2024-11-13 Nr. AB-16608-3-63-3-00099-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-489-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00099-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir I. D. individuali įmonė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. CSPR-388 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) išregistruoti nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo I. D. individualiai įmonei (toliau – ir Įmonė) nuosavybės teise pagrindą – 2021 m. lapkričio 10 d. perdavimo–priėmimo aktą su lizingo bendrovėmis Nr. 9263; 3) išregistruoti nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Šiaulių bankui (toliau – ir Bankas) nuosavybės teise pagrindus – 2016 m. liepos 7 d. sutartį Nr. 16-0094 ir 2016 m. liepos 8 d. perdavimo–priėmimo aktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. Nr. 2-243-588/2022 (šiuo metu bylos Nr. 2-20-588/2024) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose jam kilo abejonių, ar pagrįstai į Registrą įrašyta, kad Įmonei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas). Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu panaikinti Registro duomenis, kad Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Įmonei (toliau – ir Prašymas), tačiau Skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Prašymo netenkino, todėl pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą Registrų centrui, kaip centriniam registratoriui. Komisija skundo netenkino, spręsdama, kad Nekilnojamasis turtas įregistruotas pagrįstai, o pareiškėjas neturi subjektinės teisės teikti prašymą dėl Registro duomenų panaikinimo.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovu, kad jis (pareiškėjas) neturi teisės teikti prašymą dėl Registro duomenų panaikinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. lapkričio 11 d. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio nuostatos suteikia teisę bendraturčiams kreiptis į Registrų centrą su prašymu pašalinti iš Registro klaidingai įrašytus duomenis. Pareiškėjui iš Registro duomenų nebuvo žinoma, kad kitas bendraturtis AB bankas „Snoras“ (toliau – ir BAB „Snoras“) turi bankrutuojančios įmonės statusą, kas iš esmės pakeitė pareiškėjo įgyjamos nuosavybės valdymo naudojimo ir disponavimo galimybes.

4. Pareiškėjas teigė, kad Bankas, įgijęs Nekilnojamąjį turtą pažeidžiant nekilnojamojo turto laisvojo pardavimo be varžytynių taisykles, Įmonei perleido minėto turto nuosavybės teises pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (pažeista pareiškėjo pirmenybės teisė įsigyti Nekilnojamąjį turtą); sudarytų sandorių metu vyko teisminis ginčas dėl Nekilnojamojo turto, civilinėje byloje nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sandoriai, kurių pagrindu buvo įregistruotos Įmonės nuosavybės teisės, neatitinka jiems keliamų formos ir turinio reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, Įmonės nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą įregistruotos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl, nesant teisėtų pagrindų nuosavybės teisei atsirasti, tokie duomenys turi būti pašalinti iš Registro.

5. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Registro duomenimis, 219/625 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o 406/625 dalis – Įmonei. Taip pat Įmonei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos pareiškėjui (84/100 dalis) ir Įmonei (16/100 dalis). Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su verslo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota Įmonei. Nuosavybės teisės į Įmonei priklausančias Nekilnojamojo turto dalis įregistruota nuo 2021 m. lapkričio 12 d., įregistravimo pagrindas – 2021 m. lapkričio 10 d. priėmimo–perdavimo su lizingo bendrovėmis aktas. Nuosavybės teisės į minėtas Nekilnojamojo turto dalis nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruotos Bankui 2016 m. liepos 7 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties ir 2016 m. liepos 8 d. turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendime paaiškino pareiškėjui teisę skųsti Registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos Įmonės ir Banko nuosavybės teisės, tačiau pareiškėjas šia teise nesinaudojo, o teikė prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimo. Nors pareiškėjas teigė, kad jis, būdamas Nekilnojamojo turto bendraturčiu (pareiškėjas nėra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturtis, šie nekilnojamieji daiktai priklauso Įmonei), turi teisę teikti prašymą dėl kitų bendraturčių nuosavybės teisių išregistravimo, tačiau pareiškėjas nepateikė Skyriui nei Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įvardytų dokumentų, patvirtinančių kito asmens nuosavybės teisių pasibaigimą, nei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę teikti prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo Registre. Atsakovo teigimu, vien tik pareiškėjo Prašymas negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu dokumentu, kurio pagrindu būtų galima išregistruoti kitų asmenų nuosavybės teises.

8. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar (ir) nuosavybės teises į jį pateikia nuosavybės teises į daiktą įgijęs asmuo. Registro įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja, kad teikti prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo iš Registro turi teisę šio daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Teisinis reguliavimas numato, kad daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami dokumentai patvirtinantys, jog ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė jos turėtojas.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Skyrius ir Komisija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nes jis kreipėsi dėl kitų asmenų vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių išregistravimo ir nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę teikti prašymą dėl kitų asmenų daiktinių teisių išregistravimo iš Registro. Taip pat pareiškėjas kartu su Prašymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių Įmonės ir Banko nuosavybės teisių į Nekilnojamąjį turtą pasibaigimą. Atsakovo vertinimu, minėtos aplinkybės įrodo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Nekilnojamasis turtas Banko vardu buvo įsigytas ir perduotas Įmonei naudotis lizingo pagrindais. Bankas, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį, įsigijo iš BAB „Snoras“ Nekilnojamąjį turtą ir jį perdavė Įmonei. Įmonė įvykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl Bankas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė Įmonei Nekilnojamojo turto nuosavybės teises. Tokiu būdu finansinės nuomos sutarties ir išperkamosios nuomos sutarties galiojimas pasibaigė, Bankas nebedisponuoja Nekilnojamuoju turtu.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad sandoriai, kurių pagrindu įregistruotos Banko ir Įmonės daiktinės teisės į Nekilnojamąjį turtą, neatitinka jiems keliamų formos ir turinio reikalavimų. Vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Bankas Nekilnojamąjį turtą įsigijo iš bankrutuojančio banko (BAB „Snoras“), todėl Bankas, pateikęs Registrų centrui Nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus, teisėtai buvo įregistruotas kaip jo savininkas. Taip pat Įmonei ir Bankui sudarius lizino sutartį ir Įmonei įvykdžius visus įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos ir finansinės nuomos sutartis, buvo sudaryta ne įprasta pirkimo–pardavimo sutartis, o užbaigtos lizingo procedūros.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašė konstatuoti, kad Banko, Įmonės ir kitų atsakovų neteisėtais veiksmais buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti Nekilnojamąjį turtą laisvojo pardavimo nustatyta tvarka. Tiek Bankas, tiek kiti atsakovai su pareiškėjo ieškinio reikalavimais nesutinka. Banko teigimu, tik tuo atveju, jeigu bendrosios kompetencijos teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo ieškinį, būtų pagrindas išregistruoti iš Registro Banko ir Įmonės daiktinių teisių įregistravimo teisinius pagrindus.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Š. M. skundą.

15. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą (Registro įstatymo 3, 4, 16 ir 22 straipsnių, Registro nuostatų 25 punkto nuostatas), pažymėjo, kad teritorinio registro tvarkytojui prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš Registro turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas arba valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Asmuo, siekiantis, kad Registre įrašyta daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą būtų pašalinta, privalo teritoriniam registro tvarkytojui pateikti Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytą dokumentą, įrodantį, kad prašoma išregistruoti daiktinė teisė pasibaigė.

16. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su Prašymu išregistruoti iš Registro Įmonės ir Banko daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su prašymu išregistruoti daiktines teises į ne jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), tačiau nepateikė įrodymų, kad turi teisę pateikti tokį prašymą Registro nuostatų 25 punkte įtvirtinta tvarka. Taip pat pareiškėjas kartu su Prašymu nepateikė Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyto dokumento, patvirtinančio, kad Įmonės ar Banko daiktinės teisės pasibaigė ar pasikeitė jų turėtojas, todėl teismas darė išvadą, kad Skyrius ir Komisija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl sandorių, kurių pagrindu Bankas ir Įmonė įgijo nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes teisminis procesas nėra pasibaigęs, todėl atsakovas, nagrinėdamas Prašymą, pagrįstai į tai neatsižvelgė.

III. 17. Pareiškėjas Š. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo argumentais, kad prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš Registro turi teisę pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas arba valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis, tačiau nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 11 d. įgijo bendraturčio statusą dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis, kaip daikto bendrasavininkis, turi teisę pateikti teritoriniam Registro tvarkytojui prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš Registro.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo išvestinių skundo reikalavimų dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti Registre įrašytas trečiųjų suinteresuotų asmenų (Įmonės ir Banko) daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą ir nevertino, ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BnP Finance“ teisėtai įsigijo Nekilnojamąjį turtą, todėl byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčijo Registro tvarkytojo sprendimų, kuriais Įmonei ir Bankui buvo įregistruotos nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas pasirinko kitą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – teikė prašymą dėl Įmonės ir Banko nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus išregistravimo, todėl šios bylos esminis klausimas yra, ar pareiškėjo Prašymas yra tinkamas dokumentus, kurio pagrindu gali būti išregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus.

22. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su prašymu išregistruoti daiktines teises į ne jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus, tačiau nepateikė įrodymų, kad turi teisę pateikti tokį prašymą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Įmonės ar Banko daiktinės teisės pasibaigė ar pasikeitė jų turėtojas. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, būdamas ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturčiu (pareiškėjas nėra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturtis, šie nekilnojamieji daiktai priklauso Įmonei), turi teisę teikti prašymą dėl kitų bendraturčių nuosavybės teisių išregistravimo, vis dėlto Registro nuostatų 25 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi dėl kitų asmenų vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) nuosavybės teisių išregistravimo, tačiau nepateikė Registro tvarkytojui nei Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įvardytų dokumentų, patvirtinančių kito asmens nuosavybės teisių pasibaigimą, nei dokumentų, patvirtinančių jo (pareiškėjo) teisę teikti prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo Registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Bylos esminis dalykas – atsakovo Registrų centro Klaipėdos skyriaus (teritorinio registratoriaus) 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-40612 (1.4. E) „Dėl įrašų nekilnojamojo turto registre panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. CSPR-388 nepanaikino, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs reikalavimus: išregistruoti nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo I. D. individualiai įmonei nuosavybės teise pagrindą – 2021 m. lapkričio 10 d. perdavimo–priėmimo aktą su lizingo bendrovėmis Nr. 9263; 3) išregistruoti nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo AB Šiaulių bankui nuosavybės teise pagrindus – 2016 m. liepos 7 d. sutartį Nr. 16-0094 ir 2016 m. liepos 8 d. perdavimo–priėmimo aktą.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teritorinį registratorių (Skyrių) su Prašymu, kuriuo prašė pašalinti iš Registro įrašus apie Įmonės ir Banko daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad įrašai į Registrą įrašyti esant ginčui dėl Nekilnojamojo turto priklausomybės, nekilnojamieji daiktai perleisti pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus, nesilaikant tokiems sandoriams keliamų formos ir turinio reikalavimų. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą, Sprendimu netenkino Prašymo, nurodydamas, jog patikrinus prašomus panaikinti Registro duomenis nustatyta, jog dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos daiktinės teisės, atitinka teisės aktų reikalavimus, jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindų tenkinti Prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri netenkino skundo, t. y. nepanaikino Sprendimo. Komisija nurodė, kad teikti prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo iš Registro turi teisę šio daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo, o Registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, jog ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Komisija sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas į Skyrių kreipėsi dėl kitų asmenų vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių išregistravimo, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisę teikti Prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo Registre ir kito asmens nuosavybės teisių pasibaigimą, todėl nėra teisinio bei faktinio pagrindų tenkinti Prašymą.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Banko atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepanaikino teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimų, nustatęs, kad pareiškėjo Prašymas pagrįstai ir teisėtai netenkintas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jam 2015 m. lapkričio 11 d. įgijus bendraturčio statusą nekilnojamojo turto vienete, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip daikto savininkui – bendrasavininkiui, teisė pateikti teritoriniam registratoriui prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš Registro duomenų neginčijamai egzistuoja. Pareiškėjo teigimu, jis (pareiškėjas) (skirtingai nei ydingai mano pirmosios instancijos teismas) priskirtinas prie subjektų, galinčių kelti nekilnojamojo turto išregistravimo iš Registro klausimus, ratui, pirmosios instancijos teismui privalu nagrinėti ir tenkinti (ar netenkinti) išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti Registre įrašytas trečiųjų suinteresuotų asmenų (Įmonės ir Banko) daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BnP Finance“ galimybes Nekilnojamąjį turtą teisėtai įsigyti.

27. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teisę reikalauti, jog Registro tvarkytojas išregistruotų tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jo įgijimo pagrindus, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsniu, reglamentuojančiu butų ir kitų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kuriais prašoma netenkinti apeliacinio skundo, pirmiausia pažymi, kad Registrų centras įregistruoti Registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.).

