Legislator Case Law & Legislation
74ad31e5-e16c-4b03-92a6-d706cf3665c1 AI generated

74ad31e5-e16c-4b03-92a6-d706cf3665c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 74ad31e5-e16c-4b03-92a6-d706cf3665c1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. kovo 22 d. ir nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. birželio 3 d. bÅ«damas UAB “E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, o nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. faktiniu UAB “E.“ vadovu, užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “E.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti UAB “E.“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. kovo 31 d.

Legislator headnote

AI generated

74ad31e5-e16c-4b03-92a6-d706cf3665c1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Taigi iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00229-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 2.4.6.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,specialistams A.

R. ir M. Å .,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nuteistajam A. P.,civilinio ieÅ¡kovo BUAB „E.“ bankroto administratorės UAB „M. C.“ atstovėms A. G. ir S. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. (toliau tekste ir - apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 183 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A.

P. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį A. P. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. IÅ¡ A. P. UAB “E.“ naudai priteista 20 072,21 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt du eurai 21 ct) turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ jo taip pat priteista 143,09 Eur (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt trys eurai 9 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. kovo 22 d. ir nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. birželio 3 d. bÅ«damas UAB “E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, o nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. faktiniu UAB “E.“ vadovu, užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “E.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti UAB “E.“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. kovo 31 d.

UAB “E.“ kasoje 2010 m. kovo 31 d. grynaisiais pinigais sukaupė 68 725,36 Lt (19 904,24 Eur) sumÄ , užregistruotÄ kasos knygoje, tačiau Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pagal 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, įsiteisėjusiÄ 2013 m. birželio 3 d., ir paskyrus bankroto administratore UAB „M.C.“, įgaliotam asmeniui A. G. 68 725,36 Lt (19 904,24 Eur) neperdavė. Taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 3 d., ir nenustatytoje vietoje A.

P. pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB “E.“ priklausantį turtÄ â€“ 68 725,36 Lt (19 904,24 Eur).1.1. Be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 22 d., bÅ«damas faktiniu UAB “E.“ vadovu, iÅ¡ UAB “E.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ 2010 m. balandžio 12 d. grynaisiais pinigais paėmė 380,00 Lt ir 2010 m. balandžio 15 d. – 200,00 Lt, jų neįtraukė į UAB “E.“ apskaitÄ ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB ‚E.“ kasÄ bei taip juos pasisavino.

Taigi A. P. pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB “E.“ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 69 305,36 Lt (20 072,21 Eur).2. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, kadangi neįrodyta, kad A. P. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . UAB “E.“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .2.1.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę dėl šios veikos, vadovavosi vien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2014 m. vasario 27 d. išvada Nr. 5-3/15 (toliau tekste – specialisto išvada Nr. 5-3/15), tik ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. G. parodymais bei 2013 m. birželio 27 d. bankroto administratoriui adresuotu atsakymu dėl reikalaujamų dokumentų perdavimo.

Apelianto įsitikinimu, šie duomenys negalėjo būti pripažinti jo kaltės įrodymais, kadangi juose nurodyta informacija yra neišsami, paviršutiniška ir neinformatyvi. Nuosprendyje remtasi liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme jis nebuvo apklaustas. Tokiu būdu suvaržyta apelianto teisė užduoti klausimus šiam liudytojui, galimybė įsitikinti jo parodymų patikimumu ir teisingumu, pažeisti BPK 44 straipsnio 7 dalies, 276 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkto reikalavimai.

Be to, apygardos teismas įrodymų tyrimo metu neapklausė ir UAB “E.“ Å«kinę-finansinę veiklÄ tyrusios specialistės A. B., dėl ko apeliantui nesuteikta galimybė užduoti jai klausimus, kilusius po liudytojų I. I., I. M., A. M. ir M. Å . teisme duotų parodymų bei įvertinus papildomai į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų turinį. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minėti liudytojai bei liudytojas D. G. patvirtino, kad bÅ«tent T. G., galimai veikdamas su savo sutuoktine L.

G., kuri proceso metu iÅ¡ viso nebuvo apklausta, galėjo pasisavinti UAB “E.“ lėšas, kaip ir ankstesniais atvejais iÅ¡ bendrovių UAB “I.“ bei UAB „V. a. p. c.“. Apelianto įsitikinimu, visi nurodyti pažeidimai turi bÅ«ti vertinami kaip esminiai, suvaržę įstatymo garantuotas kaltinamojo teises ir sutrukdę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje Klaipėdos apygardos teismas įvertino tik nuteistÄ jį A.

P. kaltinančius įrodymus, jo duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip gynybinę versijÄ ir jų pagrindu padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, visiÅ¡kai neįvertino nuteistÄ jį teisinančių įrodymų, pavyzdžiui, ,,Skype“ programos duomenų, pagal kuriuos galimai T. G., prisistatantis G. J., duoda tiesioginius nurodymus nuteistajam kaip reikia elgtis su užsakovais bei finansais, nurodo įdėti į paÅ¡to dėžutę raktus nuo seifo, banko elektroninių mokėjimo priemonių antruosius egzempliorius ir panaÅ¡iai.

Be to, teismas prie bylos prijungė ir SMS žinučių iÅ¡klotinių duomenis, kuriuose užfiksuoti G. J. tiesioginiai nurodymai apeliantui nuimti pinigus nuo sÄ skaitos, konkrečios sumos, nurodymai iÅ¡sinuomoti patalpas, kaip elgtis su užsakovais ir t. t. Nepaisant to, kad minėti duomenys buvo prijungti prie baudžiamosios bylos, apygardos teismas jų įstatymo nustatyta tvarka neiÅ¡tyrė, nuosprendyje neįvertino. Nuosprendyje liko neįvertinta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta medžiaga, kurioje užfiksuota 2010 m. balandžio 10 d.

I. I. nurodyta informacija apie T. G. „Skype“ programa ir SMS žinutėmis duodamus nurodymus jai ir kitiems UAB “I.“ darbuotojams. Apelianto vertinimu, apygardos teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad Å¡i liudytoja turėjo iÅ¡saugojusi telekomunikacijų pagalba iÅ¡ T. G. gautus privalomus nurodymus jai, kuriuos teismas ar policija galėjo įvertinti kartu su į Å¡iÄ bylÄ paties nuteistojo pateiktais dokumentais.2.3. Nuteistasis A. P. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis davė iÅ¡samius bei teisingus parodymus, kurių nekeitė nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, ir apeliaciniame skunde dar kartÄ atkartoja Å¡ių parodymų esmę.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas kritikavo jo duotus parodymus, tačiau jų įstatymo nustatyta tvarka nepaneigė, netyrė ir neįvertino juose nurodytų duomenų, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų taikymo surašant nuosprendį nuostatoms.2.4. Apeliaciniame skunde taip pat analizuojama BK 183 straipsnio taikymo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012) bei atkreipiamas dėmesys, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nes būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas.

Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju, 2012 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/19 (t. 4, b. 1.154-161) nėra jokios nuorodos apie tai, ar dokumentinis grynųjų pinigų likutis UAB “I.“ kasoje atitiko faktinį pinigų likutį šios įmonės kasoje. Specialistei nebuvo užduotas toks klausimas, ji šio fakto netyrė. Dėl to vien formalus apelianto parašas ant dokumentų nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis pasisavino įmonės pinigus.

Juo labiau, kad liudytoja I. M. (buvusi V.) patvirtino, kad jokie UAB “I.“ pinigai nebuvo perduoti nuteistajam. Å i aplinkybė, anot apelianto, leidžia spręsti, kad civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 11 005,00 Eur sumos byloje buvo patenkintas nepagrįstai, nes realios turtinės žalos UAB “E.“ nepatyrė. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtÄ , numatydamas įmonei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas.

Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti. Tokio pobÅ«džio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali bÅ«ti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimÄ arba panaikinimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012).2.5.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. P. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas, nes Å¡i veika padaryta dar iki Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl apygardos teismas nuosprendyje netinkamai taikė BK 97 straipsnio nuostatas bei paskyrė nuteistajam neteisingÄ bausmę.3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis A.

P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas.4.1. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia jo kaltės, nuosprendyje remtasi teisiamajame posėdyje neapklausto liudytojo T. G. parodymais, įrodymai įvertinti vienpusiÅ¡kai, neaptarti ir nepaÅ¡alinti juose esantys prieÅ¡taravimai, dalis įrodymų iÅ¡ viso nutylėti arba nepagrįstai neįvertinti nuteistojo naudai.4.2.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos iÅ¡vados dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų4.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

P. atžvilgiu ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų tokį nuosprendį pagrįsti patikimais, abejonių kaltinamojo kaltumu nekeliančiais bylos įrodymais.4.4. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Å io nusikaltimo dalyku gali bÅ«ti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimÄ turtÄ , kurios pagrindu iÅ¡saugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiÅ«ra.

Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu. Å is nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtÄ turtÄ arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalÄ ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimÄ turtÄ arba turtinę naudÄ tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valiÄ su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Todėl neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ , nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimÄ turtÄ kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnio sudėtį.4.5. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 metų pabaigoje - 2010 m. pradžioje jis buvo įmonės “E.“, kuri užsiėmė krovinių pervežimu, direktorius.

Šį laikinÄ darbÄ jam pasiÅ«lė pažįstamas M. Å ., kuris garantavo, kad įmonė veiks laikydamasi įstatymų. Tuo metu A. P. studijavo verslo vadybÄ , buvo pirmakursis, todėl tikėjosi ne tik užsidirbti, bet ir įgyti praktikos vadybos srityje. Pasak A. P., jokių darbų įmonėje “E.“ jis neatliko, nes visus nurodymus programa „Skype“ arba SMS žinutėmis jam duodavo asmuo, kuris prisistatė G. J. vardu. Ä® įmonės sÄ skaitÄ už atliktus krovinių pervežimus buvo pervedami pinigai.

G. J. A. P. teigdavo, jog Å¡iuos pervežimus atliko UAB “E.“. Jis atsiųsdavo krovinių pervežimo sutartis A. P., kuris kaip įmonės direktorius jas pasiraÅ¡ydavo. A. P. teigimu, jis turėjo galimybę iÅ¡gryninti UAB “E.“ banko sÄ skaitoje esančius pinigus, nes turėjo banko kortelę, tačiau banko kodų generatorių turėjo ir G. J.. Be to, G. J. į UAB “E.“ buveinę atvežė seifÄ , į kurį jo nurodymu A. P. du kartus padėjo iÅ¡ UAB “E.“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus – 5000 Lt ir 18 000 Lt.

Anot A. P., raktus nuo Å¡io seifo turėjo ne tik jis pats, bet ir G. J.. A. P. teigimu, G. J. nurodymas iÅ¡gryninti pinigus ir dėti juos į seifÄ jam nesukėlė įtarimo, nes tuo metu jau buvo prasidėjusi finansinė krizė, bankai galėjo žlugti, o juose laikomi pinigai pradingti. Pinigams iÅ¡ seifo dingus, G. J. A. P. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuos pinigus jis pasiėmė tam, kad galėtų atsiskaityti už įmonei “E.“ suteiktas pervežimo paslaugas. A. P. pasitikėjo G. J., todėl negalvojo, kad Å¡is neteisėtai pasisavino UAB “E.“ pinigus.

G. J. A. P. ramino, teigdamas, kad viskas bus gerai. Vis dėlto, praėjus maždaug savaitei po pinigų dingimo iÅ¡ seifo, A. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teisėsaugos institucijoms A. P. nurodė, kad buvo pasisavinti įmonės “E.“ pinigai, pateikė susiraÅ¡inėjimo su G. J. programa „Skype“ iÅ¡klotines, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . A. P. su G. J. nustojo bendrauti tada, kai Å¡is jam SMS žinute nurodė nedaryti nesÄ monių ir laukti, kol jis atvyks į KlaipėdÄ (t. 7, b. l. 108-112).4.6.

Nuteistojo A. P. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai iÅ¡ esmės sutampa su jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad dėl UAB “E.“ įkÅ«rimo į jį kreipėsi jo pažįstamas M. Å .. Jis davė A. P. įmonės pradiniam kapitalui reikalingus 9000 Lt, kuriuos po to A. P. turėjo paimti iÅ¡ UAB “E.“ banko sÄ skaitos ir grÄ Å¾inti M. Å .. M. Å ., A. P. teigimu, nurodė, kad su juo susisieks asmenys, kurie prižiÅ«rės jo darbinę veiklÄ . 2009 metų pabaigoje su A.

P. susisiekė asmuo, prisistatęs G. J., ir nuo tada jis kompiuterine programa „Skype“ arba SMS žinutėmis nurodydavo A. P., kokius darbus reikia atlikti. Kartais A. P. nurodymus „Skype“ programa duodavo ir moteris, prisistačiusi N. vardu. Už darbÄ A. P. gaudavo apie 1000 Lt atlyginimÄ per mėnesį. Kiek vėliau G. J. A. P. nurodė įsigyti UAB “I.“. Nuvykęs į minėtÄ Ä¯monę, A. P. pasirašė pinigų priėmimo kvitÄ 37 000 ar 38 000 Lt sumai. Å ių pinigų jis negavo, todėl paskambino G.

J., kuris nurodė, kad pinigai yra pas jį ir jis pats atsiskaitys su UAB “E.“ paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Bendraudamas su UAB “I.“ darbuotojomis A. P. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ Ä¯monę faktiÅ¡kai valdo asmuo, vardu T. G., ir tiek UAB “I.“, tiek ir UAB “E.“ pinigai yra pas jį. T. G. vadovavo įmonei “V. p. a.“, kuri tvarkė UAB “E.“ steigimo dokumentus. UAB “V. p. a.“ dirbo ir M. Å ., kuris pasiÅ«lė A. P. įkurti UAB “E.“ ir tapti jos direktoriumi.

Po kelerių metų UAB “I.“ bankrutavo, nes UAB “V. p. a.“ neva buvo suteikusi įmonei paslaugų už maždaug 125 000 Lt, už kurias nebuvo atsiskaityta, ir iniciavo bankroto procedÅ«rÄ . A. P. teigimu, bÅ«tent G. J. vardu prisistačiusio asmens (galimai T. G.) veiksmai, pasisavinant UAB “E.“ turtÄ , lėmė tai, kad Å¡i įmonė nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų ir jai, kaip ir UAB “I.“, buvo iÅ¡kelta bankroto byla. PrieÅ¡ įsigydamas UAB “I.“ A. P. G.

J. nurodymu pardavė įmonę “E.“ savo pusbroliui D. G. tam, kad galėtų visÄ savo laikÄ skirti naujai įsigytai UAB “I.“. D. G. neturėjo galimybės disponuoti UAB “E.“ priklausančiais pinigais, neturėjo raktų nuo įmonės seifo, bÅ«damas direktorius faktiÅ¡kai jokių veiksmų, susijusių su įmonės veikla, neatliko (t. 4, b.l. 162-164). 4.7. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. P. nurodė, kad UAB “I.“ ieÅ¡kojo užsakovų krovinių pervežimui, priimdavo jų užsakymus ir pinigus už paslaugas.

Tada jo vadovaujamos įmonės “E.“ darbuotoja, prisistačiusi N., rasdavo vežėjus, kurie minėtus krovinių pervežimo užsakymus įvykdydavo. A. P. kaip UAB “E.“ direktorius iÅ¡ N. arba G. J. gaudavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡ užsakymus įvykdžiusių įmonių, kurias jis pasiraÅ¡ydavo, o užsakovų sumokėti pinigai likdavo UAB “I.“. Pasak A. P., G. J. nurodymu jis iÅ¡ Klaipėdos buvo nuvykęs į Kaune esančiÄ UAB “I.“ buveinę ir pasirašė daug pinigų priėmimo kvitų, neva patvirtinančių, kad jis pinigus gavo, tačiau iÅ¡ tiesų pinigai jam nebuvo perduoti.

Grįžęs į KlaipėdÄ A. P. pastebėjo, kad seife nebėra jo padėtų UAB “E.“ priklausančių pinigų. A. P. susisiekus su G. J., Å¡is paaiÅ¡kino, kad pinigus paėmė atsiskaitymui su paslaugų tiekėjais, ir artimiausiu metu juos grÄ Å¾ins (t. 7, b. l. 172-173).4.8. PrieÅ¡ingai, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, A. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Juos patvirtina bylos medžiagoje esančios A. P. ir asmenų, prisistatančių G.

J. bei N., pokalbių kompiuterine programa „Skype“ iÅ¡klotinės, G. J. A. P. raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai ir SMS žinutės, A. P. 2010 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kimas apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , adresuotas Klaipėdos AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovui. Be to, nuteistojo pateiktÄ versijÄ iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų D. G., I. M. (buvusi V.), A. M., M. Å ., I. P. (buvusi I.), N. K. (buvusi M.) pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.4.9. Liudytojas D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 metais jo pusbrolis A.

P. jam pasiÅ«lė įsigyti įmonę “E.“ ir tapti Å¡ios įmonės direktoriumi. Šį pasiÅ«lymÄ A. P. motyvavo tuo, jog jo vadovas G. J. nurodė jam įsigyti kitÄ Ä¯monę - UAB “I.“, todėl jam reikėjo patikimo žmogaus, kuris galėtų formaliai perimti UAB “E.“. D. G. sutiko padėti A. P. ir už vienÄ litÄ Ä¯sigijo UAB “E.“ akcijas bei tapo jos direktoriumi. UAB “E.“ direktoriumi D. G. dirbo apie mėnesį, tačiau faktiÅ¡kai įmonei tuo metu ir toliau vadovavo A.

P.. D. G. keletÄ kartų yra pasirašęs UAB “E.“ sudarytas sutartis. Pasak liudytojo, jis neturėjo galimybės disponuoti UAB “E.“ banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. D. G. teigimu, jis ne kartÄ girdėjo kaip A. P. bendravo su asmeniu, prisistačiusiu G. J., ir gaudavo iÅ¡ jo nurodymus dėl UAB “E.“ veiklos. Anot D. G., UAB “E.“ patalpose buvo seifas, kurį atvežė A. P. vadovas G. J.. A. P. D. G. minėjo, kad G. J. jam liepė iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ UAB “E.“ banko sÄ skaitos ir dėti juos į seifÄ neva dėl saugumo.

IÅ¡ seifo dingus pinigams, D. G. kartu su A. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo neteisėto svetimo turto pasisavinimo, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Pasak D. G., bendraujant su UAB “I.“ darbuotojomis jam ir A. P. kilo įtarimas, kad UAB “E.“ priklausančius pinigus galėjo pasisavinti UAB “V. p. a.“ vadovas T. G., todėl jis ir buvo nurodytas teisėsaugos institucijoms pateiktuose A. P. ir D. G. pareiÅ¡kimuose. Po Å¡ių įvykių T. G. iÅ¡vyko gyventi į VokietijÄ (t. 4, b. l. 164-166).4.10.

Liudytoja I. M., dirbusi UAB “I.“, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Å¡iai įmonei faktiÅ¡kai vadovavo T. G., kuris disponavo įmonės pinigais. Pasak liudytojos, niekur nebuvo skelbiama, jog UAB “I.“ yra parduodama, tačiau į įmonės darbuotojus kreipėsi A. P., praÅ¡ydamas įmonę parduoti. A. P. teigė, kad jis turi visÄ reikiamÄ informacijÄ apie įmonę. UAB “I.“ buvo parduota A. P., tačiau Å¡is už jÄ neatsiskaitė. Po kurio laiko paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ A.

P. vadovaujamos įmonės “E.“ dingo pinigai. Bendraudamos su A. P. UAB “I.“ darbuotojos įtarė, kad T. G. pasinaudojo juo tam, kad neteisėtai pasisavintų UAB “E.“ pinigines lėšas. Liudytojos teigimu, panaÅ¡ia schema T. G. veikė ir įmonėje “I.“, kurioje jis neužėmė jokių pareigų, tačiau faktiÅ¡kai viskÄ kontroliavo ir buvo priėmęs dirbti jaunus nepatyrusius darbuotojus. Vėliau T. G. įmonė UAB “V. p. a.“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB “I.“ dėl skolų, atsiradusių už realiai nesuteiktas paslaugas (t. 6, b. l. 24-25).

Pirmosios instancijos teisme apklausta kita UAB “I.“ buvusi darbuotoja A. M. parodė, kad įmonei faktiškai vadovavo T. G.. Liudytojos teigimu, jai pačiai kompiuterine programa „Skype“ yra tekę dėl krovinių pervežimo bendrauti su UAB “E.“ darbuotoju, kuris prisistatė kaip G. J.. Perleidus UAB “I.“ A. P., šis jokių nurodymų įmonės darbuotojams neduodavo, jiems ir toliau vadovavo T. G. (t. 6, b. l. 25). UAB “I.“ dirbusi liudytoja N. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įmonei faktiškai vadovavo T.

