2025-08-06 Nr. AB-12427-3-62-3-01974-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-813-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01974-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas (išsiųstas 2025 m. gegužės 20 d.), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2025 m. balandžio 14 d., todėl darė išvadą, kad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2025 m. gegužės 14 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2025 m. gegužės 20 d. (pagal voko žymą), ir konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl sprendė, kad yra pagrindas nepriimti apeliacinio skundo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjime dalyvavo žodinio proceso tvarka, todėl darė išvadą, kad jis žinojo apie teismo sprendimo paskelbimo datą. Be to, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjui buvo nurodyta jo (sprendimo) apskundimo tvarka, o bylos duomenimis pareiškėjas teismo sprendimą gavo 2025 m. balandžio 23 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir jo neprašė atnaujinti, todėl apeliacinį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis.

III. Pareiškėjas M. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir pareiškėjo apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti (jei teismas spręstų, kad jis praleistas), kadangi skundas buvo pateiktas objektyviai laiku.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę apeliacinį skundą pateikti per 30 dienų, t. y. iki 2025 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas nurodo, kad jis apeliacinį skundą išsiuntė 2025 m. gegužės 20 d., t. y. per nustatytą terminą, kas aiškiai nurodyta ir skundžiamoje 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apeliacinis skundas paduotas pavėluotai, kadangi procesinis dokumentas išsiųstas iki nustatyto termino pabaigos ir nėra svarbu, kada jis pasiekia teismą. Pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė likus trims dienoms iki termino pabaigos, šią datą teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neteisingai sprendė, kad terminas praleistas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. birželio 27 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma, atsižvelgiant į pareiškėjo padėtį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, Regionų administraciniame teisme teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, o teisėja aiškiai nurodė, kad dalyvauti paskelbiant sprendimą nereikia, sprendimas pareiškėjui bus išsiųstas. Kadangi pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, jis neturi galimybės gauti teismo sprendimą tiesiogiai. Pareiškėjui teismo sprendimą 2025 m. balandžio 23 d. įteikė įkalinimo įstaigos administracija, taigi, pareiškėjas tik nuo minėtos datos galėjo susipažinti su sprendimo turiniu ir rengti apeliacinį skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis apeliacinį skundą išsiuntė per 30 dienų nuo tos dienos, kai gavo sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, jo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra pagrįstas, termino praleidimas priklausė nuo objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių – buvimo įkalinimo įstaigoje, dokumentų pavėluoto perdavimo, teismo aiškaus nurodymo, kad sprendimas bus atsiųstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė teismo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti, kadangi Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą gavo tik 2025 m. balandžio 23 d., o apeliacinį skundą išsiuntė 2025 m. gegužės 20 d., t. y. iki 30 dienų termino pabaigos.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo įteiktas proceso šaliai. Apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, priimtas ir paskelbtas 2025 m. balandžio 14 d., todėl pareiškėjas apeliacinį skundą galėjo paduoti iki 2025 m. gegužės 14 d. (įskaitytinai). Pareiškėjas apeliacinį skundą Regionų administraciniam teismui padavė (išsiuntė) 2025 m. gegužės 20 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė termino apeliaciniam skundui paduoti eigos pradžią, ją siedamas ne su teismo sprendimo įteikimu pareiškėjui, o su teismo sprendimo paskelbimo diena.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui, neprašė atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, jokių priežasčių, kurios lėmė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, pirmosios instancijos teismui nenurodė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-815/2025 ir joje nurodytą praktiką).

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, yra imperatyvi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir rašytiniuose paaiškinimuose dėstomų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Minėta, kad pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą pirmosios instancijos teismo, kuris pagal ABTĮ 138 straipsnį sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą, neprašė, taigi, pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio prašymo skundžiama nutartimi nesprendė. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama atskirojo skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.) ir vertindama tik tuos bylos duomenis, kurie buvo žinomi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir vėliau pateiktuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti arba naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjui išaiškintina, jog nei pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, nei ši nutartis neužkerta jam kelio iš naujo paduoti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis (ABTĮ 12 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė