2024-01-31 Nr. AB-1964-4-52-3-00230-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1214-415/2024

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00230-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. M., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. H. M. (toliau – ir užsienietis) prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą nustatant 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, jog užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 30 d. apie 7 val. Vilniaus mieste prie „Gariūnų“ turgavietės. Jis bandė patekti į autobusą, kuris vyko į Olandiją. Autobuso vairuotojas paaiškino, kad užsienietis norėjo vykti iki Vokietijos. Užsienietis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių bei suteikiančių teisę būti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse dokumentų. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 8.30 val. buvo priimtas sprendimas sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo laikomas neteisėtu, atvykimo laikas ir aplinkybės nenustatytos, VSAT pareigūnai ėmėsi procesinių veiksmų nustatyti užsieniečio teisinę padėtį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties. 2023 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės ir įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką.

3. Kadangi užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl VSAT, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl pagrindų persvarstymo.

4. Šiuo metu užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, nėra duomenų, kad motyvai, kurias grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, yra išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Asmuo iki šiol nėra pateikęs jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, užsienietis nesiekia bendradarbiauti šiuo klausimu. VSAT vertinimu, tikėtina, jog, turėdamas laisvo judėjimo teisę, užsienietis gali siekti išvykti į kitą ES valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, tačiau pratęsė terminą iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu M. H. M. prisistatantis asmuo su kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 30 d. apie 7 val. Vilniaus mieste prie „Gariūnų“ turgavietės. Užsienietis bandė patekti į autobusą, kuris vyko į Nyderlandus. Autobuso vairuotojas paaiškino, kad minėtas užsienietis norėjo nuvykti iki Vokietijos. Užsienietis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių bei suteikiančių teisę būti ES valstybėse dokumentų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties. 2023 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės ir įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką. Taigi egzistuoja UTPĮ 14021 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sprendimo dėl sulaikymo taikymo pakartotinis svarstymas, kadangi užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nurodė, jog užsieniečio prieglobsčio byla dar neišnagrinėta, jo prašymo motyvai nėra išaiškinti, byloje pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, nevaržant jo judėjimo laisvės, jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šią išvadą iš esmės patvirtino tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienietis atsidūrė, siekdamas pasiekti Vokietiją, jo šeima gyvena Turkijoje. Taigi jo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir (ar) ekonominiai ryšiai. Teismo vertinimu, netaikant jokių judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą, Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu ir šis ribojimas turi būti proporcingas.

10. Užsieniečio manymu, teismas, spręsdamas jam taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 ir 5 dalies bei 14019 straipsnio nuostatas. Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti abi kumuliatyvias sąlygas, tačiau šiuo atveju neegzistuoja nei viena. Sprendime nepagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta nesulaikius užsieniečio. Jis pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes norint išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, nėra duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu. Užsienietis atkreipia dėmesį, jog jo tapatybė yra nustatyta (žinomi vardas ir pavardė, gimimo metai). Užsienietis neketina pasišalinti iš Lietuvos, nes jam žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės.

11. Atsižvelgus į tai, kad sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės apribojimas turi trukti kuo trumpiau, taip pat į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, neatsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ar Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo užsieniečiui taikyti griežčiausią laisvės ribojimo priemonę – sulaikymą, jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonę – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal UTPĮ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Centras atsiliepime nurodo, jog atsižvelgus į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai bei toliau siekė judėti ES teritorijoje iki kol buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, ketindamas vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką, o teismo posėdžio metu teigė, kad prieglobsčio ketino prašytis Vokietijoje, tikėtina, jog, turėdamas laisvo judėjimo teisę, jis gali siekti išvykti į kitą ES valstybę narė, pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus. Tokie užsieniečio veiksmai nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis tyčia, sąmoningai nesiekė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, o bandė tęsti savo kelionę po ES valstybes nares, neteisėtai kirsdamas jų valstybių sienas.

14. Centro vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pagal UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad užsienietis pažeidinėjo Šengeno sienų kodekso nuostatas (į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų). Be to, jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik tada, kai buvo apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti. Taigi jis nesiekė pasinaudoti galimybėmis pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet tikslingai neteisėtai keliavo per Lietuvą tranzitu į kitą ES valstybę narę. Šiuo atveju tikslinga apriboti jam judėjimo laisvę, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Kadangi užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvoje. Be to, užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, tačiau pratęstas terminas iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone ir teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš UPTĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintų kumuliatyvių sąlygų, o UPTĮ tikslams pasiekti nėra būtina taikyti jam de facto griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad užsienietis 2023 m. lapkričio 30 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsienietis 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 23S219970 priėmė nagrinėti jo prašymą bei įleido jį į Lietuvą.

19. Pagal UTPĮ 118 straipsnio 1 dalį, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Tokia pati nuostata įtvirtinta UTPĮ 14021 straipsnio 1 dalyje.

20. UPTĮ 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

21. UPTĮ 113 straipsnio 5 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja UTPĮ 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-520/2023).

23. UTPĮ 14019 straipsnio 1 dalis (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. galiojusi redakcija) įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Teisėjų kolegija, vertindama užsieniečio prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią jo judėjimo laisvės, pažymi, jog užsienietis posėdžio pirmosios instancijos teismo metu pateikė jo tapatybę patvirtinančių dokumentų nuotraukas, tačiau šie dokumentai patikimumo prasme nebuvo įvertinti nei VSAT, nei Migracijos departamento, todėl negalima daryti išvados, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Be to, jis į Lietuvos Respubliką atvyko (vyko tranzitu) neteisėtai, kartu su kitu neteisėtai keliaujančiu užsieniečiu kirto Europos Sąjungos valstybių narių sieną. Užsienietis tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 29 d. – pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jo prašymas šiuo metu nėra išnagrinėtas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, Lietuvoje jis atsidūrė, siekdamas pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje, kaip nurodė apklausos metu, gyvena jo giminaičiai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, jog užsienietis gali pasislėpti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu sutrukdyti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei sprendimo dėl jo įvykdymą, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo skirti užsieniečio prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos nuomone, skyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti Įstatyme įtvirtintų tikslų – nustatyti Užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir pakankama yra taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis