2019-05-29 Nr. AB-12215-3-61-3-04506-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-359-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04506-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl neveikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija Lietuvos visuomenės taryba (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kanceliarijų) (toliau kartu – ir atsakovai) neteisėtą neveikimą, t. y. įpareigoti juos oficialiai į lietuvių kalbą išversti Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – ir JTO) Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos ir JTO Visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių projektus ir šiuos vertimus paskelbti viešai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, jog, kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus keliamus reikalavimus, 2019 m. sausio 7 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. sausio 22 d. pateikti patikslintą skundą pagal nutarties motyvuojamojo dalyje nustatytus trūkumus – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas su 2018 m. gruodžio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovus ir iki šiol nėra gavęs atsakymo; patikslinti skundo reikalavimus (pareiškėjas, nesutikdamas su gautais institucijų sprendimais, turėtų reikšti reikalavimą dėl atsakovo raštų teisėtumo ir pagrįstumo ir tik tuomet formuluoti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus); suformulavus skundo reikalavimus dėl raštų (sprendimų), pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2019 m. sausio 28 d. pateiktas patikslintas skundas vėlgi atitiko ne visus keliamus reikalavimus, todėl 2019 m. vasario 6 d. nutartimi jam pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – iki 2019 m. vasario 20 d. pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovus dėl JTO Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos ir JTO Visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių projektų oficialių vertimų į lietuvių kalbą paskelbimo viešai, o šios institucijos atsisakė šiuos veiksmus atlikti; patikslinti skundo reikalavimus (pareiškėjas, nesutikdamas su gautais institucijų sprendimais, turėtų reikšti reikalavimą dėl atsakovo raštų teisėtumo ir pagrįstumo ir tik tuomet formuluoti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus); suformulavus skundo reikalavimus dėl raštų (sprendimų), pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas nustatė, jog 2019 m. vasario 6 d. teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2019 m. vasario 26 d. Kadangi pareiškėjas iki šios nutarties priėmimo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė, konstatuota, kad yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas asociacija Lietuvos visuomenės taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, atsižvelgiant į skundo trūkumų pašalinimą.

Pareiškėjas tvirtina, jog jis skundo trūkumus pašalino 2019 m. kovo 18 d. pareiškimu, kuriuo teismo kartu prašė atnaujinti praleistą terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą teismui, kurį pakartojo ir 2019 m. sausio 28 d. patikslintame skunde (b. l. 23–28), – nutraukti atsakovų Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės (kanceliarijų) neteisėtą neveikimą, t. y. įpareigoti juos oficialiai į lietuvių kalbą išversti JTO Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos ir JTO Visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių projektus ir šiuos vertimus paskelbti viešai, taip pat įvairius procesinio pobūdžio reikalavimus (taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, apklausti liudytojus ir kt.). Skundo materialųjį reikalavimą pareiškėjas siejo su, be kita ko, pažeista savo ir savo steigėjų teise į informaciją, kuri nėra valstybės ir tarnybos paslaptis, – žinoti dviejų JTO visuotinių susitarimų oficialius vertimus į valstybinę lietuvių kalbą ir pareikšti savo nuomonę dėl jų atsakovams.

Pirmosios instancijos teismas savo esme analogiškomis 2019 m. sausio 7 d. ir vasario 6 d. nutartimis nustatė trūkumus pareiškėjo skunde (patikslintame skunde) bei terminą šiems trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovus dėl JTO Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos ir JTO Visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių projektų oficialių vertimų į lietuvių kalbą paskelbimo viešai, o šios institucijos atsisakė šiuos veiksmus atlikti; patikslinti skundo reikalavimus (pareiškėjas, nesutikdamas su gautais institucijų sprendimais, turėtų reikšti reikalavimą dėl atsakovo raštų teisėtumo ir pagrįstumo ir tik tuomet formuluoti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus); suformulavus skundo reikalavimus dėl raštų (sprendimų), pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nustatė šiuos terminus skundo trūkumams pašalinti: 2019 m. sausio 7 d. nutartimi – iki 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 6 d. nutartimi – iki 2019 m. vasario 20 d.

2019 m. sausio 28 d. patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės pakartojo skundo turinį, papildomai nurodydamas, kad jei teismas manytų, jog pareiškėjo 2018 m. gruodžio 5 d. prašymo (adresuoto atsakovams) vienas iš reikalavimų, kuris yra šio patikslinto skundo reikalavimas dėl minėtų JTO visuotinių susitarimų išvertimo į lietuvių kalbą, nėra pakankamai aiškiai suformuluotas, tai pareiškėjo 2018 m. gruodžio 10 d. rašte, elektroniniu paštu išsiųstame atsakovams, šis reikalavimas suformuluotas aiškiai ir vienareikšmiškai. Kartu su patikslintu skundu pateikiami atsakovų raštai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog jie susipažino su jo 2018 m. gruodžio 10 d. raštu, tačiau dėl jo reikalavimo savo atsakymuose net nepasisakė, todėl jų veiksmai vertintini kaip neveikimas. Pareiškėjas šiame patikslintame skunde taip pat nurodo, jog pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog terminai kreiptis į teismą šiuo patikslintu skundu dėl atsakovų neveikimo nėra praleisti.

Iš akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenų išrašo (b. l. 44–45) matyti, jog siunta su 2019 m. vasario 6 d. nutartimi gavėjui buvo įteikta 2019 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo nesulaukęs jokių procesinių dokumentų, skundžiama 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis nepašalino nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. teismui pateikė pareiškimą dėl 2019 m. sausio 28 d. patikslinto skundo dėl neveikimo reikalavimo patikslinimo (b. l. 49), kuriame nurodė 2019 m. vasario 6 d. nutartį gavęs tik 2019 m. vasario 26 d., atsižvelgiant į pavėluotą nutarties gavimą bei pareiškėjo atstovo didelį darbo krūvį prašė atnaujinti praleistą terminą teismo nutarties įvykdymui, bei suformulavo naują skundo reikalavimą – nutraukti atsakovų Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės (kanceliarijų) neteisėtą neveikimą, t. y. įpareigoti juos viešai paskelbti abiejų šių visuotinių susitarimų (JTO Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos ir JTO Visuotinio susitarimo dėl pabėgėlių) oficialius tekstus lietuvių kalba ir organizuoti jų svarstymus viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) televizijos ir radijo eteryje. Pirmosios instancijos teismas į šį pareiškėjo pareiškimą atsakė 2019 m. kovo 21 d. raštu (b. l. 52–53), kuriame iš esmės pakartojo 2019 m. kovo 13 d. teismo nutarties argumentus, pabrėžė, jog administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo baigta 2019 m. kovo 13 d., bei nurodė nesvarstysiantis 2019 m. kovo 19 d. teismui pateikto skundo patikslinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skunde pareiškėjas atsakovų neveikimą sieja su nurodytų JTO visuotinių susitarimų projektų neišvertimu į lietuvių kalbą ir tokio oficialaus vertimo nepaskelbimu viešai, tačiau neįvardija, konkrečiai kas ir kada privalėjo šį vertimą atlikti, kas, kada ir kur turėjo oficialų vertimą paskelbti viešai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog toks pareiškėjo reikalavimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme skundo reikalavimui keliamų aiškumo ir konkretumo kriterijų (be kita ko, neaišku, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti), todėl yra tikslintinas.

2019 m. sausio 28 d. patikslintame skunde pareiškėjas neteisėtą atsakovų neveikimą siejo su jų veiksmais atsakant į jo 2018 m. gruodžio 5 d. ir 10 d. raštus, be kita ko, aplinkybe, jog Seimo kanceliarijos 2018 m. gruodžio 12 d. atsakyme, Prezidento kanceliarijos 2018 m. gruodžio 21 d. atsakyme, Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašte apie pareiškėjo 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo su priedais persiuntimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašte nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimo pateikti prašomus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Taigi, patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės pakeičia skundo pagrindą ir numanomą savo teisių pažeidimą sieja nebe su abstrakčiais, laike neapibrėžtais atsakovų veiksmais (neveikimu), o su jo netenkinančias atsakymais į 2018 m. gruodžio 5 d. ir 10 d. raštus (atsakymu ne į visus pateiktus klausimus / reikalavimus arba netinkamu atsakymu į šiuos klausimus / reikalavimus). Tokią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, jog šiame patikslintame skunde pareiškėjas termino skundui paduoti pradžią sieja su pateiktais naujais (nekonkretizuotais) įrodymais, o šie įrodymai – jo 2018 m. gruodžio 5 d. ir 10 d. raštai su žymomis apie gavimą institucijose ir minėti atsakovų atsakymai į juos. Nepaisant to, pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo ne reikalavimą įvertinti minėtų atsakovų raštų teisėtumą ir pagrįstumą (pvz., šiuos raštus panaikinti arba pakeisti), ką jam buvo pasiūlęs pirmosios instancijos teismas, ir neištaisė anksčiau minėtų pirminio skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui nurodė patikslinti skundo reikalavimus. Papildomai pastebėtina, jog pareiškėjas nei pirminiame skunde, nei patikslintame skunde nustatytų trūkumų pagrįstumo ir teisėtumo neginčijo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinį kartą terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi – iki 2019 m. vasario 20 d., t. y. pareiškėjui suteiktos dvi savaitės. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pastarąją nutartį gavo 2019 m. vasario 26 d., tačiau į pirmosios instancijos teismą dėl, pavyzdžiui, termino skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo arba su patikslintu skundu, iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2019 m. kovo 13 d. nesikreipė. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta praėjus dar dviem savaitėms nuo 2019 m. vasario 6 d. teismo nutarties įteikimo pareiškėjui 2019 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nuspręsdamas pareiškėjo skundą (patikslintą skundą), apie kurio konstatuotus trūkumus pareiškėjas sužinojo tik jau suėjus nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti, laikyti nepaduotu, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų, tinkamai įgyvendino savo pareigą būti aktyviam (savo iniciatyva aiškinosi siuntos įteikimo gavėjui datą, be atskiro pareiškėjo prašymo nukėlė galutinės teismo nutarties priėmimo datą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 21 d. rašte išdėstytai pozicijai, pabrėžia, jog administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo baigta 2019 m. kovo 13 d., todėl pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 19 d. gavęs pareiškėjo pareiškimą dėl 2019 m. sausio 28 d. patikslinto skundo dėl neveikimo reikalavimo patikslinimo, neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti skundo priėmimo klausimo sprendimą ir jį spręsti atsižvelgdamas į naujus pareiškėjo pateiktus raštus. Pirmosios instancijos teismo nutartys, dėl kurių gali būti paduodamas atskirasis skundas, yra peržiūrimos tik Administracinių bylų teisenos įstatymo III dalies 4 skyriuje nurodyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė