2025-10-15 Nr. AB-16868-3-61-3-03944-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1000-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03944-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, prašydami panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir NAR ) garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2025 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. DB-011/24 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsakovui dėl Garbės teismo Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ir advokatų profesinei bendrijai grąžino 2025 m. liepos 17 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 289 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką, nurodė, kad šioje byloje skundo dalyku yra NAR Garbės teismo Sprendimas, kuriuo nuspręsta siūlyti NAR prezidiumui taikyti nemokumo administratoriams drausmines nuobaudas. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo nustatyta, jog drausmės byla iškelta NAR prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. nutarimu „Dėl drausmės bylos iškėlimo nemokumo administratoriams UAB „Lideres“, UAB „Restrus“, Š. P., V. K., S. K., K. B., V. P., G. V. dėl Nemokumo administratorių etikos kodekso ir teisės aktų reguliuojančių nemokumo administratorių profesinę veiklą nuostatų pažeidimų“ (toliau – ir Nutarimas).

Teismas akcentavo, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14472-402/2024 pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl 2025 m. liepos 15 d. NAR prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. Nutarimo dalies panaikinimo, buvo konstatuota, jog skundžiamas NAR prezidiumo posėdžio protokolinis sprendimas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, be kita ko, buvo konstatuota, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įtvirtintomis nuostatomis, turės teisę ginčyti galutinį sprendimą, kai jį priims Garbės teismas ir patvirtins NAR prezidiumas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-639-624/2024 taip pat konstatavo, jog pagal JANĮ 151 straipsnį NAR organų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Kadangi NAR prezidiumo sprendimas iškelti drausmės bylą nemokumo administratoriui ir perduoti ją nagrinėti Garbės teismui savaime jokios įtakos asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nesukelia, teisės aktuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra numatyta, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami teismui, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikros dalyku administraciniame teisme.

Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog teismui gali būti skundžiamas galutinis sprendimas, priimamas NAR prezidiumo, šiam atsižvelgus į Garbės teismo siūlymą.

Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias JANĮ nuostatas, nurodė, kad skundo dalyku esantis NAR Garbės teismo Sprendimas, kuriuo siūloma skirti nuobaudas, yra tarpinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, o pareiškėjai turės teisę ginčyti galutinį sprendimą, kai jį priims NAR prezidiumas.

Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjai pakartoja faktines bylos aplinkybes ir teigia, kad teisės aktuose expressis verbis yra numatyta asmens teisė skųsti Garbės teismo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, neva įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad skundo dalyku gali būti galutinis sprendimas, priimamas NAR prezidiumo, atsižvelgus į Garbės teismo siūlymą, tačiau, pareiškėjų nuomone, nurodytas argumentas yra formalus ir nepagrįstas.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-639-624/2024 pasisakė dėl NAR prezidiumo sprendimo, tačiau šioje byloje skundžiamas ne prezidiumo, bet Garbės teismo Sprendimas. Be to, pareiškėjai tvirtina, jog teisės aktuose expressis verbis yra numatyta asmens teisė skųsti Garbės teismo sprendimą. Pasak pareiškėjų, teisiniame reguliavime ex lege (pagal įstatymą) įtvirtinta, kad Nemokumo administratorių organų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (JANĮ 151 str.). Taigi, įvertinę ginčui aktualias NAR įstatų nuostatas, pareiškėjai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.

Pareiškėjų vertinimu, Garbės teismo Sprendimas sukelia teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog NAR Garbės teismo Sprendimas, kuriuo siūloma skirti nuobaudas, yra tarpinis viešojo administravimo subjekto sprendimas. Remdamiesi Garbės teismo nuostatais, pareiškėjai pažymi, kad Garbės teismas sprendimu vertina asmens veikas ir pripažįsta asmenį (ne)kaltu padariusį Etikos kodekso pažeidimą bei apie tai paskelbia viešai Rūmų tinklalapyje. Taigi, pareiškėjų įsitikinimu, sprendimo priėmimas ir jo paskelbimas viešai, nurodant, kad asmuo pažeidė Etikos kodekso normas, sukelia asmeniui neigiamas pasekmes, neigiamą kolegų, visuomenės reakciją, taip pat toks sprendimas gali būti naudojamas teisme, sprendžiant klausimą skirti ar neskirti nurodytą administratorių administruoti nemokumo procesą ar nurodyto sprendimo pagrindu atstatydinti nemokumo administratorių iš nemokumo proceso.

Pareiškėjai nurodo, kad pagal JANĮ 148 straipsnio 2 dalį NAR prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas, bet neprivalo. Pasak pareiškėjų, gali susidaryti situacija, kad asmuo Garbės teismo pripažintas kaltu padarius Etikos kodekso pažeidimą, Garbės teismo sprendimas išviešintas, tačiau asmeniui prezidiumas nuobaudos neskiria. Tokiais atvejais asmuo negali ginčyti tokio sprendimo ir jame nurodytų neteisingų, klaidingų aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo. Taigi, atsisakius priimti pareiškėjų skundą yra šiurkščiai pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą bei nekaltumo prezumpcija. Be to, pareiškėjams neaišku, kaip jiems ginti garbę ir orumą, jeigu nesuteikiama teisė ginčyti viešai paskelbto, aiškiai neteisėto ir teise bei faktais negrįsto Garbės teismo Sprendimo.

Pareiškėjų įsitikinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama neaktualia teismų praktika. Pasak pareiškėjų, nurodyta teismų praktika yra suformuota bylose, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, nes nė vienoje iš cituojamų nutarčių nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl Garbės teismo spendimo apskundimo ar analogiško sprendimo, kuriame nurodoma, kad asmuo padarė teisės pažeidimą ir kuris skelbiamas viešai.

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2025 m. spalio 14 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisės įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 151 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui.

Pareiškėjai savo prašymą argumentuoja tuo, kad šiuo atveju teisės aktai expressis verbis numato, jog asmuo turi teisę skųsti Garbės teismo sprendimą. Pareiškėjų nuomone, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria sudaro prielaidą (teisę) teismui atsisakyti priimti NAR nario (asocijuoto nario) skundą dėl NAR organų sprendimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui. Pareiškėjai pažymi, kad juridinių asmenų - asociacijų organų sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skundą per 3 mėnesius paduodant bendrosios kompetencijos teismui. JANĮ 151 straipsnis nustato, jog nemokumo administratorių organų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administracinės kompetencijos teismui ir ne per 3, o per vieną mėnesį. Tokiu būdu asociacijos NAR narių teisės kreiptis į teismą yra nepagrįstai ribojamos lyginant su visų kitų asociacijų nariais, be kita ko, nepagrįstai ribojama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad skundo dalyku esantis Garbės teismo Sprendimas, kuriuo siūloma skirti nuobaudas, yra tarpinis sprendimas, kuriuo tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teisės aktuose expressis verbis yra numatyta asmens teisė skųsti Garbės teismo Sprendimą, taip pat tvirtina, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjų vertinimu, Garbės teismo Sprendimas sukelia teisines pasekmes, mano, kad atsisakant priimti jų skundą yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucijos garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą bei nekaltumo prezumpcija. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatribojo Garbės teismo ir prezidiumo kompetencijos, o skundžiama nutartis grindžiama neaktualia teismų praktika.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Pažymėtina, kad JANĮ 145 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, jog NAR prezidiumas, be kita ko, priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams. Pagal JANĮ 147 straipsnio 4 dalį, Garbės teismas už šio įstatymo 148 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus turi teisę siūlyti NAR prezidiumui skirti šio įstatymo 148 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuobaudas. JANĮ 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad NAR prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas, kai nemokumo administratorius nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso (1 p.); kai nemokumo administratorius nekelia profesinės kvalifikacijos (2 p.); nemokumo administratorius juridinis asmuo nesilaiko reikalavimo dėl darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo ir jos laikymosi užtikrinimo (3 p.). NAR prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, be kita ko, nemokumo administratoriui gali skirti pašalinimą iš NAR narių ar asocijuotų narių (JANĮ 148 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal JANĮ 148 straipsnio 3 dalį, sprendimą skirti nuobaudą priima NAR prezidiumas, atsižvelgdamas į Garbės teismo siūlymą. NAR organų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (JANĮ 151 str.).

Bylos duomenimis, NAR prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. Nutarimu nemokumo administratoriams UAB „Lideres“, UAB „Restrus“, Š. P., V. K., S. K., K. B., V. P., G. V. buvo iškelta drausmės byla dėl galimų Etikos kodekso 8.3 – 8.4 punktų (profesionalumo principas), 9.1 punkto (teisingumo principas), 11.3 punkto, 12.1 punkto (bendradarbiavimo principas), 13.3.4 punkto, 14 punkto (sąžiningumo principas), 19 punkto (nepriklausomumo principas) pažeidimų. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą pagal NAR prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. Nutarimą, vadovaudamasis JANĮ 137 ir 147 straipsniu, Etikos kodekso 33 punktu, Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 48 punktu, 2025 m. birželio 20 d. Sprendimu nusprendė siūlyti NAR prezidiumui taikyti nemokumo administratoriams tokias drausmines nuobaudas: UAB „Lideres“ – pašalinimą iš NAR asocijuotų narių, o K. B. – pašalinimą iš NAR narių.

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-16282-1244/2025 pagal pareiškėjų K. B. ir UAB „Lideres“ skundą atsakovui NAR dėl 2025 m. liepos 24 d. NAR prezidiumo protokolinio nutarimo atitinkamų dalių panaikinimo, t. y. pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2025 m. liepos 24 d. NAR prezidiumo protokolinį nutarimą skirti nemokumo administratoriui UAB „Lideres“ drausminę nuobaudą – pašalinimą iš NAR narių; 2) panaikinti 2025 m. liepos 24 d. NAR prezidiumo protokolinį nutarimą skirti nemokumo administratoriui K. B. drausminę nuobaudą – pašalinimą iš NAR narių. Bylos duomenimis, 2025 m. liepos 24 d. NAR prezidiumo posėdžio darbotvarkės 1 punktu buvo numatyta svarstyti klausimą dėl Garbės teismo Sprendimo įgyvendinimo ir nuobaudų skyrimo. Taigi, 2025 m. liepos 24 d. vykusiame NAR prezidiumo posėdyje nutarta patvirtinti Garbės teismo Sprendimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė, o 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, be kita ko, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 4 d. 10.30 val. vaizdo konferencijos būdu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, skundžiamo Sprendimo turinį ir įtvirtintą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundo į teismą dalyku esantis 2025 m. birželio 20 d. NAR Garbės teismo Sprendimas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Garbės teismas tik pasiūlė NAR prezidiumui taikyti nemokumo administratoriams atitinkamas drausmines nuobaudas, taigi, Sprendimas pareiškėjų atžvilgiu nėra galutinis sprendimas, pats savaime sukeliantis jiems tiesiogines teisines pasekmes, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Akcentuotina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-287-463/2024).

Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai turės teisę ginčyti galutinį sprendimą, kai jį priims NAR prezidiumas. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog yra priimtas galutinis NAR prezidiumo 2025 m. liepos 24 d. protokolinis nutarimas skirti nemokumo administratoriams atitinkamas nuobaudas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo vyksta ginčas teisme (Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-16282-1244/2025), taigi, nagrinėjant šį ginčą, bus vertinami ir tarpiniai NAR prezidiumo 2025 m. liepos 24 d. protokolinio nutarimo priėmimui aktualūs administraciniai aktai, tarp jų ir NAR Garbės teismo Sprendimas.

Nors pareiškėjai teigia, jog asmens teisę ginčyti Garbės teismo Sprendimą nustato speciali norma, t. y. NAR įstatų 13 punktas, Garbės teismo nuostatų 59, 60 ir 62 punktai, teisėjų kolegija pažymi, kad NAR įstatai ir Garbės teismo nuostatai yra žemesnės teisinės galios aktai nei ABTĮ. Kadangi įstatymų leidėjas eksplicitiškai nustatė, jog ginčai dėl NAR sprendimų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (JANĮ 151 str.), šios teisenos (teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo) taisyklės yra aktualios ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės galios teisės aktai negali pakeisti ar paneigti ABTĮ aiškiai nustatytos specialios tvarkos, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei pats teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

Įvertinus pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ar jose įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjų prašymas netenkinamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjų atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis