749e76c077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R502-16/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00102-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. K. T.,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, Komisija) 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. Sp-229 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo“ ta apimtimi, kuria panaikintas pareiškėjos įregistravimas kandidate į Seimo narius.

Skunde ir patikslintame skunde (b. l. 25, 32-33) pareiškėja paaiškina, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepranešė, jog svarstys jos išbraukimo iš „Drąsos kelias“ politinės partijos rinkimų sąrašo klausimą ir nesudarė galimybių būti išklausytai. Atsakovo argumentai, kad pareiškėja teista, yra nepagrįsti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi sustabdė Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio vykdymą iki bylos išsprendimo kasacinės instancijos teismo posėdyje.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo atmesti A. K. T. skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 51-53) paaiškina, kad pareiškėja į 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateiktos kandidato į Seimo narius anketos (toliau – ir anketa) 9.2 punkto klausimą, ar buvo po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, atsakė neigiamai. Tačiau 2012 m. rugsėjo 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-11116 duomenys rodo, kad A. K. T. atžvilgiu yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 232 straipsnį. Pareiškėjos minima aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi yra sustabdytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio vykdymas, šiuo atveju neturi jokios įtakos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 98 straipsnio taikymui. Vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjos registravimą kandidate į Seimo narius. Atsakovas pažymi, kad A. K. T. buvo pranešta apie Komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdį. Ji šiame posėdyje kalbėjo, pateikė papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Skundas atmestinas.

Ginčas byloje vyksta dėl Komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. Sp-229 dalies, kuria panaikintas A. K. T. registravimas kandidate į Seimo narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punktu kartu su kitais pareiškiniais dokumentais partija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi įteikti kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą <...>. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas <...> (Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d.). Pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį, kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Taigi Seimo rinkimų įstatymas nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, tačiau siekiantiems pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktiems į atstovaujamąją viešosios valdžios instituciją Seimą, nustato papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti rinkėjams tokio pobūdžio informaciją. Dėl šios priežasties rengdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, kildinamą iš reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimo. Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos tikslingas ar nesąmoningas nuslėpimas vertinamas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į Seimo narius suvaržymas, darantis ar galintis daryti įtaką jo sprendimui, todėl tokio pažeidimo teisinės pasekmės – kandidato į Seimo narius registracijos panaikinimas – yra konstituciškai pateisinamos.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. pildydama Komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-40 patvirtintos formos kandidato į Seimo narius anketą A. K. T. įrašė, jog po 1990 m. kovo 11 d. nebuvo Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos (9.2 p.) (b. l. 54).

Teisėjų kolegija, patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ duomenis nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-824/2011 pripažino A. K. T. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, ir paskyrė jai 25 MGL dydžio baudą. Šį sprendimą pareiškėja apskundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį – A. K. T. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį paskirtą bausmę sumažino iki 10 MGL. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, jog šiuo atveju pareiškėja pasinaudojo kasacijos teise ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi priimdamas jos kasacinį skundą sustabdė bausmės vykdymą, Komisija padarė teisingą išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėja turėjo pareigą anketoje nurodyti teistumo faktą. Pažymėtina, kad A. K. T. paaiškinimai į anketos 9 klausimą: „Už žodį „vogti“ yra byla, bus 2012 m. rugpjūčio 21 d. su prokurorais“ negali būti vertinami kaip teisingos ir išsamios, Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį atitinkančios, informacijos pateikimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nustatęs Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą, t. y. kad pareiškėjos atžvilgiu 2012 m. balandžio 12 d. įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis ir apie tai ji nustatyta tvarka viešai nepaskelbė, vadovaudamasis 98 straipsnio 4 dalimi teisėtai ir pagrįstai panaikino A. K. T. registravimą kandidate į Seimo narius. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktų dokumentų (protokolas Nr. P-26) matyti, jog A. K. T. dalyvavo Komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdyje, kurio metu pasisakė dėl ginčui reikšmingų aplinkybių (b. l. 57-58). Pareiškėjos procesinė teisė duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. 2 d.) nebuvo varžoma ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pripažinus, kad Vyriausioji rinkimų komisija veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribų neperžengė, A. K. T. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. Sp-229 palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas