Legislator Case Law & Legislation
74bbf087-18ed-426b-8f2b-1fe782467e3e AI generated

74bbf087-18ed-426b-8f2b-1fe782467e3e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 74bbf087-18ed-426b-8f2b-1fe782467e3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tėvas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ užsiėmimų pradžiÄ ;

Legislator headnote

AI generated

74bbf087-18ed-426b-8f2b-1fe782467e3e · Å iaulių apygardos teismas: nepilnamečiai vaikai gali bÅ«ti iÅ¡vežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi bÅ«ti gautas kito iÅ¡ tėvų raÅ¡ytinis sutikimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-291-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05290-2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.11.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. K. ir atsakovės D. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-284-1028/2023 pagal ieškovo T.

K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. T. K. pareiškė ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. A. D. K. pareiškė priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

2. A. D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 1) nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei;

2) nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.;

3) nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo Å¡eÅ¡tadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieÅ¡kovui paimant iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir kitÄ dienÄ grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. I. T. K. pateikė savo nuomonę dėl atsakovės praÅ¡omos laikinos bendravimo tvarkos kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo prašė atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl jos nurodytos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ :

1) tėvas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ užsiėmimų pradžiÄ ;

2) esant iÅ¡eiginei/Å¡ventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais tėvas atveža nepilnamečius vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 17:00 val., o motina atveža vaikus į vaikų tėvo nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ neporinių savaičių pirmadieniais iki 17:00 val.;

3) mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę – tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmÄ jÄ atostogų pusę, motina – antrÄ jÄ atostogų pusę. Esant atvejui, kai vaikų atostogų metu dienos bÅ«tų nelyginio skaičiaus, Å¡i diena atitenka motinai bendravimui su vaikais;

4) iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) vaikų vasaros atostogų metu;

5) tėvas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ (vasario 16 d.), Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , tarptautinę darbo dienÄ (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.). Motina bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dienÄ (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dienÄ (kovo 11 d.), pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , valstybės dienÄ (liepos 6 d.), Visų Å¡ventųjų dienÄ (lapkričio 1 d.), Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 24-25 d.);

6) tėvas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dienÄ (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dienÄ (kovo 11 d.), pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , valstybės dienÄ (liepos 6 d.), Visų Å¡ventųjų dienÄ (lapkričio 1 d.), Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 24-25 d.). Motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ (vasario 16 d.), Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , tarptautinę darbo dienÄ (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.);

7) tėvas neporiniais kalendoriniais metais bendrauja ir dalyvauja nepilnamečių vaikų gimtadienio Å¡ventėse, atitinkamai (duomenys neskelbtini), net jei Å¡i diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarkÄ ;

8) motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę, tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš motinos nurodytos gyvenamosios vietos;

9) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu Å¡i diena yra motinos bendravimo su vaikais savaitę, motina pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iÅ¡ tėvo nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

10) motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Motinos dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu Å¡i diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę, tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iÅ¡ motinos nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

11) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu Å¡i diena yra motinos bendravimo su vaikais savaitę, motina pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iÅ¡ tėvo nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

12) motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamÄ laikÄ motina privalo informuoti tėvÄ raÅ¡tu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

13) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasis LR Darbo kodekso suteikiama jam priklausančia nedarbo (tėvo) diena. Apie konkretų pageidaujamÄ laikÄ tėvas privalo informuoti motinÄ raÅ¡tu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos;

14) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimÄ nukeliant į artimiausiÄ laikÄ apie tai susitarus raÅ¡tu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti raÅ¡tu, kai tik Å¡ios priežastys paaiÅ¡kėja;

15) tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti raÅ¡tu kitÄ tėvÄ nedelsiant, kai tik Å¡i informacija paaiÅ¡kėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo;

16) nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas.

4. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl Å¡alių praÅ¡ytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

5. Institucija nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai kas antrÄ savaitę pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų. Institucija pažymėjo, kad tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ (50/50) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaikų interesus. Institucijos nuomone, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina: vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), nulemiančia vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų ir kt.

Institucija pažymėjo, kad nurodyto bendravimo modelio nustatymas galimas, tačiau turi būti konstatuota, jog jis geriausiai atitinka vaiko interesus.

6. Institucija nurodė, jog Å¡alių vaikas J. K. dar yra mažametis, (duomenys neskelbtini), dar nėra pakankamai socialiai ir emociÅ¡kai subrendęs, todėl dar nėra pajėgus įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir objektyviai iÅ¡sakyti savo norus. Å iuo metu Å¡alių vaikas yra pernelyg mažas suvokti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su tėvais tvarkÄ , reikalaujančiÄ nuolatinio kraustymosi. Institucijos vertinimu, neabejotina, kad tokia tvarka pernelyg vargintų mažametį Å¡alių vaikÄ , (duomenys neskelbtini) vaikui bÅ«tų sunku suvokti, kur yra jo namai ir kodėl jis turi nuolat juos keisti.

Institucijos nuomone, Å¡iuo metu prioritetas turi bÅ«ti teikiamas bÅ«tent vaiko saugumo ir stabilumo jausmui. Institucija nurodė, kad vaikų nuomonės iÅ¡klausymo metu nepilnamečiai vaikai N. ir A. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl bendravimo tvarkos 50/50, jie nurodė, kad Å¡i tvarka jiems yra netinkama, nes sukels papildomų nepatogumų, stresÄ . N. ir A. nurodė, kad norėtų gyventi vienoje vietoje, nori stabilumo ir pastovumo. J. K. dėl mažo amžiaus Å¡iuo klausimu nebuvo iÅ¡klausytas.

7. Institucija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Institucijos vertinimu, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«loma ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nevisiÅ¡kai atitinka nepilnamečių vaikų geriausius interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi nutarta atsakovės ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies; iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarkÄ :

1) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 16.00 val.;

2) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimÄ perkeliant į artimiausiÄ savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.

9. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių praÅ¡omos taikyti laikinosios bendravimo tvarkos neatitinka Å¡alių vaikų geriausių interesų. Teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , labiausiai atitinkančiÄ nepilnamečių vaikų ir Å¡alių interesus.

10. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka yra per daug intensyvi, labai smulkmeniška, sunkiai įgyvendinama praktiškai, nepažeidžiant pačių vaikų norų ir interesų; atsakovės prašoma nustatyti tvarka taip pat nėra tinkama, kadangi „prasilenkia“ skirtingų vaikų matymosi su tėvu laikas, skiriasi matymosi intensyvumas, o tai praktiškai yra sunkiai įgyvendinama, taip pat bendravimo laikas sumažinamas daugiau, nei tam yra pagrindas.

11. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo metu bendravimo tvarka nustatoma tik laikinai, tuo tarpu patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, faktiÅ¡kai tai reikÅ¡tų bylos iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. Teismas nurodė, jog Å¡eimos bylose paprastai yra nustatoma kartu su vaikais negyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį, todėl ir nagrinėjamu atveju nustatytina tokia tvarka.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiradus poreikiui ir pakankamam pagrindui, dėl konkrečių atvejų (vasaros atostogų, žiemos Å¡venčių), Å¡alių praÅ¡ymu galės bÅ«ti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai 13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieÅ¡kovas (apeliantas) T. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K., tvarkÄ :

1) T. K. su nepilnamečiu vaiku J. K. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. K. iÅ¡ darželio arba iÅ¡ gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ darbo dienÄ iki 20.00 val.;

2) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 16.00 val.;

3) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimÄ perkeliant į artimiausiÄ darbo dienÄ arba artimiausiÄ savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

J. K. Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis yra visiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovės (mamos), vaikas su ieÅ¡kovu bendrauja bei artimiausioje ateityje bendraus ne tiek, kiek pats to nori ir norės, o tiek, kiek to nori ir ateityje norės atsakovė. Egzistuoja pagrindas pakeisti (papildyti) skundžiamÄ nutartį ir, užtikrinant Å¡ios bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumÄ , nustatyti ieÅ¡kovo ir sÅ«naus J. K. bendravimo tvarkÄ ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, atsižvelgiant normalų sÅ«naus dienos režimÄ . 10.2.

Pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovui numatyta galimybė bendrauti su sÅ«numi J. 4 paras (kas antrÄ savaitgalį) per mėnesį, tačiau neužtikrinama galimybė bendrauti su sÅ«numi J. darbo dienomis (iÅ¡skyrus kas antro savaitgalio penktadienio vakarÄ ). Tokia bendravimo tvarka ne tik nėra pakankama, siekiant užtikrinti maksimaliÄ ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi J. tvarkÄ , bet ir neužtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo. 10.3. Tarp ieÅ¡kovo ir sÅ«naus J. nusistovėjo tam tikra bendravimo tvarka bÅ«tent darbo dienomis.

Savaitės darbo dienomis (dažniausiai antradienį ir ketvirtadienį) ieškovas pasiimdavo sūnų J. tiesiai iš darželio apie 16 val. ir parveždavo jį atsakovei tos pačios darbo dienos 19–20 val. Atsakovė tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo, jai toks ieškovo bendravimas su sūnumi, bendravimo periodiškumas ir trukmė tiko. Sūnus prie tokios bendravimo tvarkos priprato. 10.4. Jei būtų palikta galioti šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, ieškovo ir sūnaus bendravimas darbo dienomis priklausytų išimtinai nuo atsakovės geranoriškumo, o tai esamoje situacijoje nebūtų pateisinama.

Atsakovė galėtų neleisti sÅ«naus pasiimti, nors tai esamoje situacijoje atitinka paties sÅ«naus norus bei interesus. Bendraujant su sÅ«numi J. tik kas antrÄ savaitgalį, savaime susidarytų kliÅ«tys vaikui jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s. IeÅ¡kovo ir sÅ«naus ryÅ¡ys yra labai glaudus, tai patvirtina į bylÄ pateiktos nuotraukos. (duomenys neskelbtini) sÅ«naus gyvenime toks tėvo vaidmens pasikeitimas, kada per porÄ mėnesių iÅ¡ savo sÅ«naus gyvenime nuolat, kasdien ir pastoviai dalyvaujančio tėčio ieÅ¡kovas staiga liktų tik „savaitgaliniu“ tėčiu, tikrai neatitiktų geriausių sÅ«naus interesų. 10.5.

Bendravimo tvarkos su sÅ«numi J. K. pakeitimas (papildymas), suteikiant galimybę sÅ«nui matytis su ieÅ¡kovu ir darbo dienomis (dvi darbo dienas per savaitę nuo 16.30 val. iki 20.00 val.), atitiks sÅ«naus geriausius interesus ir sudarys palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kam ir harmoningam sÅ«naus vystymuisi, nes užtikrins padėties, esančios Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ . Tokia laikina bendravimo tvarka, siekiant, kad sÅ«nus galėtų pilnavertiÅ¡kai bendrauti su ieÅ¡kovu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, yra sÄ Å¾ininga ir teisinga sÅ«naus atžvilgiu, visiÅ¡kai suderinama su jo įprastu dienos ritmu, be to, ji padės iÅ¡saugoti bei iÅ¡laikyti ieÅ¡kovo ir sÅ«naus emocinį ryšį, užkirsti keliÄ tokio ryÅ¡io susilpnėjimui, leis įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sÅ«nui.

2. Atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovė D. K. praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad argumentus dėl jos siÅ«lomos ieÅ¡kovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos iÅ¡dėstė atskirajame skunde ir juos palaiko.

3. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) D. K. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti; nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei; nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A.

K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo Å¡eÅ¡tadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieÅ¡kovui paimant iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir kitÄ dienÄ grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1.

Teismo nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka esamuoju momentu nevisiÅ¡kai atitinka geriausius vaikų interesus. Mažametis sÅ«nus J. nėra pratęs tiek laiko – visÄ savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) – bÅ«ti be mamos, todėl yra bÅ«tinas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieÅ¡kovas su sÅ«numi J. bendrautų atsakovei dalyvaujant, po kiek laiko – atsakovei nedalyvaujant, bet be nakvynės, o dar vėliau – ir su nakvyne. Taip palaipsniui mažametis vaikas apsiprastų, jaustųsi saugiai ir bÅ«tų iÅ¡vengta galimų skaudžių pasekmių vaiko psichologinei sveikatai.

