74ca2341-a4b7-4565-9e4e-ec40e542e1cc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-3401-931/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36656-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VÄ® Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ po tėvo S. K. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo tėvas S. K. ir motina G. K. gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ mirtį surašė testamentÄ , kuriuo turtÄ po jos mirties paliko pareiÅ¡kėjui. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 19-asis notaro biuras iÅ¡davė Paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal testamentÄ , pareiÅ¡kėjas paveldėjo po motinos mirties 233/800 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinių pastatų, kiemo statinių.

Turtas įgytas santuokoje su tėvu S. K. Tėvui ir motinai žemė priklausė pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemė pirkta tėvo S. K. ir motinos G. K. santuokoje, buvo bendroji jungtinė nuosavybė. PalikimÄ po motinos mirties pareiÅ¡kėjas priėmė visa apimtimi. Tėvas S. K. (duomenys neskelbtini) surašė testamentÄ , kurį patvirtino Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notarė T. Nonievič. Testamentu tėvas visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui.

Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – 233/800 dalys žemės sklypo. PareiÅ¡kėjui buvo žinoma, kad valdo 233/800 dalis žemės sklypo, kurį pradėjo valdyti po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Ä®registravo Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį savo vardu, manė, kad su palikimo priėmimu po motinos ir tėvo mirties visi klausimai iÅ¡spręsti, vėliau pradėjo domėtis nuosavybe ir sužinojo, kad liko mirusiojo tėvo dalis – 233/800 dalių žemės sklypo. Po tėvo S. K. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai valdydamas likusį turtÄ .

Valdo ir rÅ«pinasi nekilnojamuoju turtu, moka priklausančius mokesčius, moka draudimÄ už namÄ . Sklypas kaip atskiras vienetas nesuformuotas. Objektyviai rÅ«pinosi visu žemės sklypu, o kartu ir tėvui priklausančia dalimi. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju žodinis procesas nėra bÅ«tinas, o byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš byloje esančios pažymos apie asmens duomenis kopijos nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra S. K. sūnus (e. b. l. 39). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypo dalys, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai.

Mirus pareiÅ¡kėjo motinai G. K., pareiÅ¡kėjas paveldėjo ½ dalį minėto turto. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad S. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentÄ , kurį patvirtino Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarė T. Nonievič. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog po tėvo mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pagal palikėjo (testatoriaus) S. K. asmens kodÄ testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (e. b. l. 30).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui, t. y. pareiÅ¡kėjui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas po palikėjo S. K. mirties likusį turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ S. K. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį (e. b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje už pareiÅ¡kimÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 38 EUR, permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 37 EUR, grÄ Å¾intina pareiÅ¡kėjui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 5 dalimis, 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Tenkinti pareiÅ¡kėjo G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties, paveldėjimo.

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 37 EUR (trisdeÅ¡imt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtÄ 2019 m. gruodžio 5 d. mokėjimu Nr. 650 (mokėtojas V. K., mokėtojo asmens kodas (duomenys neskelbtini)). IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui, kad žyminio mokesčio dalį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi Å¡iuo sprendimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Agnė Stankevičienė