74c664a8-e906-4a88-9410-e618f121e9f4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-478/2023

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Ernesto RimÅ¡elio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

2. V. B. nuteistas už tai, kad:

2.1. Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ stambiu mastu, 1998 m. sausio mėnesį susitarė užpulti R. M., įsibraunant į jo gyvenamÄ sias patalpas, ir 1998 m. sausio 17 d. apie 13.00 val. plėšimo bÅ«du užvaldė R. M. 23 100 Lt bendros vertės turtÄ bei pasikėsino užvaldyti R. M. turtÄ stambiu mastu – bendros vidutinės 5 087 585 Lt vertės.

2.2. Veikdamas kartu su I. K., A. D., V. P. grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. gegužės mėn. susitarė įsibrauti į G. D. gyvenamÄ sias patalpas ir slapta pagrobti jo turtÄ stambiu mastu, po to 1998 m. gegužės 16 d. vakare įsibrovus į G. D. gyvenamÄ sias patalpas, slapta, pakartotinai, pagrobė svetimÄ â€“ G. D. turtÄ stambiu mastu – bendros 266 220 Lt vertės.

2.3. Veikdamas kartu su I. K., A. D., padedant V. P., veikdami dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. birželio mėn. susitarė tyčia nužudyti R. M. ir pakartotinai užvaldyti jo turtÄ stambiu mastu, po to 1998 m. birželio 30 d. įsibrovė į R. M. gyvenamÄ sias patalpas ir pakartotinai užvaldė jo turtÄ stambiu mastu – bendros 5 064 485 Lt vertės bei 1998 m. liepos 1 d. tyčia nužudė R. M. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

2.4. Siekdamas sudaryti apgaulingÄ regimybę apie tariamai savarankiÅ¡kÄ R. M. iÅ¡vykimÄ ir taip siekdamas nuslėpti tyčinį jo nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, 1998 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. laikotarpiu iÅ¡ R. M. gyvenamosios vietos pagrobė R. M. asmens dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ .

2.5. Siekdamas sunaikinti daiktinius padaryto nusikaltimo – R. M. tyčinio nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – įrodymus, 1998 m. liepos 1 d. – liepos 3 d., 1999 m. sausio 5 d. – kovo 18 d. laikotarpiu, tyčia sunaikino ir sužalojo svetimÄ â€“ R. M. turtÄ â€“ nenustatytose vietose sulaužė, iÅ¡metė vertybes, turinčias didelę istorinę-kultÅ«rinę reikÅ¡mę, Å¡iais veiksmais padarydamas didelę turtinę 61 750 Lt žalÄ .

2.6. BÅ«damas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-025-98 Kauno apygardos teismo 1999 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu, 1999 m. balandžio 16 d. apie 19.40 – 20.00 val., vežant į areÅ¡tinę-daboklę, atsidarė užrakintų automobilio durelių langÄ ir pabėgo iÅ¡ sulaikymo vietos.

3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės, paskirtos už nurodytas perkvalifikuotas veikas, ir bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo bÅ«du bei V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

4. Nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. kovo 18 d.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gegužės 5 d. teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, konstatuodamas, jog nors Å¡iuo metu ir yra stebimi teigiami nuteistojo V. B. elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiai, tačiau Å¡ios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu, formalias pastangas atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ , dar nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padėtis jau gali bÅ«ti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistojo V. B. gynėja advokatė D. ViÅ¡inskienė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimÄ ir nuteistajam V. B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

7.1. Nuteistasis deda visas įmanomas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuo pirminio jo nusikalstamo elgesio vertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. vasario 9 d., iki paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 2 d., nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 15 balų ir iÅ¡ vidutinės tapo maža su tendencija mažėti toliau. Pažymima, kad Å¡iuo metu V. B. vertybės yra kardinaliai pasikeitusios, taip pat nuteistasis deda kryptingas pastangas atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, pripažįsta savo nusikalstamÄ veikÄ , gailisi. Tačiau teismas į Å¡ias nuteistojo pastangas ir padarytÄ iÅ¡skirtinai teigiamÄ pažangÄ per paskutinius penkerius metus neatsižvelgė, todėl nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo V. B. elgesio korekcija nėra stabili bei ilgalaikė, elgesio korekcija teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgÄ laikÄ , juo labiau, kai teismas nenurodė, kiek laiko Å¡i teigiama elgesio korekcija turėtų tęstis, kad paskirta laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nuteistojo atžvilgiu galėtų bÅ«ti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

7.2. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Nuo paskutinio pažeidimo, susijusio su alkoholinių gėrimų vartojimu, padaryto 2018 m. spalio 31 d., praėjo beveik penkeri metai, nuteistasis per šį laikotarpį nėra padaręs naujų pažeidimų ir netgi dalyvavo „Motyvacinio psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos“ užsiėmime. Pažymima, kad Å¡ių pažeidimų nuteistasis negali pakeisti ar jų panaikinti, tačiau esminė aplinkybė, rodanti nuteistojo pasikeitusį požiÅ«rį į savo veiksmus bei siekį grįžti į visuomenę, yra naujų pažeidimų nebuvimas, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, o taip pat paskatinimų kiekis. Nuteistasis V. B. bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 23 kartus, po paskutinio pažeidimo skatintas net 12 kartų, ir tai rodo, kad nuteistasis suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje reikia privalomai laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių. Taip pat nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užsiėmimo veiklose, charakterizuojamas teigiamai, jo nuostatos į darbÄ pozityvios, nors jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

7.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis palaiko glaudžius ir tvirtus ryÅ¡ius su Å¡eima ir artimaisiais, o išėjęs į laivę turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei darbÄ , jo sveikata ir juo rÅ«pintųsi nuteistojo sesuo, su kuria jis ir gyventų. Å ios aplinkybės rodo lengvesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesÄ , juo labiau, kai nuteistasis Å¡iuo metu dirba ir darbÄ suvokia kaip privalumÄ .

7.4. Nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo pastangos atlyginti civilinį ieÅ¡kinį yra simbolinės ir formalios. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis nebuvo nustatyta, jog bÅ«tų vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ nuteistojo V. B., tokių dokumentų nėra gavęs ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas. Pažymima, kad nuteistasis V. B. kalėjime dirba nuo 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau gauna tik 71 Eur atlyginimÄ . Nors nuteistasis bandė susisiekti su nukentėjusiųjų artimaisiais ir jų atsipraÅ¡yti, o sužinojęs kontaktus visÄ darbo užmokestį iÅ¡siuntė nukentėjusiųjų artimiesiems, tačiau pinigai buvo grÄ Å¾inti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi itin ribotas galimybes sužinoti visus reikalingus duomenis dėl pinigų persiuntimo. Taigi, net ir esant ribotoms galimybėms, nuteistasis siekia atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

7.5. Nuteistasis jau penktÄ kartÄ kreipiasi dėl paskirtos bausmės Å¡velninimo. Paskutinį kartÄ nuteistojo praÅ¡ymas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi, nes vis dar iÅ¡lieka vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, kad po nurodytos nutarties priėmimo nuteistasis nepadarė pažeidimų, buvo keturis kartus skatintas, o 2023 m. gegužės 2 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimÄ , buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl teismas į Å¡ias aplinkybes turėjo atsižvelgti ir iÅ¡ naujo įvertinti bausmės pagrįstumo klausimÄ .

7.6. Atsižvelgiant į nuteistojo V. B. padarytÄ pažangÄ , jo elgesį bausmės vykdymo metu, nuteistojo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), bei į tai, kad net nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis liks įkalinimo įstaigoje dar ilgÄ laikÄ , laikytina, kad V. B. turi bÅ«ti paskirta terminuota minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kadangi egzistuoja visos sÄ lygos taikyti BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ institutÄ . Pažymima, kad tokios pozicijos ne kartÄ yra laikęsis ir Kauno apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas nutartimis nuteistiesiems suÅ¡velninę paskirtas bausmes taikant BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. T-22-238/2021, Nr. T-24-383/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-252-870/2019, Nr. 1S-283-870/2019, Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-317-1076/2019, Nr. 1S- 369-387/2020, Nr. 1S-3-616/2021, Nr. 1S-303-626/2021, 1S-86-843/2023).

8. Prokurorė A. Lipkevičienė atsiliepime praÅ¡o atmesti nuteistojo V. B. gynėjos advokatės D. ViÅ¡inskienės skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

8.1. Teismo nutartis, kuria buvo netenkintas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti jÄ nuteistojo V. B. gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8.2. Nors nuteistasis V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, kurį laikÄ stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau Å¡ioms aplinkybėms negalima suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikÅ¡mingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ apibÅ«dinančių, aplinkybių.

8.3. Nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas stebimas dar neilgÄ laikÄ â€“ nuo 2022 m., V. B. elgesio korekcija teigiama linkme, įvertinus paskatinimų ir nuobaudų skaičių, taip pat nėra stabili, o jo pažanga ir pastangos keisti elgesį teigiama linkme nėra pakankamos jo teisinės padėties Å¡velninimui. Be to, nuteistasis V. B. nėra atlyginęs ir nukentėjusiesiems reikÅ¡mingos padarytos žalos dalies.

9. PareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo negauta. Po skundo gavimo nuteistojo V. B. gynėja advokatė D. ViÅ¡inskienė pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos nuteistÄ jį V. B. teigiamai charakterizuojančius dokumentus, kuriuos teisėjų kolegija pridėjo prie bylos medžiagos.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas.

10. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡analizavęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjos skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimÄ , ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo nuteistajam V. B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi bÅ«ti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinkÄ , nustatytÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį Å¡iam nuteistajam (pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymÄ , elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ ar jos paÅ¡alinimÄ , įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalÄ atlyginti ar paÅ¡alinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar paÅ¡alinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar paÅ¡alinta iÅ¡ dalies, Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Be to, Å¡iame teikime turi bÅ«ti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimÄ . BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

12. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas keisti elgesį teigiama linkme, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

13. Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. B. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. kovo 18 d. Taigi, nuteistasis V. B., teikimo nagrinėjimo metu, jau yra atlikęs daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

14. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, pastaruosius ketverius metus laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis V. B., bausmės vykdymo metu, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , siuvėjo bei prekių žinovo specialybes.

Nuteistojo nuostatos į darbÄ pozityvios – atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių kalėjime – tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. iki 2014 m. dirbo skalbykloje darbininku; atvykęs į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ (dabartinį PravieniÅ¡kių 2-Ä jį kalėjimÄ ) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki Å¡iol dirba Ūkio aptarnavimo skyriuje valytoju. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis V. B. palaiko artimus santykius su Å¡eimos nariais ir artimaisiais, įkalinimo įstaigoje nepalaiko diskriminacinių nuostatų.

Atsižvelgiama ir į tai, kad gauta uždarosios akcinės bendrovės „L.“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo, pasibaigus bausmės atlikimo terminui, bei į tai, kad V. B., bÅ«damas laisvėje, turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. buvo skatintas 23 kartus už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, gerÄ ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ . Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo elgesio pokyčius, nukreiptus teigiama linkme.

Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys neliko nepastebėtas – V. B. 2016 m. buvo perkeltas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolimesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui, o nuo 2020 m. V. B. paskirtÄ bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir kiti duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę bei požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas.

15. IÅ¡ asmens bylos matyti, kad Å¡is teistumas, už kurį paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, V. B. nėra pirmas. Praeityje jis jau buvo teistas, o Å¡iuo metu bausmę atlieka ne tik už nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bet ir už kitų tyčinių turtinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymÄ , o taip pat ir už pabėgimÄ iÅ¡ sulaikymo vietos. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo V. B. padarytų nusikaltimų nepasižymėjo spontaniÅ¡kumu.

Jie buvo gerai organizuoti ir planuoti, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, prieÅ¡ingai, jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Nustatyta, kad ir nukentėjusiojo R. M. nužudymo atveju, V. B. taip pat buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius ir jo organizatorius, turėjęs aiÅ¡kų ir iÅ¡ankstinį ketinimÄ nužudyti nukentėjusįjį, taip siekiant užvaldyti jo didelės vertės turtÄ , ir su kitais trimis bendrininkais šį ketinimÄ realizavo. Nukentėjusiojo R. M. nužudymui buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto, t. y. buvo apgalvotas nužudymo bÅ«das, telktos priemonės, reikalingos kÅ«no paskandinimui, iÅ¡ anksto numatyta ir vieta lavono atsikratymui, bendrininkams pažadėtas dosnus materialus atlygis už jo nusikalstamo plano įvykdymÄ .

Taip pat apgalvotos ir turto pagrobimo detalės – V. B. bendrininkams įsakė tvarkingai palikti pagrobtų paveikslų rėmus ir kitus daiktus, taip pat užvaldyti nukentėjusiojo asmeninius daiktus (nuotraukas, asmens tapatybės dokumentÄ ), siekiant sudaryti apgaulingÄ vaizdÄ apie tariamai savarankiÅ¡kÄ nukentėjusiojo R. M. iÅ¡vykimÄ . Taip pat nustatyta, kad siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pagrobtas turtas vėliau buvo naikinamas ir gadinamas. Kaip minėta, nuteistasis V. B. teistas ne tik už aptarto smurtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ , bet ir už kitus turtinio pobÅ«džio nusikaltimus (vagystes, plėšimÄ ).

Kitaip tariant, nuteistajam, bÅ«nant laivėje, buvo bÅ«dinga siekti materialinės ir finansinės naudos neteisėtomis priemonėmis, o jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar impulsyvÅ«s. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobÅ«džio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. B. pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iÅ¡ esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir vertinamos kartu su kitomis.

16. Vertinant nuteistojo V. B. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad asmens byloje yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad paskutinis įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas 2018 m. spalio 31 d., tačiau pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į V. B. elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet taip pat privalo bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. B. 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 5 kartus nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos. Nesutiktina su nuteistojo V. B. gynėjos skundo argumentu, kad nustatyti pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s. IÅ¡ asmens bylos matyti, kad V. B. tris kartus, t. y. 2003 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. vasario 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. nuobaudos buvo skiriamos už draudžiamų daiktų (mobiliojo ryÅ¡io telefonų su SIM kortelėmis) laikymÄ , 2014 m. rugsėjo 9 d. paskirta nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , t. y. iÅ¡ skalbyklos, kurioje dirbo, skalbimo miltelių perdavimÄ kitam nuteistajam, 2018 m. spalio 31 d.

– už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimÄ . Å ie pažeidimai nelaikytini formaliais, prieÅ¡ingai, kai kurie jų laikytini netgi sistemingais, tuo pačiu rodantys ir nuteistojo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymÄ si bausmės atlikimo metu. Sutiktina su skundo argumentu, kad po paskutinio įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimo padarymo 2018 m. spalio 31 d., daugiau pažeidimų nebuvo fiksuota. Tokį elgesio pokytį teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau Å¡iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors už gerÄ elgesį bausmės atlikimo metu V.

B. buvo skatintas 23 kartus, tačiau didžioji dalis paskatinimų (18) buvo gauta tik nuo 2016 m., kai tuo tarpu per pirmuosius 11 bausmės atlikimo metų nuteistasis buvo skatintas tik vienÄ kartÄ 2001 m. gruodžio 20 d. Taip pat iÅ¡ asmens bylos matyti, kad nuo 1999 m. iki 2011 m. bausmės atlikimo vietos administracija V. B. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai V. B. pradėtas charakterizuoti tik 2012–2015 m. laikotarpiu, tačiau 2017 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija V. B. vėlgi charakterizavo tik patenkinamai.

Taigi, nors Å¡iuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti Å¡iurkÅ¡tÅ«s vidaus tvarkos pažeidimai, įvertinus jų kiekį ir turinį, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo ar, juo labiau, pastovaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi bÅ«ti nuolatinė ir ilgalaikė. Å i pažanga turi bÅ«ti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad bÅ«tų laikomasi visuotinai priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

Nuteistojo elgesio pokyčiai turi bÅ«ti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir režimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu. Å iuo atveju, kaip minėta, V. B. pažeidimai buvo daromi net tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, paskutinį kartÄ drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas sÄ lyginai neseniai – 2018 m. spalio 31 d., o reikÅ¡mingesnė pažanga pradėta fiksuoti po daugiau nei 16 m. nuo bausmės pradžios, todėl apygardos teismas, įvertinęs prieÅ¡ tai paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V.

B. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu dar nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, juo labiau, kai nuteistajam vis dar sunku iÅ¡laikyti teigiamÄ ir nuosekliÄ elgesio dinamikÄ ilgesnį laikÄ , o paskatinimų ir nuobaudų santykis pagrįstai leidžia spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu iÅ¡ tikrųjų nėra nuosekli. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei baudžiamas įstatymas, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui pareigos apibrėžti ir nustatyti konkretų terminÄ , kiek laiko turi tęstis nuteistojo pažanga teigiama linkme tam, kad teismas galėtų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Bausmės Å¡velninimas priklauso nuo visų aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, visumos bei nuo nuteistojo realių pastangų keisti elgesį teigiama linkme. Taigi, bausmės Å¡velninimo instituto taikymas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nėra ir negali bÅ«ti siejamas su konkrečiu terminu, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teismui neturi kelti abejonių, o jo pažanga turi bÅ«ti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam jau turėjo pakankamÄ poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

17. Sutiktina, kad bausmės atlikimo metu yra fiksuojama nuteistojo V. B. pažanga vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę – Å¡io teikimo nagrinėjimo metu nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža (2023 m. balandžio 26 d. tyrimas pagal OASys metodikÄ ). Maža rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2022 m. liepos 14 d. Vis dėlto bÅ«tina pažymėti, kad ankstesnių vertinimų metu (2016 m. vasario 9 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d.) V.

B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ buvo vidutinė, taigi teigiamas rizikos pokytis, bendrame atliktos bausmės kontekste, stebimas dar neilgÄ laikÄ â€“ nuo 2022 m. vidurio. Taip pat palyginus ankstesnes socialinio tyrimo iÅ¡vadas su dabartine, matyti ne tik nusikalstamos rizikos sumažėjimas, bet ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra nepasikeitę, t. y. problematiÅ¡komis sritimis ir toliau iÅ¡lieka: skolų, ieÅ¡kinių ir (ar) piniginių baudų turėjimas bei menkos jų apmokėjimo galimybės; asocialios grupės buvusi ar esama įtaka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

Suprantama, kad statinio veiksnio – smurtinio elgesio istorijos nuteistasis negali pakeisti, tačiau dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis V. B. gali koreguoti ir juos sumažinti tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgÄ bausmės atlikimo laikotarpį, neleidžia sutikti su skundo argumentu, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keičiant savo elgesį teigiama linkme. Ir toliau iÅ¡liekančios tos pačios trys probleminės sritys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistasis V. B. turi paÅ¡alinti arba reikÅ¡mingai sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius bei kritiÅ¡kai įvertinti savo socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis, dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai sumažėtų. Å ių kriminogeninių veiksnių sumažėjimas leistų teismui pagrįstai manyti, kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti. PrieÅ¡ingo vertinimo nesuponuoja ir nuteistojo gynėjos teismui pateikti duomenys apie nuteistojo aktyvų dalyvavimÄ užsiėmimuose religine tematika, dvasinį ugdymÄ , gautas padėkas už nuoÅ¡irdų ir stropų darbÄ , dalyvavimÄ konkursuose, kitoje pozityvioje veikloje bei apygardos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo psichologo.

R. parodymai apie teigiamus nuteistojo mÄ stymo pokyčius, kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si. R Å ie duomenys tik patvirtina jau pirmiau aptartas aplinkybes, rodančias, kad nuteistasis Å¡iuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį, stengiasi užsiimti pozityvia veikla (dirba, dalyvauja įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose), tačiau iÅ¡vada dėl pagrindo Å¡velninti nuteistojo padėtį yra daroma įvertinus ne selektyviai atrinktas ir iÅ¡skirtinai palankias aplinkybes, o jų visumÄ . Kaip jau minėta, aukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

18. IÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvimo patvirtina ir su padarytos žalos (jos dalies) atlyginimu ar paÅ¡alinimu bei įsipareigojimu jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti susijusios aplinkybės. IÅ¡ nuteistojo V. B. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu solidariai L. K. buvo priteistas 583 304,56 Eur (2 014 034 Lt) dydžio civilinis ieÅ¡kinys, kurio dydis, atsižvelgiant į dalį rastų meno kÅ«rinių ir vertybių, vėliau buvo sumažintas iki 347 698 Eur (1 200 534 Lt), G.

D. – 77 109 Eur (266 240 Lt) civilinis ieškinys, kurio dydis, atsižvelgiant į dalį rastų meno kūrinių, vėliau buvo sumažintas iki 53 938 Eur (186 240 Lt). Nors skunde akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu nėra ir nebuvo vykdomi išieškojimai iš nuteistojo V. B. ir pats nuteistasis V. B. deda kryptingas pastangas atlyginti civilinį ieškinį, tačiau su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiaisiais bandė susisiekti tik pastaraisiais metais, t. y. 2022 m. ir 2023 m. rašydamas jiems laiškus.

Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio nuostatomis, V. B., nežinodamas nukentėjusiųjų ar jų teisių perėmėjų atsiskaitomosios sÄ skaitos duomenų, galėjo mokėti prievolę, t. y. 401 636 Eur skolÄ , į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ . Toks priteistos sumos mokėjimas, vadovaujantis CK 6.56 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstamas tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, skundo argumentas, kad nuteistasis negalėjo anksčiau sumokėti priteistų civilinių ieÅ¡kinių dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, laikytinas nepagrįstu, juo labiau, kai nuteistasis V.

B. įkalinimo įstaigoje dirbo ne tik, kaip nurodoma skunde, nuo 2020 m., bet ir 2011–2014 m. laikotarpiu. Pažymėtina, kad iÅ¡ V. B. sÄ skaitos tik 2023 m. kovo 23 d. trims nukentėjusiesiems buvo pervesta po 24,13 Eur, iÅ¡ viso 72,39 Eur suma, kai tuo tarpu iÅ¡ asmens bylos duomenų matyti, jog savo asmeninių poreikių tenkinimui (apsipirkimui) buvo skiriamos ženkliai didesnės sumos. Tokios nuteistojo deklaruojamos pastangos gali bÅ«ti vertinamos tik kaip siekis dirbtinai Å¡velninti savo situacijÄ , o ne realios pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ ar bent reikÅ¡mingÄ jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad bausmę nuteistasis V. B. atlieka kiek daugiau nei 24 m., bei į tai, kad nuteistasis gavo pajamas ne tik iš darbinės veiklos – materialiai buvo remiamas ir kitų asmenų, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad priteistos žalos (dalies) atlyginimas yra tik simbolinis ir formalus.

19. Taigi, nuteistojo V. B. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lÅ«kesčiai, puoselėjami socialiniai ryÅ¡iai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad V. B. paskirtos bausmės pakeitimas į Å¡velnesnę, t. y. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Pažymėtina, kad skunde nurodytos teismo nutartys, kuriomis buvo taikytas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas institutas kitiems nuteistiesiems, nelaikytini teismo precedentais Å¡ioje byloje.

Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iÅ¡ esmės) panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju sutampa tik tai, kad skunde minimose bylose buvo sprendžiamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimas, tačiau bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡io nagrinėjimo atvejo, todėl skunde minima teismų praktika savaime negali lemti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir nuteistojo V.

B. atžvilgiu. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09)). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad negalima remtis iÅ¡imtinai tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis ir visiÅ¡kai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymÄ buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į dinaminių kriminogeninių veiksnių gausÄ bei į pačios bausmės paskirtį.

Tik įvertinus aplinkybių visumÄ , galima spręsti apie pasiektus bausmės tikslus, todėl skundo argumentas, jog teismas turėtų vertinti iÅ¡skirtinai tik nuteistojo elgesį per paskutiniuosius penkerius bausmės atlikimo metus, vertinamas kaip deklaratyvus teiginys, prieÅ¡taraujantis baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Å¡iuo metu teismo paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už itin pavojingÄ visuomenei veikÄ , ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pagrindo nuteistajam V. B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme Å¡iuo metu dar nėra. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti jÄ nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė

Regina Pocienė

Ernestas Rimšelis