Be to, nuo 2022 m. gegužės vaiko J. praleidžiamas laikas su ieÅ¡kovu kiekvienu atveju buvo gerokai trumpesnis, nei yra nustatyta skundžiama nutartimi. 12.2. IeÅ¡kovas visaip ir nuolat įžeidinėjo bei panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę. IeÅ¡kovas atliko prieÅ¡ atsakovę ir Å¡alių nepilnamečius vaikus neteisėtus, draudžiamus veiksmus, pademonstravo visiems paniekÄ ir nepagarbÄ . Atsakovas vaikus sÄ moningai bando pakreipti taip, kad atsakovei kiltų kuo daugiau problemų bei paÅ¡lytų jos ir vaikų santykiai.

IeÅ¡kovas tokiu žiauriu elgesiu atsakovės bei vaikų atžvilgiu, padarydamas Å¡eimai nekompensuotinÄ Å¾alÄ , pasiekė tai, jog nebeturi tokio emocinio ryÅ¡io su vaikais, kokio norėtųsi, kad turėtų vaikų tėvas. Sužinojusi apie teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su ieÅ¡kovu, A. pareiÅ¡kė, kad ji kol kas nesutinka visÄ savaitgalį praleisti su ieÅ¡kovu. Toks jos prieÅ¡iÅ¡kumas susiformavo dėl ieÅ¡kovo elgesio Å¡eimos atžvilgiu. 12.3. BeatodairiÅ¡kai reikalaudamas bendravimo tvarkos, kuri kardinaliai prieÅ¡inga vaikų nuomonei, ieÅ¡kovas parodo, jog jam svarbiau yra „nubausti“ atsakovę, o ne vaikų geriausi interesai.

Tačiau toks ieÅ¡kovo elgesys gali sukelti itin sunkias pasekmes vaikams. Esant ieÅ¡kovo reikalavimui maksimalaus vaikų dėmesio, neatsižvelgiant į vaikų norus, baimes ir pan., ar bent jau nesistengiant juos iÅ¡girsti ir suprasti, vaikai ilgesnėje laiko perspektyvoje gali jaustis palikti, atstumti, nesvarbÅ«s, turėti maÅ¾Ä savivertę. 12.4. Atsakovės siÅ«loma laikina bendravimo tvarka užtikrins saugų vaikų ir tėvo ryšį. Ginčas ateityje bus nagrinėjamas iÅ¡ esmės, iki to laiko bendravimo apimtimi, kuriÄ siÅ«lo atsakovė, pirma, bÅ«tų atkuriamas bei stiprinamas ieÅ¡kovo bei nepilnamečių vaikų emocinis ryÅ¡ys, antra, nebÅ«tų pakenkta vaikams.

V. A. ir N., atsižvelgiant į jų amžių, turi teisę nuspręsti su ieškovu bendrauti ir daugiau, nei siūlo atsakovė, tam nebūtina teismo nutartis. Atsakovė nori, kad vaikai bendrautų su ieškovu. Jei sūnus J. jausis vis geriau su ieškovu, nepasiges atsakovės, atsakovė neprieštaraus, kad J. su ieškovu praleistų daugiau laiko, įskaitant vėliau ir su nakvyne.

4. Atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas T. K. praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė siekia minimalizuoti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais, padaryti jį nevisaverčiu, neįmanomu, siekia, kad vaikai atprastų nuo ieÅ¡kovo. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams. Atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka ydinga, kadangi bendravimo laikai „prasilenkia“ vienas su kitu, atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka nėra susijusi su vaikų interesais, ji paskatinta iÅ¡imtinai asmeninių atsakovės ambicijų ir kerÅ¡to. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo ir atsakovės (apeliantų) atskirieji skundai netenkintini.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarkÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ .

17. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iÅ¡ Å¡eimos santykių kilusioms byloms.

18. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarkÄ .

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).

10. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokiÄ ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarkÄ :

1) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 16.00 val.;

2) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimÄ perkeliant į artimiausiÄ savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.

13. IeÅ¡kovas atskirajame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nutartį pakeisti ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K., tvarkÄ :

1) T. K. su nepilnamečiu vaiku J. K. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. K. iÅ¡ darželio arba iÅ¡ gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ darbo dienÄ iki 20.00 val.;

2) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadieniais iki 16.00 val.;

3) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimÄ perkeliant į artimiausiÄ darbo dienÄ arba artimiausiÄ savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.

14. IeÅ¡kovo atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, jog bendravimo tvarkos su sÅ«numi J. K. pakeitimas (papildymas), suteikiant galimybę sÅ«nui matytis su ieÅ¡kovu ir darbo dienomis, atitiks sÅ«naus geriausius interesus ir sudarys palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kam ir harmoningam sÅ«naus vystymuisi, nes užtikrins padėties, esančios Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka, siekiant, kad sÅ«nus galėtų pilnavertiÅ¡kai bendrauti su ieÅ¡kovu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, yra sÄ Å¾ininga ir teisinga sÅ«naus atžvilgiu, visiÅ¡kai suderinama su jo įprastu dienos ritmu, be to, ji padės iÅ¡saugoti bei iÅ¡laikyti ieÅ¡kovo ir sÅ«naus emocinį ryšį, užkirsti keliÄ tokio ryÅ¡io susilpnėjimui, leis įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sÅ«nui.

15. Atsakovė atskirajame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nutartį pakeisti ir nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei; nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; nustatyti ieÅ¡kovo T. K. laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo Å¡eÅ¡tadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieÅ¡kovui paimant iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir kitÄ dienÄ grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

16. Atsakovės atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, jog nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka esamuoju momentu nevisiÅ¡kai atitinka geriausius vaikų interesus bei norus. IeÅ¡kovas atliko prieÅ¡ atsakovę ir Å¡alių nepilnamečius vaikus neteisėtus, draudžiamus veiksmus, pademonstravo visiems paniekÄ , vaikus sÄ moningai bando pakreipti taip, kad atsakovei kiltų kuo daugiau problemų bei paÅ¡lytų jos ir vaikų santykiai. IeÅ¡kovas tokiu žiauriu elgesiu atsakovės bei vaikų atžvilgiu, padarydamas Å¡eimai nekompensuotinÄ Å¾alÄ , pasiekė tai, jog nebeturi tokio emocinio ryÅ¡io su vaikais, kokio norėtųsi, kad turėtų vaikų tėvas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka yra laikina. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kreipė dėmesį į tai, kad bÅ«tų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaikų bendravimo bÅ«das bÅ«tų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo Å¡alims bÅ«tų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaikų įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jų vystymuisi, sveikatos bÅ«klei ir pan.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytÄ laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , Å¡alių atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka Å¡ioje stadijoje geriausiai atitinka Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytÄ papildomÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ su J. K., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tų neužtikrintas tokio amžiaus vaikui bÅ«tinas stabilumas ir pastovus režimas, teisė turėti savo laisvalaikį, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje visgi neatitiktų visų Å¡alių nepilnamečių vaikų geriausių interesų principo.

Nustačius atsakovės atskirajame skunde nurodytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tų pernelyg apribotos vaikų tėvo galimybės bendrauti su savo vaikais. Byloje yra pakankamai duomenų, kuriuos preliminariai vertinant matyti, kad tėvo ir J. K. ryÅ¡ys yra stiprus ir artimas. Taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas netinkamai elgiasi su kitais savo vaikais, kad jų bendravimas su tėvu kenktų jų fizinei ar emocinei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka Å¡iuo metu yra pakankama, nėra pernelyg intensyvi, pernelyg varginanti vaikus.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iÅ¡laikė ginčo Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ , nei ieÅ¡kovo, nei nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvÄ , augti mylimiems ir globojamiems, nėra pažeidžiami.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai turtiniai ir neturtiniai interesai bei iÅ¡laikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , ir pagrįstai Å¡iuo atveju atkreipė dėmesį, kad vaikai negali bÅ«ti naudojami kaip įrankis tarp Å¡alių skyrybų byloje, siekiant pakenkti vienas kito kasdieniam gyvenimui.

Å alys neturi teisės jokiais bÅ«dais, įskaitant ir sudėtingÄ , vaikų interesų neatitinkančiÄ bendravimo tvarkÄ , įtraukti vaikų į tarpusavio konfliktus.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirųjų skundų bei atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 22. Atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iÅ¡ CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sÄ lygų – teismo sprendimas, priimtas Å¡alies naudai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) Å¡alies naudai, ir Å¡iuo remdamasis.

Aptariamos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese iÅ¡sprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konstatuoja, kad civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atskirasis skundas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė