74b9986a-e9df-4535-8e15-04c337a6fedd · Kauno apylinkės teismas

Baudz                                                             Baudžiamoji byla Nr.1-115-347/2014Teisminio proceso Nr.23-1-00831-10-2Procesinio sprendimo kategorija:2.3.6.4.4.; 1.1.4.2; 1.2.14.5.2.; 2.1.3.1 N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,gynėjai advokatei N. G., nukentėjusiajam K.

J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Romui Aikevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeG. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, naÅ¡lys, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:2012-08-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 300 str. 1 d. 20 MGL (2600) litų bauda,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

G. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismÄ reikalaudamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. J. 30000 litų pagal pastarojo pasiraÅ¡ytÄ 2008-07-31 skolos raÅ¡tÄ , nors realiai G. K. Å¡ių pinigų K. J. nebuvo paskolinęs, o skola susidariusi K. J. eilę kartų skolinantis pinigus iÅ¡ L. K., ir 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 priėmus įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. J. 30000 litų skolÄ G. K. naudai, pagal šį teismo įsakymÄ iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ 2010-01-04 pateikė antstoliui R.

B., dirbančiam kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdymui, nors žinojo, kad K. J. skolÄ grÄ Å¾ino, 2008-11-20 nupirkdamas jo žmonai L. K. automobilį Audi A4 už 27000 litų, kurį pastarosios praÅ¡ymu įregistravo G. E. G. vardu, bei dviratį už 1000 litų ir tokiu bÅ«du Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾ino, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 22 str. 1d., 182 str.1 d.      Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad K. J. pažįsta nuo 2007 metų, pažintis buvo susieta darbiniais reikalais. 2008 metų pavasarį K.

J. paprašė paskolinti 30000Lt. Atvyko pas jį į namus, pasirašė paskolos raÅ¡telį. Žmona paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡yme nedalyvavo. Jis tardavosi su žmona dėl pinigų paskolinimo. Bet kadangi žmona darydavo notarinius veiksmus net nesitardama su juo, tai tÄ kartÄ jis pagalvojo, kad gali nesitardamas su ja pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį. Su K. J. susitarė, jog pinigus skolina 3-4 mėnesiams. Terminui praėjus, K. J. vis negrÄ Å¾inant pinigų, pradėjo jam skambinti ir reikalauti, tačiau jis prašė palaukti, vėliau nebekėlė ragelio, todėl kreipėsi į teismÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Skola buvo priteista ir kreiptasi į antstolį dėl jos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kai prasidėjo iÅ¡ieÅ¡kojimas, tada K. J. pasakė, kad skolÄ grÄ Å¾ino žmonai. Apie skolos grÄ Å¾inimÄ su žmona nesiÅ¡nekėjo. Vėliau K. J. pasakė žmonai, kad grÄ Å¾ino skolÄ neva nupirkdamas jai automobilį. Kažkada žmona yra sakiusi, kad įmonė už kažkokias paslaugas nuperka automobilį ir klausė kokios markės automobilį geriau pirkti, jis patarė, kad geriau pirkti Audi. Žmona turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, teisybės niekad nesakydavo, o jis pats yra patiklus žmogus.

Jis netiki, kad K. J. grÄ Å¾ino pinigus. K. J. niekada nėra pasakęs, kad skolÄ grÄ Å¾ino. Tik antstoliui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sužinojo, jog yra nupirktas automobilis. Jis nepageidavo, kad jam grÄ Å¾intų skolÄ automobiliu. Negali pasakyti, kodėl nenurodė paskolinimo datos paskolos raÅ¡telyje. Sutarė datÄ iki kada grÄ Å¾ins skolÄ . Buvo nurodyta grÄ Å¾inimo diena. Skolino be palÅ«kanų, kadangi K. J. buvo kaip Å¡eimos draugas. Kad K. J. draugavo artimai su jo žmona, sužinojo vėliau.

Kai jau buvo priteisti pinigai, kada buvo teismo įsakymas, kai prasidėjo iÅ¡ieÅ¡kojimas, tada buvo atvykęs K. J. pas jį į kontorÄ ir pasakė, kad grÄ Å¾ino pinigus L. K.. Bet grįžęs paklausė žmonos, ji pasakė kad ne. Buvo dovanotas dviratis žmonai gimtadienio proga. Paskui bandė dviratį pardavinėti, bet niekas nepirko, tada pridavė dviratį į dviračių supirkimo punktÄ už 200 litų. Nesukėlė įtarimo dėl dovanojamų dovanų, kadangi K. J. dovanodavo ir vaikams dovanų.

Dėl automobilio perraÅ¡ymo paaiÅ¡kino: kadangi G. G. sakė, kad Lina jam skolinga, o jo t.y. kaltinamojo) mama norėjo dukrai nupirkti automobilį, jie sumokėjo 19 000 litų G. G.. Santykiai su žmona paÅ¡lijo, kai sužinojo, kad jÄ su K. J. sieja artimesni santykiai. Kai skolino pinigus, tada ir pasirašė raÅ¡telį. GrÄ Å¾inimo data buvo apspręsta ir buvo nurodyta. Niekas nematė grÄ Å¾inimo. Liudytojai patvirtino K. J. žodžius. Niekas nežinojo, tik L. K. ir K. J., už kokius pinigus pirktas automobilis.

G. G. negalėjo žinoti už kieno pinigus pirko. Žmona važinėjo tuo automobiliu. Jis nebūtų pirkęs iš G. G. to automobilio. Skola siekė 7000 Lt. Jis pirko automobilį pigiau, nebūtų mokėjęs už jį 30000 litų. Nežinojo apie visus K.sudarytus sandorius. Jis nežinojo iš kur K. ima pinigus.Ikiteisminio tyrimo metu G. K. kaltu taip pat neprisipažino ir tvirtino, kad jis pats padavė K. J. 30 000 litų, o šis jam parašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad skolinasi iš jo 30 000 litų.

K. J. buvo aiÅ¡kiai pasakyta, kad bÅ«tent jam jis tuos pinigus ir turi grÄ Å¾inti. Tik supratęs, kad K. J. vengia grÄ Å¾inti skolÄ kreipėsi į teismÄ . PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , paklausė žmonos, ar jai K. J. nėra grÄ Å¾inęs Å¡ios skolos, Å¡i atsakė, kad tikrai nėra grÄ Å¾inęs, todėl jis ramiai į teismÄ ir kreipėsi. Jam kreipusis į teismÄ , buvo priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡ K. J., buvo uždėtas jo turto areÅ¡tas. K. J. turėjo galimybę užprotestuoti šį sprendimÄ praneÅ¡damas, kad pinigus jam grÄ Å¾ino, tačiau to nepadarė, niekada neužginčijo Å¡ito sprendimo, todėl jis ir įsiteisėjo.

Tik tuomet, kai pats kreipėsi į teismÄ dėl K. J. ir jo žmonos turto padalijimo, kad galėtų bÅ«tent iÅ¡ jo turto iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ sumÄ , K. J. pradėjo protestuoti ir nesutikti su Å¡iuo sprendimu ir neigti, kad jam yra skolingas. BÅ«tent po to K. J. atėjo pas jį į darbovietę ir pasakė, kad yra grÄ Å¾inęs Å¡iÄ skolÄ , nes nupirko jo žmonai L. K. automobilį Audi A4, apie dviratį jis nieko nesakė. K. J. yra anksčiau jo žmonai dovanojęs gėlių ir kitų daiktų, yra dovanojęs jo vaikams laikrodį, navigacijÄ , todėl nieko keisto tokiame jo elgesyje neįtarė.

Teigė, kad vėliau iÅ¡ žmonos sužinojo, kad ji šį automobilį pirko iÅ¡ kažkokios įmonės G. G. vardu. Vėliau pas jį atvyko G. G. ir pasakė, kad jam L. K. skolinga 6000 litų ir sakė, kad arba jis jam grÄ Å¾ina Å¡iÄ skolÄ , arba jis parduoda šį automobilį ir skolÄ pasiima. Žmona tuo metu pinigų neturėjo ir jam jų negrÄ Å¾ino, todėl pats su juo sutarė, kad jis grÄ Å¾ins G. G. Å¡iÄ skolÄ ir Å¡is automobilį užraÅ¡ys jo mamos A. B. M. K. vardu. Neprisipažįsta kaltu todėl, kad K.

J. paskolino pinigus jis, o K. J. jam jų negrÄ Å¾ino. Apie tai, kad jis Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾ino jo žmonai nupirkdamas automobilį ir dviratį, sužinojo tik lapkričio mėnesį ir tik iÅ¡ jo žodžių. Iki tol nei žmona, nei jis pats apie tai jam užsiminęs nebuvo ir to nesakė (t.1, b.l. 148-149).IÅ¡ liudytojos L. K. ir kaltinamojo G. K. parodymų, duotų akistatos metu ir užfiksuotų 2012-05-04 akistatos protokole, matyti G. K. parodymai, kuriais paaiÅ¡kino, jog skolos raÅ¡telis, kuriuo K.

J. pasiskolino iÅ¡ jo 30000 litų, buvo pasiraÅ¡ytas apie 3-4 mėnesius iki datos, kada Å¡i skola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta. Kaltinamasis teigė manÄ s, kad L. K. 2008 metų lapkričio mėnesį, kai buvo pirktas automobilis Audi A4, v/n EFO 717, galėjo turėti 30000 litų, nes ji iki to laiko buvo pasiskolinusi daug pinigų iÅ¡ įvairių asmenų. Å i informacija jam yra žinoma dėl to, kad Å¡iuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl jos pasiskolintų pinigų grÄ Å¾inimo kreditoriams. (t.2, b.l.8-10).

             Nukentėjusysis K. J. parodė, kad pirmiausia susipažino su L. K., juos siejo darbinė veikla-vertėsi nekilnojamuoju turtu. L. K. pasiÅ«lė savo pusbrolio paslaugas dantų tvarkymui. Buvo atliktos trys žandikaulio operacijos. L. K. kartu važinėjo į Vilnių. Tuo metu jis neturėjo pinigų. Ji paskolino pinigų dantų taisymui. L. K. gyveno su G. K.. Tikina nežinojęs, kad jos vyras G. K. žinojo apie pinigų paskolinimÄ . Buvo praėję daugiau kaip pusę metų, kai L.

K. pasakė, kad jau yra paskolinusi 30000 Lt. KartÄ paskambinusi pasakė, kad vyras klausinėja apie 30000 Lt, todėl paprašė paraÅ¡yti skolos raÅ¡telį. Jis sutiko, atvažiavo ir pasirašė. Ji paprašė, kad jis jos vyro vardu pasiraÅ¡ytų skolos raÅ¡telyje. Jis sutiko ir pasirašė G. K. vardu. G. K. buvo namuose, kai pasirašė raÅ¡telį. Skolos grÄ Å¾inimo termino nenustatinėjo. G. K. pinigus skolino už procentus. Jei jis bÅ«tų skolinęsis iÅ¡ G. K., nebÅ«tų gavęs pinigų be procentų.

Jis K. pasakė, kad pinigus grÄ Å¾ins rudenį, kai jam pačiam grÄ Å¾ins skolÄ . RaÅ¡telį rašė vasaros metu. Pasirašė raÅ¡telį ir 2008 metų lapkričio mėnesį jam K. grÄ Å¾ino skolÄ . Tada norėjo grÄ Å¾inti L. K. skolÄ , tačiau ji pasakė, kad jai pinigų nereikia, bet reikia nusipirkti automobilį. Jie nuvažiavo į automobilių turgų. Buvo geras automobilis, todėl jis jai pasiÅ«lė atiduoti 30000 Lt , dar savo prisidėti ir nusipirkti gerÄ automobilį. Bet ji nesutiko, nes pasakė, kad neturi pinigų.

G. K. į automobilių turgų nevažiuodavo. Nežino, kodėl nevažiavo K.. Automobilio tÄ kartÄ nerado, nuvažiavo kitÄ kartÄ , rado automobilį už 30 000 Lt, nusiderėjo iki 28 000 Lt. Jis padavė avansÄ 1000 litų, susitarė, kad padarys salono valymÄ bei nupirko padangas. Sumokėjo 27 000Lt, davė avansÄ 1000 Lt, nupirko padangas, darė valymÄ , atliko registracijÄ , už 1000 litų nupirko dviratį. Viso susidarė 30000 Lt suma. L. K. sakė, kad turi problemų su mokesčių inspekcija, kad geriau bÅ«tų, jei automobilis bÅ«tų registruotas svetimo žmogaus vardu.

Automobilį užregistravo G. G. vardu. Jį pažinojo, kadangi L. K. su juo supažindino. L. K. paprašė, kad grÄ Å¾intų raÅ¡telį arba paraÅ¡ytų naujÄ , kad nėra skolingas. Ji vis atidėliojo, neparašė jam raÅ¡telio. Maždaug po metų gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ teismo, kad yra skolingas 30000 Lt. Automobiliu važinėjo L. K.. Ä® teismÄ kreipėsi G. K.. Paskalbino L. K. pasiteirauti, kodėl kreipėsi į teismÄ . Ji liepė nekreipti dėmesio, pasakė, kad viskÄ sutvarkys. Ji kalbėjo, kad jos vyras - ligonis, jam Å¡izofrenija.

L. K. jį nuramino, pasakė į teismÄ neiti, pasakė, kad ji pati viskÄ sutvarkys. Praėjus terminui paskambino sekretorei į teismÄ , ir paaiÅ¡kėjo, kad sprendimas jau įsigaliojo. L. K. pradėjo jo vengti. Tada nuvažiavo pas G. K. į darbÄ , pasakė, kad skola yra grÄ Å¾inta, kad automobilis stovi kieme,o jis atsakė, kad jam automobilio nereikia, o reikia pinigų. Jis K. pasakė, kad pinigų jam jis nedavė, o Å¡is atsakė, kad raÅ¡telį pasirašė jo, t.y. G. K. vardu. Tada G. K. pasakė, kad pasiima iÅ¡ G.

G. automobilį, jį parduos ir grÄ Å¾ins pinigus. L. K. buvo skolinga G. G. 6000 Lt ar 7000 Lt. Tada G. K. G. G. grÄ Å¾ino L. K. skolÄ , o automobilį perrašė G. K. motinos vardu. RaÅ¡telio iÅ¡ L. K. pradėjo praÅ¡yti, kai automobilis jau buvo nupirktas, buvo likę gal 1000 litų, dviratis jau buvo nupirktas. Kol nereikalavo raÅ¡telio, viskas buvo gerai, po to L. K. pradėjo slapstytis. Kiek tiksliai sumokėjo odontologui, pasakyti negali. Gydė gydytojas J.. Kartais sumokėdavo L. K., kartais jis pats. Po to L.

K. konstatavo, kad jis jau yra skolingas jai 30000 Lt. Nemano, kad suma buvo pilnai 30000 litų. Bet kadangi neprašė procentų, tai sutiko su tokia suma. Neatsimena ar buvo nurodyta skolos grÄ Å¾inimo data ant paskolos raÅ¡telio. Pasirašė, kad skolingas. Kokia data suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, neatsimena. RaÅ¡telyje rašė atidavimo datÄ , o ne pasiraÅ¡ymo datÄ . Pripažino, jog yra buvę konfliktų darbine prasme su L. K., kad yra liudijęs teisme prieÅ¡ jÄ .      Ikiteisminio tyrimo metu, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ 2010-11-12 (t.1, b.l.27) nukentėjusysis K.

J. parodė, jog “L. K. su vyru Kauno automobilių turgavietėje iÅ¡sirinko automobilį“, už kurį jis sumokėjo 28000Lt. Automobilį „asmeniÅ¡kai“ perdavė L. K., užregistravęs G.E. G. vardu.       2010-11-12 apklausiamas liudytoju K. J. nurodė, jog L. K. mokėjo už visas stomatologines paslaugas 2007m. pabaigoje – 2008m. birželio mėn., nes jis tuo metu neturėjo pinigų. Teigė raÅ¡telį parašęs ir padavęs L. K., o ji po automobilio pirkimo raÅ¡telio negrÄ Å¾ino, nes vyras tÄ raÅ¡telį „yra užrakinęs seife ir jo negrÄ Å¾ina“.

Teigė, jog „teismo raÅ¡tus“ gavo 2009m. lapkričio mėn. Ir tada sužinojo, „kad G. K. mane padavė į teismÄ dėl skolos“. Tada nuėjo pas G. K.. Teigė, jog galimai ne visus teismo siunčiamus dokumentus gavo, nes skyrėsi su žmona ir gyveno ne deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje. Tik gavęs 2010 m. rugpjūčio mėn. Antstolio praneÅ¡imÄ , suprato, kad G. K. kreipėsi į teismÄ su melagingais praneÅ¡imais; (t.1, b.l.32-33)      2011-02-17 papildomos apklausos metu K.

J. parodė, kad paskolos raÅ¡telį rašė L. K. papraÅ¡ius G. K. vardu, jam dalyvaujant. GrÄ Å¾inimo terminÄ â€“ 2008-07-31 teigė nurodęs jis pats „šiaip sau“, į terminÄ daug dėmesio nekreipdamas. Teigė, jog tuo metu, kai iÅ¡ K.skolinosi pinigus dar K. net nepažinojo. Pripažino, kad apie skolos grÄ Å¾inimÄ kalbėjo tik su K.. Teigė: „Apie tai, kad grÄ Å¾inau skolÄ nupirkdamas automobilį ir dviratį aÅ¡ G. K. nesakiau, aÅ¡ iÅ¡vis su juo nekalbėjau apie tai“.

