2020-10-07 Nr. AB-18781-3-61-3-00635-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2310-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00635-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) tarnybos Organizavimo skyriaus viršininko, atliekančio valdybos viršininko funkcijas, S. K. 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Policija turėjo nurodyti aiškius leidimo panaikinimo motyvus, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 7 dalimi, Sprendimą priėmęs leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas privalėjo nurodyti motyvus, remdamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad jis pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92, 92.3, 92.4 punktus, kuriuose nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendime surinkta nepakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Pareiškėjas Nurodė, kad, prieš iššaudamas vieną įspėjamąjį šūvį į smėlio krūvą, apie muštynes ir ketinimą panaudoti legaliai turimą ginklą pranešė policijos pareigūnams ir pats juos iškvietė, legaliai laikomo ginklo su savimi niekur negabeno ir viešoje vietoje nedemonstravo, ginklu niekam negrasino, jį paėmęs iš seifo panaudojo, būdamas savo namuose ir tik tikslu nutraukti tarp dviejų grupių asmenų kilusį konfliktą (muštynes), siekiant, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų jo draugai ir šeimos nariai. Teismas, nagrinėjęs jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, nutarime pažymėjo, kad pareiškėjas nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas, jo padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas nutarime išsamiai išdėstė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ginklų bei šaudmenų kontrolės reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai.

5. Pareiškėjo manymu, jis atsitiktinio pobūdžio veiksmais, iššaudamas tik vieną įspėjamąjį šūvį į savo kieme esančią smėlio krūvą, nesukėlė ir juo labiau nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas, t. y. jo atžvilgiu taikomos priemonės, yra neproporcingos siekiamam tikslui. Sprendimas riboja pareiškėjo teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

6. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK VTV nustatyta, kad 2018 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate registruotas pranešimas apie tai, kad konflikto metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Medžiagos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), muštynių metu, M. J. panaudojo šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą. M. J. buvo nustatytas 1,40 prom. girtumas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 1 dalyje, 482 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 Eur bauda. 2018 m. gruodžio 14 d. M. J. baudą sumokėjo, Nutarimo neskundė. M. J., prieš naudodamas ginklą turėjo ir galėjo numatyti, kad klysta, vertindamas visas aplinkybes. Nesilaikydamas Įstatyme numatytų reikalavimų, panaudojo ginklą būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę kitiems asmenims.

8. Atsakovo manymu, nagrinėjant turimą medžiagą, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, kuris paliktinas galioti nepakeistas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1 Vilniaus apskrities VPK pareiškėjui registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206; graižtvinis šautuvas ROSSLER TITAN 6, kal. 3006, Nr. 8366; pistoletas HECKLER KOCH P30, kal. 9x19, Nr. 129001643; lygiavamzdis šautuvas IZH 58, kal. T6x70, Nr. K36979/E06694 bei išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. L1-0010422.

10.2 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 7 d. registruotas pranešimas ROIK 0118000547093 apie tai, kad konflikto metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas.

10.3 Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A10-2208-1036/2018, kuriuo nutarė: 1. M. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje, 482 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti galutinę nuobaudą už sunkesnį nusižengimą – 60 Eur baudą; 2. Ginklus ir šaudmenis, paimtus 2018 m. spalio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nutarimui įsiteisėjus grąžinti M. J.

10.4 Vilniaus apskrities VPK 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010422; ginklus nustatyta tvarka realizavus ar perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus, išregistruoti iš M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Taisyklių 81, 92, 92.3, 93, 92.4, 104 punktais.

10.5 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini), muštynių metu, M. J. panaudojo šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą. M. J. buvo nustatytas 1,40 prom. girtumas. Dėl minėto įvykio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyta, kad M. J. padarė nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) ir 482 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaudymas iš ginklo).

11. Teismas nurodė, kad tyrimo metu atsakovo surinkti duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

12. Įvertinęs Įstatymo 1, 17, 18, 30 straipsnių nuostatas, teismas darė išvadą, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

13. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginklą panaudojo apsvaigęs nuo alkoholio, parodo, kad pareiškėjui trūksta atidumo ir rūpestingumo. Tokio pobūdžio situacija kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Juo labiau, kad ginklas buvo naudojamas žmonių susibūrimo metu. Šios aplinkybės įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

14. Teismas pažymėjo, kad tai, jog dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Teismo vertinimu, minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turėjo reikšmės teismui parenkant pareiškėjui bausmę už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus bei priimant sprendimą, ar taikyti pareiškėjo atžvilgiu ginklų konfiskaciją, tačiau negalėjo turėti esminės reikšmės atsakovui priimant Sprendimą.

15. Pareiškėjo skundą atmetęs, teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 16. Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Nutarime konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas, o jo padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, turėjo ir turi reikšmę tiek atsakovui priimant Sprendimą, tiek teismui priimant skundžiamą sprendimą.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, tiek duodamas parodymus administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nuoširdžiai ir išsamiai išdėstė aplinkybes, kurioms susiklosčius, jis panaudojo legaliai laikomą šaunamąjį ginklą, administracinį nusižengimą pripažino. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas ginklą panaudojo tik siekiant nutraukti tarp dviejų grupių asmenų kilusį konfliktą, t. y. siekiant, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų jo draugai iš šeimos nariai. Tą patį konstatavo ir teismas Nutarime. Pareiškėjas pats iškvietė policijos pareigūnus, dar prieš panaudojant ginklą paskambino į policiją ir pranešė, kad vyksta užpuolimas ir galbūt ginsis ginklu, tik po to nuėjo į savo namo, kuriame gyvena, antrąjį aukštą ir išsiėmė iš seifo lygiavamzdį šautuvą ir tik tam, kad būtų nutrauktas tarp dviejų grupių asmenų kilęs konfliktas, siekiant, kad būtų apsaugoti nuo sužalojimų pareiškėjo draugai ir šeimos nariai, panaudojo ginklą, t. y. iššovė vieną šūvį į smėlio krūvą. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas ir kad jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Tokiu atsitiktinio pobūdžio veiksmu pareiškėjas nesukėlė ir nesukelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nenaudojo ginklo žmonių susibūrimo vietoje, jis sąmoningai paleido vieną įspėjamąjį šūvį, būdamas ne viešoje vietoje, o savo namo antrajame aukšte ir tik į šalia namo esančią smėlio krūvą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ginklų bei šaudmenų kontrolės reguliavimą, pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas privalėjo atsižvelgti į visas skunde išdėstytas aplinkybes ir Sprendimą panaikinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas Sprendimas ir skundžiamas teismo sprendimas riboja pareiškėjo teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, kuris, pareiškėjo manymu, yra pasiektas, nes pareiškėjas Nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje, 482 straipsnio 1 dalyje, teismo paskirtą 60 Eur baudą sumokėjo.

20. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, teisingai padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities VPK 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, kai ginklą naudojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žmonių susibūrimo vietoje, kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams, todėl darė išvadą, kad šios aplinkybės įpareigojo atsakovą priimti skundžiamą Sprendimą.

24. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad aptariami jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, kuriais jis nesukėlė ir nesukelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl nebuvo pagrindo priimti Sprendimą. Pareiškėjas Nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje, 482 straipsnio 1 dalyje, teismo paskirtą 60 Eur baudą sumokėjo, todėl mano, kad Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, riboja pareiškėjo teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

27. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas, be kita ko, yra šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pagal to paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

28. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

29. Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

30. Priimant skundžiamą Vilniaus apskrities VPK Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei nutarta „ginklus nustatyta tvarka realizavus ar perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus, išregistruoti iš M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, buvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas panaudojo ginklą, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę kitiems asmenims, t. y. 2018 m. spalio 7 d., adresu (duomenys neskelbtini), muštynių metu, panaudojo šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R, kal. 12x70, Nr. N14206, šaudamas nuo garažo stogo į šalia namo esančią smėlio krūvą, pareiškėjui buvo nustatytas 1,40 prom. girtumas. Dėl šio įvykio Vilniaus regiono apylinkės teismas Nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys), 482 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas šaudymas iš ginklo) ir paskyrė galutinę nuobaudą už sunkesnį nusižengimą – 60 Eur baudą. Pareiškėjas Nutarimo neskundė, paskirtą baudą sumokėjo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pareiškėjo pažeidimai bei taikyta administracinė atsakomybė charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei suponavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus) ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) taikymo būtinybę. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ginklų bei šaudmenų kontrolės reguliavimą, pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą bei kitas aplinkybes (žr. nutarties 30 p.), nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje.

32. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo neproporcingumo ir pareiškėjo teisių ribojimo, pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nedetalizavo, kaip leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas riboja pareiškėjo teises. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pats pareiškėjas kvietė policiją dėl tarp jo draugų ir kaimynų draugų vykstančių muštynių, nepaneigia to, kad pareiškėjas šaudamas nuo garažo stogo į smėlio krūvą būdamas girtas (1,4 promilės girtumas) sudarė prielaidas kilti grėsmei kitų asmenų gyvybei, sveikatai. Pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti pagal pavojingumo laipsnį kaip atitinkantys ANK 227 straipsnio 1 dalies (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir ANK 482 straipsnio 1 dalies (Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką) sudėtis, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato ginčijamas 2019 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 19-IL-10-00226-e „Dėl M. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra teisėtas.

34. Kartu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė