74c6594d-8aed-4809-9dc6-c3de65e89ca7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė SuÅ¡inskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. B., jo atstovei advokatei Astai Bajorienei, atsakovų atstovui Dariui Taminskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Reginai Lydekaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1-5), praÅ¡ydamas: pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ pareigų neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymÄ Nr. K-127 „Dėl V. B. atleidimo iÅ¡ pareigų“; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos (2012 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymas bei kiti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas nuo 2012 m. liepos 1 d. reorganizuoti pareiÅ¡kėjo vadovaujamÄ Valstybinę visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba). Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie jo pareigybės panaikinimÄ ir apie tai, kad nuo 2012 m. birželio 30 d. bus atleistas iÅ¡ užimamų pareigų.

PareiÅ¡kėjas 2012 m. birželio 27 d. buvo iÅ¡kviestas į Sveikatos apsaugos ministerijos Personalų skyrių ir jam buvo įteiktas 2012 m. birželio 27 raÅ¡tas Nr. BR-238, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. siÅ«lomos užimti Sveikatos apsaugos ministerijos Europos sÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus patarėjo pareigos. Kadangi pareigybės apraÅ¡ymas nebuvo pateiktas, tai pareiÅ¡kėjas, neturėdamas galimybės susipažinti su pareigybės apraÅ¡ymu, darbo pobÅ«džiu, Å¡ios pareigybės atsisakė.

PareiÅ¡kėjui sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 28 d. raÅ¡tu Nr. BR-245 buvo pateiktas siÅ«lymas užimti Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėjo pareigas. Buvo pasiÅ«lyta žemesnės – A lygio 16 kategorijos pareigybė. Be to, nebuvo pateiktas pareigybės apraÅ¡ymas, pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie darbo pobÅ«dį, todėl jis atsisakė ir Å¡iÄ pareigybę užimti. PareiÅ¡kėjas tikėjosi, kad jam bus pasiÅ«lytos vadovaujančios pareigos Vilniaus visuomenės sveikatos centre.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 44 straipsnio 6 dalies nuostata, nes jam, kaip auginančiam vaikÄ iki trejų metų, turėjo bÅ«ti siÅ«lomos laisvos, o jų nesant, atitinkamos įsteigtos pareigos reorganizuojamose įstaigose. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įspėjimo laikotarpiu buvo laisva Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybė į kuriÄ laikinai buvo perkeltas Visuomenės sveikatos saugos centro vedėjas R.

P., tačiau Å¡ios pareigos jam siÅ«lomos nebuvo. PareiÅ¡kėjas mano, kad jam buvo pateikti formalÅ«s pasiÅ«lymai, likus 1 – 2 dienoms iki atleidimo iÅ¡ tarnybos, jis buvo verčiamas kuo skubiau apsispręsti dėl pasiÅ«lymų, nors detalios informacijos apie pareigas neturėjo.PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jam bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje ar jai pavaldžiuose visuomenės sveikatos centruose apskrityse, todėl praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 297 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl akivaizdžiai neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, po 35 metų nepriekaiÅ¡tingo darbo visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje, tapo bedarbiu. Turi iÅ¡laikyti 2 m. dukterį bei kartu gyvenančiÄ Å¾monos nepilnametę dukrÄ . PaaiÅ¡kina, jog dėl atleidimo patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , įtampÄ , neužtikrintumÄ savo ir Å¡eimos ateitimi. PasiÅ«lymų iÅ¡ valstybės tarnybos rezervo negauna. Pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio.

Jam sÄ moningai nebuvo siÅ«lytos laisvos pareigybės Vilniaus visuomenės sveikatos centre. Dėl neteisėto atleidimo patyrė pažeminimÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl praÅ¡o priteisti 5 000 Lt neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje jam galėjo bÅ«ti siÅ«lomos pareigybės, į kurias buvo priimtos D. Ž., V. G. ir N. K.. PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad iÅ¡ atsakovo už tris mėnesius gavo iÅ¡eitines iÅ¡mokas.

Atsakovai Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (t. 1, b. l. 67-70) nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi VTÄ® 44 straipsnio 6 dalimi, siekdama nepažeisti VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies nuostatų bei V. B. interesų, 2012 m. birželio 27 d. įsteigė 2 pareigybes, kurių specialiuosius reikalavimus atitiko V. B.. Å ios pareigybės buvo pasiÅ«lytos pareiÅ¡kėjui, tačiau jis, susipažinęs su 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. birželio 28 d. pasiÅ«lymais, iÅ¡ karto jų atsisakė.

PareiÅ¡kėjas neprašė susipažinti su jam siÅ«lomų pareigybių apraÅ¡ymais. Pažymėjo, kad prievolė pateikti pareigybės apraÅ¡ymÄ , VTÄ® nėra reglamentuota. Pareigybių apraÅ¡ymo nepateikimas neužkirto kelio pareiÅ¡kėjui jų papraÅ¡yti bei nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ar tesėtų interesų. PareiÅ¡kėjui buvo siÅ«lomos pagal ministerijos kompetencijÄ , jo kvalifikacijÄ bei specialiuosius reikalavimus atitinkančios pareigybės. Be to, pareiÅ¡kėjas pasiÅ«lymų teikimų metu nenurodė jokių konkrečių pareigų, kurios dar galėjo bÅ«ti jam pasiÅ«lytos.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiais apie jo nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , nes jis buvo pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktÄ ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. PareiÅ¡kėjas sprendimÄ atsisakyti siÅ«lomų pareigų priėmė pats. Ministerija įvykdė visas teisės aktais nustatytas pareigas. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti. Atsakovai teismui pateiktame 2012-10-05 raÅ¡te Nr. (4/3-142)-10-8118 (t. 1, b. l. 114-115) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Tarnybos direktoriaus pareigas buvo priimtas laimėjus konkursÄ Ä¯ įstaigos prie ministerijos vadovo pareigas.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio nuostatoms, kad įstaigos prie ministerijos vadovÄ ketverių metų kadencijai, VTÄ® nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų atitinkamos valdymo srities ministras, abejotina, ar pareiÅ¡kėjui, kaip terminuotai įstaigos vadovo pareigas užimančiam, turėjo bÅ«ti siÅ«lomos nuolatinės valstybės tarnautojo pareigos. Garantija įstaigos vadovui, kuris priimtas įstatyme nustatytam terminui, bÅ«ti neatleistam dėl pareigybės panaikinimo, kai jis augina vaikÄ iki trejų metų, VTÄ® nenustatyta.

Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad pareigybė, į kuriÄ buvo priimtas A. B., pareiÅ¡kėjui nebuvo siÅ«lyta, nors jis atitiko Å¡iai pareigybei keliamus reikalavimus bei nurodė, kad A. B. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ neturėjo jokios pirmenybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (t. 1, b. l. 23-26) nurodė, kad sprendimas dėl reorganizavimo buvo priimtas, siekiant optimizuoti vieÅ¡ojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos srityje, valdymÄ .

PareiÅ¡kėjas, ėjęs Tarnybos direktoriaus pareigas, pats 2012 m. kovo 5 d. įsakymu patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro struktÅ«rÄ , žinojo, kokios pareigybės įsteigtos, kokios yra laisvos, tačiau praÅ¡ymo užimti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigas neiÅ¡reiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas buvo pavaldus sveikatos apsaugos ministrui. PareiÅ¡kėjas skunde neįrodė neturtinės žalos buvimo aplinkybių ir nepagrindė neturtinės žalos dydžio.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras paaiÅ¡kino, kad neturėjo jokios pareigos pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti užimti Å¡io centro direktoriaus pavaduotojo pareigybės ar jo perkelti į Å¡iÄ pareigybę. Sveikatos apsaugos ministerija Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nepateikė jokių nurodymų, kad direktoriaus pavaduotojo pareigybė turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Byloje kilęs ginčas dėl sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. K-127, kuriuo pareiÅ¡kėjas – Tarnybos direktorius – 2012 m. birželio 30 d. buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.              RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras 2012 m. vasario 27 d. praneÅ¡imu Nr. 23-517, vadovaudamasis VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ir atsižvelgdamas į Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimÄ Nr. 63 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigÄ Valstybinę visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, bei sveikatos apsaugos ministro ir Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d.

įsakymÄ Nr. V-143/V-7 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo, pranešė V. B., kad nuo 2012 m. liepos 1 d. reorganizuojama Tarnyba ir naikinama direktoriaus pareigybė, kuriÄ pareiÅ¡kėjas užima, todėl 2012 m. birželio 30 d. jis bus atleistas iÅ¡ Å¡ių pareigų (t. 1, b. l. 12). Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. birželio 27 d. pasiÅ«lyme Nr. BR-238, vadovaudamasis VTÄ® 43 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 praneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo Nr. 23-517, pareiÅ¡kėjui siÅ«lė nuo 2012 m. liepos 1 d. užimti Sveikatos apsaugos ministerijos Europos SÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliekant suteiktÄ 1 kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 13).

Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. birželio 28 d. pasiÅ«lyme Nr. BR-245, vadovaudamasis VTÄ® 43 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 d. praneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo Nr. 23-517, pareiÅ¡kėjui siÅ«lė nuo 2012 m. liepos 1 d. užimti Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 16 kategorijos) pareigas, paliekant suteiktÄ 1 kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 14). Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. birželio 29 d.