Tvirtino, jog K. „labai moka įkalbėti ir žmogų priversti ja pasitikėti“. Tačiau jis manė, kad K. žinojo apie skolos grÄ Å¾inimÄ (t.1, b.l.34-35);      2011-05-07 papildomos apklausos metu K. J. parodė, jog L. K. jam pinigus duodavo po 1000-2000 litų grynaisiais bÅ«nant Vilniuje arba vykstant į Vilnių. Teigė: „L. K. man nebuvo tiksliai n urodžiusi, kam aÅ¡ tuos pinigus turėčiau iÅ¡leisti, aÅ¡ Å¡iuos pinigus leisdavau kur pats norėjau, tačiau kadangi aÅ¡ tuo metu tvarkiausi dantis, todėl iÅ¡ jos duotų pinigų mokėjau už dantų tvarkymÄ pas odontologÄ L.

J., kartais būdavo, kad L. J. už suteiktas paslaugas mokėdavau ne aš, o pati L. K.“ (t.1, b.l.37).       Akistatos su kaltinamuoju G. K. metu prieštaravimai nepašalinti ( t.2, b.l. 2-6).       Iš 2012-05-03 akistatos protokolo matyti, kad 2012-05-03 atliktos akistatos metu su nukentėjusiuoju K. J., liudytoja L. K. parodė, kad 30000 litų K. J. padavė ne ji, o jos vyras G. K. (t.1, b.l. 76), o nukentėjusiajam K. J. paaiškinus įvykio aplinkybes, L. K. parodė, kad 30000 K.

J. padavė ji, o ne G. K. (t. 1, b.l. 78). AiÅ¡kindama iÅ¡ kur gavo pinigus automobilio Audi A4 pirkimui, liudytoja L. K. parodė, kad šį automobilį įsigijo už savo asmeninius pinigus, pardavusi aukso dirbinius (t. 1, b.l. 76-83). Tik 2012-12-03 papildomos apklausos metu K. J. nurodė, jog L. K. turėjo galimybę nupirkti automobilį – grÄ Å¾inti skolÄ , nes jam grÄ Å¾ino skolÄ E. K. (t.1, b.l. 38).           Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta K.

J., jis konsultavo jį nekilnojamojo turto pardavimo klausimais. Skolinosi iÅ¡ K. J. pinigų, jam grÄ Å¾ino, skolinimosi, grÄ Å¾inimo datų neatsimena. Skolinosi vienÄ kartÄ . Jam buvo keista, kad grÄ Å¾inus skolÄ , K. J. paskolos vekselį sudegino. Tai buvo vasaros metu. Skolinosi apie 50000 Lt. Jam paskolino pinigų be užstato. Nepamena iÅ¡ kokių pinigų grÄ Å¾ino skolÄ . Tiksliai nepamena, bet mano, kad pinigus jam skolino be procentų.       Liudytojo parodymai nevertintini kaip objektyvÅ«s, nes kiteisminio tyrimo metu 2012-12-06 liudytojas E. K. teigė, jog iÅ¡ K.

J. buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau sumos neprisimena. Kada 2008 metais skolÄ grÄ Å¾ino neprisimena. Ar buvo suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis taip pat neprisimena. (t.1, b.l. 72).             Liudytojas G. S. parodė, kad su K. J. buvo pažįstami apie septynis metus, abu vertėsi nekilnojamuoju turtu. PrieÅ¡ keturis metus buvo susitikę su J., pasakė K., kad turi dviratį, kurio rėmas jam per mažas, dviratis moteriÅ¡kas, pasiÅ«lė kam nors parduoti. Susitiko kavinukėje, kurioje taip pat buvo moteris, kuriÄ pristatė Linos vardu.

Sutarė , kad parduos už tÅ«kstantį litų. K. pasakė L., kad nupirks dviratį, o ji turės grÄ Å¾inti skolos lapelį. L. pažadėjo atiduoti skolos lapelį. KitÄ dienÄ paskambino K. ir paprašė atvežti dviratį į (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus K.. Tai buvo 2009 m. vasarÄ , liepos-rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nepamena kada.             Liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad norėjo grÄ Å¾inti, Lina pasakė, kad nereikia pinigų, kad už tuos pinigus nupirktų pas K. dirbo namų Å¡eimininke, žino, kad K.

J. skolinosi iÅ¡ jų 30000 Lt- 35000Lt. Kai automobilį. K. J. pasakė, kad jam reikia skolos raÅ¡telio. Ji pasakė, kad nebijotų, kaip nors paims iÅ¡ G. K. tÄ raÅ¡telį. Kalbėjo, kad perkant automobilį nusiderėjo, kad nusiderėtÄ sumÄ investavo į automobilį. Pirmiausia buvo siÅ«lyta jos vardu pirkti automobilį, bet ji atsisakė, nes K. “ne pavyzdinga vairuotoja, tai paskui reikės lakstyti į policijÄ â€. Apie dviratį kažkÄ girdėjo, iÅ¡ pradžių lyg siÅ«lė vaikui, po to jai.

Lina to raÅ¡telio negalėjo rasti, gal K. darbe seife laikė, todėl jau tada pagalvojo, kad K. J. bus blogai, nes tikrai neatgaus to raÅ¡telio. Negirdėjo, kad automobilis bÅ«tų nupirktas už skolÄ . Apie dantų taisymÄ Å¾ino. Žino, kad abu važinėjo taisyti dantų, bet nežino kodėl J.skolinosi pinigų. Teigė, jog nežino ar Lina prisipažino vyrui, kad K. J. nupirko automobilį už skolÄ . K. žinojo kur yra pinigai, jei bÅ«tų norėjusi paduoti pinigus, tai galėjo paimti. Jie vienas be kito žinios neÅ¡vaistė pinigų.

L. K. nepardavinėjo juvelyrinių dirbinių, kad galėtų įsigyti automobilį, ji jai pinigų taip pat dėl automobilio nėra skolinusi. Å iaip tai yra skolinusi pinigų ir K., ir K.. K. buvo priklausoma nuo alkoholio. Ji yra prisiteisusi skolÄ iÅ¡ Kalėdienės, kadangi raÅ¡teliai buvo raÅ¡yti K.. K. buvo pasiskolinusi iÅ¡ jos virÅ¡ 200000 litų.         Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad apie du Å¡imtus tÅ«kstančių ji paskolino per penkis metus, kad gavo kreitis į teismÄ , norėdama atgauti paskolintus septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų.

Taip pat parodė, jog ji asmeniÅ¡kai nematė jokio pinigų skolinimo ar raÅ¡telio suraÅ¡ymo su K. J. momento. Taip pat nematė pinigų grÄ Å¾inimo momento. Visa tai tik girdėjo iÅ¡ pokalbių. Teigė: “AÅ¡ žinau, kad L. K. sakė G. K., kad jai šį automobilį nupirko kažkokia įmonė kaip skolos grÄ Å¾inimÄ â€“ esÄ Ä¯monė jai negalėjo duoti grynųjų pinigų, todėl nupirko automobilį. G. K. jos Å¡ios pateiktos versijos netikrino, ja patikėjo. Kada G. K. iÅ¡girdo, kad K.

J. nupirko šį automobilį už skolos raÅ¡telio pinigus aÅ¡ tikrai nežinau” (t.1, b.l.61). Liudytojas G.E. G. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. O ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog maždaug prieÅ¡ 4 metus susipažino su L. ir G. K., kadangi jų sÅ«naus vairavimo mokykloje pradėjo dirbti instruktoriumi. Buvo pažįstamas ir su K. J.. 2008m. lapkričio mėnesį buvo susitikęs su L. ir K., ir tuomet sužinojo, kad K. L. yra skolingas ir kad jis tÄ skolÄ grÄ Å¾ina pirkdamas jai automobilį.

Kaip suprato, L. su savo vyru turėjo asmeninių problemų, jie skyrėsi ar buvo kažkas panaÅ¡aus, todėl ji paprašė šį automobilį užregistruoti jo vardu. Jis sutiko. 2008-11-20 jam paskambino L. ar K., gerai neprisimena, ir pasakė atvažiuoti prie turgaus. Jis nuvažiavo, ten jo laukė K.. K. nupirko automobilį Audi A4 juodos spalvos, kurį užregistravo jo vardu. K. Å¡iam automobiliui dar nupirko padangų komplektÄ , sutvarkė automobilį eksploatacijai, abu nuvarė automobilį techninei apžiÅ«rai ir perdavė jį L..

Jokia panaudos sutartis, kad ji naudosis Å¡iuo automobiliu, suraÅ¡yta nebuvo. Kuomet šį automobilį, registruotÄ jo vardu, perdavė L., apie metus laiko buvo ramu. 2009m. rugpjūčio mėnesį, per žolines, jam paskambino Lina ir paprašė paskolinti 7000 litų. Jis jai pinigus paskolino. L. sakė, kad kai tik jam prieiks pinigų, ji juos jam grÄ Å¾ins. Jokio paskolos raÅ¡telio nepasirašė. Po trijų savaičių jis paprašė L. grÄ Å¾inti pinigus, tačiau ji vis prašė palaukti. 2010 metų sausio mėnesį jis nuvažiavo pas jos vyrÄ G.

K. ir pasakė, kad jo žmona jam skolinga 7000 litų. Lina tuo metu gėrė, nes turėjo priklausomybę nuo alkoholio. BÅ«dama galimai apsvaigusi, ji pradėjo sakyti, kad ji jam skolinga tik 2 ar 3 tÅ«kstančius litų. Tada jis pasakė, kad parduos automobilį, kuris registruotas jo vardu. Be to, G. pasakė, kad jei Å¡is atiduos žmonos skolÄ , jis automobilį perregistruos Å¡io vardu. G. sutiko. G. jam grÄ Å¾ino 7000 litų, o jis automobilį perrašė G. motinos vardu. Jo nuomone, G. K. pasinaudojo pasiraÅ¡ytu K.

J. raÅ¡teliu dėl skolos, melagingai praneÅ¡damas, kad Å¡is skolingas, nors už skolÄ K. J. nupirko L. K. automobilį (t. 1, b.l. 58-60).Liudytojas S. J. parodė, kad 2008 metais sutiko savo pažįstamÄ K. J. su kažkokia moterimi. Jie ieÅ¡kojo Audi markės automobilio, paklausė ar negali jam padėti. Pas pažįstamÄ buvo toks automobilis ir jis nuvežė prie tralo jo apžiÅ«rėti. Kęstas minėjo, kad perka automobilį moteriai, tikslu jai padengti skolÄ . Jis ieÅ¡kojo automobilio už 30 000 litų.

Suderėjo su pardavėju už tokiÄ sumÄ . Perkant automobilį, dokumentai buvo tvarkomi vėliau, K. davė rankpinigius apie 1000 litų. K. iÅ¡siėmė pinigus iÅ¡ savo piniginės ir padavė. Kai atsiskaitinėjo, likusius pinigus atidavė Kęstas. IÅ¡ kalbos suprato, kad ta moteris - ne jo žmona, bet jai atiduoda skolÄ . Liudytojas L. J. paaiÅ¡kino, kad L. K. yra jo pusseserė. Žino, kad K. J. skolingas buvo už dantų taisymÄ . L. K. ir K. J. tarpusavio piniginių ryÅ¡ių jis nežino. Tik J. ir K.visur kartu vykdavo.

Kokie buvo jų santykiai, jis nežino. IÅ¡ jo L. K. buvo pasiskolinusi 280 000 Lt. IÅ¡ pradžių ji pasiskolino 200000 Lt. Po to didino, sakė, kad skolinosi Å¡eimos verslui ir žadėjo procentus. IÅ¡ pradžių mokėjo procentus. Po to skolos augo. Pinigus jai skolino be skolos raÅ¡telio. Ar sutuoktinis žinojo apie skolÄ , nežino. Tvarkė dantis J. savo privačioje klinikoje. Dalį pinigų už dantų taisymÄ mokėjo L. K., dalį mokėjo K. J.. Gal ji nemokėjo, gal ji prie skolos prirašė.

Yra jai paraÅ¡yti kvitai, yra ir J. iÅ¡raÅ¡yti kvitai. Kas mokėjo, tas pasiraÅ¡ydavo. Buvo planuota, kad darbas kainuos apie 25 000 Lt. Buvo padaryta už 10 000 litų - trečdalis darbo. Kai K. J. buvo paskutinį kartÄ klinikoje, L. K. buvo dar gyva. Jis pats skolos dar neatgauna. Kauno apygardos teisme nagrinėjama jo byla. 2008 metais jis paskolino L. K. pinigus, o 2010 metais jos paprašė skolos raÅ¡telio. Ja pradėjo nepasikėti. Pasirodo, ji buvo net savo advokatui nesumokėjusi pinigų, todėl pareikalavus skolos raÅ¡telio, ji jį parašė 2010 metų birželio mėnesį.

Ji skambindavo, sakydavo, vyras primušė, atėmė pinigus. Kalbos, kad jÄ vyras primušė, dabar atrodo nepagrįstos. L. K. vartojo alkoholį. KartÄ paskambinusi pasakė, kad vyras jÄ nuogÄ tampo sniege, tik vėliau suprato, kaip ji mokėjo žmonėmis manipuliuoti, iÅ¡vilioti iÅ¡ jų pinigus. Kadangi skolino K., iÅ¡ K.nereikalauja grÄ Å¾inti skolÄ . Liudytojas pateikė dokumentus – kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, kad L. J. individualioje įmonėje iÅ¡ K. J. priimta 2009-06-22 1600 Lt, 2008-12-02 – 2800 Lt, 2008-12-03 – 2340 Lt, o iÅ¡ L.

K. 2009-01-06 – 1240 Lt, 2009-06-22 – 1450 Lt (t.1, b.l.66-69), tačiau iš medicininės kortelės kopijos, pateiktos prie 2012-11-28 protokolo matyti, jog įvairios procedūros buvo atliekamos 2007-11-29, 2007-12-06, 2007-12-12, 2008-04-15 ir 2009-03-06 (t.1, b.l.65). Apklausta liudytoja L. K. 2011-04-05 parodė (jos parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu, nes liudytoja mirė 2012-10-02, t.1, b.l.84), kad K. J. buvo tikrai daugiau nei tik pažįstamas – jis padėdavo atlikti įvairius darbus, ištikus kokiai nors nelaimei, ji kreipdavosi į jį ir jis jai padėdavo.

Ji su K. J. vertėsi panaÅ¡iu verslu nekilnojamojo turto srityje, todėl dažnai bendraudavo ir diskutuodavo įvairiomis temomis. Abu vienas kitu pasitikėjo. 2009 metų pavasarį, tikslesnio laiko nepamena, K. J. paprašė paskolinti 30000 litų. Minėjo, kad Å¡ių pinigų reikia jam, nes jis norėjo pakeisti kažkokios žemės paskirtį – kadangi jis tuo vertėsi, t.y. keisdavo žemės paskirtis, todėl ji nieko blogo neįtarė. Tuomet atvyko pas jÄ Ä¯ namus ir ji pati jam padavė 30000 litų grynaisiais, iÅ¡ jo jokio dokumento apie pinigų paskolinimÄ nepaėmė, nes juo pasitikėjo.

Sutarė, kad jam Å¡iuos pinigus paskolins dviejų savaičių laikotarpiui, nes K. J. jo teigimu artimiausiu metu turėjo gauti pinigų, detaliau grÄ Å¾inimo termino neaptarė. Tuo metu namuose abu buvo tik dviese. Po dienos ar po dviejų, ji apie tai, kad paskolino Å¡iuos pinigus, užsiminė savo vyrui G. K. ir Å¡is ant jos supyko, kad ji taip pasielgė jo neklaususi ir su juo nesitarusi, todėl ji pati, girdint vyrui, paskambino K. J. ir papasakojo, kad pasakė vyrui, kad ji jam paskolino pinigus ir paklausė, ar jis negalėtų atvykti į namus, kur pasiraÅ¡ytų skolos lapelį, kad jis Å¡iuos pinigus skolingas.

K. J. geranoriÅ¡kai sutiko ir po trijų ar keturių dienų atvyko pas jÄ Ä¯ namus. Namuose tuo metu buvo ir jos vyras. K. J. paklausė, kÄ raÅ¡yti tame raÅ¡telyje ir kurį asmenį iÅ¡ jų nurodyti kaip tÄ , kuriam turi skolÄ grÄ Å¾inti. Ji su vyru susižvalgė ir tuomet pati pasiÅ«lė paraÅ¡yti, kad K. J. skolingas jos vyrui, o ne jai. Koks tikslus raÅ¡telio tekstas, nežino, nes tuo metu išėjo iÅ¡ kambario į virtuvę, tačiau žino ir girdėjo, kad tekstÄ G. K. diktavo K. J.. Ji ir, kiek žino, jos vyras K.

J. apie Å¡iÄ skolÄ primindavo, abu toliau laukė, kol Å¡is grÄ Å¾ins skolÄ geranoriÅ¡kai. Jos vyras yra labai skrupulingas ir atidus dokumentams ir viskam, kas susiję su pinigais, todėl jis bÅ«tinai norėjo, kad K. J. paraÅ¡ytų šį skolos raÅ¡telį ir tikrai niekada Å¡ios skolos nepamirÅ¡. 2009 metų vasaros pabaigoje, galbÅ«t rudens pradžioje, ji ketino pirkti automobilį. Kadangi tuo metu jos ir vyro santykiai buvo paÅ¡liję, ji nenorėjo Å¡io automobilio registruoti savo vardu, kad jo po to nereikėtų dalintis su vyru, todėl paprašė G.

G. šį automobilį užregistruoti jo vardu. Su G. G. sutarė gerai, buvo draugai, jis žinojo kokia yra jos Å¡eimos padėtis, todėl sutiko šį automobilį užregistruoti savo vardu. Ji kartu su K. J. nuvyko į automobilių turgų Kaune, kur apžiÅ«rėjo jai patikusį automobilį Audi A4. Tuo metu jį tik apžiÅ«rėjo. Grįžusi į namus, paprašė vyro, kad jis nuvyktų į turgų ir pats šį automobilį apžiÅ«rėtų. Ji sakė vyrui, kad viena įmonė jam yra skolinga pinigų, tačiau juos jai grÄ Å¾ins nupirkdama automobilį.

Vyras sutiko ir vienas nuvyko į turgų, šį automobilį apžiÅ«rėjo, patarė jį pirkti. Po kiek laiko ji vėl nuvyko į turgų, kiek pamena, tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ryto pati padavė K. J. 27000 litų, nes tokia buvo sutarta suma, už kuriÄ reikėtų pirkti automobilį. K. J. turėjo susitikti su G. G. ir šį automobilį nupirkti. Vėliau jai pasakė, kad buvo iÅ¡valytas automobilis, pakeistos jo padangos, įdiegtas „slapukas“, už visas Å¡ias atliktas paslaugas ji pati sumokėjo K.

J.. Kiek tiksliai mokėjo, nepamena, tik pamena, kad už padangas mokėjo 800 litų, pinigus jam davė iÅ¡ anksto, nes K. J. tuo metu neturėjo pinigų. Po kiek laiko nuo skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo, mano, kad nuo 2009 metų rudens, ji kartu su K. J. vykdavo į Vilnių pas savo pusbrolį J., kur Å¡is jiems abiems tiekė stomatologo paslaugas. Už visas paslaugas, atliktas K. J., mokėjo visÄ laikÄ ji viena, jis pats už tai nemokėjo, jie buvo sutarę, kad už tai sumokės ji, o jis jai vėliau grÄ Å¾ins, nes jis tuo metu neturėjo pinigų.

Nėra paėmusi iÅ¡ K. J. jokio skolos raÅ¡telio dėl Å¡ių įmokų už stomatologo paslaugas, tai buvo tik jų žodinis susitarimas. IÅ¡ viso K. J. jai už Å¡ias paslaugas skolingas apie 10000 litų, kiek tiksliai, pasakyti negali. Po kiek laiko, mano, tai buvo 2009 metų žiema, galbÅ«t 2010 pavasaris, jos santykiai su K. J. paÅ¡lijo, pradėjo pyktis dėl negrÄ Å¾intų skolų, todėl ji nustojo mokėti už Å¡ias stomatologo paslaugas. Kiek jai žinoma, K. J. iki Å¡iol (t.y. iki apklausos dienos) nėra grÄ Å¾inęs minėtų 30000 litų pagal šį paskolos raÅ¡telį.

K. J. iki Å¡iol taip pat nėra grÄ Å¾inęs jai ir už suteiktas stomatologo paslaugas. K. J. gimimo dienos proga jai yra padovanojęs dviratį, tačiau ji tuo dviračiu nesinaudojo ir jį G. K. pardavė (t.1, b.l. 73, 74). Liudytoja L. K. 2012-05-03 apklausos metu parodė, kad gali bÅ«ti, jog iÅ¡ namų neÅ¡ant K. J. paduoti 30000 litų, ji susitiko pas jÄ namuose Å¡eimininke buvusiÄ ir ilgainiui gera drauge tapusiÄ V. P.. Jeigu gerai pamena, ji V. P. sakė, kad skolina K. J. 30000 litų. Ar iÅ¡ tiesų tuo metu jÄ sutiko, nepamena, tačiau tai galėjo bÅ«ti.

Be to, V. P. yra jai paskolinusi pinigų, už kuriuos ji pirko minėtÄ automobilį, pinigus paduodama K. J. (t.1, b.l. 75).          Kadangi liudytoja L. K. parodymus nuolat keitė, ji nebuvo neÅ¡aliÅ¡ka liudytoja kaltinamojo – buvusio sutuoktinio ir vaikų tėvo G. K., bei nukentėjusiojo - draugo ir verslo partnerio K. J. atžvilgiu, su kuriais vėliau buvo susipykusi, parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir tik tiek, kiek atitinka kitų liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus, surinktus byloje.             IÅ¡ 2012-03-13 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2008-03-17 dienai nuosavybės teise L.

K. priklausė žemės sklypo dalis su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 110-116). Iš 2012-03-13 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2006-01-24 iki 2008-04-08 L. K. priklausė dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 117-120). ^ie duomenys patvirtina, kad L. K. turėjo savo vardu registruoto nekilnojamo turto.         Paskolos raštelyje (t,1, b.l.

39) teigiama: „AÅ¡, K. J., a/k (...) gyv. Jovarų 16, Garliava, Kauno raj., skolinuosi iÅ¡ G. K. a/k (...) gyv. (duomenys neskelbtini), 30 000 lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų). SkolÄ Ä¯sipareigoju atiduoti iki Å¡.m. 2008.07.31 d.” T.y. paskolos raÅ¡telyje nurodyta, kad skolinamasi iÅ¡ G. K. ir iÅ¡ teksto suvokiama, kad raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas galimai keletÄ mėnesių anksčiau, negu nurodyta grÄ Å¾inimo data.   IÅ¡ 2008-11-20 pažymos-sÄ skaitos matyti, kad E. G. G. nupirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini)automobilį Audi A4 už dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius litų (t.1., b.l. 40).2010-03-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, jog Gediminas E. G. pardavė automobilį Audi A4 A.

B. M. K. už 20000 Lt (t.1, b.l. 41).2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo įsakymas patvirtina, jog kreditoriui G. K. buvo priteista iÅ¡ skolininko K. J. 30000 Lt suma, nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui ir areÅ¡tuotas skolininko turtas 30346 Lt sumai (t.1 b.l. 42, 43). Nėra jokių duomenų, kad minėtas įsakymas buvo skundžiamas, ginčijamas įstatymu nustatyta tvarka ir terminais.IÅ¡ 2010-08-19 antstolio siÅ«lymo matyti, jog antstolis Regimantas Budreika gavo vykdymui dokumentÄ , kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti 30346 Lt skolÄ G.

K. iÅ¡ K. J., ir, kadangi areÅ¡tuotinas turtas priklausė K. J. ir jo sutuoktinei bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, siÅ«lė K. J. nusistatyti savo dalį, esančiÄ bendroje su sutuoktine nuosavybėje (t.1, b.l. 49). G. K. kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ . Apgaulė gali bÅ«ti taip pat nukreipta sudaryti prielaidas laimėti teisminį procesÄ arba panaikinti galimybes įvykdyti nepalankų sprendimÄ .     Kreditoriaus teisinės padėties (Å¡iuo konkrečiu atveju – nukentėjusiojo K.

J.) apsunkinimo kriterijus baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiÅ¡kinamas taip, kad kreditoriaus teisių gynimo negalimumas arba apsunkinimas reiÅ¡kia esmingai apsunkintÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka arba sudarytÄ situacijÄ , kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra apsunkintas. Jeigu kreditoriaus pažeistas teises galima apginti naudojant įprastas civilines teisines priemones, tokiu atveju baudžiamosios atsakomybės dar nereikėtų taikyti.

Prie įprastinių teisinių prie­monių priskiriamos: civilinių teisių savigyna, sulaikymo teisė, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ir ieÅ¡kinio užtikrinimas. Ultima ratio esmė taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ kad baudžiamoji teisė galima tik kraÅ¡tutiniais atvejais, kai kito­mis, Å¡velnesnėmis teisinėmis priemonėmis negalima apginti nukentėjusiojo interesų. O civilinė teisė ir yra daug Å¡velnesnė priemonė nei baudžiamosios priemonės. Be to, Å¡iuo atveju baudžiamosios teisės teorija aiÅ¡kindama ultima ratio nedaro skirtumo tarp Å¡vel­nesnių priemonių rÅ«Å¡ių.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės bet kokios rÅ«Å¡ies civilinės teisinės prie­monės bus daug Å¡velnesnės negu baudžiamosios. Baudžiamoji teisė ir jos dispozicijoje esančios priemonės visada bus daug griežtesnės ir už įprastas, ir už neįprastas civilines teisines priemones. Todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad nesvarbu, kokios rÅ«Å¡ies civilinė­mis teisinėmis priemonėmis galima pasinaudoti atkuriant kreditoriaus teises. Svarbu, kad jos bÅ«tų efektyvios ir realiai užtikrintų nukentėjusio asmens interesus.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m sausio 18d. nutartyje nurodyta, jog iÅ¡teisinimÄ dėl galimai padaryto sukčiavimo lėmė ne tik, kad nukentėjusiesiems nebuvo apsunkin­tos teisės savo interesus ginti civilinio proceso tvarka, bet motyvuose nurodomas ir kitas motyvas – nukentėjusieji nebuvo pakankamai apdairÅ«s, atidÅ«s ir rÅ«pestingi. Tokiu bÅ«du Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinamas baudžiamosios teisės teorijoje iÅ¡skiriamas bau­džiamosios apgaulės požymis, susijęs bÅ«tent su nukentėjusiojo savybėmis ir veiksmais.

Neretai tai gali tapti papildomu kriterijumi, padedančiu suprasti kitus kriterijus bei kartu sustiprinančiu argumentacijÄ priimant vienÄ ar kitÄ sprendimÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2011). Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų ir aukščiau aptartų raÅ¡ytinių įrodymų, K. J. tinkamai nesirÅ«pino, kad apgintų savo teises civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tokios galimybės buvo - paskolos raÅ¡telis buvo ydingas tuo, kad jame neatsispindėjo realus sandorio įvykdymas - nebuvo pažymėta, jog pinigai realiai perduoti nukentėjusiajam, kai įstatymas numato, kad paskolos sutartims yra bÅ«tinas pinigų perdavimo faktas ir sutartis laikoma sudaryta nuo jų perdavimo momento.

RaÅ¡telyje tik nurodyta „skolinuosi“, nenurodant sandorio sudarymo ar faktinio pinigų perdavimo momento. Todėl jau vien Å¡i aplinkybė galėjo bÅ«ti pagrindu civiliniam ieÅ¡kiniui atmesti (sandoriui pripažinti negaliojančiu), jei nukentėjusysis bÅ«tų pradėjęs ginčyti realų pinigų perdavimÄ bÅ«tent G. K.. T.y. ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas civiline tvarka per įmanomai trumpÄ laikÄ , taikant vien tik įprastas civilines teisines priemones, tuo labiau, kad Å¡is sandoris, kaip teigė ir nukentėjusysis, ir liudytoja L.

K., buvo sudarytas, siekiant pridengti kitÄ sandorį – sudarytÄ tarp jų, nedalyvaujant raÅ¡telyje paminėtam kreditoriui G. K..Surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusysis K. J. savo teisių negynė civilinio proceso tvarka, be to, turėdamas pakankamai patirties, nepareikalavo iÅ¡ L. K. raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, kad tokiu bÅ«du skola jai grÄ Å¾inta, jeigu iÅ¡ tiesų automobilį pirko kaip skolos grÄ Å¾inimÄ .Be to, byloje nėra surinkta jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis G.

K., kreipdamasis į teismÄ dėl paskolos priteisimo žinojo apie skolos grÄ Å¾inimÄ jo tuometinei sutuoktinei L. K., jog jis sutiko su tokiu atsiskaitymo bÅ«du (paskolos raÅ¡telyje tokia galimybė neaptarta) ir tyčia, siekdamas apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , kreipėsi į teismÄ , o po to reikalavo teismo įsakymo vykdymo. Kadangi nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. yra padaroma tyčia, sprendžiama, kad tai nebuvo įrodyta.  Byloje yra gausu abejonių ir prieÅ¡taravimų, kuriuos paÅ¡alinti teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko, o visos abejonės yra vertintinos kaltinamo asmens naudai, todėl G.

K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 182 str. 1d. iÅ¡teisintinas.     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str.str., 301-305 str.str., 307 str., n u s p r e n d ž i a :       G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 1d. iÅ¡teisinti, nenustačius, kad jo veikoje yra Å¡io nusikaltimo požymių (LR BPK 3str. 1d. 1p.)       KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.      Nukentėjusiojo K.

J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti (BPK 115 str. 3d. 1p.).      Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                   Aurelija Naujokienė