74b24729-3b6b-44db-90fc-dbbb8b975e2c · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-337-730/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00300-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 2.6.38; 3.3.1.17; 3.3.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų R. K. ir Ž. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

K. ir Ž. G. praÅ¡ymÄ dėl ikiteismine tvarka sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o patvirtinti pareiÅ¡kėjų 2023 m. vasario 15 d. sudarytÄ taikos sutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodo, kad taikos sutartis teikiama teismui tvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies LII skyriumi, siekdami užkirsti keliÄ ateityje kilti ginčams dėl sugyventinių bendro, turto pasidalijimo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai tarpusavio sutarimu sudarė taikos sutartį ir vadovaujantis CPK XXXIX skyriaus tvarka II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo netenkino ir atsisakė patvirtinti pareiÅ¡kėjų sudarytÄ taikos sutartį.

3. Nurodė, kad teismui teikiama taikos sutartimi pareiÅ¡kėjai susitarė dėl gyvenamojo namo padalinimo. Taikos sutartyje nurodyta, kad sprendimas priimtas kompromiso bÅ«du, kadangi Å¡alys nuo 2006 metų gyvena faktinėje santuokoje, veda bendrÄ Å«kį ir siekdami bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo ½ dalį žemės sklypo ir sklype pastatė gyvenamÄ jį namÄ . Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodyta, kad jos tikslas yra užkirsti kelia ateityje galimiems teisminiams ginčams, tačiau pareiÅ¡kėjai jokių duomenų apie kilusi ginÄÄ nepridėjo, kaip ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai veda bendrÄ Å«kį, todėl pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių kilo ginčas, nėra. Be to sutartyje neaptartas kreditorių ar kitų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti Å¡ios taikos sutarties patvirtinimo klausimas.

4. Nurodė, kad sandorius dėl daiktinių teisių perleidimo ar apsunkinimo privalomai tvirtina notaras (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl esant privalomai tokio sandorio sudarymo notarinei formai, kartu atsižvelgiant, kad tarp pareiškėjų nėra kilusio ginčo ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjų prašymo netenkinti.

5. Nurodė, kad atstovavimo sutartis pateikta prie prašymo pareiškėjas nėra atstovaujamas advokato, todėl nėra galimybės teismui įsitikinti ar pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos šios taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Šiuo atveju iš pateikto prašymo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės įsitikinti, kad pareiškėjas konsultavosi su teisininku dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo, be to teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi šalys tik susitarė tik dėl turto dalių ir nenusimatė konkrečios naudojimosi tvarkos tuo turtu, todėl svarstytinas klausimas ar neturėtų šalys susitarti ne tik turto pasidalinimo, bet ir dėl naudojimosi tuo turtu tvarkos nustatymo.

PareiÅ¡kėjai nenurodo, kodėl jie negali turto pasidalinti pas notarÄ , nes daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandoris sudaromas ir įforminamas notarine tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiÅ¡kėjai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti apeliantų sudarytÄ taikos sutartį arba klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Nurodo, kad remdamiesi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-Ä jį notarų biurÄ dėl galimybės įforminti sugyventinių turto pasidalijimo sandorį, tačiau notaras iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokie sandoriai notarine tvarka neforminami, nes sugyventiniai nėra sutuoktiniais. Lygiai taip pat paaiÅ¡kino ir kitos notarų kontoros. Teigia, kad notarine tvarka nesusituokusių asmenų bendro turto pasidalijimo sandoriai (ypač, kai turtas jau registruotas vieno sugyventinio vardu) nesudaromi ir nėra galimybės notarine tvarka to padaryti.

Mano, kad teismas nepagrįstai taiko sutuoktinių turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) pasidalijimo notarinio sandorio taisykles sugyventinių (nesusituokusių asmenų) bendro turto pasidalijimo sandoriui, kuris įformintas sutartyje. 6.2. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog apeliantai turėjo pateikti įrodymus apie kilusį ginÄÄ . Teigia, kad tarp apeliantų Å¡iuo metu ginčo nėra ir jie sudarydami taikos sutartį siekia užkirsti keliÄ dėl bendrai sugyvento turto pasidalijimo ateityje.

Nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus apie apeliantų faktinį gyvenimÄ santuokoje, kai tokių įrodymų nėra. Pažymi, kad Å¡iuo atveju klausimas nagrinėtinas ne ginčo teisenos tvarka, todėl Å¡alys dėl visų joms aktualių klausimų yra susitarusios taikai. Pažymi, jog teismo nutartimi užkertamas kelias bylos eigai – taikos sutarties patvirtinimui. 6.3. Nurodo, kad teismas be pagrindo iÅ¡kėlė klausimÄ ar R. K. konsultavosi su teisininkais dėl taikos sutarties pasekmių, kadangi tai aptarta taikos sutarties 2.2 ir 2.5 punktuose.

Pažymi, kad teismui pateiktas valstybės įmonės Registų centro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad turtas nėra apsunkintas hipoteka. Nurodo, kad jei Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas abejoja taikos sutarties sÄ lygomis pirmosios instancijos teismas turėjo taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ spręsti žodinio proceso tvarka. Mano, kad teismas turėjo ne atmesti apeliantų praÅ¡ymÄ , o jo pagrįstumÄ Ä¯vertinti bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundams iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 9. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti apeliantų praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį supaprastino proceso tvarka nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) pasidalijimo notarinio sandorio taisykles sugyventinių (nesusituokusių asmenų) bendro turto pasidalijimo sandoriui, kuris įformintas sutartyje, taip pat nepagrįstai nurodė, jog turi bÅ«ti pateikti duomenys apie kreditorius, kilusį ginÄÄ ir faktinį gyvenimÄ santuokoje.

Mano, kad teismas turėjo ne atmesti praÅ¡ymÄ , o jo pagrįstumÄ Ä¯vertinti bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui.

10. Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo yra įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal jo 1 dalies nuostatÄ , pirmosios instancijos teismo nutartys gali bÅ«ti skundžiamos paduodant atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia keliÄ proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukÅ¡tesnės instancijos teisme.

Taip pat užkertančia keliÄ tolesnei proceso eigai gali bÅ«ti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta keliÄ dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius). Apeliantai nurodo, kad teikiama teismui tvirtinti taikos sutartimi yra siekiama užkirsti galimam jų ginčui ateityje, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį užkirto keliÄ bylos nagrinėjimui.

12. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali bÅ«ti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas Å¡alių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo Å¡alys su praÅ¡ymu gali kreiptis į teismÄ CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 - 582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių suderinta valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

13. CPK 582 straipsnio 11 dalis numato, kad bylÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis iÅ¡duoti leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktus, iÅ¡skyrus nutartį leisti paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ arba atsisakyti duoti šį leidimÄ , apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktÄ neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl leidimo iÅ¡davimo, pareiÅ¡kimo ar fakto patvirtinimo.

14. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiÅ«rėjimÄ apeliacine tvarka, kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirÄ jį skundÄ , tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

15. Pagrįsdamas aptariamÄ bendrųjų peržiÅ«ros distancine tvarka taisyklių iÅ¡imtį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK XXXIX skyriuje iÅ¡vardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Taikos sutartimi iÅ¡sprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo iÅ¡sprendimo taikos sutartimi ir Å¡ios sutarties sÄ lygų Å¡alių valia yra vienoda. Todėl teismas jokio Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nesprendžia, taikos sutarties sÄ lygų savo nuožiÅ«ra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių Å¡alių suderintÄ ginčo iÅ¡sprendimo variantÄ .

Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas Å¡alių pareiÅ¡kimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokiÄ teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar paÅ¡alinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

16. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju apeliantų taikos sutartis teismui pateikta tvirtinti supaprastinto proceso tvarka remiantis CPK XXXIX skyriaus taisyklėmis, į tai, kad Å¡iuo atveju CPK 582 straipsnio 11 dalis laikytina lex specialis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, į tai, kad kaip nurodyta nutarties 14 punkte teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, jog atsisakymas tvirtinti supaprastinta proceso tvarka taikos sutartį neskundžiamas apeliacine tvarka, nutariama, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis negali bÅ«ti apeliacijos objektu, nes ji atskiruoju skundu neskundžiama dėl ko pradėtas procesas apeliacine tvarka nutrauktinas.

17. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar paÅ¡alinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, apeliantai gali iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ praÅ¡ydami patvirtinti sudarytÄ taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 11 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 18. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas.

Jeigu minėta aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kadangi Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo prasidėjus apeliaciniam procesui, apeliacinis procesas pagal apeliantų atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas nutaria: Nutraukti apeliacinį procesÄ pagal apeliantų R.

K. ir Ž. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties. Teisėja Erinija Kazlauskienė