7499ef73-4cd8-4f7f-8fcc-8d49ea89982c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Regina Pociene             Baudžiamoji byla Nr. 1A-535/2010 m.Teiseja Ceslava Malinovska             Procesinio sprendimo kategorija:             1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 2.1.7.4.;             2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. gegužes 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,teiseju Virginijos Švedienes, Vladislavo Lenciko,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,nukentejusiajam J.

S.,nuteistojo gynejai adv. Loretai Guižauskienei,nuteistajam V. M.,teismo medicinos ekspertui Viaceslavui Kolomiec,teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 30 paru arešto. Iš V. M. priteista 20000 Lt neturtines žalos atlyginimo nukentejusiajam J. S.. Išnagrinejusi byla, kolegija n u s t a t e: V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 7 d. apie 23.00 val., apsvaiges nuo alkoholio, atvyko i Elektrenu sav., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esanciu kolektyviniu sodu bendrija, kur tuo metu viename iš kolektyviniu sodu poilsiavo J.

S., D. V., T. V., ir, turedamas tiksla atkeršyti šiems asmenims už ankstesni ižeidima, jis turima rankose metaline šašlykines kojele trenke J. S. per kojas. Nukentejusiajam nukritus ant žemes, V. M. ne mažiau kaip 15 kartu turima metaline šašlykines kojele trenke J. S. per abi kojas ir ne mažiau penkiu kartu trenke jam i dešine ranka, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame žande, dešiniame dilbyje, dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kaireje alkuneje, krutineje, pilvo sienoje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje, dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužius, t.y. nesunku kuno sužalojima.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti arba nuosprendi pakeisti: pripažinti ji kaltu sudavus nukentejusiajam J. S. i kojas ir dešine ranka 8 smugius, kuriu pasekoje buvo padaryti tokie sužalojimai: kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kaireje alkuneje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje, dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužis; pakeisti paskirta arešto bausme laisves apribojimo bausme arba arešto bausme skirti atlikti poilsio dienomis; priteista neturtines žalos dydi sumažinti iki 8000 Lt.

V. M. tvirtina, kad apylinkes teismo nuosprendis neatitinka istatymo reikalavimu, nes teismo išvados nera pagristos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais, nuosprendyje neišdestyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas remesi vienais irodymais ir atmete kitus. Nuteistasis teigia, jog J. S. konstatuoti sužalojimai dešiniame žande, krutineje ir pilvo sienoje negalejo buti padaryti jam inkriminuotu budu, t.y. suduodant smugius per abi kojas ir dešine ranka, o teismo išvada del suduotu smugiu skaiciaus, t.y. 20, pagrista vien tik nukentejusiojo parodymais, kuriu nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys.

Ne vienas iš liudytoju negalejo ivardinti J. S. suduotu smugiu skaiciaus, o specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentejusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminiais poveikiais. Tvirtina, jog nukentejusiojo parodymai yra nelogiški ir mažai tiketini. Nelogiška, kad mušamas nukentejusysis skaiciavo jam suduodamus smugius. Be to J. S. teige, jog mušamas jis dešine ranka dengesi galva, taciau tuo paciu tvirtino mates, kad ji metaliniu strypu muše vienas jaunuolis, kuri jis gerai isidemejo. Nuteistojo manymu, nukentejusysis ji atpažino tik del to, kad šis lanke ji ligonineje ir siule materialine pagalba.

V. M. tvirtina, jog byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad jis turejo tiksla atkeršyti už ankstesni ižeidima. Kaip matyti iš liudytoju J. Š., K. J., B. M., O. R., V. G., A. P., D. K. parodymu, V. M. su J. Š. užejus paprašyti sulciu pas gretimai buvusia jaunuoliu kompanija, iš namelio išejo vienas vaikinas, kuris pradejo keiktis, pastume V. M., po to V. M. pastume vaikina. Tuomet išbego dar vienas vaikinas ir prasidejo konfliktas, kurio metu sudužo stikline, akiniai nuo saules, suplyšo šlepete. Po to J.

Š. pareikalavo pinigu už akinius ir šlepete. Apie joki ižeidima neminejo ir nukentejusiojo puses liudytojai T. S., A. M., A. S., T. V., D. V.. Pastarieji tvirtino, kad iš namo išeidamas D. V. netycia pastume viena iš nepažistamu vaikinu, del to ir ivyko konfliktas. Nuteistasis teigia, jog apylinkes teismas neaptare esminiu prieštaravimu tarp kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytoju parodymu, nepasisake, kodel vienais parodymais tiki, o kitus atmeta, nedetalizavo, kokiems parodymams ir kokioms faktinems aplinkybems prieštarauja V.

M. parodymai, nors pastaruosius patvirtina J. Š., liudytoju K. J., B. M., O. R., V. G., A. P., D. K. parodymai. Tuo tarpu nukentejusiojo puses liudytoju parodymai, V. M. teigimu, yra prieštaringi. Šie liudytojai skirtingai nurodo pirmojo incidento pradžia (vieni 23 val., kiti 24 val.), J. Š. reikalauta už suplyšusius daiktus suma (180-200 Lt), laiko tarpa, po kurio V. M. ir J. Š. sugrižo i ju soda (nuo keliu min. iki 10-15 min.). Be to nukentejusiojo puses liudytoju parodymai iš esmes skiriasi nuo su V. M. kartu buvusiu liudytoju parodymu, iš kuriu matyti, jog jie sugrižo ne muštis, o išsiaiškinti pirmojo konflikto priežastis, ir neturejo jokiu pagaliu ar strypu, taciau juos pacius pasitiko su pagaliais.

V. M. tvirtina, jog teismas, skirdamas jam bausme už padaryta veika, netinkamai taike baudžiamaji istatyma, nes neatsižvelge i visas nustatytas aplinkybes, turincias itakos bausmes rušiai ir jos dydžiui. Visu pirma, teismas nepagristai remesi ta aplinkybe, jog V. M. neprisipažino, ir neatsižvelge i tai, kad jis lanke nukentejusiji ligonineje ir siule pastarajam materialine pagalba, apgailestavo del ivykio. Pripažines V. M. atsakomybe sunkinancia aplinkybe girtuma, teismas nepasisake, ar girtumas turejo itakos inkriminuotos veikos padarymui, neatsižvelge i tai, kad nukentejusysis su kompanija taip pat vartojo alkoholinius gerimus, ir nesvarste, ar nukentejusiojo elgesys negalejo išprovokuoti tolimesniu veiksmu.

Be to teismas neivertino tos aplinkybes, jog arešto bausmes atlikimas darbo dienomis neabejotinai pakenks apelianto studijoms.Nuteistasis teigia, jog nustatydamas nusikalstamais veiksmais padarytos neturtines žalos dydi, teismas nukrypo nuo formuojamos teismu praktikos tokio pobudžio bylose, nesilaike proporcingumo ir teisingumo principu. Teismas neivertino, kad šiuo konkreciu atveju nekilo nepataisomu pasekmiu ar liekamuju reiškiniu, nebuvo nustatytas nukentejusiojo turetu galimybiu praradimas. Be to teismas neatsižvelge i V.

M. turtine padeti: jis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, savarankišku pajamu negauna, gyvena su tevais. Jo mama registruota darbo biržoje, bet jokios pašalpos negauna, tevas yra neigalus (15% darbingas) ir gauna 1100 Lt neigalumo pensija, kuri sudaro ju šeimos pajamas. Pats nuteistasis mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijoje Verslo ir vadybos neakivaizdinio skyriaus II kurse, mokslas metams kainuoja 2520 Lt. Kadangi šeimos pajamu neužtenka pragyvenimui, jis kasmet sudaro paskolos sutarti su Valstybiniu mokslo ir studiju fondu, iš kurio gauna paskola pragyvenimui mokslo metu laikotarpiui.

Šia paskola jis privales gražinti per 15 metu po studiju baigimo. Atsiliepime i nuteistojo V. M. apeliacini skunda nukentejusysis J. S. prašo skunda atmesti. Nurodo, jog Traku rajono apylinkes teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, surašytas laikanti baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu, jame padarytos išvados del ivykio, nusikaltimo sudeties, V. M. kaltumo, paskirtos bausmes, žalos atlyginimo pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.Teismo posedyje nuteistasis V.

M. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti. Nukentejusysis J. S. praše nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.Prokuroras praše nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apylinkes teismas, ištyres byloje esancius irodymus, pagristai nustate, jog V. M., smugiuodamas J. S. metaline šašlykines kojele, padare jam nesunku sveikatos sutrikdyma. Šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Kaip matyti iš prieštaringo nuteistojo V.

M. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neigia smugiaves J. S. ir sukeles nustatytas pasekmes, taciau tuo paciu gincija inkriminuotu smugiu skaiciu. V. M. argumentas, jog jis J. S. nemuše ir nesužalojo, nepagristas, prieštarauja nukentejusiojo aiškinimui, jog ji metaliniu strypu muše butent nuteistasis. Ši J. S. aiškinima patvirtina kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Visu pirma, teismo medicinos specialisto išvada rodo, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas J. S. buvo padarytas suduodant smugius i koju sriti, galimai metaliniu strypu.

Be to liudytojai A. M., A. S., T. V. ir D. V. nuosekliai tvirtino, jog butent V. M. išsineše metaline šašlykines kojele. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis patvirtino, jog antro susitikimo metu jis turejo metalini strypa ir juo sudave vienam iš jaunuoliu i rankos sriti (t. 1, b.l. 148-150). Byloje nera tokiu duomenu, kurie tvirtintu, jog be nukentejusiojo J. S. dar ir kitas jaunuolis iš pastarojo draugu grupes butu buves sumuštas metaliniu strypu, o nukentejusiojo rankos srityje nustatyti sužalojimai. J.

S. parode, jog ji muše vienas asmuo ir minetu irankiu padare visus sužalojimus. Tai paneigianciu duomenu byloje nera. Taigi visi šie irodymai vieni kitus papildo ir patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog butent V. M. nesunkiai sužalojo J. S.. Nors nuteistasis aiškina, kad apylinkes teismas nepagristai remesi nukentejusiojo draugu parodymais, nes jie nenuoseklus, taciau toks nuteistojo aiškinimas atmestinas. Kaip matyti iš visu teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju parodymu, nei vienas iš ju nemate nukentejusiojo žalojimo aplinkybiu, todel faktiškai negalejo nei patvirtinti, nei paneigti nukentejusiojo ar nuteistojo aiškinimo apie žalojimo aplinkybes.

Teismas, nustatydamas, kieno gi rankose atsidure metalinis strypas, pagristai remesi ir liudytoju A. M., A. S., T. V. ir D. V. parodymais, kurie del šios aplinkybes buvo nuoseklus. Be to, kaip jau buvo mineta, šiam ju aiškinimui neprieštarauja jau nutartyje aptarti faktiniai bylos duomenys, kuriu tarpe ir paties nuteistojo aiškinimas, kad jis smugiavo metaliniu strypu i rankos sriti. Nors, kaip teigia nuteistasis, minetu liudytoju parodymai kiek skiriasi del vaikinu susitikimo tikslaus laiko aplinkybes ir iš ju reikalautos pinigu sumos dydžio, taciau, kolegijos manymu, šie neatitikimai yra neesminiai ir nepaneigia pirmiau ju patvirtintos aplinkybes teisingumo.

Todel apylinkes teismas pagristai šiu liudytoju parodymais remesi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Nors nukentejusysis aiškino, kad jis neižiurejo ji mušancio metaliniu strypu asmens veido, taciau tai nepaneigia to fakto, kad J. S. turejo galimybe atpažinti V. M., kaip ji mušusi žmogu. Visu pirma, ivykio diena su nuteistuoju nukentejusysis buvo susitikes du kartus: pirma karta apie 23 val., o antra karta - praejus 10-15 minuciu po išsiskyrimo. Nukentejusysis pirma karta aiškiai mate nuteistojo veida, girdejo jo balsa, kalbantis su gimtadieni kartu švencianciomis merginomis.

Nors, jiems susitikus antra karta, jau buvo tamsu ir nukentejusysis negalejo gerai matyti ji užpuolusio vaikino veido bruožu, taciau jis užpuolika atsimine pagal kuno sudejima ir balso tembra, kadangi tiek pirmojo, tiek antrojo susitikimo metu nuteistasis V. M. pastoviai kalbejo, ir ji nukentejusysis mate pakankamai iš arti. Todel naturalus J. S. aiškinimas, kad V. M. su J. Š. aplankius ji ligonineje, pastarasis net neklause, kuris iš dvieju aplankiusiu asmenu ji sumuše, nes nukentejusysis iš karto atpažino V. M. kaip ji sumušusi asmeni.

Taigi atsižvelgiant ir i tai, kad per trumpa laiko tarpa nukentejusysis mate nuteistaji ne viena karta iš arti, akivaizdu, kad ji atpažino. Todel netiketi nukentejusiojo parodymais apylinkes teismas neturejo pagrindo. Juolab, kad, kaip buvo mineta, toki jo aiškinima apie ivykio aplinkybes patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, kuriuos paneigianciu irodymu byloje nera. Tuo tarpu kartu su nuteistuoju sodyboje buve liudytojai apie pirmojo incidento aplinkybes sužinojo iš paties nuteistojo pasakojimu, o liudytojas J. Š., nors ir buvo pirma karta kartu su V.

M. sodyboje, taciau kaip ir pats nuteistasis tvirtino, jog ivykio metu buvo stipriai išgere, todel ne visas ivykio aplinkybes prisimena. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas pagristai tiek nuteistojo V. M., tiek ir kartu su juo buvusiu liudytoju parodymus vertino tiek, kiek juos patvirtino kiti faktiniai bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad V. M. sudave J. S. metaline šašlykines kojele apie 21 smugi, taciau, byla nagrinejant apeliacine tvarka, šis smugiu skaicius ir sužalojimo buvimas dešinio žando srityje nepasitvirtino.

Iš specialisto išvados Nr. G 4185/08(01) matyti, jog J. S. buvo konstatuota: poodines kraujosruvos dešiniame žande, dešiniame dilbyje, dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kaireje alkuneje, krutineje, pilvo sienoje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje, dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužiai, padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais galimai tyrimui pateiktu metaliniu vamzdžiu (t. 1, b.l. 33-34). Byla nagrinejant apeliacine tvarka apklaustas teismo medicinos ekspertas Viacelavas Kolomiec konstatavo, kad nustatant sužalojimu lokalizacija buvo padaryta technine klaida pažymint, jog poodine kraujosruva buvo nustatyta dešiniame žande.

Faktiškai sužalojimas buvo padarytas ne dešiniame žande, bet dešines rankos žaste. Esant šioms aplinkybems, kolegija tikslina J. S. nustatyto sužalojimo – poodines kraujosruvos – lokalizacija, nustatant, jog poodine kraujosruva buvo padaryta ne dešiniame žande, bet dešines rankos žaste. Be to teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog visi nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti 8 trauminiais poveikiais, smugiuojant jam pateiktu apžiureti metaliniu strypu. Tiketina, kad konstatuota paviršine žaizdele dešineje šlaunyje galejo buti padaryta ne tiesioginio trauminio poveikio metu, suduodant smugi, taciau užkabinant strypo galu smugiuojant i kita kuno vieta.

Ekspertas tvirtino, jog neatmestina, kad i viena sužalojimo vieta kartais buna suduoti ir keli smugiai, taciau šiuo konkreciu atveju tokiu kraujosruvu ar sužalojimu pagal ju dydi ir pobudi nebuvo nustatyta. Tam turejo itakos ir tai, kad nukentejusysis iš karto po ivykio nebuvo apžiuretas ekspertu, kuriems teko vadovautis medicininiais sužalojimu aprašymais. Nesunkus sveikatos sutrikdymas J. S. konstatuotas del dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužiu, šie sužalojimai galejo buti padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis nesudave tiek smugiu, kiek yra inkriminuota. Nors nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad jam buvo suduoti apie 20 smugiu metaliniu strypu, taciau, byla nagrinejant apeliacine tvarka, paaiškino, jog ivykio metu jis gulejo ant kairiojo šono ir stengesi rankomis užsidengti galva nuo smugiu. Taigi jis faktiškai negali tiksliai nurodyti suduotu smugiu skaiciaus. Todel kolegija, ivertinusi nuteistojo paaiškinimus, nukentejusiojo parodymus apie jo žalojimui panaudota iranki, sužalojimu pobudi, specialisto išvada, kad sužalojimai galejo buti padaryti 8 trauminiais poveikiais, o paviršine žaizdele dešineje šlaunyje galejo buti padaryta ir netiesioginio poveikio metu, kad šiuo konkreciu atveju kraujosruvu ir nubrozdinimu pobudis nerodo, kad kiekvienas iš ju galejo buti padarytas keliais trauminiais poveikiais, daro išvada, jog kaltinamasis padare J.

S. sužalojimus, t.y. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kaireje alkuneje, krutineje ir pilvo sienoje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje, dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužius, suduodamas metaline šašlykines kojele per abi kojas ir i dešine ranka ne mažiau kaip 5 smugius, nes odos nubrozdinimai krutineje ir pilvo sienoje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje galejo buti padaryti smugiuojant i dešine ranka ir kojas netiesioginio poveikio metu.

Nors nustatomas mažesnis suduotu smugiu skaicius, taciau tai neturi itakos nuteistojo V. M. nusikalstamu veiksmu kvalifikavimui, nes nesunkus sveikatos sutrikdymas J. S. faktiškai buvo padarytas dviem trauminiais poveikiais i koju sriti. Apylinkes teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, jog V. M., veikdamas nusikalstamai, keršijo J. S. už ankstesni jo ižeidima, taciau byloje nera tokiu duomenu, kad nukentejusysis V. M. kokiu nors budu butu ižeides. Nors J. S. tvirtino, kad pirmo susitikimo metu jis skyre nuteistaji, besigrumianti su kitu jo draugu, taciau tai nepatvirtina, jog šiais veiksmais kokiu nors budu jis butu pastaraji ižeides.

Duomenu, kad V. M. butu ižeide kiti kartu su J. S. buve jaunuoliai, byloje taip pat nera. Tokiu aplinkybiu nenurodo ir pats nuteistasis.Specialisto išvada tvirtina, jog V. M. galvoje rastas sužalojimas, padarytas galimai ivykio metu. Taciau J. S. nurode, jog jis nuteistajam smugiu nesudave, o pats V. M. negalejo nurodyti, kas jam ši sužalojima padare. Šios nustatytos aplinkybes rodo, jog tarp dvieju grupiu jaunuoliu buvo prasidejusios muštynes, kuriu metu nuteistasis su J. Š. pasitrauke, nes buvo suplešyta J. Š. šlepete, sudužo akiniai, jie patyre sužalojimus. Nors V.

M. ir kartu su juo i ivykio vieta eje liudytojai aiškino, kad jie turejo tiksla taikiai išsiaiškinti, taciau šiam ju aiškinimui prieštarauja ne tik ta aplinkybe, jog antra karta i ivykio vieta jie ejo jau ne dviese, o penkiese, bet ir nuteistojo veiksmai – išeidamas pasieme metaline šašlykines kojele ir pagrasino, kad sugriš, po to su ja grižo ir, pasivijes beganti nukentejusiji, smugiavo pastarajam metaline kojele, sakydamas: „džiaukis, kad ne per galva mušu, žinosi, ka padarei“. Visos šios aplinkybes rodo, jog nuteistasis i ivykio vieta sugrižo turedamas tiksla atkeršyti tai grupei jaunuoliu ir ši savo tiksla realizavo, pratesdamas muštynes.

Esant šioms aplinkybems, kolegija, palikdama keršto motyva, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalina aplinkybe, jog V. M. sieke atkeršyti už anksciau padaryta ižeidima, kaip neirodyta.Nors kolegija sumažina V. M. nusikalstamu veiksmu apimti, taciau tai nera pagrindas skirti pastarajam švelnesne bausmes ruši arba mažinti paskirtos bausmes dydi, nes ir mažesnes apimties veiksmais buvo padarytos tos pacios pasekmes.Apylinkes teismas, skirdamas nuteistajam bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.

Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. V. M. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate, ju, kolegijos nuomone, ir nera.V. M. padare tycini nesunku nusikaltima žmogaus sveikatai. Jis mokosi, anksciau teistas nebuvo, gailisi del ivykio. Taciau del jo nusikalstamu veiksmu J. S. buvo sulaužyti abieju koju kaulai. Todel paskirtos bausmes rušis, ivertinus del jo nusikalstamu veiksmu atsiradusias pasekmes, tikrai nera per griežta, o parinkta bausmes trukme nera aiškiai per didele.

Kita vertus, atsižvelgiant i tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, studentas, kad tures atlyginti nukentejusiajam padaryta žala, kolegija mano, jog tikslinga paskirta 30 paru arešto bausme nustatyti atlikti poilsio dienomis, nes tai netrukdytu jam isidarbinti (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5 d.). Apeliantas tvirtina, jog apylinkes teismas, pripažindamas atsakomybe sunkinancia aplinkybe jo girtuma, nepasisake apie tai, ar ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis apeliacines instancijos teisme patvirtino, jog jei ivykio metu butu buves blaivus, i sodyba, kurioje ilsejosi J.

S. su draugais, iš viso nebutu ejes. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas pagristai V. M. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto apsvaiges nuo alkoholio, nes akivaizdu, kad ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui.Kaip tvirtina faktiniai bylos duomenys, ne nukentejusysis du kartus ejo i nuteistojo buvimo vieta ir ten sukele muštynes, o taip elgesi nuteistasis. Antra karta atejus nuteistajam i ivykio vieta, J. S. bego nuo jo sleptis. Todel nera pagrindo tvirtinti, jog nukentejusysis savo elgesiu išprovokavo V.

M. nusikalsti.Atlyginti turtine žala nukentejusysis J. S. nereikalavo. Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai del priteisto neturtines žalos dydžio iš dalies pagristi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta akcentaves, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus.

Todel teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t.y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, daro išvada, jog apylinkes teismas, priteisdamas nukentejusiajam 20000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nepakankamai ivertino visus neturtines žalos dydžio ivertinimui reikšmingus kriterijus.

Šiuo konkreciu atveju del V. M. nusikalstamu veiksmu buvo nesunkiai sutrikdyta J. S. sveikata. Nesunkus sveikatos sutrikdymas be poodiniu kraujosruvu, odos nubrozdinimu ivairiose kuno vietose, pasireiške dešines girneles ir kairio kulnikaulio lužiais. Taigi akivaizdu, jog tokie sužalojimai nukentejusiajam sukele dideli fizini skausma, emocini sukretima, nepatogumus, t.y. neturtine žala. Taciau apeliacines instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, iš kuriu matyti, jog nuteistojo turtine padetis bloga. Nuosavybes teise iregistruotu nekilnojamuju daiktu, esanciu Lietuvos Respublikoje, transporto priemoniu jis neturi.

V. M. savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, gyvena su tevais. Nuteistojo motina R. O. M. yra bedarbe, tevas invalidas, gauna socialine 1127,25 Lt pašalpa per menesi. Nuteistasis V. M. taip pat yra bedarbis, studijuoja Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyriuje II kurse (neakivaizdine studiju forma), šiu studiju kaina metams 2520 Lt, tam jis yra paemes banko paskola. Apylinkes teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydi, šiu faktiniu duomenu neturejo, todel ju ir neivertino. Kolegijos manymu, nuteistojo materialine padetis, nors nera vienas iš pagrindiniu kriteriju, nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, taciau taip pat yra svarbi nustatant realias galimybes šia žala atlyginti.

Todel, esant nustatytoms aplinkybems, ir vadovaujantis teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo, apylinkes teismo priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 15000 Lt.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., n u t a r e: Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi pakeisti:Nustatyti, jog V. M. tycia J. S. sudave i dešine ranka ir kojas ne mažiau kaip 5 smugius metaline šašlykines kojele, padarydamas nukentejusiajam poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešineje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, kaireje alkuneje, krutineje ir pilvo sienoje, paviršine žaizdele dešineje šlaunyje, dešines girneles bei kairio kulnikaulio lužius, tokiu budu nesunkiai sutrikde jo sveikata.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5 d., V.

M. paskirta 30 paru arešto bausme nustatyti atlikti poilsio dienomis.Iš V. M. J. S. priteista neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 15000 Lt.Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke                                                                              Reginos Pocienes Teisejai                                                                                                        Virginija Švediene                                                                                                                      Vladislavas Lencikas