄ padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes ji sudavė nukentėjusiajam per veidÄ ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tenkindama pastarojo reikalavimÄ , prieÅ¡ingu atveju, ji nebÅ«tų trenkusi nukentėjusiajam per veidÄ . Be to, apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad teismas iÅ¡ jos nukentėjusiajam priteisė visas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nepriteisė jai iÅ¡ nukentėjusiojo pusės jos patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nors ji buvo pripažinta kalta tik dėl vieno nukentėjusiojo skunde nurodyto kaltinimo.  Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas D.

L. atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti S. N. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir priteisti jam iÅ¡ S. N. iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji S. N. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. N. pripažino kalta tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ ir teisingai kvalifikavo jos veikÄ pagal BK 140 str. 1 d.

Su tokiu apylinkės teismo sprendimu kategoriÅ¡kai nesutinka apeliantė, praÅ¡ydamas priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Savo apeliaciniame skunde, kaip ir teisiamajame posėdyje, nuteistoji S. N. deklaruoja savitÄ Ä¯vykio aplinkybių versijÄ , kuriÄ , jos manymu, teismas turėjo laikyti teisinga, nes jos parodymus patvirtino liudytojai V. N. ir R. N., tačiau pirmosios instancijos teismas, kažkodėl, rėmėsi ne jos, o nukentėjusiojo parodymais. BÅ«tent tuo apeliantė grindžia savo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d.).

Dėl tokių skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, jog iÅ¡skirtinai teismas sprendžia, laikyti ar ne byloje esančius duomenis įrodymais, ir tik teismas, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertintina įrodymus (BPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas. Apeliantė savo skunde jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nenurodė, neįvardijo jokių esminių duomenų, kurie nebÅ«tų buvę tiriami.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡analizavo tiek nuteistosios, tiek jos pozicijÄ palaikančių liudytojų V. N. (apeliantės sutuoktinis) ir R. N. (apeliantės duktė) parodymus ir rėmėsi jais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visetui. Taigi apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. taisykles ir teigti prieÅ¡ingai nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , nėra pagrindas teigti, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ar neteisingas.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas D. L. viso baudžiamojo proceso metu vienodai tvirtino, kad įvykio dienÄ nuteistoji S. N. be jokios priežasties medine lazda sudavė vienÄ kartÄ per galvÄ ir po vienÄ sykį per petį ir skruostÄ (1–2; 68–70 b. l.). Apeliantė iÅ¡ esmės neneigia sudavusi medine lazda smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau smÅ«gį nukentėjusiajam į petį siÅ«lo vertinti kaip jos veikimÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (BK 28 str.), o smÅ«gį D. L. į skruostÄ â€“ kaip padėjimÄ padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kartu nuteistoji neigia sudavusi medine lazda nukentėjusiajam į galvÄ , nors teisiamajame posėdyje nurodė, kad iÅ¡ viso sudavė nukentėjusiajam tris smÅ«gius – du į petį ir vienÄ Ä¯ skruostÄ . IÅ¡ esmės tokiÄ nuteistosios pozicijÄ palaikė teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti jos Å¡eimos nariai – sutuoktinis V. N. ir duktė R. N. (70–73 b. l.), tačiau remiantis teisme iÅ¡tirtais įrodymais atkurta įvykių eiga paneigia nuteistosios versijas tiek dėl bÅ«tinosios ginties, tiek dėl padėjimo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų yra aiÅ¡ku, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis dirbo savo gyvenamojo namo sklype, kuris nuo apeliantės sklypo yra atskirtas metaline 1,5 metro aukščio tvora. Nuteistoji teisiamajame posėdyje nurodė, kad neapsikentusi D. L. keliamo triukÅ¡mo, iÅ¡ savo teritorijos metė saujÄ Å¾vyro į D. L., kuris paėmė strypÄ ir ėjo link jos. Tada, nuteistosios aiÅ¡kinimu, ji pasiėmė pagalį ir du kartus juo sudavė nukentėjusiajam per petį, po ko nukentėjusysis numetė strypÄ , „atsuko man veidÄ ir pasakė, duok man, jis laikė iÅ¡kėlęs rankas ir puolė ant manęs...tai ar aÅ¡ lauksiu kol jis man suduos, tai aÅ¡ jam sudaviau.“.

Tokie nuteistosios paaiÅ¡kinimai sutampa su liudytojų V. N. ir R. N. parodymais, kurie teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuteistoji prie malkų pasiėmė pagalį, nuėjo prie dirbančio nukentėjusiojo D. L. ir pasakė, kad jis netriukÅ¡mautų, nukentėjusysis iÅ¡jungė elektrinį įrankį (,,bulgarkę“), nuėjo į Å¡alia esančiÄ ,,vasarinę“, iÅ¡ ten pasiėmė metalinį strypÄ ir puolė ant S. N., o tada pastaroji sudavė pagaliu nukentėjusiajam per petį, nukentėjusysis numetė strypÄ , persisvėrė per tvorÄ ir prašė, kad S. N. jam suduotų, ir ji sudavė su pagaliu nukentėjusiajam per skruostÄ .

IÅ¡ nuteistosios argumentų, iÅ¡dėstytų apeliaciniame skunde, aiÅ¡ku, kad bÅ«tent tokį jos elgesį dėl smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam į petį ji siÅ«lo laikyti gynyba nuo D. L. užpuolimo, tai yra nuo pavojingo kėsinimosi į jos gyvybę ir sveikatÄ , o smÅ«gį su pagaliu nukentėjusiajam į skruostÄ â€“ kaip padėjimÄ padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, viso baudžiamojo proceso metu apeliantė neigė sudavusi nukentėjusiajam pagaliu į galvÄ ir iÅ¡kėlė versijÄ , kad D.

L. pats susižalojo galvÄ remontuodamas automobilį. Patikėjus tokiais nuteistosios ir jos pozicijÄ palaikančių liudytojų paaiÅ¡kinimais, reiktų daryti iÅ¡vadÄ , kad S. N., suvokdama, kad D. L. norės jÄ užpulti, o po to praÅ¡ys padaryti jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nuėjo prie malkų, pasiėmė medinę lazdÄ ir priėjo prie savo teritorijoje dirbančio kaimyno (D. L.). Tada nukentėjusysis, įvertinęs situacijÄ taip, kaip tikėjosi apeliantė, iÅ¡jungė darbo įrankį ir nuėjo atsineÅ¡ti metalinį strypÄ iÅ¡ ,,vasarinės“, o atsinešęs puolė nuteistÄ jÄ , pastaroji gynėsi ir trenkė medine lazda kaimynui per petį.

Tada D. L. numetė metalinį strypÄ ir paprašė, kad R. N. dar jam suduotų su medine lazda per skruostÄ , kÄ pastaroji ir padarė, ir nuėjo. Po to, nukentėjusysis nuėjo prie automobilio, trenkė į jį galvÄ ir maždaug po keturių valandų – 2011 m. gegužės 22 d. 22 val. 05 min. (87–88 b. l.), kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl sumuÅ¡imo. Tokios iÅ¡vados prasilenktų su elementaria logika. Atkurtos įvykio aplinkybės rodo, kad konfliktÄ iÅ¡ esmės pradėjo S. N. – metė žvyrÄ Ä¯ D.

L., nes neapsikentė pastarojo naudojamo įrankio keliamo garso. Tada nuteistoji pasiėmė medinę lazdÄ ir, bÅ«dama už tvoros, savo teritorijoje, trenkė nukentėjusiajam su atsineÅ¡ta lazda du kartus, o po to trenkė dar trečiÄ kartÄ ir nuėjo. Kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje ir veide, kraujosruva kairio peties sÄ nario srityje, buvo padaryti įvykio metu tyčiniais nuteistosios veiksmais, nes tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir objektyvios kilmės įrodymai – 2011 m. gegužės 25 d. specialisto iÅ¡vada (8 b. l.), kuria D.

L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, medicininiai dokumentai (76–90 b. l.) ir liudytoju apklausto gydytojo V. B. komentarai (103–104 b. l.) apie nukentėjusiajam diagnozuotus sužalojimus ir jų lokalizacijÄ . S. N. aiÅ¡kinimas, kad D. L. pats prašė jį sumuÅ¡ti, yra nelogiÅ¡kas, o jeigu ir bÅ«tų buvęs toks praÅ¡ymas, už smurto vartojimÄ tokioje situacijoje įstatymas nenumato atleidimo nuo atsakomybės. Apeliantės versijos, kad galvÄ nukentėjusysis susižalojo pats, kaip apeliacinės instancijos teisme ji nurodė – palindęs po automobiliu, nepatvirtina jokie bylos duomenys, prieÅ¡ingai, Å¡is nuteistosios teiginys prieÅ¡tarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams bei liudytoju apklausto gydytojo V.

B. paaiÅ¡kinimui, kad pagal sužalojimo apraÅ¡ymÄ smÅ«gis į galvÄ buvo suduotas iÅ¡ virÅ¡aus. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais ir vienodais parodymais, kad S. N. tyčia medine lazda jam sudavė smÅ«gius į pakaušį, skruostÄ ir petį ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Atsakant į apeliantės argumentus dėl bÅ«tinosios ginties (BK 28 str.), kolegija pažymi, kad bÅ«tinosios ginties situacija susidaro tik tuo atveju, kai įstatymo ginamiems interesams kyla reali grėsmė dėl kito asmens pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Byloje nustatytos aplinkybės paneigia prielaidÄ , kad nuteistoji S. N., suduodama smÅ«gius nukentėjusiajam D. L. į galvÄ , į petį ir į skruostÄ , galėjo veikti bÅ«tinosios ginties situacijoje, t. y. gindamasi nuo D. L. pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad bÅ«tent nuteistoji elgėsi agresyviai – metė į nukentėjusįjį žvyrÄ , o po to priėjusi smÅ«giavo pasiimta medine lazda. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė buvo konflikto iniciatorė ir jokio kėsinimosi iÅ¡ D.

L. pusės nuteistosios atžvilgiu nebuvo. S. N. teigė, kad D. L. jÄ puolė, tačiau pati pripažino, kad nukentėjusysis buvo kitoje jų sklypus skiriančios tvoros pusėje, net nebuvo įėjęs į jos teritorijÄ , ji nebuvo sužalota, todėl nėra jokio pagrindo jos pripažinti besiginančiÄ ja nuo asmens, kurio atžvilgiu ji pati iniciavo konfliktÄ , nebent pastarojo veiksmai bÅ«tų visai neadekvatÅ«s situacijai, bet tokie veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatyti. Pati įvykio situacija, t. y. tai, kad konfliktas įvyko tarp kaimynų, kurie pažinojo vienas kitÄ , aplinkybė, kad konfliktÄ pradėjo ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ D.

L. panaudojo S. N., leidžia teigti, kad nuteistoji aiÅ¡kiai suvokė, jog jokio pavojingo kėsinimosi į jos gyvybę ar sveikatÄ nėra, todėl veikė ne tikros ar tariamos bÅ«tinosios ginties situacijoje, ir nėra pagrindo taikyti jos atžvilgiu BK 28 str. nuostatas.Byloje nustatytos nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., objektyvios aplinkybės atskleidžia ir nuteistosios subjektyviosios pusės požymius – veikimÄ tiesiogine tyčia, nes su pasiimta medine lazda smÅ«giuoti nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas įmanoma tik atliekant tikslinius tyčinius veiksmus.

Taigi kolegija dar sykį pažymi, kad S. N. nuteista pagal BK 140 str. 1 d. pagrįstai, jos veika kvalifikuota teisingai. Apeliantės teiginius, jog ji dėl D. L. sužalojimo nekalta, paneigia skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kalta S. N. tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. ir iÅ¡teisindamas dėl įžeidimo pagal BK 155 str. 1 d., iÅ¡ suformuluoto kaltinimo nepaÅ¡alino aplinkybės, kad S. N. keikė D.

L. necenzūriniais žodžiais, kuri yra aktuali tai privataus kaltinimo daliai, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis. Konkrečiu atveju, nebuvo pagrindo inkriminuoti S. N., kad ji D. L. ,,...keikė necenzūriniais žodžiais...“, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Be to, kas aptarta, apeliaciniu skundu S. N. atkreipia dėmesį į skundžiamu nuosprendžiu iš jos nukentėjusiajam priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau taip pat Å¡ių iÅ¡laidų gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Konkrečiu atveju, kolegija iÅ¡ dalies nepritaria apylinkės teismo sprendimui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiojo naudai visas jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nors pastarosios ir pagrįstos byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. L., pateikdamas skundÄ privataus kaltinimo tvarka, kaltino S. N. dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., padarymu. Skundžiamu nuosprendžiu S. N. pagal BK 155 str. 1 d. buvo iÅ¡teisinta. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pasitvirtino tik dalis nukentėjusiojo pareikÅ¡tų kaltinimų, nuo kurių apeliantei reikėjo gintis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Å iuo atveju kolegija mano, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistosios iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma, kuriÄ nukentėjusysis iÅ¡ viso sumokėjo advokatui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos procese, proporcingai (50 procentų) pasitvirtinusių kaltinimų apimčiai turi bÅ«ti sumažinta, imant domėn pačios nuteistosios S. N. iÅ¡laidas, turėtas gynėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme – 1500 Lt (60 b. l.), – ir privataus kaltintojo iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme – iÅ¡ viso 2500 Lt.

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).  Nukentėjusysis D. L. turėjo iÅ¡laidų (500 Lt) advokato pagalbai apmokėti dėl bylos proceso apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistosios apeliacinį skundÄ . Minėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 634277, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistosios (BPK 106 str. 2 d.). Nuteistosios apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamas nuosprendis priimtas padarant esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tačiau skunde neįvardijami jokie konkretÅ«s Å¡io įstatymo pažeidimai.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl minėtas deklaratyvus apeliantės teiginys dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų atmetamas kaip nepagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,n u t a r i a: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį:iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad S. N. D.

L. ,,...keikė necenzÅ«riniais žodžiais...“.             Sumažinti iÅ¡ S. N. nukentėjusiajam D. L. priteistų iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, sumÄ nuo 2500 Lt iki 500 Lt.             IÅ¡ S. N. nukentėjusiojo D. L. naudai iÅ¡ieÅ¡koti 500 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                           Boleslovas Kalainis                                                                                                                        Virginija Žindulienė