įsakymo Nr. K-127 „Dėl V. B. atleidimo iÅ¡ pareigų“, vadovaudamasis VTÄ® 41 straipsniu, 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 d. praneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo Nr. 23-517, bei į 2012 m. birželio 27 d. pasiÅ«lymÄ Nr. BR-238, 1 punktu atleido Tarnybos direktorių V. B. 2012 m. birželio 30 d. iÅ¡ užimamų pareigų; 2 punkte įpareigojo TarnybÄ iÅ¡mokėti V. B. nustatytÄ vidutinį darbo užmokestį iki 2012 m. birželio 30 d. (įskaitytinai); piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas 43,816 dienas;

Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ mokėti V. B. 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ teisės aktų nustatyta tvarka (2.2 punktas). IÅ¡ byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad V. B. yra V. B., gim. 2010-07-11, tėvas (t. 1, b. l. 11)Teismo posėdyje liudytoja L. M., dirbanti Sveikatos apsaugos ministerijos Personalo skyriuje vyriausiÄ ja specialiste, parodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog V. B. augina mažametę dukterį, apie atleidimÄ buvo įspėtas prieÅ¡ keturis mėnesius, kaip auginantis vaikÄ iki 14 metų amžiaus.

Kadangi atsakovė pareiÅ¡kėjo negalėjo atleisti ir jo atžvilgiu bÅ«tų reikėję taikyti Darbo kodekso nuostatas bei mokėti jam už priverstinę pravaikÅ¡tÄ iki vaikui sukaks 3 metai, buvo nutarta pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyti dvi pareigybes, atitinkančias pareiÅ¡kėjo kvalifikacijÄ . Jos buvo siÅ«lomos tik tada, kai paaiÅ¡kėjo etatų sÄ raÅ¡ai, įsigalioję nuo 2012 m. liepos 1 d. PareiÅ¡kėjas buvo įstaigos vadovas, jo kadencija buvo nustatyta įstatymu. PareiÅ¡kėjui atsisakius siÅ«lomų pareigų, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo.

PareiÅ¡kėjas pats prašė kuo greičiau įforminti atleidimÄ , todėl buvo manoma, kad tai kaip tik atitinka jo interesus.Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, jis iÅ¡ esmės ginčija skundžiamo įsakymo 1 punktÄ , kuriuo jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų. Nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovai neginčijo pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtos kompensacijos ar iÅ¡eitinės iÅ¡mokos teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, byloje vertintinas tik Ä®sakymo 1 punkto teisėtumas ir pagrįstumas.

                                               Dėl Tarnybos reorganizacijos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio (2011-12-01 įstatymo Nr. XI-1759, nuo 2012-07-01 redakcija) 1 dalis nustatė, kad valstybės politikÄ visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje įgyvendina visuomenės sveikatos centrai apskrityse (toliau – centrai). Centrai yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, iÅ¡laikomi iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Centrai veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vyriausybė centrų nuostatus gali pavesti tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Minėto straipsnio 2 dalis nustatė, kad centrų kompetencijÄ nustato Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigÄ Valstybinę visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ (Žin., 2012, Nr. 11-466) 1 punkte sutiko, kad biudžetinė įstaiga Tarnyba (kodas – 188748667) bÅ«tų reorganizuota skaidymo bÅ«du – iÅ¡dalijant jos teises ir pareigas biudžetinėms įstaigoms Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (kodas – 291349070), Kauno visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349265), Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349450), Å iaulių visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191349799), Panevėžio visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191346874), Alytaus visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191344670), Marijampolės visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191207376), Utenos visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191348163), TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191347823), Tauragės visuomenės sveikatos centrui (kodas – 191347780).Minėto nutarimo 2 punkte nustatė, kad reorganizavimo tikslas – optimizuoti vieÅ¡ojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje, valdymÄ , taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius iÅ¡teklius, gerinti visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje teikiamų administracinių paslaugų prieinamumÄ ir kokybę, o kartu sparčiau priimti sprendimus (2.1); reorganizuojama biudžetinė įstaiga – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2.2); reorganizavime dalyvaujančios įstaigos – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Å iaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras (2.3); po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Å iaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras (2.4); po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kauno visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Å iaulių visuomenės sveikatos centro, Panevėžio visuomenės sveikatos centro, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Marijampolės visuomenės sveikatos centro, Utenos visuomenės sveikatos centro, TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centro, Tauragės visuomenės sveikatos centro savininko teises ir pareigas įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija (2.5); po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Å iaulių visuomenės sveikatos centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Marijampolės visuomenės sveikatos centras, Utenos visuomenės sveikatos centras, TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centras, Tauragės visuomenės sveikatos centras atliks Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2225), kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (2.6).Sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2012 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-143/V-7 „Dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino Tarnybos reorganizavimo, reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 1 punkte nurodyta, kad jis reglamentuoja Tarnybos reorganizavimÄ skaidymo bÅ«du iÅ¡dalijant jos teises ir pareigas visuomenės sveikatos centrams apskrityse: Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Kauno visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Å iaulių visuomenės sveikatos centrui, TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centrui, Tauragės visuomenės sveikatos centrui, Utenos visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (toliau visi kartu – visuomenės sveikatos centrai apskrityse).ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad Tarnybos reorganizavimo tikslas – optimizuoti vieÅ¡ojo administravimo subjektų, veikiančių visuomenės sveikatos srityje, valdymÄ , taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius iÅ¡teklius, gerinti visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje teikiamų administracinių paslaugų prieinamumÄ ir kokybę, o kartu sparčiau priimti sprendimus.

ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad Tarnybos reorganizavimo pagrindimas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7196), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 6, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Ä®statymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7194) nuostatas. ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad po reorganizavimo tęsiančių veiklÄ visuomenės sveikatos centrų apskrityse savininko teises ir pareigas įgyvendins Sveikatos apsaugos ministerija.

ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka priimant sprendimÄ reorganizuoti TarnybÄ , priimami ir tvirtinami Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡as bei po reorganizavimo tęsiančių veiklÄ visuomenės sveikatos centrų apskrityse nuostatai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011, A-492-1954-12) ne kartÄ pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktÅ«ros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , atitinkamai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto steigėjo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas.

Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų bÅ«ti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklÄ , bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybÄ ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Tarnybos struktÅ«riniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo organo sprendimu, jie yra realÅ«s, Tarnyba buvo reorganizuota skaidymo bÅ«du, iÅ¡dalijant jos teises ir pareigas visuomenės sveikatos centrams apskrityse, siekiant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytų tikslų bei grindžiama ApraÅ¡o 6 punkte nustatytu teisiniu pagrindu.

Pažymėtina tai, kad teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Dėl atlikto reorganizavimo nuo 2012 m. liepos 1 d. neliko Tarnybos, taigi, ir Tarnybos direktoriaus pareigybės. Dėl įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo Skundžiamas įsakymas priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ (įstatymo Nr. XI-1946, 2012-03-29 Žin., 2012, Nr. 44-2140, redakcija galiojusi nuo 2012-04-14) valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. VTÄ® 44 straipsnio 6 dalyje (įstatymo Nr. XI-1946, 2012-03-29 Žin., 2012, Nr. 44-2140, redakcija galiojusi nuo 2012-04-14) nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ pareigų Å¡io straipsnio 1 dalies 4, 9 (iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų bÅ«tent VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau jam, kaip auginančiam vaikÄ iki trejų metų – gimusį 2010 m. liepos 11 d. (t. 1, b. l. 11), taikoma absoliuti garantija, draudžianti jį atleisti iÅ¡ pareigų, kadangi Tarnyba buvo ne likviduota, o reorganizuota.

Minėta VTÄ® 44 straipsnio 6 dalis nenumato daugiau jokių kitų iÅ¡imčių, kada valstybės tarnautojas, auginantis vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, galėtų bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos, iÅ¡skyrus likvidavimo atvejį. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai taikė Å¡iÄ normÄ , pažeisdama absoliutų draudimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų.          Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTÄ® 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (VTÄ® 43 str. 1, 2 d.).Vertintina, ar Sveikatos apsaugos ministerija prieÅ¡ atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, tinkamai atliko pareigÄ pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti užimti jo turimÄ darbinę patirtį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigybes.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius.             Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buvusiam įstaigos vadovui (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimtÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovÄ , kuriam suėjo 65 metai), atleistam iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siÅ«lomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siÅ«lomos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Asmenys, siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.Vertintina, ar Sveikatos apsaugos ministerija tinkamai įgyvendino VTĮ 43 straipsnyje įtvirtintas garantijas, siūlydama pareiškėjui užimti pareigas.Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. V-628 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Europos SÄ jungos reikalų ir Tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo patvirtinimo“ patvirtino Europos SÄ jungos reikalų ir Tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , įsakymas įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d. (b. l. 148). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjui siÅ«lytos Europos SÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo, tai yra A lygio 16 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė.

Å i pareigybė skirta vykdyti ministerijos politikÄ formuojant ir įgyvendinant valstybinę sveikatos politikÄ tarptautinio bendradarbiavimo, ES veiklos, jos atstovavimo, tarptautinių organizacijų, darbo grupių ir komitetų veiklos visuomenės sveikatos politikos srityje. Nurodyta specialioji veiklos sritis – tarptautinis bendradarbiavimas ir Lietuvos Respublikos narystė ES (b. l. 149-150).Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-598 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus pareigybių apraÅ¡ymų tvirtinimo“ 1.1 punktu buvo patvirtintas Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas, įsakymas įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d. (b. l. 151).

Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad tai yra A lygio 15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė. Å i pareigybė skirta organizuoti ir koordinuoti skyriaus nuostatuose numatytÄ veiklÄ , dalyvauti formuojant, koordinuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos priežiÅ«ros politikÄ ligų prevencijos (užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės, grėsmių sveikatai valdymo, lėtinių neinfekcinių ligų bei sužalojimų prevencijos, sveikatos netolygumų, visuomenės psichikos sveikatos iÅ¡saugojimo ir priklausomybės ligų prevencijos, alkoholio tabako kontrolės ir vartojimo prevencijos, narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) neteisėto naudojimo prevencijos) srityje, kompetencijos ribose koordinuoti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ ir dalyvauti formuojant bei pristatant Lietuvos Respublikos pozicijÄ Europos SÄ jungos institucijose, tarptautinėse organizacijose bei įgyvendinant Europos SÄ jungos ir kitų tarptautinių organizacijų politikÄ (b. l. 152-153).

Taigi, pareiÅ¡kėjui 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. birželio 28 d. buvo pasiÅ«lytos tik Å¡ios dvi pareigybės. Pažymėtina, kad Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad tai yra A lygio 15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė, tuo tarpu pasiÅ«lyme buvo nurodyta, jog tai A lygio 16 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė ( t. 1, b. l.14). V. B. buvo atleistas 2012 m. birželio 30 d.Teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi, siekdamas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir įpareigojo atsakovÄ teismui pateikti papildomus duomenis: kokių Sveikatos apsaugos ministerijoje pareiÅ¡kėjo įspėjimo laikotarpiu buvo laisvų ir (ar) naujai sukurtų pareigybių, kurias pagal pareigybių apraÅ¡ymuose numatytus kriterijus atitiktų pareiÅ¡kėjas, įskaitant ir pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lytas; jei tokių pareigybių buvo, tai kokie asmenys į Å¡ias pareigybes buvo priimti, nurodant jų pirmumÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ; sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 20 d.

įsakymÄ Nr. V-628; ar pareiÅ¡kėjo įspėjimo laikotarpiu buvo laisva Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybė; pažymÄ apie pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtÄ 3 mėnesių vidutinio dydžio užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (skundžiamo įsakymo 2.2 punktas, t. 1, b. l. 96-97). Atsakovė teismui pateikė tokius duomenis: Sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sÄ raÅ¡us praneÅ¡imo apie pareigybės panaikinimÄ dienai – 2012 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 116-130) ir atleidimo iÅ¡ pareigų dienai (t. 1, b. l. 131-145).

Atsakovo pateikti statistiniai duomenys apie visas buvusias pareigybes Sveikatos apsaugos ministerijoje neparodo, kokių pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu buvo laisvų ir (ar) naujai sukurtų pareigybių, kurias pagal pareigybių aprašymuose numatytus kriterijus atitiktų pareiškėjas, todėl ši aplinkybė buvo nustatinėjama, remiantis atsakovo atstovo paaiškinimais. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Valstybės tarnautojų registro duomenimis, teismui pateikė 2012 m. vasario 27 d. – 2012 m. birželio 30 d.

Sveikatos apsaugos ministerijos priimtų valstybės tarnautojų ir darbuotojų detaliÄ jÄ ataskaitÄ , kurioje Eil. Nr. 6 nurodyta, kad 2012 m. birželio 5 d. A. B. buvo priimtas į Europos SÄ jungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 13 kategorijos) pareigybę pagal VTÄ® 43 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 146-147). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios pareigybės apraÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjas atitiko Å¡iai pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus (t. 1, b. l. 166-168). Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kodėl pareiÅ¡kėjui nebuvo siÅ«lyta Å¡i pareigybė ir kokiÄ pirmumo teisę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ turėjo A.

B. (Darbo kodekso 135 straipsnis). Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas atitiko Å¡iai pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus, tačiau Å¡i pareigybė jam siÅ«lyta nebuvo bei, kad A. B. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ neturėjo jokios pirmumo teisės. Atsakovo pateikti kitų pareigybių apraÅ¡ymai: Europos SÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 155-157), Teisės departamento TeisėkÅ«ros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 158-159), Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybė (t. 1, b. l. 160-161), Teisės departamento TeisėkÅ«ros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 162-163), Bendrųjų reikalų departamento E.Sveikatos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 164-165), Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 169-170), Vyriausiojo ministerijos patarėjo pareigybė (t. 1, b. l. 171-172), Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos SÄ jungoje Sveikatos apsaugos atašė pareigybė (t. 1, b. l. 173-174), Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 175-176), Vidaus audito skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė (t. 1, b. l. 177-178), Vidaus audito skyriaus vidaus auditoriaus pareigybės (t. 1, b. l. 179-180, 181-183, 184-185), Finansų turto valdymo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė (t. 1, b. l. 186-188) neturi jokios įtakos, vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kadangi Å¡ios pareigos pareiÅ¡kėjui akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti siÅ«lomos, nes jis neturėjo tos srities iÅ¡silavinimo arba darbinės patirties tam tikroje srityje.

Pareiškėjas teigia, kad jam galėjo būti pasiūlytos pareigos į kurias iš Tarnybos buvo perkeltos D. Ž., V. G. ir N. K. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2012 m. birželio 29 d. potvarkių matyti, kad nuo 2012 m. liepos 1 d.: D. Ž. iš Tarnybos Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vedėjo pareigų (A lygis 16 kategorija) buvo perkelta į Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 13 kategorija, t. 2, b. l. 8);

V. G. iš Tarnybos Saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (A lygis 14 kategorija) į Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 13 kategorija, t. 2, b. l. 10); N. K. iš Tarnybos Užkrečiamų ligų skyriaus vedėjo pareigų (A lygis 16 kategorija) į Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 14 kategorija, t. 2, b. l. 13).

IÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vyriausiojo specialisto (t. 2, b. l. 18-19), Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto (t. 2, b. l. 22-23), Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto (t. 2, b. l. 26-28) pareigybių apraÅ¡ymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas atitiko Å¡ių pareigybių apraÅ¡ymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, tačiau pareiÅ¡kėjui Å¡ios pareigybės nebuvo siÅ«lytos, o į jas perkeltos kitos valstybės tarnautojos iÅ¡ Tarnybos, nenurodant jų pirmenybės prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .

Taigi, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, matyti, kad pareiÅ¡kėjui, kaip turinčiam absoliučiÄ garantijÄ , numatytÄ VTÄ® 44 str. 6 d., bei atsižvelgiant į VTÄ® 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ garantijÄ , t. y. kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, galėjo bÅ«ti siÅ«lomos ir kitos pareigos Sveikatos apsaugos ministerijoje nei tos, kurios jam buvo pasiÅ«lytos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir pareiÅ¡kėjui siÅ«lytos dvi pareigybės, ir tos, į kurias iÅ¡ Tarnybos buvo perkelti kiti valstybės tarnautojai, buvo patvirtintos ministro įsakymu nuo 2012 m. liepos 1 d., tuo paneigiant atsakovės atstovo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti siÅ«lomos pareigybės, kurių tuo metu dar nebuvo.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis tikėjosi užimti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Å ios pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad tai A lygio 16 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas.

Pareigybės paskirtis – užtikrinti sklandų teisės aktų atitinkantį Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbÄ , vykdomų priemonių savalaikį ir deramÄ Ä¯gyvendinimÄ , kitų centrui pavestų funkcijų įgyvendinimÄ ; specialieji reikalavimai: turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos krypties iÅ¡silavinimÄ ; turėti ne mažesnę nei 3 m. vadovaujamo darbo patirtį visuomenės sveikatos priežiÅ«ros srityje; mokėti bent vienÄ užsienio kalbÄ pažengusios vartotojo lygmens B2 lygiu (t. 1, b. l. 28-30).

PareiÅ¡kėjas atitiko Å¡ios pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, tai pripažino ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, todėl pagrįstai tikėjosi Å¡iÄ pareigybę užimti. Atsakovai teigia, kad neturėjo pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti Å¡ios pareigybės, be to, ji buvo užimta. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-10-04 raÅ¡te Nr. (4.3)-2-4147 „Dėl duomenų pateikimo“ informavo, kad nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 11 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybė nebuvo laisva. 2012 m. kovo 12 d. buvo įsteigta antra Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybė, kuri iki 2012 m. balandžio 9 d. buvo laisva, o nuo 2012 m. balandžio 10 d.

Å¡i pareigybė nebuvo laisva – tarnybinio bÅ«tinumo bÅ«du į jÄ buvo perkeltas Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojas R. P. (t. 1, b. l. 189). Taigi, minėta pareigybė, buvo įsteigta pareiÅ¡kėjo įspėjimo laikotarpiu ir nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. balandžio 9 d. buvo laisva. VTÄ® 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai yra tarnybinė bÅ«tinybė, karjeros valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Teismo vertinimu, tarnautojo laikinas perkėlimas tarnybinio bÅ«tinumo bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kitaip nei numato įstatymas, nes ir yra perkėlimas laikinam, o ne nuolatiniam darbui. IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu neprašė nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kad jis bÅ«tų perkeltas į Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu ir neprašė bÅ«ti perkeltas į tas pareigas, tačiau tai neeliminavo atsakovo pareigos ne formaliai, bet efektyviai įgyvendinti VTÄ® 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ garantijÄ .Atsižvelgus į VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies garantinį pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ valstybės tarnybos, Å¡is valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedÅ«roje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas.

Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama atsakovo pareiga užtikrinti Å¡ios teisės realizavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimÄ darbdavys (atsakovas) per laiko tarpÄ nuo praneÅ¡imo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomÄ panaikinimÄ Ä¯teikimo dienos iki Å¡iame praneÅ¡ime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti Å¡iam valstybės tarnautojui visÄ (iÅ¡samiÄ ) informacijÄ apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietinÄ struktÅ«rinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1371-11).

Nagrinėjamu atveju nuo 2012 m. vasario 27 d. (kai pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie jo užimamos pareigybės numatytÄ panaikinimÄ ) iki 2012 m. birželio 30 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta iÅ¡sami informacija apie galimybę jam užimti tam tikras laisvas ir (ar) naujai įsteigtas pareigybes. PareiÅ¡kėjas buvo tiesiogiai pavaldus sveikatos apsaugos ministrui, todėl Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, jam galėjo bÅ«ti siÅ«lomos pareigos tik Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos centrai, tame tarpe ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, yra pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai, tai patvirtina Aprašo nuostatos. Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. spalio 10 d. pareiškėjui pateiktas pasiūlymas dėl ginčo taikaus sprendimo (t. 2, b. l. 40-41), kuriame pareiškėjui siūloma užimti pareigas ne tik Sveikatos apsaugos ministerijoje, bet ir Vilniaus visuomenės sveikatos centre rodo, kad ir įspėjimo laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerija galėjo pareiškėjui siūlyti pareigas Vilniaus visuomenės sveikatos centre.

Taigi, Sveikatos apsaugos ministerija nepagrįstai susiaurino pareiškėjui teiktų pasiūlymų apimtį, apsiribodama tik ministerija, bet nevertino ir nepagrindė, kodėl pareiškėjui nesiūlė užimti jai pavaldžios įstaigos – Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Be to, beveik 4 mėnesius pareiškėjui nebuvo siūlytos jokios kitos pareigos, ir tik likus keletui dienų iki atleidimo, buvo pateikti pasiūlymai užimti naujai įsteigtas pareigybes.

Teismo vertinimu, Sveikatos apsaugos misterija pareiÅ¡kėjui nesuteikė iÅ¡samios informacijos apie jo galimybę užimti tinkamas pareigas, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies nuostata. IÅ¡ liudytojos L. M. parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje, žinant ir suprantant apie jo atžvilgiu taikytinas garantijas.Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies taikymo prasme buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas, tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista pagrindinė procedÅ«ra – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei administracinio sprendimo pagrįstumÄ .

O tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ atsakovo įsakymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius faktÄ , kad atsakovė turėjo galimybę siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitÄ darbÄ , bet to nepadarė, ir atleido jį iÅ¡ pareigų, esant VTÄ® 44 straipsnio 6 dalyje nustatytai garantijai, pripažįstama, kad buvo pažeista įstatymų nustatyta atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos tvarka.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamo įsakymo 1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, iÅ¡dėstytu 2012-10-05 raÅ¡te teismui „Dėl dokumentų pateikimo“ (t. 1, b. l. 114), kad pareiÅ¡kėjui, kaip įstaigos vadovui, dirbančiam Å¡iose pareigose nustatytÄ ketverių metų kadencijÄ , neturėjo pareigos siÅ«lyti užimti pareigų valstybės tarnyboje. VTÄ® 43 str. 3 d. numatyta, kad buvusiam įstaigos vadovui (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimtÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovÄ , kuriam suėjo 65 metai), atleistam iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siÅ«lomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siÅ«lomos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Taigi įstatymas nustato iÅ¡imtį įstaigos vadovui, dirbančiam Å¡iose pareigose nustatytÄ ketverių metų kadencijÄ tik tuo aspektu, jog jam jau po atleidimo iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo nėra pareigos 6 mėn. siÅ«lyti atitinkamų pareigų, tačiau tai nesusiję su privalomomis taikyti garantijomis taikyti atleidžiant iÅ¡ pareigų.Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.) 5 dalyje nustatyta, kad įstaigos prie ministerijos vadovÄ ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų atitinkamos valdymo srities ministras.

Ä®staigos prie ministerijos vadovas gali bÅ«ti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iÅ¡ eilės. Ä®staigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Ä®statymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimÄ , kadencijos trukmę, pavaldumÄ ir atskaitomybę.PareiÅ¡kėjas 2004 m. gegužės 20 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. K-66 „Dėl V. B. skyrimo“ 2004 m. gegužės 24 d. skyrė V.

B. Tarnybos direktoriumi (18 kategorija, t. 1, b. l. 6). Naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio nuostatos įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė duomenų, nuo kada pareiÅ¡kėjo kadencija prasidėjo ar kada baigėsi, ar pareiÅ¡kėjas apie tai buvo informuotas. Å i aplinkybė nebuvo susieta su pareiÅ¡kėjo atleidimu iÅ¡ valstybės tarnybos, panaikinus jo pareigybę reorganizacijos, o ne likvidacijos pagrindu. Todėl teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir tokiÄ Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijÄ laiko kaip nenuosekliÄ .

Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. spalio 10 d. pateiktas pasiÅ«lymas dėl ginčo taikaus sprendimo (t. 2, b. l. 40-41), nagrinėjamu atveju neturi įtakos vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nustačius besÄ lyginį pagrindÄ naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kitos skunde ir atsiliepime nurodytos aplinkybės nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir teismas dėl jų nepasisako. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtinÄ garantijÄ .

Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad jis negalėtų tęsti tarnybos Sveikatos apsaugos ministerijoje ar jai pavaldžiose įstaigose, todėl, įvertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taikytina Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pagrįstas.             Dėl skundžiamo įsakymo 2.2 punkte nustatytos 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo byloje nėra ginčo.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ yra gavęs. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad paskutinę iÅ¡mokÄ jis gavo 2012 m. spalio 5 d. (t. 2, b. l. 42-45). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra iÅ¡mokėta, todėl iÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažintina iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžiu. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei 2012 metams – 21 darbo diena.Sveikatos apsaugos ministerijos pažymos duomenimis, V. B. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 6 164,47 Lt, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 303,17 Lt (t. 1, b. l. 64). Nuo pareiškėjo atleidimo (2012 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012 m. spalio 26 d.) praėjo 3 mėnesiai ir 20 darbo dienų.

PareiÅ¡kėjui priteistina (3 mėn. x 21 d. d. x 303,17 Lt) 19 099,71 Lt + (20 d. d. x 303,17) 6 063,40 – (3 mėn. x 21 d. d. x 303,17 Lt) 19 099,71 Lt = 6 063, 40 Lt (neatskaičiavus mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų) bei po 303,17 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje. Dėl neturtinės žalos priteisimo         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.                       Neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtinta Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).Žala turi bÅ«ti atlyginama jÄ padariusių asmenų (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis).

   Valstybė žalÄ atlygina pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Subjektai, kurių veiksmais padaryta žala, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, iÅ¡vardinti Å¡io straipsnio 2 dalyje, kur Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuri atsirado dėl jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų jį atleidus iÅ¡ pareigų. Pažymėtina, kad neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.   PareiÅ¡kėjo nurodytos bei teismo nustatytos jo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos aplinkybės, t.y. kai pareiÅ¡kėjui per visÄ 4 mėnesių įspėjimo laikotarpį buvo pasiÅ«lytos tik dvi pareigybės, esant galimybei pasiÅ«lyti ir kitų pareigybių, bei tai, kad turėdamas absoliučiÄ garantijÄ jis vis tik buvo atleistas, leidžia teigti, kad dėl tokio atsakovės - sveikatos apsaugos ministerijos - požiÅ«rio didelę darbo patirtį valstybės tarnyboje ir aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ turintis pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus – nereikalingumo jausmÄ , pažeminimÄ , teisėtų lÅ«kesčių praradimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pablogėjo jo sveikata, jautėsi pažemintas bendradarbių ir kolegų akyse. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali bÅ«ti pagrindžiama konkrečiais įrodymais.          Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė pareiÅ¡kėjui vis tik sudarė tam tikras galimybes likti tarnyboje bei bylos nagrinėjimo eigoje siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, siÅ«lydama visÄ eilę pareigybių, pareiÅ¡kėjo teisės apgintos priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Ä®vertindamas, bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tinkama neturtinės žalos atlyginimo suma yra 4 000 Lt.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 5 punktais, 127 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti V. B. atleidimÄ iÅ¡ pareigų neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. K-127 „Dėl V. B. atleidimo iÅ¡ pareigų“ 1 punktÄ .Priteisti V. B. iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos (2012 m. birželio 30 d.) iki bylos iÅ¡nagrinėjimo dienos (2012 m. spalio 26 d.) įskaitytinai 6 063, 40 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus 40 ct) ir nuo 2012 m. spalio 29 d. po 303,17 Lt (tris Å¡imtus tris litus 17 ct) už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.

Priteisti V. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 4 000 Lt (keturis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                  Nijolė SuÅ¡inskienė