29. Esant įregistruotiems Registro duomenims Registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, t. y. Registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame Registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Prašymą, teiktą teritoriniam registratoriui, iš esmės grindė tuo, jog įrašai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų įsigytą Nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise į Registrą padaryti esant ginčui dėl Nekilnojamojo turto priklausomybės, nekilnojamieji daiktai perleisti pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus, nesilaikant tokiems sandoriams keliamų formos ir turinio reikalavimų, pažymėtina, kad Registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).

31. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pagal Registro nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 25 punktą, pareiškėjas neturėjo teisės teikti prašymą išregistruoti iš Registro duomenis apie kitų asmenų (trečiųjų suinteresuotų asmenų Įmonės ir Banko) įsigytą nuosavybės teise Nekilnojamąjį turtą; 2) pareiškėjas nepateikė įstatymuose nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Registro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 16 ir 22 str.). Šiuo atveju pareiškėjas yra neteisus, nurodydamas, jog jo skundas buvo atmestas vien tik dėl to, kad jis pagal Registro nuostatų 25 punktą negalėjo teikti Prašymo.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjo Prašymą atsisakyta tenkinti Registro įstatyme 29 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 p.)).

33. Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad Registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

34. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į Nekilnojamąjį turtą yra pasibaigusi, tokie įrodymai nenurodomi ir apeliaciniame skunde. Taip pat byloje nėra pateikti įrodymai, kad yra nuginčyti ir / ar pripažinti negaliojančiais dokumentai, patvirtinantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisę į Nekilnojamąjį turtą ir kurių pagrindu yra įregistruotos daiktinės teisės šių asmenų vardu. Be to, pagal bylos duomenis pareiškėjas neginčija teritorinio registratoriaus sprendimų registruoti daiktines teises (nuosavybės teisę) į Nekilnojamąjį turtą trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, kuriais siekiama tiesiog išregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų įgytas daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą ir įgytos nuosavybės teisės pagrindus.

35. Nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl sandorių, kurių pagrindu Bankas ir Įmonė įgijo nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, kurį išsprendus, Registro tvarkytojas turės pareigą atlikti atitinkamus įrašų pakeitimus Registre.

36. Registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę; duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę tvarką nustato Registro nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje.

37. Pagal Registro nuostatų 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis, išskyrus tuos atvejus, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ar jos teritoriniam padaliniui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 12 straipsnio 2 dalį suteikta teisė įregistruoti žemės sklypus savininko vardu. Pagal šių nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.

38. Šiuo atveju pareiškėjas siekia, kad Registro tvarkytojas išregistruotų trečiųjų suinteresuotų asmenų įgytas daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą ir jų įgijimo pagrindus dėl to, jog jis yra bendraturtis nekilnojamojo turto vienete, esančiame (duomenys neskelbtini). Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad jis (pareiškėjas) turi teisę teikti prašymą išregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų įgytas daiktines teises į Nekilnojamąjį turtą ir jų įgijimo pagrindus, nes pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise nepriklauso visas Nekilnojamasis turtas, t. y. jam priklauso tik tam tikra Nekilnojamojo turto idealioji dalis, tretieji suinteresuoti asmenys yra įsigiję idealiąją Nekilnojamojo turto dalį, o teisės aktai nenustato pareiškėjo nurodomos teisės teikti tokį prašymą. Pareiškėjo nurodomo CK 4.83 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat nesuteikia teisės bendraturčiui teikti Registro tvarkytojui prašymą, kad būtų išregistruotos kitų bendraturčių įgytos daiktinės teisės. Be to, pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis.

39. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, be kita ko reiškia, teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Disponavimas bendrąja daline nuosavybe yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrąsias dalinės nuosavybės teisės normas, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.), kiekvienas jų proporcingai savo daliai turi teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektu (CK 4.76 str.) ir kt., kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąją dalinę nuosavybę, tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016; kt.).

40. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, būdamas dalies Nekilnojamojo turto bendraturčiu, negali imtis priemonių dėl kitų bendraturčių įgytų daiktinių teisių (nuosavybės teisės) į Nekilnojamąjį turtą suvaržymų (išregistravimo iš Registro), nes jis nėra asmuo, kuris įgijo nuosavybėn trečiųjų suinteresuotų asmenų idealiąją Nekilnojamojo turto dalį.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė