749a0a13-e7da-45db-8408-4a94dc434ecb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-304-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00577-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.2(S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M. D., L. N., J. K. ir R. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

D., L. N., J. K. ir R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Alytaus miesto savivaldybė, V. P., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,              n u s t a t ė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėja J.

K. prašė nustatyti faktÄ , kad ji nuo 1967 m. gegužės mėnesio, 49 metus nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir atvirai valdo medinius Å«kinius statinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PareiÅ¡kėja R. J. prašė nustatyti faktÄ , kad ji nuo 1996 m. gegužės 9 d., 20 metų nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir atvirai valdo medinius Å«kinius statinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinius statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį.PareiÅ¡kėja L.

N. prašė nustatyti faktÄ , kad ji nuo 1990 metų, 26 metus nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir atvirai valdo medinį Å«kinį statinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį.PareiÅ¡kėja M. D. prašė nustatyti faktÄ , kad ji nuo 1986 m. sausio 23 d., 30 metų nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir atvirai valdo medinį Å«kinį statinį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo nuosavybės teisėmis pagal įgyjamÄ jÄ senatį.PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 1–7) nurodė, kad jos gyvena 1900 m. statybos labai senuose mediniuose, su daliniais patogumais namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje.

Iki butų privatizavimo Å¡ie namai buvo Alytaus politechnikumo bendrabučiai. Apsigyvenusios butuose pareiÅ¡kėjos rado ankstesnių gyventojų pastatytus Å«kinius statinius, kuriais ir pradėjo naudotis. Pagal Alytaus politechnikumo direktoriaus (duomenys neskelbtini) 1990 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymÄ Nr. 1/1027, pagal techninės apskaitos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) einamoji inventorizacija. Bendrabučio kambarius įregistravo butais, o Å«kiniai statiniai priklausiniais butams nebuvo priskirti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) statiniams suteikti Å¡ifrai.

Statiniai yra suinteresuotajam asmeniui V. P. priklausančiuose žemės sklypuose. PareiÅ¡kėjos sandėliukus valdo deÅ¡imtmečiais. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad sandėliukai nebuvo teisiÅ¡kai registruoti ir pareiÅ¡kėjoms nepriklauso. Tik gavus kadastrinės bylos kopijÄ paaiÅ¡kėjo, kad su Å¡ių namų teisine registracija buvo atliekama ir sandėliukų einamoji registracija, tačiau butams jie nebuvo priskirti. PareiÅ¡kėjų nuomone, Alytaus politechnikumas nebuvo sandėliukų savininkas, todėl butų privatizavimo metu jie ir nebuvo įteisinti.

PareiÅ¡kėjos nurodė, kad kitų asmenų vardu statiniai nėra įregistruoti, kitų asmenų, kurie galėtų bÅ«ti statinių savininkais, nėra. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 112–113) prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 122–125) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, nes pareiÅ¡kėjos turi įrodyti, kad jų nurodyti objektai yra pastatyti teisėtai.

Atsiliepime nurodoma, kad techninės apskaitos byloje konstatuojami tik ginčo statinių techniniai parametrai, kurie patvirtina tik faktÄ , jog buvo pastatyti Å«kiniai statiniai, tačiau jie pastatyti be statybÄ leidžiančių dokumentų, pastatyti neteisėtai, nėra identifikuoti, jiems nesuteikti unikalÅ«s numeriai, todėl jie negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. Be to, Å¡ie ginčo statiniai nebuvo nei namo, nei buto priklausiniai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintÄ Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijÄ , nebuvo registruojami laikini, savavaliÅ¡kai pastatyti pastatai ir statiniai.

Suinteresuotojo asmens nuomone, statiniai yra be pamatų, todėl turi bÅ«ti pripažinti laikinais, o teisės į laikinus statinius Nekilnojamo turto registre nėra registruojamos. Be to, statiniai yra V. P. nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims ar savivaldybei priklausančius daiktus. Suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį, kad butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Alytaus miesto savivaldybei, jie yra pareiÅ¡kėjoms L.

N. ir M. D. iÅ¡nuomoti be jokių papildomų priklausinių ar statinių, todėl jos nėra tie subjektai, kuriems atsirastų teisė įgyti nurodytus statinius įgyjamosios senaties bÅ«du. Savivaldybei Å¡ie pastatai nereikalingi ir ji nežada imtis jokių veiksmų dėl jų įteisinimo. Pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 153 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“, ginčo pastatai turi bÅ«ti demontuojami.Suinteresuotasis asmuo V. P. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 126–129) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, nes nei J.

K., nei R. J. jokių ūkinių statinių pagal jų butų įsigijimo dokumentus neįgijo, o pareiškėjos M. D. ir L. N. gyvena iš savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose, butai joms išnuomoti be jokių priklausinių. Be to, pastatų, kuriuose yra pareiškėjų butai, kadastrinėje byloje yra 1976 m. rugsėjo 10 d. žyma, kad nurodyti pagalbiniai pastatai yra savavališka statyba, ir 1990 m. spalio 5 d. žyma, kad dalis šių pagalbinių pastatų yra nugriauti. Nėra ir leidimo statyti ūkinius pastatus.

Suinteresuotojo asmens nuomone, pastatai pastatyti savavaliÅ¡kai, neteisėtai, todėl jie nėra nuosavybės teisės objektas.Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 131–133) nurodė, kad, tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, jog pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nuostatas, suinteresuotasis asmuo neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui. Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (2 t., b. l. 1–2) prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime nurodoma, kad ginčo statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. 1997 m. vasario 21 d. yra atlikta paskutinė pareiškime nurodytų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje, einamoji inventorizacija. Ūkio pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja R. J., yra nugriautas pagal 1990 m. spalio 5 d. einamosios inventorizacijos duomenis. Duomenų, kad visi kiti pareiškime nurodyti statiniai teisės aktų nustatyta tvarka buvo privatizuoti ar kitų dokumentų pagrindu yra įgyti nuosavybės teise, nėra.

Suinteresuotasis asmuo sutinka, kad lentiniai Å«kinės paskirties pastatai, kaip nurodė savivaldybė, gali bÅ«ti laikini statiniai, o laikini statiniai yra neinventorizuojami ir nekilnojamo turto registre neregistruojami. Neginčijamų įrodymų, kad statiniai yra laikini, savivaldybė nepateikė, todėl teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ie statiniai yra laikini. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu (2 t., b. l. 145–151) pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė iÅ¡ kiekvienos pareiÅ¡kėjos suinteresuotajam asmeniui V.

P. po 112,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei po 15,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ginčo statiniai yra suinteresuotajam asmeniui V. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prie gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuriuose yra pareiškėjų J. K. ir R. J. nuosavybės teise valdomi, o pareiškėjų L. N. ir M. D. iš savivaldybės nuomojami butai.Teismas nustatė, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal suinteresuotojo asmens V.

P. ieškinį dėl ginčo sandėliukų nugriovimo. Sandėliukai nėra pripažinti bešeimininkiu turtu, taip pat nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog iš pareiškėjų naudojamų sandėliukų būtų sukurti nauji daiktai, t. y. vietoje senų pastatyti nauji ar rekonstruoti statybos būdu. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad sandėliukai (garažai) pastatyti 1961 m., pirmieji kadastriniai sandėliukų matavimai buvo atlikti 1964 m., 1976 m. sandėliukai pažymėti kaip savavališka statyba, o daugiau jokie kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal kadastrinių matavimų bylÄ , R. J. nurodytas sandėliukas pažymėtas kaip nugriautas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nesantis daiktas negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Teismas nurodė kaip tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad po 1976 m. kadastrinių matavimų sandėliukas buvo pastatytas iÅ¡ naujo ar rekonstruotas, o įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad jeigu nekilnojamojo turto objektas neatitinka statybÄ reglamentuojančių teisės aktų, jis negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.Teismas nustatė, kad 1970 m. balandžio 23 d. AMT profsÄ jungos vietos komiteto posėdžio protokolas Nr. 20 (1 t., b. l.

32) patvirtina, jog prie technikumo bendrabučio esantys žemės sklypai paskirti naudoti technikumo darbuotojams, kurie neturi kolektyvinio sodo. Alytaus politechnikumo raÅ¡tas, adresuotas pareiÅ¡kėjai M. D. (1 t., b. l. 33), patvirtina, kad leidžiama statyti politechnikumo teritorijoje tik laikinos konstrukcijos Å¡iltnamį vietoje praÅ¡omo stiklinio. Dėl to teismas nusprendė, kad ir sandėliukai buvo pastatyti kaip laikini statiniai ant technikumo bendrabučiui priskirto žemės sklypo. Teismas pripažino, kad Å¡ių statinių laikino statinio statusas yra ir likęs, nes parengus detalųjį žemės sklypo planÄ buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemę po Å¡iais statiniais. Teismas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tas (2 t., b. l.

96) patvirtina, jog 1990 m. liepos 25 d. Alytaus miesto vyriausiasis architektas buvo suderinęs schemÄ , kurioje numatyta, kad garažai ir Å«kiniai pastatai yra griaunami. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos statinius buvo leista pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ , Å¡iuo atveju iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Žyma „savavaliÅ¡ka statyba“, esanti pastatų techninės inventorizacijos (kadastrinių matavimų) dokumentuose, teismo vertinimu, taip pat informuoja apie galimai savavaliÅ¡kÄ statybÄ .Kadangi ginčo statiniai negali bÅ«ti pripažinti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str. 1 d.), teismas konstatavo, jog nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Be to, teismas nurodė, kad neiÅ¡vieÅ¡intas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį (CK 4.23 str. 3 d.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 1–7) pareiÅ¡kėjos praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: PareiÅ¡kėja M. D. pagal 1990 m. gruodžio 11 d. leidimÄ pasistatė ne stiklinį Å¡iltnamį, bet laikinÄ Å¡iltnamio medinį karkasÄ ir jį aptraukė polietileno pievele.

Sandėliukai pastatyti iki 1961 m., tačiau kai jie 1964 m. buvo inventorizuoti (nustatyti kadastro duomenys), kadastro (inventorinėje) byloje nebuvo konstatuoti nei laikinais, nei savavaliÅ¡kai pastatytais, o tai, anot pareiÅ¡kėjų, reiÅ¡kia, kad jie nėra laikini ar savavaliÅ¡kai statyti statiniai. PareiÅ¡kėjų nuomone, iÅ¡ suinteresuotojo asmens pateiktų nuotraukų galima daryti vienintelę iÅ¡vadÄ , kad sandėliukams reikia remonto, bet ne iÅ¡vadÄ , kad jie yra laikini. Teismas turėjo vertinti 1990 m. liepos 25 d.

Alytaus miesto vyriausiojo architekto schemÄ , tačiau jos byloje nėra. PareiÅ¡kėjoms nuo 1961 m. iki 1990 m. liepos 25 d. tariamos iÅ¡vados ir po to iki 2016 m. niekas nėra nurodęs nugriauti sandėliukus, jie nėra savavaliÅ¡kai pastatyti, nes nėra savavaliÅ¡kos statybos akto. 1976 m. ir vėlesnių metų spaudai „SavavaliÅ¡ka statyba“ negali sukurti teisinių pasekmių sandėliukams, pastatytiems iki 1961 m., nes 1964 m., kai jie pirmÄ kartÄ buvo inventorizuoti, nėra konstatuota savavaliÅ¡kai statyba, o jei vėliau pasikeitė teisinis reguliavimas, tai Å¡iems statiniams jis negali bÅ«ti taikomas.

Sandėliukai yra dviejuose (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Alytuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Alytuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo suinteresuotasis asmuo V. P., tačiau tai nesudaro kliÅ«ties taikyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.4.1. punkte nurodyta, kad bendras planuojamos teritorijos plotas – (duomenys neskelbtini), ir, kad teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai: sklypas Nr. 01 (plotas 1 989 m2), kuriame planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takÄ ; sklypas Nr. 02 (plotas 2 951 m2), sklypo naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (GI), planuojamame žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) m2 bendrojo ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje (registro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as).

Å io gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, eksploatacijai ir buvo formuojamas žemės sklypas ir nurodoma, kad šį sklypÄ taip pat patenka statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl juos numatoma nugriauti. Å iame žemės sklype ir yra neįregistruoti sandėliukai ir kiti statiniai. Å iuo detaliuoju planu taip pat buvo formuoti dar du žemės sklypai: sklypas Nr. 03 ir sklypas Nr. 04 (plotai po 600 m2), nustatytas naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (GI).

Juose yra pareiÅ¡kėjų valdomi ir naudojami sandėliukai, tačiau, skirtingai nei sklype Nr. 2, kuriame konstatuota, kad į šį sklypÄ taip pat patenka statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl juos numatoma nugriauti (detaliojo plano AiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3.4.1 p.), formuojamuose sklypuose Nr. 03 ir Nr. 04 nėra konstatuota, kad į juos patenka statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Ne tik V. P. nežinojo, kad jo sklypuose yra sandėliukai, bet apie juos nežinojo ir fiziniai asmenys, kuriems Å¡ie sklypai buvo perduoti neatlygintinai, nes nėra jų sutikimų priimti neatlygintinai perduodamus sklypus su pareiÅ¡kėjų sandėliukais.

Taip pat Å¡ių aplinkybių nežinojo ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai, svarstę ir tvirtinę detalųjį planÄ .1995 m. rugpjūčio 25 d. detalusis planas, kuriuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namams buvo formuojami sklypai su sandėliukų užimta teritorija, nebuvo patvirtintas, nors buvo suderintas su architektu.PareiÅ¡kėjos, apsigyvenusios joms suteiktuose bendrabučių kambariuose (butuose), ėmė naudotis sandėliukais, kuriuos valdo deÅ¡imtmečius. Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjos nėra Å¡ių Å«kinių statinių savininkės, tačiau kitų asmenų vardu Å«kiniai statiniai taip pat nėra įregistruoti.

Be to, kitų asmenų, galinčių bÅ«ti statinių savininkais, nėra. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 24–26) suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo statiniai negali bÅ«ti pripažinti privačios nuosavybės objektais, todėl byloje nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuos, kad yra visos sÄ lygos, suinteresuotasis asmuo neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjų skundo tenkinimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 30–33) suinteresuotasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog statiniai negali būti pripažinti privačios nuosavybės teisės objektais. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Alytaus miesto savivaldybei. (duomenys neskelbtini) esantis vieno kambario butas išnuomotas L. N., o (duomenys neskelbtini) vieno kambario butas išnuomotas M. D. Butai išnuomoti be jokių papildomų priklausinių ir/ar statinių. Suinteresuotojo asmens nuomone, tai parodo, kad M.

D. ir L. N. jokių daiktinių ar kitų teisių į nurodytus laikinus statinius, pastatytus ant V. P. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, neturi, taip pat nėra tie subjektai, kuriems atsirastų reikalavimo teisė į ginčo Å«kinių statinių nuosavybę pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Suinteresuotajam asmeniui Å«kiniai pastatai nėra reikalingi, savivaldybė neketina imtis jokių veiksmų, nes pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtintus žemės sklypo sprendinius, Å¡ie ginčo Å«kiniai statiniai turi bÅ«ti demontuojami.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 35–38) suinteresuotasis asmuo V. P. praÅ¡o pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma, kad Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos, patvirtintos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu, 37 punkte nurodyta, jog savavaliÅ¡ka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, Å«kio pastatai, Å¡iltnamiai.

Pagal Å¡ios metodikos 38 punktÄ , namų valdos, kurioje yra savavaliÅ¡kos statybos statinių, inventorizavimo bylos virÅ¡elyje ir žemės sklypo plano virÅ¡utinėje dalyje dedamas spaudas. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡te nurodyta, kad Alytaus miesto vykdomojo komiteto 1961–1965 m. posėdžių protokolų bylose sprendimo dėl leidimo Alytaus politechnikumui statyti Å«kinius pastatus nėra, Alytaus politechnikumo profsÄ jungos vietos komiteto posėdžių protokolų byloje 1969–1976 m. nutarimų dėl leidimo darbuotojams statytis Å«kinius pastatus (sandėliukus) nėra.

Taip pat nėra Alytaus politechnikumo direktoriaus 1971–1976 m. įsakymų bylose įsakymo dėl leidimo darbuotojams statytis Å«kinius pastatus politechnikumo reikmėms. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto Alytaus politechnikumo 1990 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡to matyti, kad politechnikumo vadovas prašė atlikti tik einamÄ jÄ inventorizacijÄ pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Namų valdos techninės apskaitos byloje yra atlikta tik pareiÅ¡kėjų J. K. ir R. J. A. miesto savivaldybės įsigytų butų teisinė registracija, Å«kiniai pastatai su butais nebuvo įgyti.

Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 1, 5 ir 6 punktus, neregistruojami buvo laikini ir savavališki pastatyti pastatai ar statiniai. Byloje suinteresuotojo asmens pateiktose fotonuotraukose akivaizdžiai matyti statinių išdėstymas, kad jie yra be pamatų, avarinės būklės, suramstyti iš įvairių medžiagų atliekų. Suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjos nesiekė statinius tinkamai, laikantis reikalavimų pasistatyti, o pastatytus toliau sutvarkyti, įforminti, o tai matosi iš to, kad pareiškėjos butus išsipirko, o kitų jokių pagalbinių ūkio pastatų neįsigijo ir nepageidavo įsigyti, valstybei žemės mokesčio nemokėjo.                           Teismas                          k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (1 t., b. l. 2, 11, 13–19, 21–28), pareiÅ¡kėjoms J.

K. ir R. J. nuosavybės teise priklauso, o pareiškėjos M. D. ir L. N. nuomos sutarčių pagrindu naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis gyvenamuosiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje. Suinteresuotajam asmeniui V. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje (1 t., b. l. 56–73). Namų valdos techninės apskaitos byloje (1 t., b. l. 76–96; 2 t., b. l. 3–7), taip pat suinteresuotojo asmens V.

P. 2017 m. balandžio mėn. darytose nuotraukose (2 t., b. l. 49–67) užfiksuoti mediniai statiniai suinteresuotajam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai arba kitų nekilnojamojo turto objektų priklausiniai. PareiÅ¡kėjos siekia, kad bÅ«tų patvirtintos jų nuosavybės teisės į nurodytus statinius. Ginčas byloje kilo dėl to, ar egzistuoja sÄ lygos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius trečiajam asmeniui V.

P. priklausančiuose žemės sklypuose.Vadovaujantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

AiÅ¡kindamas įgyjamosios senaties institutÄ reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jis skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę konstatavęs pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kimÄ .

Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra pagrindo.Kaip matyti tiek iÅ¡ pareiÅ¡kimo, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, pareiÅ¡kėjos neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ginčo statinių statyba. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad apsigyvenusios butuose rado ankstesnių gyventojų pastatytus Å«kinius statinius, kuriais ir pradėjo naudotis. Renkant įrodymus apie statinių statybos aplinkybes į bylÄ gautas Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡tas (1 t., b. l. 31), kuriame nurodyta, kad archyve nėra profsÄ jungos nutarimų ar politechnikumo direktoriaus įsakymų dėl leidimo statyti Å«kinius pastatus, taip pat miesto vykdomojo komiteto sprendimų dėl tokio leidimo iÅ¡davimo.

Å is raÅ¡tas patvirtina, kad nėra jokių dokumentų, kuriais bÅ«tų oficialiai įformintos statybos procedÅ«ros (CPK 178 str.).PareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė abejones dėl pareigos įforminti statinių statybÄ egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . LTSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios 16 punktas draudė savavaliÅ¡kai pastatytus pastatus registruoti.

Be to, LTSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, Å«kio pastatai, kiemo rÅ«siai, Å¡iltnamiai. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjų nurodomu ginčo statinių statybos laikotarpiu (1961 m.) egzistavo reikalavimai statybos darbams įforminti, kuriuos patvirtinančių įrodymų į bylÄ , kaip nurodyta Å¡ios nutarties 27 pastraipoje, pareiÅ¡kėjos nepateikė (CPK 178 str.).

PareiÅ¡kėjų į bylÄ pateiktame AMT profsÄ jungos vietos komiteto 1970 m. balandžio 23 d. posėdžio protokole Nr. 20 (1 t., b. l.

32) užfiksuota, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl prie technikumo bendrabučio esančių sklypų paskyrimo naudoti technikumo darbuotojams, nutarta žemę padalyti tiems norintiems technikumo profsÄ jungos nariams, kurie neturi kolektyvinio sodo. Tame pačiame posėdyje spręstas klausimas dėl Å¡iltnamio gėlėms auginti statybos. Å is dokumentas nepatvirtina ginčo statinių statybos ir naudojimo teisėtumo. PrieÅ¡ingai, raÅ¡to turinys atskleidžia, kad 1961 m., kai, pareiÅ¡kėjų tvirtinimu, buvo pastatyti sandėliukai, nebuvo galimybės teisėtai naudotis žemės sklypu, kadangi dėl Å¡ios teisės buvo sprendžiama tik 1970 m.

Be to, klausimo dėl Å¡iltnamio statybos aptarimas raÅ¡te parodo, kad statinių statybos klausimai buvo derinami ir dėl jų priimami sprendimai. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateiktas 1990 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas (1 t., b. l. 33), kuriuo pareiÅ¡kėja M. D. informuota, kad buvo patenkintas jos praÅ¡ymas leisti statyti laikinos konstrukcijos Å¡iltnamį. Klausimo dėl sandėliukų statybos ar pastatytų sandėliukų naudojimo neaptarimas svarstant klausimÄ dėl sklypo suteikimo ar vėliau sprendžiant klausimus dėl statinių žemės sklype papildomai pagrindžia suinteresuotųjų asmenų pozicijÄ dėl to, jog ginčo statiniai buvo pastatyti ir jais naudotasi nesant tam teisinio pagrindo.PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad statinių statybos teisėtumÄ patvirtina jų užfiksavimas atlikus inventorizacijÄ .

Su tokia iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo. Inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys faktÄ , kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime Å¡ie duomenys nepatvirtina nei statinio statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo. Vadovaujantis LTSR Komunalinio Å«kio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 37 punktu, namų valdos, kuriose yra savavaliÅ¡kos statybos statinių, inventorizacijos bylose daromi savavaliÅ¡kos statybos atžymėjimai, 46 punkte nurodyta, kad apie gyventojų savavaliÅ¡kai pastatytus Å«kinius pastatus, garažus, Å¡iltnamius ir kitus statinius techninės inventorizacijos bylos virÅ¡elio ir žemės sklypo plano virÅ¡utinėje dalyje daroma atžyma, uždedant spaudÄ â€žsavavaliÅ¡ka statyba“.

Namų valdos techninės apskaitos byloje (1 t., b. l. 76–96; 2 t., b. l. 3–7) užfiksuoti duomenys apie statinius 1976 m. ir pažymėtas faktas apie savavalinę statybÄ . Byloje užfiksuoti ir duomenys apie 1990 m. spalio 5 d. atliktÄ inventorizacijÄ , kurios pagrindu tapo į bylÄ pateiktas 1990 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tas (1 t., b. l. 97, 2 t., b. l. 30). Po Å¡ios inventorizacijos atlikimo statiniai ne tik nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, bet ir nebuvo panaikintas įraÅ¡as apie savavalinę statybÄ , nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų, kaip gyvenamųjų patalpų priklausinių, privatizavimo ir neatlikta jų teisinė registracija.

Kaip minėta Å¡ios nutarties 28 pastraipoje, teisės aktai draudė savavaliÅ¡kai pastatytų statinių registracijÄ . Å is draudimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos“ 1, 5 ir 6 punktuose, nurodant, kad bÅ«tina registruoti visus statinius, prieÅ¡ tai juos inventorizavus, bei akcentuojant, kad neregistruojami laikini arba savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai. Statinių neužregistravimo po jų inventorizacijos faktas leido pirmosios instancijos teismui vertinti kaip labiausiai tikėtinÄ situacijÄ , kad ginčo statiniai neatitiko registruotiniems nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų (CPK 185 str.).

Kad statiniai neatitinka registruotiniems nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų, nurodoma ir į bylÄ pateiktuose Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 12 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tuose (1 t., b. l. 34–35; 2 t., b. l. 29, 135–137), Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡te (2 t., b. l. 96). Aplinkybė, kad Å¡iame raÅ¡te minima 1990 m. liepos 25 d. schema, kurioje užfiksuota bÅ«tinybė statinius nugriauti, nepateikta į bylÄ , nepaneigia oficialiame dokumente nurodytos informacijos dėl Å¡io dokumento turinio realumo.

Be to, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 24 d. rašte (2 t., b. l.

96) taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pastatai menkaverčiai, savininkai neginčija, kad jie būtų nugriauti, tik akcentuoja, kad neturi kur dėti malkų, skirtų gyvenamųjų patalpų šildymui. Statinių teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas ir atliekant žemės sklypų detaliojo planavimo procedūras. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-269 (2 t., b. l. 24–28) ir 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-153 (1 t., b. l. 44–55; 2 t., b. l. 37–43) patvirtinti žemės sklypų detalieji planai. 2010 m. birželio 30 d. sprendime ginčo statiniai pažymėti kaip demontuojami. Vykdant detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo procedūras, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo bendrija 2009 m. rugsėjo 14 d. rašte (2 t., b. l.

31) kėlė klausimÄ dėl sklypo ribų, bet ne dėl statinių įteisinimo, (duomenys neskelbtini) esančio namo bendrija 2010 m. kovo 24 d. raÅ¡tu (2 t., b. l.

32) prašė suformuoti sklypÄ , kuriame galėtų stovėti gyventojų sandėliukai, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas (2 t., b. l. 33). 2010 m. kovo 31 d. vykusio vieÅ¡o susirinkimo metu buvo keliamas klausimas dėl galimybės įsirengti sandėliukus (2 t., b. l. 44–45). Visuose Å¡iuose dokumentuose buvo akcentuojamas poreikis turėti vietÄ malkoms laikyti, tačiau niekur neužfiksuotos gyventojų pretenzijos dėl jų teisių pažeidimo tvirtinant detaliuosius planus, kuriuose nenumatyti esami statiniai, arba reikalavimai, kurie atskleistų teisių į minėtus statinius įgyvendinimÄ .

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikta informacija, kad nei pareiÅ¡kėjos, nei kiti namo gyventojai teisės aktuose nustatyta tvarka suinteresuotojo asmens žemės sklypų detaliųjų planų neginčijo (2 t., b. l. 17-19, 34). Taigi nagrinėjant bylÄ nebuvo įrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių teisėtÄ statybÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas (CPK 178 str., 185 str.).

Nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumÄ neatitiktų Å¡ios nutarties 26 pastraipoje nurodytų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartÄ statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedÅ«ras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas tik esant įstatyme įtvirtintų sÄ lygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Tarp Å¡ių sÄ lygų nurodoma:

1) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

2) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

3) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Å ios nutarties 31 pastraipoje nurodytos aplinkybės, kad statiniais naudojęsi asmenys iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo jų nugriovimui, nekėlė klausimo dėl jų teisių į statinius nesuderinamumo su teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais detaliųjų planų sprendiniais, leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjoms jau nuo 2009 – 2010 metų negalėjo bÅ«ti nežinoma, jog egzistuoja kliÅ«tys joms teisėtai naudotis ginčo statiniais, kad pareiÅ¡kėjos, siekdamos patvirtinti savo, kaip sÄ Å¾iningai ir atvirai nekilnojamuosius daiktus valdančių asmenų statusÄ , teko pareiga privatizuojant gyvenamÄ sias patalpas kelti klausimÄ dėl statinių, kuriuos pareiÅ¡kėjos vertina kaip gyvenamosios patalpos priklausinius, statuso, taip pat ginčyti teritorijų planavimo procedÅ«ras, akcentuojant Å¡ių procedÅ«rų nesuderinamumÄ su jų iÅ¡ nuosavybės teisinių santykių kylančiomis teisėmis.

Ä®vertinęs Å¡iÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kiti apeliacinio skundo motyvai nėra tiesiogiai susiję su galutinės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, sprendime nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas iÅ¡vadas ir kodėl teismas atmeta pareiÅ¡kimÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytus teisinius argumentus, teismas pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuotasis asmuo V. P. turėjo 300 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (3 t., b. l. 39). Kadangi suinteresuotojo asmens ir pareiÅ¡kėjų interesai byloje buvo prieÅ¡ingi, apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis (po 75 Eur) (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 12,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundÄ atmetus, valstybės turėtos iÅ¡laidos lygiomis dalimis (po 3,19 Eur) priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (CPK 96 str.).             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti suinteresuotajam asmeniui V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei iš pareiškėjų M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 3,19 Eur (tris eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                            Marius Bartninkas