2024-01-17 Nr. AB-1310-3-62-3-01243-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-24-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01243-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (toliau – ir Kauno kalėjimas, atsakovo atstovas), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) buvo etapuotas į Kauno kalėjimą, jam išvykstant etapu iš Šiaulių kalėjimo, rytinio maitinimo metu buvo pamaitintas karštu maistu, o apie 18 val. 30 min. nuvykus į Kauno kalėjimą nebuvo pamaitintas karštu maistu. Karšto maisto gavo tik kitos dienos ryte, t. y. 2023 m. kovo 7 d., todėl nuo 2023 m. kovo 6 d. ryto iki 2023 m. kovo 7 d. ryto, nebuvo maitinamas karštu maistu.

2.2. Pareiškėjui 2023 m. kovo 6 d. etapu atvykus į Kauno kalėjimą, jis buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo perpildyta dėl joje buvusių dar trijų suimtųjų. Šioje kameroje prabuvo iki 2023 m. kovo 9 d. ir visą šį laiką dėl ploto trūkumo buvo ribojama jo judėjimo laisvė, teko kęsti nuo kitų suimtųjų sklindantį prakaito kvapą. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą turi būti atsižvelgiama į sanitarinio mazgo užimamą plotą.

2.3. Pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. iš Šiaulių kalėjimo buvo etapuotas į Kauno kalėjimą. Šiuo etapu atvykus į Kauno kalėjimą buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) su kitu asmeniu, kuris turėjo nuteistojo statusą. Iki 2023 m. vasario 17 d. būdamas vienoje kameroje su asmeniu, kuris nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, baiminosi dėl savo saugumo, negalėjo ramiai miegoti naktimis. Tokius nuogąstavimus žodžiu išsakė Kauno kalėjimo administracijai, tačiau į kitą kamerą perkeltas nebuvo.

2.4. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas buvo sulaikytas, buvo netvarkingas inventorius, buvo išlūžusios spintelės, skirtos susidėti asmeniniams daiktams, durelės.

2.5. Savo veiksmais Kauno kalėjimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) bei Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, reikalavimus. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė diskomfortą, stresą, nervinę įtampą, orumo pažeminimą, jautė baimę, nepatogumus ir kitas kančias. Pareiškėjas skundais dėl išdėstytų aplinkybių kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją, tačiau atsakymuose į skundus pateiktą informaciją vertino kaip neteisingą ir nepagrįstą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą ir papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus grindė šiais argumentais:

4.1. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 31 punktu, maisto davinys išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. 2023 m. kovo 6 d. pareiškėją etapuojant į Kauno kalėjimą buvo pateikti pusryčiai bei išduotas sausas maisto davinys, todėl nebuvo pateikta vakarienė Kauno kalėjime.

4.2. Pareiškėjas buvo patalpintas į Kauno kalėjimo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra įrengtos keturios miegamosios vietos, kameros plotas yra 15,63 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,90 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas užima 1,55 kv. m kameros ploto. Minimali 3,6 kv. m. ploto norma pareiškėjui būnant sulaikytu nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeista nebuvo.

4.3. 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad šioje kameroje spintelės buvo sulaužytos atsakovo Kauno kalėjimas sužinojo tik gavęs pareiškėjo skundą ir šie kameros trūkumai nedelsiant buvo pašalinti. Nuteistieji nuolatos gadina kalėjimo kamerų inventorių, kuris prireikus yra remontuojamas.

4.4. Kauno kalėjimas neturi informacijos, kad kiti nuteistieji buvę su pareiškėju kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau skundo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad 2023 m. kovo 6 d. iš Šiaulių kalėjimo atvykus į Kauno kalėjimą vakarinio maitinimo metu nebuvo pamaitintas karštu maistu, dėl to 24 valandas turėjo išbūti be karšto maisto. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d., prieš išvykstant etapu iš Šiaulių kalėjimo, rytinio maitinimo metu buvo pamaitintas karštu maistu. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 6 d. pareiškėjui išvykstant iš Šiaulių kalėjimo į Kauno kalėjimą buvo išduotas sausas maisto davinys ir tai patvirtina Sauso davinio išdavimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems išvykstantiems iš Kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 6 d. žiniaraštis Nr. SV-24-6545 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 21 d. pažyma Nr. LV-13900.

7. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas, teismas pažymėjo, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo karštu maistu nebuvo ilgesnis nei 24 valandos, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl konstatavo, kad atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktais nustatytos tvarkos, susijusios su suimtų asmenų maitinimu.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad 2023 m. kovo 6 d. etapu atvykus į Kauno kalėjimą buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad pareiškėjas Kauno kalėjime nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d., viso 4 paras, buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 15,63 kv. m, šioje kameroje įrengtos 4 miegamosios vietos, įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, galiojusio nuo 2023 m. vasario 18 d. nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas darė išvadą, kad vienam asmeniui teko 3,90 kv. m, todėl pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas papildomai pažymėjo, kad skaičiuojant plotą į sanitarinį mazgą atsižvelgiama, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, iš kameros ploto 15,63 kv. m išminusavus sanitarinio mazgo užimamą plotą 1,55 kv. m, kameroje buvus įrengtoms 4 miegamosioms vietoms, tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m. Taigi pareiškėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skunde tvirtino, jog 2023 m. vasario 13 d. atvykus į Kauno kalėjimą iki 2023 m. vasario 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) su kitu asmeniu, kurio statusas buvo nuteistasis, todėl išgyveno dėl savo saugumo.

11. Įvertinęs Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 96 punkto ir Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad minėtose teisės normose paminėtų kriterijų imperatyvus pobūdis reiškia, jog pirmiausia jų laikymąsi privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija. Už nurodyto Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar į laisvės atėmimo vietų įstaigą pristatytas asmuo turi suimtojo ar nuteistojo statusą, kadangi jie turi būti laikomi atskirai ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo suimtasis, todėl pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nustatytą tvarką turėjo būti izoliuojamas nuo nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems asmenims, bet ir siekiant užtikrinti suimtų asmenų saugumą. Teismas pažymėjo, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą, dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė jo laikymo Kauno kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes, kartu su skundu pateikė nuteistojo R. P. 2023 m. vasario 17 d. liudijimą, kuriame šis teigė, jog yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 11 metų bei tai, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo patalpintas su pareiškėju, kuris turėjo suimtojo statusą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas nei atsiliepime į skundą nei papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė pareiškėjo argumento, kad jis 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu buvo patalpintas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu, todėl darė išvadą, kad šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Teismas konstatavo, kad nors byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl to pareiškėjui kilo realus pavojus, pareiškėjo teisių pažeidimas konstatuojamas tuo aspektu, kad buvo pažeistos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, jog 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu Kauno kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išlūžusios spintelės durelės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusios sulūžusios spintelės yra pagrįsti, tačiau konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją, o ši būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundą dėl kameroje buvusios spintelės, kurios durelės buvo išlūžusios, Kauno kalėjimui pateikė praėjus mėnesiui laiko po išvykimo iš šio kalėjimo. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nevisiškai tvarkingo kameros inventoriaus pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien tik netvarkingo inventoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo faktas būtų sukėlęs pareiškėjui neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises, žemina orumą ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl teismas konstatavo, kad abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Kauno kalėjimo veiksmai.

15. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsakė į pareiškėjo skundus, pareiškėjui kreipusis jam rūpimais klausimais į Kauno kalėjimo administraciją, išaiškino pareiškėjui pateiktų atsakymų apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjas jų nustatyta tvarka neskundė.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytas tam tikras pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams (buvo laikomas vienoje kameroje su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu pareiškėjas dėl teisės aktuose numatyto suimtųjų laikymo atskirai nuo nuteistųjų galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir trumpalaikiai (5 dienos) pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu dėl jo patalpinimo į vieną kamerą kartu su nuteistuoju ir būtų prašęs perkelti į kitą kamerą. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

17. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad nustatytas pažeidimas (kameroje 5 dienas buvo laikomas su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu) nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 18. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui nepriteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas pareiškėjo skundas ir priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad buvimas su nuteistuoju, kuris nubaustas 20 metų įkalinimo bausme, pareiškėjui kėlė baimę ir diskomfortą, vertė jį nervuotis, būti nuolatinėje įtampoje, nes pareiškėjas nežinojo už ką nuteistasis yra nuteistas, ar jis yra stabilios psichinės būklės, ar pareiškėjui būnant su tokiu asmeniu kameroje yra saugu. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie jo išgyvenimai, nors ir trumpą laiką, yra reikšmingi. Pareiškėjas pabrėžia, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas pažymi, kad tai pabrėžia ir EŽTT, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje. Pareiškėjas nurodo, kad analogišku pažeidimu paprastai yra priteisiama piniginė kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021).

20. Pareiškėjas taip pat atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas perpildytoje žmonių kameroje, pripažino, kad buvo laikomas kartu su suimtuoju, be to įvertino, kad buvo laikomas kameroje su netvarkingu inventoriumi. Pareiškėjo vertinimu, šie pažeidimai padaryti skirtingu laiku, tai reiškia, kad atsakovo atstovas daro pažeidimus nuolat, todėl teismo pripažinimas, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, atsakovo atstovo nuo tolesnio pažeidimų darymo neatgrasys, priešingai nei piniginė kompensacija.

21. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kuri panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nenurodė kokias proceso teisės ir materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) užtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas Kauno kalėjime įvairiais laikotarpiais (nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. kovo 6 d., nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d.).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista, tačiau skundo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytas tam tikras pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams (buvo laikomas vienoje kameroje su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu), tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas panaikinti ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimą priteisti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia savo išgyvenimus, patirtus jam būnant sulaikytu vienoje kameroje su nuteistuoju.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

27. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo sąlygų Kauno kalėjime, bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl 2023 m. kovo 6 d. etapavimo ir atvykus į Kauno kalėjime metu neskirto karšto maitinimo, dėl nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. pareiškėjui būnant patalpintam Kauno kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, dėl 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu Kauno kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių išlūžusių spintelės durelių. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino minėtus pažeidimus (išskyrus karšto maitinimo neužtikrinimą), tačiau teisėjų kolegija su šiais teiginiais sutikti negali. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjo teisės dėl teisės aktuose nustatytų sulaikymo sąlygų (neužtikrintos gyvenamojo ploto normos ir išlūžusio inventoriaus kameroje) pažeistos nebuvo.

29. Pareiškėjas iš esmės apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad dėl jo teisių pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino (buvo laikomas vienoje kameroje su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu) jam neturi būti atlyginta neturtinė žala.

30. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo (sulaikymo) sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

31. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos iš esmės neindividualizavo, duomenų, kad dėl patiriamų nepatogų į administraciją kreipėsi ir prašėsi perkeliamas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

33. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys