2026-05-27 Nr. AB-11109-3-62-3-00076-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-792-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00076-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2024 m. spalio 9 d. rašto Nr. S-2024/1349-(2.5 Mr) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1349); 2) panaikinti Raštą Nr. 1349 ir VTEK 2024 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. S-2024/1642-(2.5 Mr) „Dėl Jūsų 2024 m. gruodžio 5 d. skundo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1642); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. skundus; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl galimo tyčinio pareigų neatlikimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VTEK Rašto Nr. 1349, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 6 d. skundą. Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl VTEK Rašto Nr. 1642 panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 5 d. skundą ir dėl bylinėjimosi išlaidų bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. padavė pareiškimą dėl Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir viso Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-7704-979/2025 nagrinėjimo.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 10 d. padavė pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir viso Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-7704-979/2025 nagrinėjimo.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo bei pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant nušalinimo teise.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. lapkričio 25 d. žodinio posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-7704-979/2025 nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos, bei visam Regionų administraciniam teismui.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas 2026 m. sausio 20 d. teismo posėdyje pareiškė pakartotinį nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-1078-979/2026 (buvęs bylos numeris Nr. I2-7704-979/2025) nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos.

Pareiškėjas reiškė nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai iš esmės tuo pagrindu, jog teismas atsisako pridėti pareiškėjo pateiktus dokumentus prie bylos bei daro pareiškėjui psichologinį spaudimą.

II. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo administracinėje byloje Nr. I2-1078-979/2026 dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Teismo pirmininko pavaduotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 bei 45 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (ABTĮ 44 str. 6 d.). Pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Teismo pirmininko pavaduotojas, susipažinęs su pareiškėjo žodiniu pareiškimu dėl teisėjų nušalinimo, iš teismo posėdžio garso įrašo sprendė, kad pareiškėjas reiškia nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai iš esmės tuo pagrindu, jog teismas atsisako pridėti pareiškėjo pateiktus dokumentus prie bylos bei daro pareiškėjui psichologinį spaudimą.

Teismo pirmininko pavaduotojas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjų kolegijos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjų kolegijos narių atliktais procesiniais veiksmais (priimtomis protokolinėmis nutartimis dėl pareiškėjo procesinių prašymo (ne)tenkinimo), todėl negali būti laikomos šališkumo aplinkybėmis. Nesutikdamas su teisėjų kolegijos narių procesiniais veiksmais, priimtais konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui (pvz., teikdamas apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, jei nenumatytas atskiras apskundimas). Nesant objektyvaus teisinio pagrindo teisėjų nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo taip pat gali būti laikomas teisėjo nepriklausomumo pažeidimu.

Teismo pirmininko pavaduotojas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo pirmininko pavaduotojas įvertino ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinio teismo praktiką dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl teismo šališkumo, piktnaudžiavimo nušalinimo teise.

Teismo pirmininko pavaduotojas pažymėjo, kad pareiškėjui 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. vasario 12 d., 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimis priimtomis administracinėje byloje Nr. I2-1078-979/2026 išaiškinta, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir/ar suteiktomis procesinėmis teisėmis ir dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso skyrimo. Įvertinęs nušalinimo pareiškimo argumentus, teismo pirmininko pavaduotojas konstatavo, kad pareiškėjas tiek 2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, tiek 2026 m. sausio 20 d. žodinio posėdžio metu prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės ir Sigitos Fomičiovos, iš esmės grindė tais pačiais argumentais t. y. teigdamas, jog teismas atsisakė pridėti pareiškėjo pateiktus dokumentus prie bylos. Teismo pirmininko pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant nušalinimo teise. Šiuo atveju įvertinęs pareiškėjo procesinį elgesį reiškiant bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo, grindžiamus nušalinimo pareiškimus, teismo pirmininko pavaduotojas sprendė, kad pareiškėjas įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir toks pareiškėjo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, trikdo normalią proceso eigą, todėl pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine teise, t. y. teise pareikšti nušalinimą, skyrė baudą.

Kitų objektyvių duomenų, jog teisėjai yra nusiteikę neigiamai, šališkai pareiškėjo atžvilgiu, remiantis bylos duomenimis, nenustatyta. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir įpareigoti teismą nedaryti pareiškėjui dirbtinių kliūčių teismo procese. Taip pat pareiškėjas prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas, kurios yra svarbus įrodymas ir šioje byloje; 2) kadangi teismo pirmininko pavaduotojas ne pirmą kartą galbūt tyčia pasinaudodamas savo padėtimi bando sužlugdyti teismo procesą ir kitų teisminių procesų apskundimą EŽTT, skirti teisėjui nuobaudą arba kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą ar kitą kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl vykdomos diskriminacijos, tyčinio pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimo veikimo organizuotoje nusikalstamoje grupėje; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar ABTĮ 44 straipsnio, 45 straipsnio 2, 5 dalys nevaržo jo procesinių teisių dėl nušalinimo bylos teisėjų ar viso teismo, kai atimama galimybė ginti savo procesines teises, kuomet teisėjai piktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis tam, kad sužlugdytų teismo procesą, tuo pačiu atimdami jam galimybę į nešališką teismo procesą ir apskritai teismo procesą pirmosios instancijos teisme, tuo pačiu vykdydami veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatoms.

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, skirdamas jam baudą, neįsigilino į administracinės bylos esmę, nesusipažino su tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagomis ir neišklausė paaiškinimų dėl atsakovų atsakomybės dėl galbūt tyčinio neveikimo ar veikimo organizuotoje nusikalstamoje veikoje. Teismo pirmininko pavaduotojas visiškai neatsižvelgė į tai, kad teisėjų kolegijos pirmininkė teismo posėdį pradėjo nuo psichologinio spaudimo, grasindama baudomis už kritiką dėl teismo posėdžio vedimo tvarkos. Buvo trukdoma išsakyti savo nuomonę ir atsisakyta priimti papildomus įrodymus. Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. Ž. skirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja nušalinimo teise.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022; 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022; 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-576-575/2023; 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-916-520/2026).

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu nušalinimo teise pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019; kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-916-520/2026; kt.).

Byloje nustatyta, kad:

1. Pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. padavė pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir viso Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, konstatavusi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (sprendimais). Teismo pirmininko pavaduotoja nurodė, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato, taip pat pažymėjo, jog kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir/ar suteiktomis procesinėmis teisėmis.

2. Pareiškėjas 2025 m. vasario 10 d. padavė pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir viso Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo bei pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant nušalinimo teise. Teismo pirmininko pavaduotoja nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (sprendimais). Teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad pareiškėjui ne kartą išaiškinta nušalinimo instituto paskirtis ir naudojimosi pagrindai, todėl konstatavo pareiškėjo šioje byloje piktnaudžiavimą nušalinimo teise, kas sudaro pagrindą bylą nagrinėjančiai teisėjai, esant kartotiniam pareiškimui dėl nušalinimo, spręsti šį pareiškimą ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies tvarka ir svarstyti dėl baudos pareiškėjui skyrimo remiantis ABTĮ 83 straipsniu.

3. Regionų administraciniame teisme 2025 m. lapkričio 25 d. žodinio posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos, bei visam Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Teismo pirmininko pavaduotojas nurodė, kad, susipažinus su žodinio pareiškimo dėl nušalinimo turiniu (teismo posėdžio garso įrašas maždaug 09:47:26), girdėti, kad pareiškėjas reiškia nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-7704-979/2025 nagrinėjančiai teisėjų kolegijos sudėčiai iš esmės tuo pagrindu, jog nesutinka su teisėjų 2025 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu priimtais patvarkymais dėl įrodymų pridėjimo prie bylos bei atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismo pirmininko pavaduotojas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjų kolegijos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjų kolegijos narių atliktais procesiniais veiksmais (priimtomis protokolinėmis nutartimis dėl pareiškėjo procesinių prašymo (ne)tenkinimo). Pareiškėjas įspėtas, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo, taip pat pažymėta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

4. Pareiškėjas 2026 m. sausio 20 d. teismo posėdyje pareiškė pakartotinį nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos. Pareiškėjas reiškė nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai iš esmės tuo pagrindu, jog teismas atsisako pridėti pareiškėjo pateiktus dokumentus prie bylos bei daro pareiškėjui psichologinį spaudimą.

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma pasireiškia atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026; 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-916-520/2026).

Pažymėtina, kad reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, jog pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012; kt.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimus teisėjams, nenurodė nė vieno teisėjų nušalinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Regionų administraciniam teismui, nors tokios proceso šalių teisės ABTĮ neįtvirtina. Pareiškėjo reiškiami nušalinimai buvo išimtinai grindžiami subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl teisėjos Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, taip pat teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos, tų pačių atliktų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimus pakartotinai, nepaisydamas to, kad jis jau buvo įspėtas apie teisines pasekmes už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, o Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant nušalinimo teise.

Primintina, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise gali pasireikšti pakartotiniu pareiškimų dėl nušalinimo, nepagrįstų įstatyme nustatytais nušalinimo pagrindais ir juos pagrindžiančiais duomenimis, teikimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai pripažino pareiškėjo atliekamus procesinius veiksmus piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir skyrė jam baudą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo elgesį administracinio proceso metu ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį, konstatuoja, kad jam skirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl nenustatyti faktinis ir teisinis pagrindai teikti pranešimą prokurorui.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo prašymai yra nesusiję su atskirojo skundo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis