74b5fcd8-59ff-43fe-8296-e728fda2ef94 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00702-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.10.11, 2.4.6.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R.

L. gynėjui advokatui Egidijui Blažiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria R. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama, kadangi ji, 2017 m. gruodžio 20 d. apie 20.00 val., bÅ«dama automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė nukentėjusiajam M. P. priklausančio automobilio ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galines dureles, toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , ji 2017 m. gruodžio 21 d. apie 18.00 val. bÅ«dama automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, subraižė nukentėjusiajam M.

P. priklausančio automobilio ,,Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, ir tokiu bÅ«du sugadino nukentėjusiajam M. P. priklausantį 450 eurų vertės turtÄ ir tuo padarė jam 450 eurų dydžio turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniu skundu asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjas advokatas E. Blažys praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, pripažįstant, kad R. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde teigiama, kad teismas savo iÅ¡vadas grindė vadovaudamasis tik prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais ir faktu, kad R. L. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtinėmis psichinėmis ligomis, o tai sudarė pagrindÄ manyti, jog ji galėjo nusikalsti.

Viso proceso metu nukentėjusiojo M. P. parodymai buvo prieÅ¡taringi ir nesudarantys pagrindo jais neabejoti. Teismas visiÅ¡kai netyrė dėl kokių priežasčių nukentėjusysis, žinodamas apie jo turto sugadinimo faktus, nesiėmė jokių priemonių apie tai laiku praneÅ¡ti ikiteisminio tyrimo institucijoms, nesiaiÅ¡kino Å¡ių sugadinimų priežasties, nekėlė R. L. galimo kerÅ¡to dėl iÅ¡siskyrimo versijos, su ja nesusitiko, neaptarė susiklosčiusios situacijos ir pan. Tokias iÅ¡vadas nukentėjusysis pats padarė tik 2017 gruodžio 23 d. pamatęs kaltinamÄ jÄ â€žbesitrinančiÄ â€œ apie jo automobilį, t. y. praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, be to pats automobilio subraižymo fakto nematė, to nepatvirtino jokie liudytojai, automobilis stovėjo nesaugomoje aikÅ¡telėje tarp namų, nebuvo gerai matomas iÅ¡ darbo vietos per langÄ , jis jo nuolat nestebėjo.

Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenurodė, kad bÅ«tų matęs R. L. prie automobilio bÅ«tent tomis dienomis kai pastebėjo subraižymus, todėl bet koks jos „trynimasis“ toje vietoje po kelių dienų - tėra nukentėjusiojo pamÄ stymai ir niekuo nepagrįstas manymas apie Å¡ios galimai padarytus nusikalstamus veiksmus. 2.2. Skunde nurodoma, jog byloje nukentėjusysis yra nurodęs, kad jo manymÄ apie R. L. padarytÄ nusikaltimÄ suformavo pati kaltinamoji, nes sulaikymo metu ji prisipažino tai padariusi ir žadėjo vėliau atlyginti žalÄ .

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji bÅ«tų iÅ¡sakiusi tokį prisipažinimÄ . PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo metu ji neigė įvykdžiusi bet kokiÄ neteisėtÄ veiklÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, o apklausta teisme liudytoja S. L. taip pat patvirtino, kad anÅ«kės sulaikymo vietoje tokio jos prisipažinimo niekada negirdėjusi. Automobilio subraižymo aplinkybių byloje nepatvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos darbuotojai. Jie tik konstatavo faktÄ , kad bÅ«dami iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ matė apibraižytas dureles, tačiau negali pasakyti kada ir kas tai padarė.

Nors nukentėjusysis teigė, jog tai kaltinamosios veiksmų pasekmė, tačiau jie iš šios neadekvačių paaiškinimų nenustatė aiškių ir neginčijamų nusikaltimo padarymo aplinkybių. 2.3. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie kriminalistiniai (pirštų antspaudų, mikrodalelių, biologiniai, trasologiniai) tyrimai, kurie būtų padėję patvirtinti/paneigti nustatinėjamas aplinkybes, tačiau įvykio vietos apžiūros metu buvo apsiribota tik foto nuotraukų su automobilio apgadinimais padarymu.

Nei tyrimo metu, nei teisme nesiekta išsiaiškinti kokiu įrankiu buvo padaryti subraižymai, koks šių sugadinimų padarymo mechanizmas, ar jie būdingi tyčiniam veikimui, ar negalėjo atsirasti veikiant ir kontaktuojant su kitomis transporto priemonėmis, gyvūnais, augmenija. Pagaliau nėra nenustatyta kada jie objektyviai atsirado, ar tikrai 2017 m. gruodžio 20 d., o ne dar anksčiau. Nesant tokiems duomenims iš viso negalima teigti, kad buvo padarytas nusikaltimas, nes tai galėtų būti ir kitokio teisės pažeidimo (administracinio, civilinio delikto ir pan.) požymiai.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje R. L. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl R. L. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus duomenų, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, M. P. pažįstama R. L. aÅ¡triu daiktu subraižiusi jam priklausančio automobilio dureles, sugadino jas ir tuo padarė 200 Eur turtinę žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. nurodė, kad 2018-12-22 apie 18.00 val. jis pažvelgęs per langÄ pamatė, kad prie jo automobilio yra R. L., kuri vaikÅ¡to aplink automobilį, kad apėjusi automobilį atsitÅ«pė už jo.

Nuėjęs prie automobilio, nuo kurio R. L. buvo jau pasiÅ¡alinusi, pastebėjo, kad jo automobilis yra subraižytas, t. y. subraižytos kairės ir deÅ¡inės pusės priekinės durelės, vairuotojo pusės galinės durelės. Tos pusės, kurioje tupėjo R. L. abejos durelės buvo subraižytos. 2018-12-23 apie 12.00 val. per langÄ pamatė, jog prie jo automobilio ir vėl stovi R. L., skubiai nubėgo prie automobilio ir sulaikė R. L., naujų subraižymų ant automobilio nepastebėjo. Pati R. L. pasakė, kad automobilį subraižė ne Å¡iandien, o vakar, sakė, kad padarytÄ Å¾alÄ atlygins.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. vakare jis pamatė raktu subraižytas savo automobilio keleivio pusės dureles, o kitÄ dienÄ vakare rado subraižytas vairuotojo pusės dureles. Mano, kad dureles galėjo subraižyti R. L., kadangi iki įvykio jis artimai draugavo su R. L., kartu gyveno, tačiau pastebėjęs jos neadekvatų elgesį, nutarė santykius nutraukti. Kuomet nutraukė santykius, ji jam pradėjo grasinti, kad nestatytų toje vietoje automobilio, pradėjo kerÅ¡tauti už iÅ¡siskyrimÄ .

Kur stovi jo automobilis nukentėjusioji gerai žinojo. Be to, jis matė, kaip ji „trynėsi“ aplink jo automobilį. 2017 m. gruodžio 23 d. jis jÄ sulaikė ir kol laukė atvykstant policijos pareigÅ«nų, ji prisipažino, jog sugadino jo automobilį, žadėjo atlyginti žalÄ .

7. Liudytojas J. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad darbo metu gavo iÅ¡kvietimÄ , jog moteris sugadino automobilį. Atvykus į įvykio vietÄ , jį pasitiko vyriÅ¡kis, kuris buvo sulaikęs merginÄ , apibraižiusiÄ jo automobilį. Mergina elgėsi neadekvačiai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė merginÄ , kuri raktu apibraižė jo automobilį.

Nuvykus minėtu adresu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie automobilio ,,Mitsubishi“, stovėjo vyriÅ¡kis su mergina. Bendraudamas su nukentėjusiuoju, suprato, kad jis ir mergina, kuri subraižė jo automobilį, yra pažįstami. M. P. minėjo, kad su mergina, subraižiusia jo automobilį, t. y. R. L., jis bendravo, bet supratęs, kad ji psichiÅ¡kai nesveika bendravimÄ nutraukė. Jis pats matė, jog M. P. priklausantis automobilis yra subraižytas, matė subraižytas priekines ir vairuotojo pusės galines dureles.

Merginos paklausus ar ji subraižė minėtÄ automobilį, į klausimÄ atsakė neadekvačiai, tiksliai neatsimena kÄ ji sakė, bet iÅ¡ jos kalbos nieko nebuvo galima suprasti, ji elgėsi neadekvačiai (b. l. 34-35). Liudytojas D. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad patruliuojant gavo praneÅ¡imÄ apie tai, jog yra sulaikyta moteris, kuri apibraižė automobilį. Atvažiavęs su kolega į įvykio vietÄ rado nukentėjusįjį ir įtariamÄ jÄ . Ji atrodė kaip iÅ¡gėrusi, neriÅ¡liai kalbėjo, juokėsi.

Nukentėjusysis nurodė, jog matė kaip Å¡i moteris subraižė jo automobilį ir jÄ sulaikė (b. l. 123).

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog bÅ«tent R. L. apgadino M. P. priklausantį turtÄ . Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentÄ , apygardos teismas pažymi, kad, nors ir nukentėjusysis ar kiti liudytojai nematė, jog bÅ«tent R. L. subraižė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tačiau byloje esanti įrodymų visuma, kuri susidėlioja į nuosekliÄ , vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtina, kad bÅ«tent ji apgadino M. P. automobilį. R. L. dvi dienas vaikščiojo aplink nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tupėjo Å¡alia jo, nukentėjusiojo sulaikyta, neneigė, kad bÅ«tent ji apgadino automobilį, o nutraukus santykius, ji nukentėjusiajam pradėjo grasinti, kad nestatytų toje vietoje automobilio, kerÅ¡tauti už iÅ¡siskyrimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog bÅ«tent R. L. turėjo motyvÄ kerÅ¡tauti nukentėjusiajam ir galėjo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, atsižvelgiant į jos psichikos ligÄ , į tai, kad ji ir nukentėjusysis iki įvykio turėjo artimus santykius, ji žinojo kaip atrodo nukentėjusiojo automobilis ir kur jis jį laiko, ji gyvena netoli, kur nukentėjęs laikydavo automobilį, nukentėjusysis matė jÄ sukinėjantis Å¡alia savo automobilio ir dvi dienas iÅ¡ eilės rado analogiÅ¡ku bÅ«du subraižytÄ automobilį.

9. Nors iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog R. L. neigia padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , tačiau 2018 m. balandžio 12 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog tiriamoji ignoruoja klausimus apie jai baudžiamojoje byloje inkriminuojamÄ veikÄ , teigia, jog tai ji yra tapusi M. P. veiksmų auka. Vis mini faktÄ , kad ,,7-oje klasėje jis mano geriausiÄ draugę sumušė“, teigia, jog ,,22 dienÄ jis mane užpuolė prie laiptinės, buvo įsikišęs už striukės kirvį“, ,,jis mane iÅ¡prievartavo“.

Vėliau aiÅ¡kina, kad ,,sugadino striukę, rankinukÄ , kai tampė – pasitempiau kaklÄ , kepurę, batus sugadino“. Tiriamoji demonstruoja į polietileno maiÅ¡elį sudėtas veidrodėlio duženas, teigdama, jog jis sudaužytas konflikto su M. P. metu. Ekspertizės akte R. L. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas Paranoidinė Å¡izofrenija, diagnozuotas 2013 m. rugsėjo 25 d., iki tol (nuo 2008 metų) tiriamajai buvo diagnozuojamas Å izotipinis sutrikimas, kurio eiga ir atsiradimas panaÅ¡Å«s į asmenybes sutrikimus.

Tiriamajai nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki ekspertinio tyrimo ir ekspertinio tyrimo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: Paranoidinė Å¡izofrenija. R. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2017 m. gruodžio 22 d., konstatuota paranoidinė Å¡izofrenija. Dėl esamų psichikos sutrikimų-mÄ stymo, emocijų, valios ir asmenybės sferoje, R. L. negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, negalėjo valdyti savo veiksmų. R. L. Å¡iuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: Paranoidinė Å¡izofrenija.

Dėl esamų psichikos sutrikimų-mÄ stymo, emocijų, valios ir asmenybės sferoje, ji negali suprasti veiksmų esmės ir juos valdyti, negali duoti objektyvių paaiÅ¡kinimų, negali stoti prieÅ¡ teismÄ . R. L. yra pavojinga visuomenei, jai reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones: ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 68-72).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent R. L. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalÄ , sugadindama jo turtÄ . Nukentėjusysis detaliai viso proceso metu iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties iÅ¡vadų nepaneigia.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netyrė dėl kokių priežasčių nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių laiku praneÅ¡ti apie jo turto sugadinimo faktus, nesiaiÅ¡kino Å¡ių sugadinimų priežasties, nekėlė R. L. galimo kerÅ¡to dėl iÅ¡siskyrimo versijos, su ja nesusitiko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia paties nukentėjusiojo M. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad pamatęs, jog jo automobilis apibraižytas jis iÅ¡kart nesikreipė į policijÄ , nes tiesiog nenorėjo rÅ«pesčių, manė, kad toks R.

L. elgesys vienkartinis, tÄ pačiÄ dienÄ dar buvo nuėjęs iki jos namų, bet juose jos nerado. 2018-12-21 jis laikÄ leido su savo pažįstama R. L., pabuvus kartu, savo automobiliu jis jÄ parvežė į jos namus ir pasakė, kad nebenori su ja bendrauti dėl jos neadekvataus elgesio. IÅ¡ Å¡ių nukentėjusiojo M. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kodėl jis iÅ¡kart nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad bandė aiÅ¡kintis su R. L.. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog mano, kad jam automobilį subraižė bÅ«tent R.

L., kadangi ji ,,trynėsi“ aplink jo automobilį, tupėjo prie jo ir galėjo jam atkeršyti dėl jų bendravimo nutraukimo.

12. Apygardos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, pripažindamas, kad R. L., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios priemonės, gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r ė : asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. L. gynėjo advokato Egidijaus Blažio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas