74aed52c-a073-4e42-b7cd-20fa23292e2a · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-221-290/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00357-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.   (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

I. L. 2017 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent: ji, (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 10.00 val. iki 2017 m. sausio 17 d., 09.30 val., teikė socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia, neturėdama licencijos. Tokiais veiksmais I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (Socialinę globÄ teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licencijÄ teikti socialinę globÄ .

Nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliaciniu skundu I. L. aukÅ¡tesnės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir neįvertino faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl jos administracinės atsakomybės. Teigia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįsti jÄ pripažino padariusiÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Neįvertintos ir aplinkybės, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tÄ faktÄ , jog ji aktyviai ėmėsi priemonių higienos paso gavimui, tačiau jis negautas dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos kaltę įrodo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nutarimas daryti kratÄ , tačiau susipažinusi su administracinės bylos medžiaga paaiÅ¡kėjo, jog aukščiau nurodytų dokumentų byloje nėra, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas priėmė nutarimÄ vadovaudamasis byloje nesančiais įrodymais.

Be to, skunde pažymima, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ antrÄ kartÄ . Mano, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra pažeistas non bis in idem principas. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos eismo nutartyje yra nurodoma, kad „...>administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimas – veiklos vykdymas be leidimo higienos paso, buvo nustatytas ir 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. kovo 2 d., 2016 m. gegužės 27 d., I.

L. buvo skirtos nuobaudos...“. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, jog galima konstatuoti, kad ji už tÄ pačiÄ veikÄ yra nubausta daugiau kaip du kartus.Atsiliepimu į I. L. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius (toliau – Institucija) praÅ¡o skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : I. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju I.

L. taikytinos ATPK nuostatos, todėl ir ji pripažinta kalta padariusi pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta nuobauda, kuri yra Å¡velnesnė, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nustatė byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I.

L. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir pagrįstai jÄ nubaudė.Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliantė skunde nurodo, kad jos veikoje nėra pažeidimo sudėties. Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį vertimasis komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du – užtraukia baudÄ nuo 289 iki 868 eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos konfiskavimu.

Å i norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad socialinę globÄ teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licencijÄ teikti socialinę globÄ . Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Taigi taikant administracinę atsakomybę bÅ«tina nustatyti ne tik pažeidimo faktÄ , bet ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai bÅ«dingi požymiai yra prieÅ¡ingos teisei veikos pobÅ«džio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sÄ moningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo prieÅ¡ingumÄ teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas.

Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimais apie jo suvokimÄ darant veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Å iuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta I. L. iÅ¡ anksto buvo tinkamai informuota, kokio elgesio iÅ¡ jos yra reikalaujama, t.y. ji žinojo, kad tęsti veiklos neturint licencijos negalima.

Jos įmonė neturėjo reikiamos licencijos ir atliktų patikrinimų metu, dėl ko buvo nurodyta nevykdyti stacionarios suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigos veiklos, neturint Å¡iai veiklai leidimo, todėl apie daromÄ pažeidimÄ ji buvo tinkamai informuota. Už nurodymo nevykdymÄ ji buvo bausta administracine tvarka, kas rodo ir veikos sistemingumÄ . O sistemingumas yra vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡io teisės pažeidimo objektyviųjų požymių, kuris turi pasireikÅ¡ti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma.

Pažeidėjos kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta net ir jos pačios parodymais, kuriuose ji neneigia vykdžiusi veiklÄ ir pati nurodė tai dariusi neturėdama licencijos (b. l. 1). Tai, kad licencijos gavimas nepriklauso ne nuo jos valios, t.y. dėl vykstančių procesų, niekaip neįtakoja sprendimo administracinės teisės pažeidimų byloje, kadangi neturėdama licencijos verstis tokia veikla, veikla turi bÅ«ti sustabdyta/nevykdoma iki kol bus gautas atitinkamas leidimas. Ä®statymai yra numatę teisių gynimo bÅ«dus, kai dėl kito asmens kaltės patiriama žala/nuostoliai, todėl sprendžiant administracinės teisės pažeidimo bylÄ Å¡ie veiksniai, lėmę licencijos negavimÄ , neanalizuojami.

Skundo argumentas, kad yra pažeistas non bis in idem principas yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡ioje byloje I. L. yra nubausta už neteisėtos veiklos vykdymÄ nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 10.00 val. iki 2017 m. sausio 17 d., 09.30 val. Duomenų, kad už Å¡iuo laikotarpiu daromÄ pažeidimÄ ji bÅ«tų jau bausta, byloje nėra. Pažymėtina, kad dar kartÄ nustačius analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , t. y. veiklos vykdymÄ neturint tam reikiamo leidimo, asmuo yra baudžiamas dar griežtesne sankcija, kadangi ANK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudÄ nuo 800 iki 1800 eurų.

Kaip teisingai nurodyta ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad I. L. kaltė grindžiama tame tarpe ir nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nutarimu daryti kratÄ , laikytinos korektÅ«ros klaida, kadangi net ir prie jų nurodyti bylos lapai jau buvo paminėti anksčiau nurodant tinkamus byloje esančius dokumentus. Å i korektÅ«ros klaida niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymų vertinimo pažeidimas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Jurgis KiÅ¡kis