74cad6b7-3f5e-45e9-8182-93c19ff4aaa4 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48319-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; (S)                             1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 29 d.             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,nuteistajam M.

L., jo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 45 parų areÅ¡to bausmę, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 35 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė M.

L. paskirta – 70 parų areÅ¡tas, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, kartu su bausme M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti Å¡iÄ programÄ per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 22.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., 15.10 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.57 val. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 15.20 val. (2 paros) iÅ¡bÅ«tas laikas.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės M. L. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,98 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ I. L., ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į durų rankenÄ , tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai I.

L..M. L. taip pat nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,51 promilių girtumas), žodinio konflikto metu deÅ¡ine ranka suėmė už nukentėjusiosios I. L. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o bei jį stipriai spaudė, o kaire ranka laikė I. L. prispaudęs prie kaklo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o panaikinti jam skirtÄ 70 parų areÅ¡to bausmę arba ženkliai jÄ suÅ¡velninti. Dėl pirmosios veikos, t.y. 2017 m. rugsėjo 18 d., paaiÅ¡kino, kad I. L. jį su draugu Å . O. savanoriÅ¡kai įsileido į butÄ , jam su draugu konfliktuojant, nukentėjusioji be didesnio reikalo tarp jų įsikiÅ¡o. Kadangi visi buvo iÅ¡gėrę, visų judesiai buvo ne visiÅ¡kai koordinuoti, nuteistasis galėjo netyčia I.

L. paliesti ar pastumti ir ji galėjo atsitrenkti į durų rankenÄ , kas neturėjo sukelti jai fizinio skausmo ar sveikatos sutrikimų (nėra ir tai liudijančių medicininių dokumentų). Tai, kad nuteistasis galėjo nuskriausti I. L., nepaliudija ir tuo metu buvęs jo bute liudininkas Å . O.. Dėl epizodo, vykusio 2017 m. rugsėjo 26 d., paaiÅ¡kino, kad į tÄ patį butÄ I. L. jį įsileido pasiimti likusių asmeninių daiktų. Besikalbant įsižiebė žodinis konfliktas, kurio metu, norėdamas jÄ nuraminti, suėmė už rankos.

Mano, kaip tokiais veiksmais negalėjo sukelti jai didesnio fizinio skausmo, o į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė. Sutinka iÅ¡klausyti smurtinio elgesio įveikimo programos kursÄ ar kuo nors bÅ«ti naudingu visuomenei, tačiau nesutinka su paskirta areÅ¡to bausme, vertina jÄ kaip perteklinę. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas yra netenkinamas, kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo iÅ¡vados pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino M. L. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant dėl M. L. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo M. L., nukentėjusiosios I. L., liudytojų K. A., Å . O., U. P., parodymai, taip pat nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, Bendrojo pagalbos centro duomenys, tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi.

Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.Nuteistasis neigia savo kaltę dėl abiejų veikų padarymo iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad dėl jam inkriminuotų veiksmų didelio skausmo nukentėjusiajai sukelti negalėjo, ji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, sužalojimai užfiksuoti nebuvo, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir 2017 m. rugsėjo 18 d., nepatvirtino įvykio metu kartu buvęs liudytojas Å .

O.. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Nors nukentėjusioji I. L. medikų pagalbos abiem atvejais atsisakė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė, faktÄ , kad nuteistasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ patvirtina byloje apklaustų proceso dalyvių parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai.Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., raminant susikivirčijusius M. L. ir Å . O., nuteistasis liepė jai nelįsti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, puolė, grasino ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ duris.

M. L. jÄ stÅ«mė ranka į krÅ«tinę. Nukentėjusioji parodė, kad jai skaudėjo (t. 2, b.l. 2-6). IÅ¡ esmės tokios pačios pozicijos nukentėjusioji laikėsi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynių su Å . O. metu nuteistasis pradėjo jÄ stumdyti, sakydamas nelįsti, kitaip užmuÅ¡, ji krisdama atsitrenkė nugara į durų rankenÄ ir dėl tokių nuteistojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ (t. 1, b.l. 26-28). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų matyti, kad praneÅ¡dama apie 2017 m. rugsėjo 18 d.

įvykį I. L. paaiÅ¡kino, kad M. L. sukėlė konfliktÄ , kurio metu pradėjo jÄ stumdyti, pastaroji praradusi pusiausvyrÄ nugara atsitrenkė į durų rankenÄ ir dėl Å¡ių veiksmų pajautė fizinį skausmÄ (t. 1, b.l. 8-12). AnalogiÅ¡kos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2017 m. rugsėjo 19 d. PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b.l. 26-28). Kad nuteistasis stÅ«mė I. L. į sienÄ ir ji atsitrenkė, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė ir liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė K.

A., atvykusi į įvykio vietÄ 2017 m. rugsėjo 18 d. ir betarpiÅ¡kai bendravusi su nukentėjusiÄ jÄ , kuri jai bÅ«tent tokias aplinkybes ir papasakojo (t. 2, b.l. 10-14). Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 21.30 val., I. L. paaiÅ¡kino, kad M. L. konflikto metu jÄ pastÅ«mė ir ji į kažkÄ atsitrenkė (t. 1, b.l. 22-24). Liudytojo Å . O. parodymai, Å¡iuo atveju, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad nuteistasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Apklaustas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas parodė, kad aptariamu laiku buvo bute, kuriame gyvena I. L., vartojo ten alkoholinius gėrimus su M. L., tarp judviejų kilo konfliktas, M. L. jį mušė. Liudytojas gulėjo ant žemės, todėl nematė, kad nuteistasis stumtų I. L. ir jai skaudėtų, t.y. dengėsi rankomis galvÄ , todėl visos įvykių sekos nematė (t. 2, b.l. 10-14). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigė galėjęs pastumti nukentėjusiÄ jÄ , kuri, pasak apelianto, be jokio reikalo kiÅ¡osi į jo ir liudytojo Å .

O. konfliktÄ . Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad BK 140 straipsnio 1 dalis baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato ne tik už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar trumpÄ asmens susargdinimÄ , bet ir už fizinio skausmo sukėlimÄ . Nukentėjusiosios pozicija dėl to, kad M. L., pastumdamas pastarÄ jÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl ko ji nugara atsitrenkė į durų rankenÄ ir jautė fizinį skausmÄ , kaip minėta, buvo nuosekli viso proceso metu. Be to, teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl tokių aptartų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai skaudėjo.

Matyti, kad nukentėjusioji po stūmimo neišlaikė pusiausvyros, kas leidžia neabejotinai teigti, kad smūgio būta pakankamai stipraus. Tai, kad neliko žymių ant jos kūno bei kad nesikreipė į teismo medikus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nukentėjusiajai I. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad visi įvykio metu bute buvę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio ir dėl to jų judesiai nebuvo visiškai koordinuoti, nepašalina jo atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo.

Stumdamas nukentėjusiÄ jÄ , panaudojant jėgÄ , jis turėjo suvokti, kad dėl tokių jo veiksmų I. L. gali susižaloti ir dėl to jaus fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia. Apelianto įsitikinimu, fizinio skausmo nukentėjusiajai negalėjo sukelti ir jo veiksmai 2017 m. rugsėjo 26 d., kuomet, kilus žodiniam konfliktui, pastarasis suėmė I. L. už rankos. IÅ¡ pirmosios instancijos teisme nuteistojo duotų parodymų matyti, kad kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo jis pripažino, nurodydamas, kad susipykus su nukentėjusiÄ ja, truputį suspaudė jos rankÄ , o kitÄ savo rankÄ uždėjo nukentėjusiajai ant kaklo, tačiau savo veiksmus iÅ¡ esmės pateisina tuo, kad nukentėjusioji jį įžeidė, sukėlė psichologinį skausmÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai aplinkybes dėl smurto naudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis aiÅ¡kino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 123-124, 136-137; t. 2, b.l. 2-6). Nukentėjusiosios pozicija ir dėl Å¡ios veikos padarymo, kuomet jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat viso proceso metu buvo nuosekli. Tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, I. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., nuteistajam atėjus pas jÄ Ä¯ namus, pastarasis pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, sugriebė už rankos, kita ranka prirėmė jÄ prie sienos, rankÄ suėmė labai stipriai, jai pradėjo trÅ«kti oro.

M. L. laikė jÄ Å¡itaip 3-4 minutes. Buvo mėlynės, ant riešų liko žymės (t. 2, b.l. 2-6, t. 1, b.l. 86-88). Tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojos policijos pareigÅ«nės U. P. parodymai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), I. L. paaiÅ¡kino, kad M. L. konflikto metu griebė jai už deÅ¡inės rankos, suspaudė, tuomet suėmė už kaklo.

Ant nukentėjusiosios rankos vidinės pusės buvo paraudimas, kakle sužalojimo žymių nesimatė (t. 1, b.l. 110-112). 2017 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat užfiksuota, kad pastebėtas paraudimas ant I. L. deÅ¡inės rankos. PraneÅ¡ime taip pat nurodytos aplinkybės, kad M. L. stipriai sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už rankos, o vėliau sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti (t. 1, b.l. 82-83). Kad neblaivus buvęs sugyventinis puolė muÅ¡tis, nukentėjusioji nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b.l. 81).

AukÅ¡tesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų, kuomet jis stipriai suspaudė nukentėjusiosios rankÄ (ant jos liko suspaudimo žymės) bei griebė jai už kaklo (kaip nurodė pati I. L., buvo sunku kvėpuoti ir viskas tęsėsi keletÄ minučių), nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ . Tuo tarpu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad neva nukentėjusiajai negalėjo labai skaudėti, yra paremti tik jo paties samprotavimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Nuteistasis M.

L. nesutinka ir su jam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi, vertindamas jÄ kaip perteklinę. PraÅ¡o skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę arba suÅ¡velninti areÅ¡to bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybesUž BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyti vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas.              Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad įvykdyti du baigti nesunkÅ«s nusikaltimai žmogaus sveikatai, vienas jų padarytas esant tiesioginei tyčiai, kitas – netiesioginei;

į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikų padarymui), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino ir apelianto asmenybę – kad yra oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę apeliantas atliko 2015 m. sausio 20 d. (t. 1, b.l. 169-171). Taigi pakartotinai nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ . Be to, padarė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. smurtavo prieÅ¡ savo buvusiÄ sugyventinę, su kuria augina mažametį sÅ«nų.

Neigiamai nuteistÄ jį charakterizuoja ir Vilniaus apskrities VPK 3 Policijos komisariato pateikta pažyma apie įvykius, kuriuose dalyvavo M. L. (2015 m. birželio 21 d. fiksuotas smurtas prieÅ¡ sugyventinę I. L.). Tokios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už ankstesnį nusikaltimÄ skirta bausmė (laisvės apribojimas) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus vienÄ griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ .

Pirmosios instancijos teismas, net ir nustačius vienÄ apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės trukmę nustatė mažesnę nei jos vidurkis. Nuteistajam už nusikalstamas veikas skirtos bausmės buvo bendrinamos, pasirenkant nuteistajam palankų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ (sudėjimÄ iÅ¡ dalies). Dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė M.

L. teisingÄ bausmę, taip pat tinkamai taikė bausmių bendrinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi tenkinti apelianto skundÄ ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                        Virginija Liudvinavičienė                                                                  Alenas Piesliakas                                                                                                                      Nijolė Žimkienė