G., kuris kas mėnesį rengdavo įmonės darbuotojų pasitarimus (t. 6, b. l. 46). Liudytojas M. Å . pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis dirbo UAB “I.“. Pasak liudytojo, T. G. buvo susijęs su Å¡ia įmone, nors jokių oficialių pareigų joje nėjo (t. 6, b.l. 54). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja buvusi UAB “I.“ darbuotoja I. P. parodė, kad Å¡iai įmonei visÄ laikÄ faktiÅ¡kai vadovavo ir įmonės piniginėmis lėšomis disponavo T. G., o A. P. tebuvo jo statytinis (t. 6, b. l. 54-55).4.11.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad buvusių UAB “I.“ darbuotojų liudytojų I. M. (buvusi V.), A. M., M. Å ., I. P. (buvusi I.) parodymai tiesiogiai nepatvirtina fakto, jog bÅ«tent T. G. pasisavino UAB “E.“ priklausantį turtÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ių parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad be T. G. žinios ir sutikimo UAB “I.“ negalėjo bÅ«ti parduota A. P., o Å¡iam tapus UAB “I.“ vadovu įmonei ir toliau faktiÅ¡kai vadovavo T.

G.. Remiantis I. M. parodymais, apie UAB “I.“ pardavimÄ vieÅ¡ai nebuvo skelbiama, tačiau A. P. pats kreipėsi į įmonės darbuotojus, praÅ¡ydamas parduoti įmonę, be to, buvo apie jÄ gerai informuotas, neturėjo jokių klausimų apie įmonės veiklÄ . Å iems liudytojos parodymams neprieÅ¡tarauja A. P. parodymai, pagal kuriuos apie UAB “I.“ jis sužinojo iÅ¡ asmens, kuris prisistatė G. J.. Nuteistojo teigimu, bÅ«tent G. J., kuris duodavo A. P. nurodymus dėl UAB “E.“ veiklos, nurodė jam įsigyti UAB “I.“ ir suteikė informacijÄ apie Å¡iÄ Ä¯monę.

TokiÄ nuteistojo pateiktÄ versijÄ pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas D. G., pasak kurio, A. P. įsigijo UAB “I.“ savo vadovo G. J. nurodymu. Aptarti liudytojų ir paties nuteistojo parodymai kelia pagrįstas abejones ar A. P. iÅ¡ tiesų realiai vadovavo ne tik UAB “I.“, bet ir UAB “E.“, dėl kurios didelės vertės turto pasisavinimo jis nuteistas skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir ar jis vienintelis disponavo Å¡ių įmonių piniginėmis lėšomis.

Å ių abejonių nepaÅ¡alina ir bylos medžiagoje esantys raÅ¡ytiniai duomenys.4.12. IÅ¡ nuteistojo A. P. pateiktų elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kų matyti, jog A. P. 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. sausio mėn. bendravo su asmeniu, vardu G. J. (t. 5, b. l. 1-14). G. J. davė A. P. nurodymus dėl patalpų, skirtų UAB “E.“, nuomos sutarties sudarymo ir jų įrengimo; persiuntė įmonės logotipÄ ; nurodė, kokiÄ informacijÄ apie UAB “E.“ A. P. turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kokie yra tikslÅ«s įmonės rekvizitai; liepė pasidaryti įmonės spaudÄ , pasiraÅ¡yti sutartis įmonės vardu, atlikti kitus su įmone susijusius darbus.

Pažymėtina, jog keliuose elektroniniuose laiÅ¡kuose G. J. prisistatantis asmuo nurodė A. P. pasidaryti raktų nuo UAB “E.“ patalpų kopijas ir palikti jas įmonėje “V. p. a.“. Pasak G. J., jis pats pasiims raktus, važiuodamas į PalangÄ (t. 5, b. l. 11). Taip pat G. J. A. P. nurodė paieÅ¡koti seifo, kuris neva bus bÅ«tinas įmonės veiklai (t. 5, b. l. 1). Å ie duomenys patvirtina A. P. apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad raktus nuo UAB “E.“ patalpų turėjo ne tik jis, bet ir G.

J. prisistatęs asmuo, o šio iniciatyva į įmonės patalpas buvo atvežtas seifas.4.13. Nuteistasis A. P. taip pat pateikė pokalbių kompiuterine programa „Skype“ išklotines, kuriose užfiksuoti „Skype“ programos vartotojo „A. P.“ pokalbiai su vartotojais, kurių vardai „N.-E.“, „G. J.“ ir „UAB “E.“/G.“ (t. 5, b. l. 15-111). Iš šių pokalbių turinio matyti, kad A. P. gavo įvairius nurodymus dėl UAB “E.“ veiklos. Viename pokalbyje vartotojas „N.-E.“ liepia A.

P. nepateikti kai kurių turimų dokumentų UAB “E.“ buhalterijÄ tvarkančiai įmonei (t. 5, b. l. 17). Kitame pokalbyje vartotojas „G. J.“ nurodo A. P., jog Vilniuje renkami daiktai, skirti UAB “E.“ buveinei. G. J. informuoja A. P., kad bus atvežtos pora kėdžių, spausdintuvas ir nedidelis seifas, kuris įmonei yra bÅ«tinas (t. 5, b. l. 58). Dar viename pokalbyje vartotojas „G. J.“ praneÅ¡a A. P., kad už jį pasirašė keletÄ sutarčių, ir praÅ¡o jas atskenuoti (t. 5, b. l. 62).

G. J. keliuose pokalbiuose taip pat nurodo A. P. vykti į Kaune esančiÄ UAB “I.“ bÅ«stinę ir ten pasiraÅ¡yti įvairius dokumentus (sÄ skaitas, kasos pajamų orderius), susijusius su atliktais krovinių pervežimais (t. 5, b. l. 98-102). IÅ¡klotinėse taip pat užfiksuoti pokalbiai, kuriuose G. J. nurodo A. P. įsigyti UAB “I.“, taip pat svarsto, kad A. P. gali neturėti laiko darbui UAB “E.“, todėl gali tekti surasti kitÄ Å¾mogų, kuris taptų UAB “E.“ direktoriumi (t. 5, b. l. 106).

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikru metu iš „Skype“ vartotojo „G. J.“ paskyros su A. P. bendravo ne tik G. J., bet ir N. prisistatantis asmuo, t.y. šia paskyra naudojosi ne vienas asmuo.4.14. Nuteistojo A. P. gauti nurodymai dėl UAB “E.“ veiklos užfiksuoti ne tik elektroniniuose laiškuose bei „Skype“ pokalbių išklotinėse, bet ir SMS žinutėse, siųstose A. P.. Šios SMS žinutės siųstos adresato, kuris A. P. mobilaus ryšio telefono atmintyje išsaugotas kaip „S. G.“.

SMS žinutės taip pat buvo siunčiamos iÅ¡ kitų telefono numerių, kurie jokiam adresatui nepriskirti. Minėtose SMS žinutėse A. P. praÅ¡oma atsiųsti įmonės “E.“ banko kodų generatoriaus slaptažodžius (t. 5, b. l. 124); klausiama, ar įeinant į UAB “E.“ patalpas reikia suvesti apsaugos kodÄ (t. 5, b. l. 141); nurodoma nuimti iÅ¡ UAB “E.“ sÄ skaitos 14 800 Lt ir padėti juos į seifÄ (t. 5, b. l. 177); griežtai uždraudžiama be siuntusio SMS žinutę asmens žinios pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus ir nurodoma laukti (t. 5, b. l. 196-197). 4.15.

Siekiant patikrinti nuteistojo A. P. į bylÄ pateiktų duomenų – pokalbių „Skype“ programa iÅ¡klotinių, SMS žinučių ir elektroninių laiÅ¡kų – leistinumÄ bei patikimumÄ , Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi byloje paskirta informacinių technologijų ekspertizė (t. 7, b. l. 131-133). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, atsižvelgiant į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 30 d. raÅ¡tÄ Nr. S-460, buvo patikslinti ekspertams skirti klausimai (t. 7, b. l. 140-141). 4.16.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-1066(16) iÅ¡vadose nurodoma, kad tyrimui pateikto A. P. priklausančio neÅ¡iojamojo kompiuterio „Fujitsu Siemens Amilo“ standžiojo disko kataloge „C:\Program Files\Skype“ yra įdiegta internetinės telefonijos kategorijai priskirtina komunikacijos programa „Skype“ (Version 4.2.0.187). Informacijos, galimai susijusios su baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-185-307/2016, yra vartotojo profilio „d.“ („A. P.“) bendravimo istorijos faile „main.db“ (2009 m. gruodžio 23 d.

– 2010 m. balandžio 15 d. laikotarpio informacija). Nustatyta, kad pokalbiai vyko tarp vartotojų „d.“ („A. P.“) ir „e.“ („G. J.“); „d.“ („A. P.“) ir „n.“ („N.-E.“); „d.“ („A. P.“) ir „i.“ (“I.“). Tiriamojoje dalyje, lentelėje Nr. 5, pateikti duomenys rodo, kad globalÅ«s vartotojo „d.“ IP adresai nesutampa su vartotojų „n.“, „e.“ ir „i.“ globaliais IP adresais. Ekspertizės akto iÅ¡vadose taip pat nurodoma, kad elektroninio paÅ¡to dėžutėje „(duomenys neskelbtini)” yra elektroninių laiÅ¡kų, galimai susijusių su baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-185-307/2016.

Būtent šiuos elektroninius laiškus teismui pateikė A. P.. Elektroninio pašto dėžutės aplanke „Gautieji“ rasta 19 elektroninių laiškų, gautų nuo G. J. (duomenys neskelbtini). Šių laiškų galimo gavimo laikas nurodytas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, lentelėje Nr.

8. Iš šios lentelės matyti, kad A. P. pateiktų elektroninių laiškų gavimo laikas sutampa su lentelėje nurodytu jų gavimo laiku ir apima laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. vasario 2 d. Be to, elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ aplanke „Gautieji“ taip pat rasti du 2010 m. kovo 3 d. elektroniniai laiškai, gauti iš asmens, kurio elektroninio pašto dėžutės adresas „(duomenys neskelbtini)“, o aplanke „Išsiųstieji“ rasti septyni adresatui G.

J. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 31 d. – 2010 m. vasario 10 d. laikotarpiu iÅ¡siųsti elektroniniai laiÅ¡kai. Ekspertizės akto iÅ¡vadose pažymima, jog informacinių technologijų ekspertizės metu kompiuterio vartotojo paskyros ar vartotojo profilio savininko kaip konkretaus asmens identifikuoti nėra galimybės, nes profilį ar paskyrÄ registruojantis savininkas registravimo metu nebÅ«tinai gali nurodyti tikrus duomenis (t. 7, b. l. 146-163). 4.17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-597(17) iÅ¡vadose nurodoma, kad A.

P. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono „Nokia 2760“ atmintyje laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 19 d. iki 2010 m. balandžio 5 d. buvo iÅ¡saugotos 45 gautos SMS žinutes, kurios galimai yra susijusios su baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-185-307/2016 (Å¡ių SMS žinučių turinys atspausdintas ir pateiktas 5 tome). Didžioji dalis minėtų SMS žinučių buvo siųstos iÅ¡ adresato „S. G.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), o visi telefonų numeriai, iÅ¡ kurių buvo siųstos minėtos žinutės, pateikti ekspertizės akto lentelėje Nr.

1. Ekspertizės akto iÅ¡vadose taip pat nurodoma, kad ekspertai neturi galimybės identifikuoti asmenų ar asmens, siuntusių tyrimui reikÅ¡mingas SMS žinutes, tačiau, jeigu lentelėje Nr. 1 pateiktais telefonų numeriais naudojosi registruoti abonentai, jų tapatybę gali nustatyti mobiliojo ryÅ¡io operatoriai (t. 7, b.l. 165-167). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d., t.y. dar prieÅ¡ gaunant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11-597(17), kreipėsi į Lietuvos Respublikoje veikiančius mobiliojo ryÅ¡io operatorius, praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie asmenis, kurie laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. birželio 3 d. naudojosi telefono numeriais, iÅ¡ kurių SMS žinutėmis buvo siunčiami nurodymai nuteistajam A.

P. (t. 7, b. l. 17, 19-23). Iš mobiliojo ryšio operatorių pateiktų atsakymų matyti, kad telefono numeriai priklauso išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojams, o apie juos duomenys nėra renkami (t. 7, b. l. 27-28, 34, 36, 38).4.18. Ekspertams patvirtinus, kad A. P. pateikti duomenys – pokalbių „Skype“ programa išklotinės, SMS žinutės ir elektroniniai laiškai – yra autentiški ir iš tiesų gauti juose nurodytu laiku, taip pat nustačius, kad elektroniniai laiškai ir žinutės programa „Skype“ su nurodymais A.

P. buvo siunčiamos vartotojų, kurių IP adresai nesutampa su A. P. vartotojo IP adresu, darytina išvada, jog šie duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Šie duomenys patikrinti teisiamajame posėdyje, palyginti su kitais bylos duomenimis, todėl laikytini tinkamais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų apskritai nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė, nepagrįstai jais nesivadovavo.

Minėti įrodymai iÅ¡ esmės patvirtina nuteistojo A. P. versijÄ , pagal kuriÄ jis įmonėje “E.“ tebuvo de iure vadovas, o faktiÅ¡kai įmonei vadovavo kitas asmuo, kuris prisistatė G. J. vardu. Å ie įrodymai taip pat patvirtina A. P. parodymus, pagal kuriuos raktus nuo UAB “E.“ biuro ir seifo turėjo ne tik jis, bet ir kiti asmenys, bei neabejotinai nepaneigia jo parodymų, kad pinigus iÅ¡ įmonės seifo paėmė asmuo, prisistatęs G. J., kol tuo metu A. P. pastarojo nurodymu buvo iÅ¡vykęs į Kaune esančiÄ UAB “I.“ buveinę.4.19.

Pagrįsdamas A. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo pirmosios instancijos teismas didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė liudytojo T. G., apklausto Vokietijos teisėsaugos pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu, parodymams, pagal kuriuos jis neturėjo jokių ryÅ¡ių su UAB “E.“, iÅ¡skyrus tai, kad jo vadovaujama UAB “V. p. a.“ padėjo Å¡iÄ Ä¯monę įsteigti, niekada nėra bendravęs su A. P. ir neturėjo UAB “E.“ biuro bei seifo raktų.

T. G. buvo šaukiamas kaip liudytojas apklausoms pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tačiau į jas neatvyko ir apklaustas nebuvo, taigi, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, proceso dalyviai, tarp jų ir pats apeliantas, bylos nagrinėjimo teisme metu pasinaudoti teise užduoti šiam liudytojui klausimus neturėjo galimybės. Tuo tarpu liudytojo parodymai pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Å iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ . Byloje esantys nuteistojo A. P., liudytojų D. G. ir UAB „I.” buvusių darbuotojų I. M. (buvusi V.), A. M., M. Å ., I. P. (buvusi I.) parodymai, raÅ¡ytiniai bylos įrodymai leidžia pagrįstai abejoti liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis niekada nebendravo su A.

P., nedavė jam nurodymų dėl UAB “E.“ veiklos ir neturėjo raktų nuo Å¡ios įmonės biuro bei seifo, patikimumu. Nuo pat UAB “E.“ įsteigimo nurodymus dėl įmonės veiklos davusio asmens, prisistačiusio G. J. vardu, tapatybė A. P. iki galo nebuvo žinoma. Tai, kad G. J. vardu prisidengęs jam vadovauja T. G., jis sprendė pagal duodamų nurodymų pobÅ«dį bei buvusių UAB “I.“ darbuotojų I. M. (buvusi V.) ir I. P. (buvusi I.) paaiÅ¡kinimus apie T. G. vaidmenį organizuojant UAB “I.“ veiklÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto T. G. teiginiais, kad jo vadovaujama UAB “V. p. a.“ padėjo įsteigti UAB “E.“, tačiau jis pats betarpiškai su jos vadovu A. P. susitikęs nebuvo. Šiuos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Tačiau įvertinus byloje surinktus duomenis (t.

5) apie asmens, prisistatančio G. J. vardu, A. P. duodamų nurodymų dėl bendrovės veiklos organizavimo turinį, jų apimtį, intensyvumÄ , galima daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog su UAB “E.“ vadovu A. P., pasinaudodamas komunikacijos programa „Skype“ bei siųsdamas SMS žinutes, bendravo asmuo, tiesiogiai suinteresuotas bendrovės veikla. Akivaizdu, kad UAB “E.“ veiklos tęstinumu labiausiai suinteresuota buvo jos steigėja UAB “V. p. a.“ bei Å¡ios įmonės vadovas T. G..

Kaip jau minėta, tai, kad UAB “E.“ steigėja buvo UAB “V. p. a.“, o jos vadovas tuo metu buvo T. G., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats T. G.. Kita vertus, byloje surinkti duomenys apie tai, kad: A. P. nurodymus dėl įmonės “E.“ veiklos organizavimo davęs asmuo, prisistatęs G. J. vardu, su A. P. bendravo išskirtinai techninių priemonių pagalba, vengdamas betarpiškai susitikti; SMS žinutės A. P. buvo siunčiamos naudojantis tik išankstinio apmokėjimo kortelėmis, apie kurių naudotojus duomenys nėra renkami;

A. P. vykdydamas asmens, prisistačiusio G. J. vardu, nurodymus ir perduodamas raktus nuo bendrovės “E.“ patalpų T. G. bendradarbiui M. Å ., suteikė galimybę kitiems asmenims patekti į bendrovės patalpas. Pirmiau aptartos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tiek įsteigiant bendrovę “E.“, tiek jai vadovaujant, A. P. besÄ lygiÅ¡kai vykdė visus darbdavio nurodymus, sÄ Å¾iningai manydamas, kad veikia įmonės interesais. Tuo tarpu faktiÅ¡kai UAB “E.“ vadovavęs asmuo, prisistatęs G.

J. vardu, darė viskÄ , kad tikrasis bendrovės veiklai vadovavęs ir už jÄ atsakingas asmuo nebÅ«tų nustatytas.4.20. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė A. P., nepakanka. Formaliai A. P. asmuo atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektui taikomus reikalavimus – UAB “E.“ turtas buvo patikėtas jam kaip įmonės direktoriui ir buvo jo žinioje.

Be to, pats A. P. neneigia, kad dalį UAB “E.“ priklausančių pinigų jis iÅ¡grynino iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos ir padėjo į įmonės seifÄ , iÅ¡ kurio pinigai dingo. Tačiau Å¡iame nuosprendyje jau buvo pažymėta, jog baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuriÄ suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori.

Å ioje byloje nėra jokių patikimų ir neginčijamų duomenų, kad A. P. UAB “E.“ turtÄ siekė paversti savo turtu ir to norėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. gegužės 3 d. dėl galimai neteisėtų T. G. veiksmų pasisavinant ar iššvaistant UAB “E.“ turtÄ nuteistasis A. P. ir liudytojas D. G. pareiÅ¡kimais kreipėsi į Klaipėdos AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovÄ (t. 4, b. l. 64-69). Klaipėdos AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal A.

P. pareiÅ¡kimÄ , motyvuojant tuo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių faktų ar duomenų, įrodančių, kad asmens, prisistačiusio G. J. veikoje yra UAB “E.“ turto iššvaistymo požymių (t. 4, b. l. 74-75). MinėtÄ 2010 m. gegužės 19 d. nutarimÄ A. P. 2010 m. liepos 14 d. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, tačiau Å¡is skundas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokurorės buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog praleistas terminas nutarimui apskųsti (t. 4, b. l. 157-158).

Å ios aplinkybės patvirtina, jog A. P. neturėjo tyčios UAB “E.“ turtÄ neteisėtai paversti savo turtu.4.21. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å ioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Taigi iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad UAB “E.“ nuo pat jos įkÅ«rimo faktiÅ¡kai vadovavo ne A. P., o kitas asmuo, prisistatęs G. J. (galimai T. G.), įmonės veikla buvo vykdoma nesÄ Å¾iningai. Be to, byloje esančių įrodymų visetas taip pat neleidžia kategoriÅ¡kai paneigti A. P. versijos, jog UAB “E.“ pinigines lėšas pasisavino kitas asmuo, o ne jis. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės. Pašalinti prieštaravimų, esančių tarp A. P. ir T. G. parodymų dėl UAB “E.“ įkūrimo ir šios įmonės veiklos vykdymo, taip pat nustatyti, koks konkretus asmuo davė A. P. nurodymus dėl UAB “E.“ veiklos, nėra objektyvių galimybių, todėl visos abejonės vertintinos apelianto naudai ir dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jis išteisintinas.4.22.

A. P. išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, naikintina ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.4.23. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu civilinio ieškovo BUAB “E.“ civilinis ieškinys dėl 20 072,21 Eur turtinės žalos išieškojimo iš A. P. atmetamas. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi iš A. P. neišieškomos proceso išlaidos valstybei (143,09 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,n u s p r e n d ž i a:Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl A.

P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Civilinio ieÅ¡kovo BUAB “E.“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 072,21 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ iÅ¡ A. P. priteista 143,09 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.A. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Sigita Bieliauskienė Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė