74917ec6-723c-4e7f-bd6d-79fba358ffbe · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-871-425/2013Kristina Serdiukienė             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03605-2012-2             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 95.1.5; 121.14; 122.4; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Panevėžio energija“ ir atsakovų V.

K. ir A. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5887-911/2013 pagal ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir A. K., trečiajam asmeniui Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, institucijoms, byloje teikiančioms iÅ¡vadÄ Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsiskolinimo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB „Panevėžio energija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. K. nesumokėtÄ 392,45 Lt skolÄ , 100,11 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovo V. K. prašė priteisti 170,51 Lt skolÄ , 42,63 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai A. K. ir V. K. 2013-09-19 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti AB „Panevėžio energija“ perskaičiuoti A. K. ir V. K. bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) , patiektÄ Å¡ilumos energijos kiekį už ginčo laikotarpį, priteisti iÅ¡ AB „Panevėžio energija“ atsakovų naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas taikė netinkamÄ skaičiavimo metodikÄ bendrosioms patalpoms patiektos Å¡ilumos energijos kiekiui nustatyti bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ginčas dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo turėtų bÅ«ti nagrinėjamas privalomoje ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K., A. K. dėl įsiskolinimo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo paliko nenagrinėtu, atsakovų A. K. ir V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti, grÄ Å¾ino atsakovui V. K. 143 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas patenka į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkos sritį – ginčas yra kilęs tarp vartotojo ir energetikos įmonės tiek dėl apmokėjimo už energijÄ , tiek dėl kainų ir tarifų taikymo. Kadangi ieÅ¡kovas dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka nesikreipė, o terminas tai padaryti nėra pasibaigęs, teismas AB „Panevėžio energija“ paliko nenagrinėtÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino jo teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekcijÄ .

Teismas taip pat atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį bei papildomai konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys neatitinka prieÅ¡ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 143 str. 2 dalyje, t. y. nepareiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo, kuriuo siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ .IeÅ¡kovas AB „Panevėžio energija“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5887-911/2013 ir bylÄ perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, AB „Panevėžio energija“ naudai iÅ¡ atsakovų A.

K. ir V. K. priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas pažymėjo, kad ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ieÅ¡kinio dalykas yra susidariusi skola, o ieÅ¡kinio pagrindas - turtiniai prievoliniai santykiai. Turtinius ginčus nagrinėja teismai, ir jie neturi teisės peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ir nurodyti, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas privalo ginti savo pažeistas teises. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad vadovaujantis LR Energetikos įstatymu Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja vartotojų ir energtikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Teisės aktai nedetalizuoja, kas yra apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į Energetikos įstatymu nustatytÄ funkcijų pobÅ«dį, Valstybinė energetikos inspekcija yra techninius eksploatacinius klausimus nagrinėjanti institucija, o sÄ skaitų vertinimo mokesčių paskirstymo ir apskaičiavimo klausimai nepriskirtini techniniams eksploataciniams klausimams. Ginčo dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo nėra, todėl teismas neturėjo pagrindu ieÅ¡kinio palikti nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 1 p. Ä®statymuose nenumatyta galimybė Å¡ilumos tiekėjui kreiptis į ginčus neteismine tvarka nagrinėjančiÄ institucijÄ dėl vartotojų atliktų pažeidimų, ar tuo labiau, Å¡ilumos tiekėjo teisių gynimo.

Skundus energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo klausimais nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau jai teikiamų skundų objektas yra energetikos įmonių veikimas ar neveikimas, tačiau komisijai net ir iÅ¡nagrinėjus skundÄ , ji neturi įgaliojimų vartotojÄ Ä¯pareigoti sumokėti priteistÄ skolÄ .

Komisija nėra įgaliota nagrinėti skundų dėl vartotojų veiksmų ar neveikimo. Apeliantas pažymėjo, kad pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas negali bÅ«ti visa apimtimi iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas Å¡ioje byloje nepatenka į Energetikos įstatymo ir Å ilumo Å«kio įstatymo ikiteismine tvarka galimų spręsti ginčų turinį. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neumato galimybės ginÄÄ su vartotoju ikiteismine privaloma tvarka Komisijoje inicijuoti ne vartotojui, o Å¡ilumos tiekimo įmonei.

Atsakovai A. K. ir V. K. atskiruoju skundu prašė pakeisti 2013-09-19 priimtÄ nutartį ir priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantai nurodė nesutinkantys su 2013-09-19 nutarties dalimi, kuria jiems nepriteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos, teismas, palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , privalėjo iÅ¡spręsti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ .

Byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2012 m. liepos mėnesio, per tÄ laikÄ apeliantai parengė prieÅ¡taravimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ , rengėsi posėdžiams, todėl patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos patirtos iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės ir ieÅ¡kovo netinkamos teisės į gynybÄ realizavimo, todėl teismas jas turėjo atsakovams priteisti. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovai prašė atsakirÄ jį skundÄ atmesti, nutarties dalį, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistÄ .

Atsakovai pažymėjo, kad teismas pagrįstai vertino, jog byloje kilo ginčas ne tik dėl skolos, tačiau ir dėl ieÅ¡kovo taikytų Å¡ilumos metodų ir Å¡ilumos priskyrimo koeficientų, todėl teismas, siekdamas nustatyti, ar ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai teisingi, turėtų revizuoti juos, tačiau Å¡i kompetencija priskiriama ikiteisminėms ginčų nagrinėjimo institucijoms. IeÅ¡kovui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Tretysis asmuo Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarties atmesti, nutarties dalį, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu palikti nepakeistÄ .

Tretysis asmuo nurodė, kad teismas vertina ne tik ieÅ¡kovo reikalavimus, bet ir atsakovų atsikirtimus ir argumentus. Atsakovai nurodė nesutinkantys su ieÅ¡kovo atliktais paskaičiavimais, taikytais metodais ir Å¡ilumos priskyrimo koeficientais, todėl teismas, siekdamas nustatyti, ar ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai teisingi, turėtų revizuoti juos, tačiau Å¡i kompetencija priskiriama ikiteisminėms ginčų nagrinėjimo institucijoms. Dėl tokio ginčo iÅ¡sprendimo ieÅ¡kovas privalo kreiptis į Kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ .

IeÅ¡kovui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad iÅ¡ankstinis privalomas skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka yra iÅ¡vestinė energetikos įmonių priežiÅ«ros ir kontrolės priemonė. Energetikos įtatymo 34 str. komisijoje nagrinėjamų skundų ir ginčų nagrinėjimas iÅ¡imtinai susijęs tik su energetikos įmonių veikimo ar neveikimo vertinimu tam, kad energetikos įmonių atžvilgiu bÅ«tų gakima taikyti atitinkamas administracinio poveikio priemones ar įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Tačiau komisija nėra įgaliota ne teismo tvarka nagrinėti skundų dėl vartotojų veikimo ar neveikimo, nes tarp vartotojo ir komisijos neegzistuoja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai ir toks nagrinėjimas prieÅ¡tarautų komisijos veiklos tikslui ir pažeistų ultra vires doktrinÄ . PrieÅ¡ingai nei Energetikos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta neprivaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Komisija pažymėjo, kad tik atsakovų, o ne ieÅ¡kovo kreipimasis į komisijÄ bÅ«tų traktuojamas kaip tinkamas civilinių teisių gynimo bÅ«do realizavimas. Skundai ir ginčai, nepatenkantys į institucijų kompentencijos apimtį, turėtų bÅ«ti nagrinėjami teisme. IeÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinis procesas dėl atsakovų A. K. ir V. K. atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315str. 5d.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „Panevėžio energija“ teismo įsakymu, o atsakovei A.

K. pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų A. K. ir V. K. skolÄ už per laikotarpį nuo 2000-11-01 iki 2012-11-01 butui (duomenys neskelbtini) e, suvartotÄ Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpoms (T. 1, b. l. 6, 17-18, 56-57). Atsakovams priklausantys butai, adresu (duomenys neskelbtini) , 1999-10-22 buvo atjungti nuo centrinės Å¡ildymo sistemos pačių atsakovų praÅ¡ymu (T. 1, b. l. 28), tačiau Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms (laiptinė, Å¡ilumos punktas) toliau tiekė ieÅ¡kovas AB „Panevėžio energija“.

Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikė atsikirtimus, jog ieÅ¡kovas Å¡ilumos energijai, sunaudotai bendrųjų patalpų Å¡ildymui, skaičiuoti taikė netinkamus metodus bei pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendrojo naudojimo patalpoms patiekto Å¡ilumos energijos kiekio perskaičiavimo (T. 2, b. l. 45-49). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio ir atsiliepimo argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčas patenka į ikiteisminius ginčus Å¡ilumos energijos klausimais nagrinėjančių institucijų kompetencijÄ , todėl ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekcijÄ dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

Kadangi ieÅ¡kovas nesilaikė nustatytos iÅ¡ankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Valstybinės energetikos inspekcija (toliau – Inspekcija) iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Tačiau nei Inspekcijai, nei Komisijai įstatymų ir poįstatyminių aktų suteiktos funkcijos ir kompetencija neįtvirtinta teisė įpareigoti vartotojÄ susimokėti už Å¡ilumos energijÄ . Inspekcija ir Komisija, vykdydamos valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energijÄ perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentingos duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims, negali įpareigoti vartotojo (atsakovų) sumokėti įmonei (ieÅ¡kovui) skolÄ ar jÄ sumažinti. Tam tikriems tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo bÅ«dÄ turint tikslÄ kilusius nesutarimus iÅ¡spręsti taikiai, Å¡alims nesikreipiant į teismÄ .

Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalykÄ . Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomÄ ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarkÄ tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotÄ energijÄ , bet ne tada, kai Å¡ilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotÄ energijÄ priteisimo.

Kitoks nagrinėjamos normos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų protingumo principui, nes reikÅ¡tų, kad energetikos įmonė reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ kreipdamasi į InspekcijÄ pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumÄ . Byloje kilęs ginčas dėl to, ar AB „Panevėžio energija“ turėjo pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kreipdamasis dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi bendrosios kompetencijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013;

Å iaulių apygardos teismo nutartis 2013-02-12 civilinėje byloje Nr. 2S-69-154/2013 ir kt.), kai buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ asmenų, atsijungusių nuo centrinių Å¡ildymo įrenginių, ir teismai paliko ieÅ¡kinius nenagrinėtus CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau pažymėtina, jog Å¡ių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi minimose Vilniaus apygardos teismo ir Å iaulių apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas atsijungimo nuo centrinio Å¡ildymo įrenginių teisėtumas ir bÅ«tent Å¡is klausimas patenka į Inspekcijos kompetencijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėtų vadovautis neįsiteisėjusiose nutartyse suformuotais precedentais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4808-868/2013). IeÅ¡kovas AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti skolÄ ne dėl to, kad atsakovai atliko kokius nors su Å¡ilumos Å«kiu susijusius veiksmus, o dėl to, kad jie vengė vykdyti sutartinę prievolę. IeÅ¡kovas neturi intereso ginčyti Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo tvarkos, nes, kaip jau buvo minėta, bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jei pats Å¡ilumos energijos tiekėjas kvestionuotų savo atliekamos energijos apskaitos teisingumÄ .

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotÄ energijÄ priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolÄ iÅ¡ vartotojo už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ir dėl galimai neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų paskirstant Å¡ilumos kiekį, vedant suvartojamos Å¡ilumos energijos apskaitÄ ir kt., kas yra techninio pobÅ«džio veiksmai, įtakojantys ir paties mokesčio už suvartotÄ Å¡ilumos energijos dydį.

Tokio pobūdžio ginčams spręsti turėtų būti taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau šiuo atveju šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami atsakovų, o ne ieškovo iniciatyva, kadangi atsakovai, o ne ieškovas, teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio veiksmus. Nagrinėjamoje byloje atsakovus su ieškovu sieja vienintelis teisinis santykis – sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, kam nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų skolos Å¡ilumos tiekimo įmonei priteisimo, o toks ginčas negali bÅ«ti visa apimtimi iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtÄ . Skundžiama nutartis naikintina, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atsakovai reiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties dalies, kuria nebuvo iÅ¡spręstas jų praÅ¡ymas paskirstyti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nutartį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės, klausimÄ dėl visų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡spręs pirmosios instancijos teismas, priėmęs galutinį sprendimÄ byloje, todėl apeliacinis procesas dėl atsakovų A. K. ir V. K. atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315str. 5d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 315str.5d., n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Nutraukti apeliacinį procesÄ pagal atsakovų A.

K. ir V. K. atskirÄ jį skundÄ . teisėjas              Laimantas MisiÅ«nas