749f2da4-3fc3-41c2-b954-15e45e4e779d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-22127-1089/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16688-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „CCS-customers care services“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vileka“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CCS-customers services“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vileka“ 87,62 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė grindžia tokiais esminiais argumentais, suformuluotais ieÅ¡kinyje, dublike ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose: 1.1.

IeÅ¡kovė ir UAB „Storent“ bendradarbiauja skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo srityje, kurioje ieÅ¡kovė vykdo veiklÄ . Atsakovė laiku neapmokėjo UAB „Storent“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. INV0131189 ir Nr. INV0115657. Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo UAB „Storent“ kreipėsi į ieÅ¡kovę. Kai ieÅ¡kovė ėmėsi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, atsakovė apmokėjo įsiskolinimÄ , tačiau nepadengė 87,62 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų. 1.2. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Storent“ sudarytÄ SusitarimÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo prie Partnerystės sutarties Nr. 14-121 teisė į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo mokestį yra perleista ieÅ¡kovei.

Apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovė yra informuota. Neapmokėdama skolos administravimo mokesčio atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) 7 straipsnio 2 dalis). 1.3. Atsakovei buvo pateikta skolos detalizacija: 36,11 Eur skolos administravimo mokestis, 48,51 Eur papildomos iÅ¡laidos (duomenų tikrinimas, mokumo vertinimas ir kt.), 3 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos.

Skolos išieškojimas vyko tokia tvarka: 2016 m. vasario 26 d. atlikti atsakovės veiklos ir kreditingumo patikros veiksmai, elektroniniu paštu ir neregistruota pašto siunta išiųstas reikalavimas dėl skolos apmokėjimo, o 2016 m. kovo 2 d. reikalavimas pakartotinai išsiųstas elektroniniu paštu ir skambinta žinomais atsakovės ir įmonės vadovo telefonais.

2. Atsakovė UAB „Vileka“ su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti Savo pozicijÄ atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, iÅ¡dėstytais atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose: 2.1. IeÅ¡kovė nepagrindžia, kad turi teisę reikalauti, jog atsakovė mokėtų skolos administravimo mokestį. Å is yra numatytas ieÅ¡kovės ir UAB „Storent“ sudarytame susitarime, kurio Å¡alimi atsakovė nėra. 2.2. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos nėra atsakovės prievolių neįvykdymo rezultatas, t. y. tokios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos ir priverstinės. IeÅ¡kovės pasitelkimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui nebuvo bÅ«tinas.

Be to, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra ieÅ¡kovės vykdoma Å«kinė komercinė veikla. Taigi ieÅ¡kovės minimos iÅ¡laidos nepriskirtinos prie numatytų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1285-614/2017). Tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos pagrindžia ir aplinkybė, jog UAB „Storent“ tęsė bendradarbiavimÄ su atsakove ir po to, kai laiku nebuvo apmokėta ginčo sÄ skaita, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl kitų sÄ skaitų apmokėjimo.

Pradinei kreditorei nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė neatsiskaitys ir dėl to pradėti ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. 2.3. Atsakovė ieÅ¡kovės minimos sÄ skaitos laiku neapmokėjo dėl techninės klaidos administruojant ir buhalterinės apskaitos progamoje apdorojant iÅ¡ UAB „Storent“ gautas sÄ skaitas. Be to, iÅ¡ atsakovės užsakovų mokėjimai už suteiktas paslaugas buvo gaunami pavėluotai. Dėl to iÅ¡siderino atsakovės gaunami piniginių lėšų srautai ir tai lėmė, kad UAB „Storent“ sÄ skaita nebuvo apmokėta laiku.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡vados dėl jų teisinio vertinimo 3. IÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat iÅ¡analizavus bylos Å¡alių suformuluotas paaiÅ¡kinimus dėl ginčo aplinkybių, nustatyta, kad atsakovę UAB „Vileka“ ir UAB „Storent“ siejo Å«kiniai komerciniai santykiai. Tai yra, atsakovė iÅ¡ UAB „Storent“ 2015 metais už užmokestį nuomojosi įvairiÄ Ä¯rangÄ . Ginčo dėl to, kad abu nurodyti asmenys laikytini Å«kio subjektais, o tarp jų sudaryti susitarimai atitinka Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus komercinės sutarties formaliuosius požymius, nėra.

Vadinasi, atsakovės ir UAB „Storent“ sudarytiems susitarimams dėl įrangos nuomos taikytinos Mokėjimų įstatymo nuostatos (Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

4. Taip pat nustatyta, kad atsakovė laiku neapmokėjo UAB „Storent“ 2015 m. gegužės 31 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. INV0115657 ir 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. INV0131189 (žr. DOK-181204). Pirmoji sÄ skaita turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2015 m. birželio 30 d., o antroji iki 2015 m. spalio 30 d. Tai laiku nebuvo padaryta – mokėjimas atliktas 2016 m. kovo 2 d., ir atsakovė neneigia Å¡io fakto (žr. DOK-181162). 5. 2020 m. lapkričio 3 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė iÅ¡skyrė dvi priežastis, dėl kurių uždelsė atsiskaityti su UAB „Storent“: techninę klaidÄ apdorojant iÅ¡ UAB „Storent“ gautas sÄ skaitas ir sutrikusius atsakovės gautinų lėšų srautus, t. y. sudėtingÄ Ä¯monės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

Taigi atsakovė pripažįsta, kad vėlavimÄ atsiskaityti su UAB „Storent“ lėmė ne iÅ¡orinės, bet vidinės su atsakovės veikla susijusios aplinkybės. Patikslinusi savo procesinę pozicijÄ , atsakovė atsisakė 2020 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose suformuluoto atsikirtimo, jog UAB „Storent“ sÄ skaitas atsakovei pateikė tik 2016 m. kovo mėn. Atsakovei neneigiant ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų apie ginčo sÄ skaitų pateikimo bÅ«dÄ ir momentÄ , laikytina, kad labiau tikėtina, jog PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. INV0115657 ir Nr. INV0131189 atsakovei turėjo bÅ«ti įteiktos nedelsiant po jų iÅ¡raÅ¡ymo (CPK 185 straipsnis).

6. Atsakovė nenegia, kad ginčo sÄ skaitas apmokėjo po to, kai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „CCS-customers services“ gavo raginimÄ dėl skolos UAB „Storent“ apmokėjimo. Tokį veiksmÄ ieÅ¡kovė atliko UAB „Storent“ pavedimu, vykdydama savo įsipareigojimus pagal įmonių sudarytÄ Partnerystės sutartį Nr. 14-21. Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, įmonė teikė UAB „Storent“ neteisminio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Storent“ 2014 m. vasario 6 d. pasirašė SusitarimÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurio 2 ir 6 punktus UAB „Storent“ neatlygintinai perleido ieÅ¡kovei teisę reikalauti UAB „Storent“ skolininkų sumokėti skolos administravimo mokestį (žr., CBP-16639).

Šio mokesčio apskaičiavimo metodika apibrėžta ieškovės ir UAB „Storent“ 2014 m. vasario 6 d. sudarytame Priede Nr. 1 prie Specialiosios dalies Skolų išieška Lietuvoje.

7. IeÅ¡kovės ir UAB „Storent“ sudarytų susitarimų sÄ lygos suponuoja, kad UAB „Storent“ perleido ieÅ¡kovei bÅ«simÄ reikalavimo teisę į atsakovę dėl neteisminio (ikiteisminio) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensavimo (CK 6.101 straipsnio 1, 3 dalys, 6.102 straipsnio 1 dalis). Ginčo byloje dėl to, kad ieÅ¡kovė pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimo faktÄ , nėra ir tokia aplinkybe atsakovė nesigina nuo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai ir į procesiniuose dokumentuose atsakovės iÅ¡dėstytus atsikirtimus, darytina iÅ¡vada, kad byloje yra svarbÅ«s du klausimai: ar atsakovė turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovės reikalaujamas skolos administravimo iÅ¡laidas, ir kaip tarp bylos Å¡alių turėtų bÅ«ti paskirstytos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Ar atsakovė UAB „Vileka“ turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovės UAB „CCS-customers services“ reikalaujamas skolos administravimo iÅ¡laidas? 8. IeÅ¡kovė teigia, kad praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų sumÄ sudaro kelios dedamosios: 36,11 Eur skolos administravimo mokestis, 48,51 Eur papildomos iÅ¡laidos (duomenų tikrinimas, mokumo vertinimas ir kt.), 3 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos.

Ä®rodymų, kurie patvirtintų realias ieÅ¡kovės iÅ¡laidas atskiriems veiksmams atlikti (pvz., duomenų vieÅ¡uose registruose tikrinimui, paÅ¡to siuntų siuntimo), ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

9. Reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, pagal savo pobūdį kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius, t. y. taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 ir 36 punktas). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį išlaidos, kad galėtų būti kvalifikuotos kaip tiesioginiai nuostoliai, turi būti faktiškai patirtos ir realios.

10. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka, nustatytai CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte, norma įtvirtinta ir Mokėjimų įstatymo 7 straipsnyje. Pastarajame yra detalizuota, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palÅ«kanas, turi teisę be įspėjimo iÅ¡ skolininko gauti 40 eurų sumÄ (1 dalis), kreditorius taip pat turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko kompensuoti visas 40 Eur virÅ¡ijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (2 dalis).

Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, lyginant su CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įtvirtina specialiÄ jÄ normÄ , taikytinÄ pavėluoto prievolių, kylančių iÅ¡ komercinių sutarčių, vykdymo atveju. O Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos iÅ¡ esmės atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto turinį.

11. Nurodytas Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžtų normų iÅ¡skyrimas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl to, kokia įrodinėjimo naÅ¡ta tenka reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kusiam kreditoriui. Visų pirma, Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio normos įsigaliojo nuo 2013 m. kovo 1 d., kai, priėmus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymÄ , į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (toliau – Pavėluotų mokėjimų direktyva), nuostatos. Kreditoriaus teisė į iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, patirtų dėl pavėluoto mokėjimo, kompensacijÄ Mokėjimų įstatyme įtvirtinta įgyvendinant Pavėluotų mokėjimų direktyvos 6 straipsnį.

12. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad taikydami nacionalinę teisę nacionaliniai teismai turi jÄ aiÅ¡kinti remdamiesi visais galimais aiÅ¡kinimo metodais, kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tekstÄ ir į jos tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip laikomasi Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo byloje Kücükdeveci, bylos Nr. C-555/07, 48 punktÄ ). Taigi, aiÅ¡kinant ir taikant Mokėjimų įstatymo 7 straipsnį, be kita ko, reikÅ¡mingas yra Pavėluotų mokėjimų direktyvos tekstas, o 7 straipsnio normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad bÅ«tų paneigti į nacionalinę teisę perkeltų direktyvos nuostatų tikslai.

13. IÅ¡ Pavėluotų mokėjimų direktyvos preambulės 19, 20 įtraukų ir 6 straipsnio nuostatų galima spręsti, kad direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta fiksuota 40 Eur dydžio minimali kompensacija turėtų bÅ«ti traktuojama kaip neįrodinėtini kreditoriaus nuostoliai, kurie nėra siejami su konkrečiomis ir apibrėžtomis kreditoriaus iÅ¡laidomis. Vadinasi, Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi nustatyta kreditoriaus, su kuriuo skolininkas laiku neatsiskaitė, teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų neįrodinėtinÄ minimalaus dydžio kompensacijÄ .

Pastaroji pagal savo pobÅ«dį atitinka formalius netesybų požymius. PrieÅ¡ingas Å¡ios įstatyminės nuostatos aiÅ¡kinimas paneigtų vienÄ iÅ¡ Pavėluotų mokėjimų direktyvos tikslų – atgrasinti Å«kio subjektus nuo pavėluotų mokėjimų. Be to, minimalaus 40 Eur dydžio kompensacijos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlyginti ir kompensacijÄ virÅ¡ijančias kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, susijusias su pavėluotu mokėjimu.

14. Taip, kaip nurodyta, Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio normos aiškinamos ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

15. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pavėluoto mokėjimo pagal komercinę sutartį atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti, jog skolininkas sumokėtų: 15.1. neįrodinėtinÄ 40 Eur dydžio kompensacijÄ ; 15.2. 40 Eur virÅ¡ijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.

16. Kaip jau pasisakyta Å¡io sprendimo 3 punkte, ginčo teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kildinamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas, patenka į Mokėjimų įstatymo taikymo sritį. Byloje nustatyta, kad atsakovė laiku neapmokėjo pradinės kreditorės UAB „Storent“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. TÄ lėmė ne iÅ¡orinės, bet vidinės, susijusios atsakovės veikla, priežastys (žr. sprendimo 5 punktÄ ). Dėl to UAB „Storent“ įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų neįrodinėtinÄ 40 Eur dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , ir nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo civilinės atsakomybės Å¡ioje apimtyje ar jÄ mažinti (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

Juolab, kad pradinė kreditorė ėmėsi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka veiksmų – tam pasitelkė ieÅ¡kovę, kuri atsakovei pateikė pretenzijÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Storent“ yra perleidusi ieÅ¡kovei teisę reikalauti, jog atsakovė sumokėtų skolos administravimo mokestį, atitinkantį iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka iÅ¡laidų formaliuosius požymius (2014 m. vasario 6 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo 5 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 40 Eur kompensacijÄ (Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atsikirtimas, kad ieÅ¡kovė neturi teisės gauti iÅ¡laidų atlyginimo, nes įmonė verčiasi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veikla, atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kiniu praÅ¡omÄ apginti teisę ieÅ¡kovė yra perėmusi iÅ¡ UAB „Storent“. Dėl to formaliai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sÄ naudos priskirtinos pradiniam kreditoriui, o ne ieÅ¡kovei. Atsakovės minima Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis nagrinėjamu atveju kaip teisės Å¡altinis yra neaktuali, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tai yra, atsakovės minimoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai nebuvo susiję su komerciniais teisiniais santykiais, o reikalautos priteisti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos patirtos kitokiomis aplinkybėmis.

18. Sprendžiant dėl to, ar atsakovė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei likusiÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kuri virÅ¡ija 40 Eur, t. y. 47,62 Eur, reikÅ¡mingi tampa atsakovės atsikirtimai, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos yra neįrodytos ir neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte, Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų iÅ¡laidų pagrįstumo kriterijų. IÅ¡analizavus bylos Å¡alių pozicijas, pritartina atsakovės atsikirtimams. Pirma, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė turėjo tiesioginių iÅ¡laidų, susijusių su pretenzijų atsakovei pateikimu (pvz., kad patyrė realių paÅ¡to, duomenų registruose patikros iÅ¡laidų).

Aplinkybė, kad ieškovė ir UAB „Storent“ buvo susitarę dėl skolos administravimo mokesčio kainodaros, neturi teisinės reikšmės. Byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų prisijungusi prie tokio susitarimo. Civiliniai santykiai yra grindžiami sutarties uždarumo principu, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

Ieškovės ir UAB „Storent“ individualūs susitarimai negali sukurti atsakovei pareigų, susijusių su išlaidų, neatitinkančių įstatymuose nustatytų reikalavimų, kompensavimu.

19. Antra, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos Å¡alių nurodytų aplinkybių, tam, kad atsakovė atsiskaitytų ieÅ¡kovei pakako pateikti raÅ¡ytinę pretenzijÄ . Pagal ieÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pretenzija atsakovei iÅ¡siųsta 2016 m. vasario 26 d., o ginčo sÄ skaitos apmokėtos 2016 m. kovo 2 d. Taigi tam, kad bÅ«tų apmokėta skola, pakako paprasto veiksmo pareiÅ¡kiant pretenzijÄ . Ä®vertinus atsakovės neapmokėtos skolos sumÄ , aplinkybę, kad atsakovę ir UAB „Storent“ sieję santykiai nebuvo vienkartiniai, akivaizdu, kad papildomų ieÅ¡kovės minimų duomenų rinkimas, jeigu tai iÅ¡ tiesų buvo atlikta, nebuvo bÅ«tinas ir, pritariant atsakovei, laikytinas pertekliniu veikimu. Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad likusioje 47,62 Eur dydžio dalyje ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti. IeÅ¡kovės iÅ¡laidos Å¡ioje apimtyje yra neįrodytos ir neatitinka pagrįstumo kriterijų.

20. IÅ¡ dalies patenkinus pagrindinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kaip tarp bylos Å¡alių turėtų bÅ«ti paskirstytos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos? 21. Už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, o advokatui už suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ 96,80 Eur. Patenkinti 45,65 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų (40 Eur / 87,62 Eur). Remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 51,04 Eur (111,80 Eur × 45,65 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

22. Atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡o priteisti 738,10 Eur dydžio iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimÄ . Pagal atsakovės atstovo pateiktÄ paslaugų detalizacijÄ , atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti ne tik iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir tripliko, bet ir reikalavimo dėl įraÅ¡o apie nepagrįstÄ skolÄ paÅ¡alinimo parengimÄ . Atsakovės iÅ¡laidos atsiskaitant su advokatu už reikalavimo parengimÄ neatitinka ryÅ¡io su Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku kriterijaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai).

IÅ¡ atsakovės 2020 m. gegužės 4 d. pretenzijos turinio aiÅ¡ku, kad ji teikta ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės dėl to, jog ieÅ¡kovė vieÅ¡oje informacinėje sistemoje patalpino praneÅ¡imÄ apie atsakovės skolÄ . Aplinkybė, susijusios su tuo, ar ieÅ¡kovė teisėtai atliko atsakovės kvestionuotus veiksmus, neturiu ryÅ¡io su Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku. Dėl to atsakovės iÅ¡laidos pretenzijos parengimui negali bÅ«ti paskirstytos tarp Å¡alių pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovė atlygintų iÅ¡laidas pretenzijos parengimui bendra CPK nustatyta tvarka.

23. Su teisminiu nagrinėjimu susijusios atsakovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai sudaro 496,10 Eur. Ä®vertinus atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, nurodyta suma laikytina pagrįsta ir protinga. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieÅ¡kovės reikalavimų proporcijÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas 269,63 Eur (496,10 Eur × 54,35 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Ä®skaičius į Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiama 218,59 Eur (269,63 Eur – 51,04 Eur) suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „CCS-customers services“ iÅ¡ atsakovės UAB „Vileka“ 40 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų) skolÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Priteisti atsakovei UAB „Vileka“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „CCS-customers services“ 218,59 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų ir 59 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Virkutis