2018-11-21 Nr. AB-21261-3-63-3-00222-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1788-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00222-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 30-IL-815 (toliau – ir Nutarimas) ir 2017 m. sausio 24 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 30-IL-814 (toliau – ir Oficialus perspėjimas).

2. Pareiškėjo vertinimu, Nutarime ir Oficialiame perspėjime jam inkriminuojami tariamai neteisėti veiksmai yra nekonkretizuoti ir neindividualizuoti. Neaišku, kodėl tokia prevencinio poveikio priemonė yra taikoma, nes jis nėra padaręs jokių veiksmų, kurie varžytų kitų žmonių teises ir laisves, sudarytų sąlygas atsirasti ir plėtotis nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms. Pareiškėjas tvirtino puikiai adaptavęsis visuomenėje, įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą. Jis sėkmingai užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą (paminklų gamyba), nuo 2015 m. gruodžio 22 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Pajūrio verslo partneriai“, perkeltas į vadybininko pareigas.

Apie pareiškėją, kaip darbuotoją, atsiliepiama labai teigiamai. Jis su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus. Jo sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškėjas sėkmingai dalyvavo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje vykusiuose elgesio pataisos programos „Tik tu ir aš (One-to-one)“ užsiėmimuose ir juos baigė. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 1-526 nurodė, jog pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui nenustatyta probacijos sąlygų pažeidimų, pareiškėjas nuolat dirba teisėtą darbą, todėl manytina, kad jis puikiai integravosi į visuomenę, siekdamas oficialiai uždirbti ir daugiau nebeturėti jokių pajamų iš nelegalių šaltinių, tai parodo jo jaučiamą atsakomybę prieš šeimą ir visuomenę.

Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, patvirtinančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pabrėžė, jog joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Oficialaus perspėjimo neaišku, koks įstatyminis pagrindas nustatytas, kadangi tik nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Veikla, kuri galėtų kelti grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, pareiškėjas teigė neužsiimantis. Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas bus išteisintas.

4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo teigimu, oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (toliau – ir KP ONTV) 2016 m. liepos 1 d. užbaigė ir perdavė kaltinamajam aktui surašyti IT Nr. 01-1-32133-15 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. birželio 8 d.), kuriame pareiškėjas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, t. y. padaręs labai sunkų nusikaltimą – pardavęs didelį narkotinių medžiagų kiekį, tai įvykdyta lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti reikšmingi pareiškėjo pokalbiai su V. Č., kuris yra buvęs organizuotos nusikalstamos grupės lyderis, šiuo metu atliekantis 8 metų laisvės atėmimo bausmę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Klaipėdos AVPK KP ONTV 2017 m. vasario 1 d. užbaigtame ir kaltinamajam aktui surašyti perduotame IT Nr. 01-1-21312-16 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 6 d.) V. Č. pareikštas kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu ir disponavimu organizuotoje grupėje, turint tikslą jas platinti, iš šių medžiagų kontrabanda, padarymu ar pasikėsinimu jas padaryti. Kriminalinės žvalgybos duomenimis, pareiškėjas yra siejamas su organizuotomis grupėmis, tačiau atsakovas atsisakė išslaptinti šiuos duomenis, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 ir 19 punktais bei 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Klaipėdos AVPK KP ONTV 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galbūt vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, ir, taikydamas pareiškėjui oficialų perspėjimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nepažeidė prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko patvirtintu 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30-IL-815 pareiškėjui taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas Nutarimą, Klaipėdos AVPK KP ONTV 2-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nurodydamas, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir ONUĮ) 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai įvertinti kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Nutarimas priimtas remiantis 2017 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-IL-814. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo elgesį, atitinkantį ONUĮ 4 straipsnį, įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų apie asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjui tikslinga taikyti ONUĮ numatytą prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą dėl informacijos slaptumo, ONUĮ 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat šio įstatymo 5 straipsnio konstrukciją, darytina išvada, jog oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat nustatė, jog pareiškėjas yra teistas penkis kartus; nuo 2016 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-120-890/2017, kurioje pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad jis iki 2015 m. liepos 21 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 50,9 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 8,342 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,822 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias 2015 m. liepos 21 d. pardavė kitam kaltinamajam. Minėtoje byloje kaltinami penki asmenys, keturi iš jų teisti nuo 5 iki 11 kartų. Įtariama, kad pareiškėjas minėtą labai sunkų nusikaltimą padarė per lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpį. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjui pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį buvo skirta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjas lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės, t. y. įtariama, jog pareiškėjas minėtą nusikalstamą veiką padarė 2 mėnesių laikotarpyje nuo lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-357-162/2017 konstatavo, jog pasiūlymas nutraukti pareiškėjo elektroninį stebėjimą prieš terminą buvo inicijuotas ne dėl to, kad pareiškėjas nebuvo padaręs jokių probacijos sąlygų pažeidimų, o dėl to, kad atsirado būtinybė grąžinti įrangą tiekėjui. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2016 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1PS-26 nurodyta, kad probacijos sąlygų laikas pareiškėjui buvo pratęstas net du kartus, kadangi intensyvios priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuoti daromi probacijos sąlygų pažeidimai.

11. Atsakovas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą – užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti reikšmingi pareiškėjo pokalbiai su V. Č.; tai – buvęs organizuotos nusikalstamos grupės lyderis, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą atliekantis 8 metų laisvės atėmimo bausmę; 2017 m. vasario 1 d. baigtas ikiteisminis tyrimas (tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 6 d.) ir V. Č. pareikštas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti), 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais turint tikslą jas platinti bei platinimas organizuotoje grupėje), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas organizuotoje grupėje įvykdyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą). Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, jog tai – Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. I-62-174/2017, V. Č. teistas 4 kartus.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, yra nepagrįsti, nes ONUĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas jo teisių, laisvių niekaip nevaržo. Oficialus perspėjimas negali kelti nepasitikėjimo, nes įteikiamas tik asmeniui, kuriam jis pareikštas, nebent pats asmuo apie tokį perspėjimą kažkaip informuoja kitus. Policijos įstaigos asmenį tik įtraukia į nustatytas bazes, o kitokių veiksmų jo atžvilgiu nevykdo ir visuomenės neinformuoja.

13. Teismas nusprendė, kad atsakovo pateikta vieša informacija apie pareiškėjo ryšius su V. Č., pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas, 2017 m. vasario 21 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (pareiškėjo teistumai, jam taikytos kardomosios priemonės ir kt. duomenys), 2016 m. liepos 1 d. kaltinamasis aktas (surašytas pareiškėjui ir kitiems asmenims), Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys bei kiti byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas Nutarimo priėmimo metu disponavo informacija apie pareiškėjo ryšius, suteikiančius pagrindą taikyti ONUĮ numatytą prevencinę priemonę. Teismas, byloje atlikęs įrodymų bei aplinkybių, kurias patvirtina vieši duomenys, vertinimą, nesiejant jų su teismui teismo posėdžio metu pateikta nevieša medžiaga, sutiko su atsakovo išvada, kad pakanka duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus. Teismas įslaptintą medžiagą vertino kaip papildomą medžiagą, kuri papildė neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padėjo visiškai užtikrinti teisingumą. Įslaptintų ir neslaptų įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudaro pagrindą pripažinti, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo skirtas pagrįstai, todėl jo skundas atmestas.

III. 14. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą, panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 30-IL-815 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. sausio 24 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 30-IL-814 kaip neteisėtus ir nepagrįstus, bei priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą.

15. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, ignoruodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose bei absoliučiai neatsižvelgdamas į skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pabrėžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad neįrodyta, jog pareiškėjas dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelis (viešai nurodytas) pagrindas, kuriuo grindžiamas Oficialus perspėjimas, šiuo metu nebeegzistuoja. Nesant jokių kitų viešų duomenų apie ONUĮ 4 straipsnyje nurodytus pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tokia prevencinė poveikio priemonė jam negalėjo būti skirta. Visos kitos aplinkybės (pareiškėjo ankstesni teistumai, jam taikytos kardomosios priemonės ir kt.) nėra reikšmingos, nes jos įvyko praeityje, o oficialaus perspėjimo skyrimas tokių aplinkybių pagrindu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus apie adaptavimąsi visuomenėje, vykdomą veiklą, savo šeiminę padėtį, dalyvavimą elgesio pataisos programoje, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 1-526 padarytas išvadas. Pareiškėjas toliau apeliaciniame skunde apžvelgia teismų praktiką, susijusią su rėmimusi įslaptinta informacija, ir atkreipia ypatingą dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5113-968/2016, kurios aplinkybės, jo teigimu, yra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir kurioje pareiškėjo (toje byloje) skundas buvo tenkintas nustačius, jog nutarimas ir oficialus perspėjimas buvo priimti remiantis vien įslaptinta informacija. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės rėmėsi vien tik įslaptintais duomenimis, kadangi vieši duomenys yra absoliučiai nereikšmingi. Pareiškėjas tvirtina neužsiimantis veikla, kuri galėtų kelti grėsmę visuomenės saugumus ar viešajai tvarkai, iš Oficialaus perspėjimo jam neaišku, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, jog jo veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.

16. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas akcentuoja, kad Nutarimo priėmimo (2017 m. sausio 17 d.) ir Oficialaus perspėjimo pareiškimo (2017 m. sausio 24 d.) metu jis turėjo duomenų, jog pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galbūt vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vykdant pareiškėjo galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų apie jo ryšius su organizuotos nusikalstamos grupės nariu V. Č.. Be to, įtarta, kad pareiškėjas galbūt pardavė didelį narkotikų kiekį būtent V. Č. sūnėnui – R. B. (R. B.), kuris yra nuteistas už sunkių ir kitų nusikaltimų padarymą. Teismui pateikta įslaptinta informacija patvirtina, kad pareiškėjas gali priklausyti teisės aktų nustatyta tvarka identifikuotai Klaipėdos apskrityje veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupei bei gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t. y. platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Remiantis įslaptinta ir neįslaptinta informacija, kurios papildo viena kitą, darytina išvadą, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo pareikštas pagrįstai. Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendis buvo paskelbtas jau po Nutarimo ir Oficialaus perspėjimo pareiškimo, taip pat teismui jau priėmus sprendimą. Be to, pareiškėjas buvo išteisintas ne reabilituojančiais pagrindais, o neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų Nutarimo ir Oficialaus perspėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar buvo pagrindas pareiškėjui skirti oficialų perspėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jog byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas nutarimo skirti oficialų perspėjimą priėmimo metu disponavo informacija apie pareiškėjo ryšius, suteikiančius pagrindą jam taikyti ONUĮ numatytą prevencinę priemonę; įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina papildoma medžiaga, papildančia neslaptus (viešus) faktinius duomenis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad vienintelis pagrindas, kuriuo grindžiamas Oficialaus perspėjimo pareiškimas – kaltinimas padarius sunkų nusikaltimą lygtinio paleidimo laikotarpiu, – išnyko Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį; byloje nesant jokių kitų viešų duomenų apie ONUĮ 4 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimą, Oficialus perspėjimas pareiškėjui negalėjo būti skirtas; pareiškėjo praeities faktai apie jo teistumą, jam taikytas kardomąsias priemones negali būti pagrindu jam pareikšti Oficialų perspėjimą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo pagrįstumo bei dėl rėmimosi įslaptintais duomenimis.

21. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (ONUĮ 1 str.). Jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės: 1) oficialus perspėjimas; 2) teismo įpareigojimai (ONUĮ 3 str.). Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves (ONUĮ 4 str.).

22. Pagal ONUĮ 5 straipsnį, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus (ONUĮ 6 str. 6 d.). Teismas gali skirti asmeniui vieną ar kelis iš šių įpareigojimų: 1) nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis; 2) nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje; 3) nesilankyti nurodytose vietose (ONUĮ 8 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsniu, tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2016 m. sausio 24 d. buvo pareikštas oficialius perspėjimas (b. l. 8, nutarties 7 p.). Remiantis ginčo šalių paaiškinimais, sprendimas pareiškėjui skirti oficialų perspėjimą buvo priimtas įvertinus viešus ir įslaptintus duomenis.

24. Aiškindamas ONUĮ 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2012 m. balandžio 20 d. mitaitį administracinėje byloje Nr. A143-1375/2012, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1425-575/2017).

25. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Žodis „paprastai“ rodo, jog gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje. Pasisakydama dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir jos taikymo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2006 m. spalio 31 d. sprendimą byloje Guner Corum prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59739/00), 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Meral prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 33446/02), 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Topal prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 3055/04).

26. Atsakovas teismui pateikė 2016 m. liepos 1 d. kaltinamąjį aktą (b. l. 49–65), kuriame kaltinamaisiais nurodyti pareiškėjas, R. B. (kuris yra V. Č. sūnėnas), V. M., S. S. (S. S.) ir S. R. (S. R.). Pareiškėjo atžvilgiu, be kita ko, nurodyta, jog jis yra teistas 6 kartus, paskutiniai teistumai – 2008 m. vasario 20 d. (pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė), 180 str. 3 d. (plėšimas), 289 str. (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas), subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams) ir 2012 m. lapkričio 19 d. (pagal Baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas), bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams; 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi paleistas lygtinai – 1 metams 7 mėnesiams 17 dienų); pareiškėjas kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti arba kitaip platinti bei jas pardavė R. B.; pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – recidyvistas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. B. iš dalies sutinka su įteiktu pranešimu apie įtarimą, nurodo prekiaujantis kokainu ir heroinu. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. liepos 21 d. R. B. buvo pas jį atvažiavęs. Kratos metu pas pareiškėją rasti ir paimti trys permatomi užspaudžiami maišeliai; teismo leidimu vykdant R. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (klausantis telefoninių pokalbių ir kt.), buvo užfiksuoti jo kontaktai su pareiškėju. Teismui taip pat pateiktas 2017 m. vasario 21 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 71–79), kuriame užfiksuotos anksčiau pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, jam skirtos bausmės ir kardomosios priemonės.

27. 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) atsakovo atsakovas paaiškino, kad, atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo užfiksuoti pareiškėjo palaikomi ryšiai su tuo metu ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančiu V. Č., kuris buvo praeityje aktyviai veikusios organizuotos nusikalstamos grupės nariu, ir kuris šiuo metu yra kaltinamas organizuotoje nusikalstamoje grupėje padarytų sunkių nusikalstamų veikų padarymu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas jau seniai (ne vėliau nei nuo 1999 m.) yra siejamas su organizuotu nusikalstamumu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šių aplinkybių iš esmės neneigė, bet pastebėjo, kad, nors atsakovas teigia, jog pareiškėjas jau seniai yra siejamas su organizuotu nusikalstamumu, tokios poveikio priemonės – oficialaus perspėjimo pareiškimas – anksčiau kažkodėl jam nebuvo skirtos.

28. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje 2015 m. rugpjūčio 1 d. nutarimais pareiškėjui buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, buvo panaikinta.

29. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-890/2017, vykstančioje pagal minėtą 2016 m. liepos 1 d. kaltinamąjį aktą, pareiškėją išteisino, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat panaikino pareiškėjui skirtas kardomąsias priemones. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad vienintelis viešais duomenimis grindžiamas pagrindas pareiškėjui pareikšti Oficialų perspėjimą šiuo metu nebeegzistuoja, yra nepagrįsti.

30. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1-526 (b. l. 30–31), vertinant pareiškėjo prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės / pareigos pakeitimo, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas intensyvios priežiūros laikotarpiu darė pažeidimus, todėl net du kartus intensyvi priežiūra jam buvo pratęsta. Intensyvi priežiūra jam buvo nutraukta ne už probacijos sąlygų gerą vykdymą, o todėl, kad elektroninio stebėjimo įrangą reikėjo grąžinti tiekėjams. Šiame rašte konstatuota, kad pareiškėjo elgesys, pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui, tolimesnės priežiūros laikotarpiu patvirtinta, kad teismo skirtas įpareigojimas yra tinkamas ir pareiškėjo elgesiui daro teigiamą poveikį: pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui, nenustatyta probacijos sąlygų pažeidimų, pareiškėjas dirba, todėl nėra tikslinga keisti probacijos sąlygas (pareigą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi).

31. Pirmosios instancijos teismas, pateiktą įslaptintą medžiagą įvertinęs kartu su byloje esančiais viešais duomenimis, konstatavo, jog duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais pakanka ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius viešus duomenis (pareiškėjui pareikštus kaltinimus sunkaus nusikaltimo padarymu lygtinio paleidimo laikotarpiu, nepaneigtus jo ryšius su organizuotu nusikalstamumu siejamais asmenimis (V. Č.), Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pateiktus duomenis apie pareiškėjo padarytus intensyvios priežiūros režimo pažeidimus ir atsisakymą pakeisti probacijos sąlygas pareiškėjui), sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Oficialus perspėjimas (kuris 2017 m. sausio 24 d. buvo pareikštas vieneriems metams ir kuris bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jau yra pasibaigęs) pareiškėjui buvo skirtas esant pakankamam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, jis pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų iš esmės neginčijo. Pareiškėjo teiginiai, kad Oficialus perspėjimas jam buvo pareikštas remiantis vien įslaptinta informacija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą, panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 30-IL-815 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. sausio 24 d. oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 30-IL-814 (t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą) bei nutraukti administracinę bylą. Bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija pagrindo, kuriuo remiantis nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukta, be to, bylos nutraukimo pasekmės būtų nesuderinamos su kitais pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimais, t. y. nutrauktus administracinę bylą, ginčijami administraciniai aktai būtų palikti galioti. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas nutraukti administracinę bylą laikytinas rašymo apsirikimu ir plačiau nevertinamas.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas