2020-12-02 Nr. AB-22773-3-61-3-03428-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-799-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03428-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Generalinės prokuratūros dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2020 m. spalio 11 d. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą ir sustabdyti antro turo rinkimų organizavimą ir balsavimą; 2) pripažinti, kad politinė partija „Laisvės partija“ Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK) savalaikiai iki nustatyto termino 2020 m. rugpjūčio 7 d. 15:45 val. nepateikė dokumentų registracijai į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 metams ir VRK sprendimą dėl partijos registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pripažinti negaliojančiu, pašalinti iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą 2020 metų sąrašo ir apie tai viešai pranešti Lietuvos žmonėms, 3) pripažinti, kad VRK ir Teisingumo ministerija neturi teismo procesinio dokumento, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio ir 182 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurio pagrindu būtų galima viešai skelbti apie pareiškėjo teistumą, pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, 4) solidariai iš atsakovų pareiškėjui priteisti 20 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti, 5) pripažinti, kad Lietuvoje nėra teisėtos Vyriausybės, kuri galėtų vadovauti valstybės tarnybai, taip pat ir VRK, 6) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 17.2-3521 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pakartotinai ištirti jo pareiškimuose ir skunduose nurodytas nusikalstamas veikas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pirmuoju ir antruoju skundo reikalavimu nesutinka su politinės partijos „Laisvės partija“ registracija Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai buvo paskelbti 2020 m. spalio 11 d., ir darė išvadą, kad VRK sprendimą dėl politinės partijos kandidatų sąrašo atšaukimo galėjo priimti ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 dieną.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skunduose keliami reikalavimai pripažinti, kad politinė partija „Laisvės partija“ VRK laiku iki nustatyto termino nepateikė dokumentų registracijai į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 metams ir VRK sprendimą dėl partijos registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pripažinti negaliojančiu, pašalinti iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą 2020 metų sąrašo, pateikė 2020 m. spalio 19 dieną. Balsavimas 2020 m. spalio 11 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose prasidėjo 2020 m. spalio 11 d. 7 valandą ir baigėsi 2020 m. spalio 11 d. 20 valandą (Seimo rinkimų įstatymo 62 str. 1 d.).

Teismas rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl VRK neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasibaigus balsavimui, todėl pareiškėjo keliamas ginčas dėl politinės partijos „Laisvės partija“ registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Vilniaus apygardos administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pripažinti, kad VRK ir Teisingumo ministerija neturi teismo procesinio dokumento, kuris atitiktų Baudžiamojo kodekso reikalavimus, taip pat pripažinti, kad Lietuvoje nėra teisėtos Vyriausybės, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo skundų reikalavimai yra išvestiniai iš pirminių reikalavimų, todėl atsisakius priimti pirminius reikalavimus, atsisakytina priimti ir išvestinius skundo reikalavimus.

Kadangi pareiškėjo reikalavimai kyla ne iš administracinių teisinių santykių, teismas darė išvadą, kad jie nenagrinėtini administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: VRK uždrausti tvirtinti 2020 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą galutinius rezultatus kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimų iki 2016 m. Seimas nesuformuos Vyriausybės, galinčios organizuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 dieną.

Pareiškėjas cituoja skundus, kurie, jo teigimu, neišnagrinėti VRK. Pareiškėjas nurodo, kad VRK ir Teisingumo ministerija iškreipė jo, kaip kandidato į Seimo narius, faktinius duomenis apie asmenį, nes be teisėto pagrindo viešai paskelbė apie nebūtą teistumą. Pareiškėjo manymu, 2020 m. spalio 11 d. rinkimai nebuvo tinkamai organizuoti, todėl naikintini. Pareiškėjas pabrėžia, kad rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą bus galima organizuoti tik tada, kai Seimas ištaisys Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarime konstatuotas klaidas. Pareiškėjas, cituodamas žiniasklaidos straipsnius, reiškia savo pasipiktinimą dėl A. V. viešai išsakytų žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščionių šeimų sąjungos pirmininką ir šios partijos rinkėjus. Pareiškėjas paaiškina, kad prokuratūrai teikiami skundai ir pareiškimai, būtina įpareigoti prokurorą pakartotinai peržiūrėti jo pareiškimus ir skundus nuo 1991 m. sausio 13 d. iki šiol ir priimti procesinį sprendimą, prašo pagal kompetenciją persiųsti pareiškimus, adresuotus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Pareiškėjas tvirtina, kad rinkimų rezultatus būtina perskaičiuoti iš naujo, rinkimai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys Lietuvos tikslams, turi būti pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p., 23 str. 1 d., 20 str., 88 str., Civilinio kodekso 6.263 str., 6.250 str. 1 d., Konstitucija, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Baudžiamojo kodekso 2 str., 182 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra numatyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai; 2) apygardos rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo pirmojo ir antrojo reikalavimų, kuriais jis nesutinka su politinės partijos „Laisvės partija“ registracija Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, priėmimo klausimą, teisingai nustatė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl VRK galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jau pasibaigus balsavimui (skundas paduotas 2020 m. spalio 20 d., balsavimas 2020 m. spalio 11 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose prasidėjo 2020 m. spalio 11 d. 7 valandą ir baigėsi 2020 m. spalio 11 d. 20 valandą (Seimo rinkimų įstatymo 62 str. 1 d.)). Atsižvelgusi į bylos medžiagą ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl politinės partijos „Laisvės partija“ registracijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose nepriskirtinas nagrinėti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2020 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimus pripažinti, kad VRK ir Teisingumo ministerija neturi teismo procesinio dokumento, kuris atitiktų BK reikalavimus, taip pat pripažinti, kad Lietuvoje nėra teisėtos vyriausybės. Dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai nutartimi atsisakė priimti ir šią pareiškėjo skundo dalį.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad, jo manymu, VRK ir Teisingumo ministerija iškreipė faktinius duomenis apie jo asmenį, nes be jokio teisinio pagrindo viešai paskelbė apie nebūtą jo, kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius, teistumą, nurodydama, kad pareiškėjas teistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, nurodo, kad atsakovų veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad VRK ir Teisingumo ministerija iškreipė jo, kaip kandidato į Seimo narius, faktinius duomenis apie asmenį, nes be teisėto pagrindo viešai paskelbė apie nebūtą teistumą.

Sprendžiant dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovų 20 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą / neveikimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo skundo kitų reikalavimų, todėl šį pareiškėjo skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad tai yra išvestinis skundo reikalavimas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020, kurioje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsisakydama priimti pareiškėjo skundo analogišką reikalavimą, nurodė, jog ABTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Aptariamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet ne tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turėtų atskirai įvertinti šio reikalavimo atitikimą ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimams.

Pasisakydama dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 17.2-3521 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pakartotini ištirti jo pareiškimuose ir skunduose nurodytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Iš prie pareiškėjo patikslinto skundo pridėto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 17.2-3521 matyti, kad juo yra atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo manymu, prokuratūros raštas neatitinka nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nenurodoma jo skundimo tvarka, terminai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto patikslinto skundo faktinius ir teisinius pagrindus, daro išvadą, kad šis pareiškėjo keliamas reikalavimas yra ne viešojo administravimo, o Baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nurodęs, kad tai yra išvestinis reikalavimas iš pirminių pareiškėjo skundo reikalavimų, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti ir pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyto prašymo pagal kompetenciją persiųsti pareiškimus, adresuotus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovų 20 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės: VRK uždrausti tvirtinti 2020 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą galutinius rezultatus kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimų iki 2016 m. Seimas nesuformuos Vyriausybės, galinčios organizuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d., yra susijusios su pareiškėjo skundo reikalavimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir šio pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius