749d2c03-112c-4d7a-923f-e0f7341069f2 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-52-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00277-2016-2Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.;20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. V. skundu (b. l. 2-3) ir patikslintu skundu (b. l. 11-12) (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis skirtingais laikotarpiais nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., kiekvienu iÅ¡ jų – ne ilgiau nei 15 parų, buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose:

Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 20 ir kt., kuriose nebuvo peleninių rÅ«kantiems asmenims. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų įrengimo sÄ lygų yra atsakingos valstybės valdžios institucijos (Policijos departamentas, Teisingumo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija), kurios dėl aplaidumo ir neveikimo nepriėmė teisės aktų, reglamentuojančių peleninių įrengimÄ policijos areÅ¡tinės kamerose. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad nors teisės aktai teritorinėms policijos įstaigoms nenumato reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengti peleninių, tačiau Panevėžio AVPK neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kuosius poreikius, todėl pareiÅ¡kėjas rÅ«kymo metu buvo priverstas jausti nepatogumus.

Pažymėjo, kad teisės aktai leidžia teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims turėti ir gauti artimųjų perduodamus tabako gaminius bei cigaretes, tačiau neįtvirtina leidimo perduoti pelenines bei nenumato jų įrengimo areÅ¡tinės kamerose. PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo laikytis higienos reikalavimų, tačiau pasidarius savadarbes pelenines, skiriamos baudos. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl peleninių iÅ¡davimo į Panevėžio AVPK administracijÄ nesikreipė.

Nesant peleninių Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, pareiÅ¡kėjas buvo privertas 10-20 kartų per dienÄ rÅ«kyti atsitÅ«pęs prieÅ¡ sanitarinio mazgo kanalizacijos angÄ , iÅ¡ kurios sklido nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjo nuomone, aptariamas aplaidus nurodytų valstybės valdžios institucijų veikimas pažeidė jo teises, įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, diskomfortÄ .Lietuvos valstybei atstovaujantis Policijos departamentas atsiliepime (b. l. 17-18) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad žala kildinama ne iÅ¡ Policijos departamento, o Panevėžio AVPK pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, todėl Policijos departamentas nagrinėjamoje byloje nėra tinkamas valstybės atstovas.Lietuvos valstybės atstovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu (b. l. 21-24) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos priimti teisės aktai yra galiojantys ir teisėti, o dėl juose nustatyto teisinio reguliavimo pareiÅ¡kėjui žala kilti negalėjo. PareiÅ¡kėjo nurodytas Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog valstybės valdžios institucija nesiėmė teisinio reglamentavimo priemonių, yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė jokios įstatyminės nuostatos, kurios institucija nevykdė. Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ dėl nepatogumų, patirtų rÅ«kant prie tualeto, yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjo apsisprendimas rÅ«kyti priklauso nuo jo valios, todėl minimų nepatogumų pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡vengti.

Taip pat pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi ir negali turėti pareigos imtis pareiÅ¡kėjo minimo teisinio reglamentavimo (užtikrinti, kad kamerose bÅ«tų peleninė), kadangi tai prieÅ¡tarauja ministerijos veiklos tikslui – sumažinti rÅ«kymo žalÄ Å¾monių sveikatai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu (b. l. 59-60) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Teigė, kad Teisingumo ministerijai nėra priskirtinos funkcijos, susijusios su teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veikla, įrengimu ir priežiÅ«ra.

Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad yra pažeista jo teisė rÅ«kyti policijos areÅ¡tinės kamerose, kurios turi atitikti jo keliamus reikalavimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtus Teisingumo ministerijos veiksmus.Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 26-27) teismui su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys policijos areÅ¡tinių įrengimo, priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos organizavimÄ , nenumato peleninių įrengimo areÅ¡tinių kamerose.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento, atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) (toliau – ir ABTÄ®) 72-73 straipsniai).

ABTÄ® 77 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.Skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl teisinio reglamentavimo, neįtvirtinančio reikalavimo policijos areÅ¡tinės kamerose įrengti pelenines.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Dėl Å¡ios priežasties reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose:

Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009). Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje metu, galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino peleninių įrengimo kamerų areÅ¡tinėse.Reikalavimus suėmimÄ vykdančioms institucijoms, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas).

Pagal minėtojo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose; asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusi Higienos norma HN 76:2010 ir vėliau jÄ pakeitusi ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusi Lietuvos Higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nustatė laisvės atėmimo vietų, tame tarpe ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių, įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus, sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 14 punktas nustatė draudimÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, tuo tarpu nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 7 punktas įtvirtino reikalavimÄ policijos areÅ¡tinėms organizuoti jose laikomų asmenų apgyvendinimÄ taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio draudimÄ policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims įtvirtino ir ginčo laikotarpiu galiojusių Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės) 10.10 punktas.

Pažymėtina, kad nei minėtieji teisės aktai, nei Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 ir vėlesni jo pakeitimai (2010 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 5-V-831 ir 2015 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 5-V-31) nenustatė reikalavimo teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose įrengti peleninių.Remdamasis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į medicinos mokslinę literatÅ«rÄ bei praktikÄ , teismas sprendžia, kad peleninės įrengimas teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės, nagrinėjamu atveju – Panevėžio AVPK, kamerose nelaikytinas bÅ«tinuoju sveikatos ir saugos užtikrinimo reikalavimu.

Atsižvelgiant į tai, reikalavimas užtikrinti teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių kamerų įrengimÄ tokiu bÅ«du, jog bÅ«tų sudaromos iÅ¡skirtinės sÄ lygos vienai asmenų grupei (konkrečiu atveju – rÅ«kantiems), teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomas tokio bÅ«tinumo, kad jo netenkinimas galėtų bÅ«ti pripažintinas asmens garbės ir orumo pažeidimu. Tai pat pažymėtina, kad paminėtuose ir aptartuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimų įstaigų, tame tarpe ir teritorinių policijos įstaigų, materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ , įtvirtinti bÅ«tiniausi daiktai, be kurių kasdienėje veikloje neiÅ¡siverstų laikomi asmenys.

Taigi, teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose įrengti pelenines, sprendžiama, kad peleninės nėra pirmo bÅ«tino daiktai, be kurių teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys negalėtų iÅ¡siversti ir kuriais valstybė turėtų juos aprÅ«pinti.Pažymėtina, kad AreÅ¡tinių veiklos taisyklių VII skirsnyje, reglamentuojančiame areÅ¡tinėje laikomiems asmenims perduodamų daiktų, maisto produktų ir banderolių su spauda priėmimo ir įteikimo tvarkÄ , nėra nustatyto draudimo areÅ¡tinėje laikomiems asmenims perduoti pelenines.

Tai, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gali bÅ«ti perduodamos peleninės, patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pateikti paaiÅ¡kinimai (b. l. 28). Nagrinėdamas bylÄ teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo artimiesiems ar kitiems jį lankantiems asmenims, bÅ«tų uždrausta jam perduoti peleninę ar kitÄ indÄ , kurį pareiÅ¡kėjas galėtų panaudoti rÅ«kymo metu susidarančioms nuorÅ«koms laikyti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teigdamas, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims artimieji negali perduoti peleninių, nenurodė konkrečių atveju, kada pareiÅ¡kėjo artimiesiems ar kitiems jį lankantiems asmenims buvo uždrausta perduoti peleninę ar peleninės paskirtį atitinkantį daiktÄ . Remiantis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. paaiÅ¡kinimais, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys naudoja iÅ¡ popieriaus ar kitų medžiagų pasidarytas pelenines (b. l. 28).

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai bÅ«tų draudę pareiÅ¡kėjui iÅ¡ turimų medžiagų ar nereikalingų daiktų pasidaryti peleninę ar jos pasidarymui panaudoti daiktÄ , atitinkantį peleninės funkcinę paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad vien deklaratyvaus pobÅ«džio teiginių nurodymas, jų nekonkretizuojant objektyviais įrodymais, nepatvirtina Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų, nesudarant sÄ lygų pareiÅ¡kėjo artimiesiems ar kitiems jį lankantiems asmenims perduoti peleninės ar kito daikto, atliekančio peleninės funkcinę paskirtį, taip pat tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama naudoti paties pasidarytÄ peleninę, todėl minėtieji pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo nurodytų valstybės valdžios institucijų, t. y.

Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir Panevėžio AVPK, aplaidumo ir neveikimo, teismas vadovaujasi Å¡ių institucijų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais.Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, ir Nuostatai) Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirtina formuoti valstybės politikÄ , organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimÄ , o įstatymų numatytais atvejais – jÄ Ä¯gyvendinti sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse.

Sveikatos apsaugos ministerijos misija – gyventojų sveikatos iÅ¡saugojimas, grÄ Å¾inimas ir stiprinimas; veiklos prioritetai:

1) Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos gerinimas;

2) mirtingumo nuo iÅ¡orinių mirties priežasčių mažinimas; <...> (prieiga per internetÄ : https://sam.lrv.lt/lt/apie-ministerija/misija). Nuostatų 2 punkte iÅ¡vardinti pagrindiniai teisės aktai, kuriais privalo vadovautis Sveikatos apsaugos ministerija, veikdama jai nustatytos kompetencijos ribose, keletas iÅ¡ jų – tai Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymas (toliau – ir Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas).

Sveikatos sistemos įstatymas įpareigoja Sveikatos apsaugos ministerijÄ nustatyti darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, Å«kinės ar kitokios veiklos, vartojimui skirtų produktų nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus (33 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos rengiamos, atsižvelgiant į Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo Sveikatos apsaugos ministerijai suteiktus įgaliojimus reguliavimo srityje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus administracinio reglamentavimo principus: bÅ«tinumo (reguliuoja tik tada, kai bÅ«tina), proporcingumo (pasirinktos reguliavimo priemonės atitinka reguliavimo tikslus), skaidrumo (teisės aktų priėmimo procesas vieÅ¡as, teisės aktai paprasti ir suprantami), prieinamumo (teisės aktai prieinami vieÅ¡ai) ir atskaitomybės (priimami sprendimai pagrįsti, ir už juos atsiskaitoma visuomenei).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildindamas iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimo, nenurodė jokių teisės aktų ar jų nuostatų, kurias ji pažeidė ar galėjo pažeisti.Vertindamas Lietuvos valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) neužtikrinant pareiÅ¡kėjo keliamų reikalavimų dėl teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerų įrengimo, teismas remiasi Teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (toliau – ir Teisingumo ministerijos nuostatai, ir Nuostatai).

Pagal minėtųjų nuostatų 7 punktÄ , Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politikÄ nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, teismo ekspertizės, civilinės bÅ«klės aktų registravimo, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos ParlamentÄ organizavimo ir vykdymo, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, registrų ir ministro valdymo sričiai priskirtų informacinių sistemų veiklos, visuomenės teisinio Å¡vietimo, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir pagal kompetencijÄ atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose teismuose koordinavimo (užtikrinimo) srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Å¡ios valstybės politikos įgyvendinimÄ .

Siekdama nustatytų veiklos tikslų, Teisingumo ministerija atlieka Nuostatų 8 punkte nurodytas funkcijas. Ä®vertinęs Teisingumo ministerijai nustatytų tikslų ir funkcijų turinį, teismas sprendžia, kad Å¡iai valstybės valdžios institucijai nėra priskirtinos funkcijos, susijusios su teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų priėmimu.Policijos departamento paskirtis, veiklos tikslai ir funkcijos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtintuose Policijos departamento nuostatuose.

Pagal Å¡ių nuostatų 1 punktÄ , Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, kurios paskirtis – organizuoti policijos veiklÄ , siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijos paskirtį, taip pat sistemiÅ¡kai įvertinus Å¡iuose nuostatuose jai nustatytus tikslus bei funkcijas, teismas sprendžia, kad Policijos departamento kompetencijai nėra priskirtinas reglamentavimo, susijusio su peleninių įrengimu teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių kamerose, nustatymas.

Tokia kompetencija taip pat nėra priskirtina ir Panevėžio AVPK, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintais Panevėžio AVPK nuostatais. Spręsdamas pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ , teismas taip pat atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 3 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tabako kontrolės principus, nuostatas.

Viena iÅ¡ pamatinių nuostatų skelbia, jog yra bÅ«tina ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, didinti visuomenės informuotumÄ apie tabako gaminių ir susijusių gaminių vartojimo daromÄ Å¾alÄ Å¾monių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalÄ valstybei, skatinti rÅ«kančius asmenis mesti rÅ«kyti ir teikti jiems pagalbÄ , siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamÄ jÄ aplinkÄ be tako dÅ«mų. Å io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Ä®vertinęs aptartÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančioms valstybės valdžios institucijoms nustatytos kompetencijos bei suteiktų įgaliojimų turinį bei apimtį, Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintus tabako kontrolės politikos principus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybę atstovaujanti Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Policijos departamentas, Panevėžio AVPK veikė teisėtai ir pagrįstai, o pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK metu galiojęs nustatytas teisinis reglamentavimas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teisės rÅ«kyti policijos areÅ¡tinės kamerose bei galimybių naudotis asmenine pelenine.Spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-376/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė bendro pobÅ«džio argumentus, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, teismas taip pat nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaromos iÅ¡imtinai blogesnės sÄ lygos, nei kitiems Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims.Apibendrinęs byloje nustatytus duomenis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius Lietuvos valstybei atstovaujančių valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                               Nijolė Čekanauskienė