2022-06-29 Nr. AB-17687-3-61-3-00152-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-769-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00152-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas) Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zarasaitis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Zarasaitis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. AS-158 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtintas 8 348 Eur didesnis mokesčio tarifas, sumažinant jį iki 1 669 Eur.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Bendrovė vykdo tekstilės gaminių ir dirbinių gamybos, siuvimo veiklą. Bendrovė iš nuosavo požeminio vandens gręžinio išgauna požeminį vandenį, kurį naudoja savo buitinėms reikmėms. Vadovaujantis Bendrovės turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygomis, Bendrovės sunaudojamo vandens kiekis neatitiko kriterijų, nustatytų 2-ojo priedo įrenginiams. Išgaunamo požeminio vandens kiekis Bendrovėje apskaitomas vandens skaitikliais, kurie yra metrologiškai patikrinti. Pagal vandens skaitiklių parodymus Bendrovė veda išgaunamo požeminio vandens apskaitą, teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, moka mokesčius už išgautą požeminį vandenį. Bendrovė buvo įsitikinusi, kad tinkamai vedė išgaunamo požeminio vandens apskaitą, tinkamai pildė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tinkamai mokėjo už išgaunamą požeminį vandenį. Tokį įsitikinimą patvirtino Departamento atliekami kasmetiniai pareiškėjo patikrinimai, kadangi Departamentas kasmet atlikdavo pareiškėjo patikrinimus, vertino, ar Bendrovė laikosi išgaunamo požeminio vandens paėmimo ir suvartojimo apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pažeidimų nebuvo nustatoma.

2.2. 2020 m. lapkričio 20 d. Departamentas, atlikęs Bendrovės planinį patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas veda išgaunamų gamtos išteklių apskaitą, teikia VMI Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tačiau pareiškėjas neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nors turi prievolę tokį leidimą turėti, pareiškėjas už 2017–2019 metų mokestinį laikotarpį deklaravo 7 812 m3 vandens teikiamo namų ūkio reikmėms, kurio savo veikloje negalėjo naudoti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį už 2017–2019 mokestinius laikotarpius iš viso yra 8 348 Eur. 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.

2.3. Iš karto po Patikrinimo akto Bendrovė ėmė šalinti Departamento nurodytus pažeidimus – pradėjo procedūras, kad būtų gautas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes: Bendrovė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ekometrija“ pasirašė 2020 m. gruodžio 2 d. paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Ekometrija“ įsipareigojo Bendrovei vandenvietėje atlikti požeminio vandens išteklių ir vandenvietės apsaugos zonų įvertinimą, parengti ataskaitą ir ją suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba, parengti paraišką, leidimo naudoti vandenviečių gėlo geriamo vandens išteklius. Pareiškėjas iki Patikrinimo akto gavimo už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius buvo sumokėjęs 251 Eur mokesčio už išgautą požeminį vandenį. Pareiškėjas patikslino ir pateikė VMI Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius. Apskaičiuota mokesčio už išgautą požeminį vandenį suma už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius – 836 Eur. 2020 m. gruodžio 23 d. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir už be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį pareiškėjui apskaičiavo mokestį taikant didesnį tarifą, t. y. 8 348 Eur. Pareiškėjas 2021 m. sausio 12 d. sumokėjo mokesčio už išgautą požeminį vandenį nepriemoką pagal patikslintas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius – 585 Eur. Tokiu būdu pareiškėjas sumokėjo visą mokestį už 2017–2019 m. išgautą požeminį vandenį.

2.4. Bendrovė pažymėjo, kad ji nekvestionuoja Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su pritaikyta ekonomine sankcija. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) nustatyto koeficiento 10 pritaikymas ir atitinkamos sankcijos taikymas yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėjas neginčijo padaryto teisės pažeidimo bei nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautą požeminį vandenį bei nesumokėti už jį mokesčių. Tik po Patikrinimo akto gavimo paaiškėjo, kad pareiškėjas, teikdamas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, jose buvo neteisingai nurodęs išgaunamo vandens kodą, tai yra Bendrovė deklaracijose nurodydavo išgaunamo gamtos išteklio rūšies kodą – 48, nors turėjo nurodyti 50. Bendrovė buvo įsitikinusi, kad tinkamai pildo Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas ir nurodo tinkamą gamtos išteklio rūšies kodą, kadangi iki Patikrinimo akto surašymo nebuvo gavusi iš Aplinkos apsaugos agentūros ar Departamento jokių pastabų, paklausimų ar reikalavimų. Priešingai, 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. atlikti Departamento pareiškėjo patikrinimai patvirtina, kad atliekant išgaunamo požeminio vandens apskaitos patikrinimus, pažeidimų nebuvo nustatyta.

2.5. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Bendrovė dar iki Sprendimo priėmimo pateikė VMI patikslintas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius, kuriose nurodė teisingą išgaunamo gamtos išteklio rūšies kodą. Pagal patikslintas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, Bendrovės mokėtina suma už 2017–2019 m. laikotarpiu išgautą požeminį vandenį tapo 836 Eur. Pareiškėjas sumokėjo apskaičiuoto mokesčio sumos nepriemoką už visą laikotarpį, tai yra 585 Eur (836 Eur - 251 Eur = 585 Eur).

2.6. Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už netinkamą išgauto požeminio vandens deklaravimą ar mokesčių nesumokėjimą. Vienkartinis (atsitiktinis) nevykdymas nebuvo sąmoningas, tikslingai siekiant ekonominės naudos. Bendrovė išgautą požeminį vandenį naudojo ne verslo, o tik savo buitinėms reikmėms. Sankcijos už nedeklaruotų gamtos išteklių taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, kadangi tokia sankcija yra neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, ypač įvertinant tai, kad apskaičiuotą mokestį (nepriemoką) Bendrovė sumokėjo.

2.7. Sprendimu apskaičiuota padidinta mokesčio suma – 8 348 Eur – yra didelė ir gali turėti reikšmingos įtakos tolimesniam Bendrovės veiklos vykdymui, Bendrovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais bei mokėti atlyginimus. Pareiškėjas dėl Covid-19 įtakos gavo daug mažesnes pajamas. Bendrovė yra įtraukta į sąrašą kaip įmonė, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19.

2.8. Nustatyta sankcija turėtų būti mažinama, kadangi ji yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui, sankcijos dydis (10 kartų padidintas mokesčio tarifas) neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nėra didelis, iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir pobūdį, aplinkybę, kad Bendrovė pripažino padarytą nusižengimą, dėl jo gailisi ir jau yra atsiskaičiusi su valstybe už apskaičiuotą mokestį, prašė pakeisti Sprendimą ir už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius taikyti ne 10 kartų, tačiau 2 kartus didesnį mokesčio tarifą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Bendrovė yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, nes požeminio vandens išgavimui privalo turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklių (požeminį vandenį), tačiau atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė tokio leidimo neturi. Bendrovė 2017–2019 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturint Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo nuostatas. Toks aplaidus elgesys rodo nesąžiningumą ir siekį išvengti mokesčių mokėjimo. Bendrovė šia veikla užsiima jau daug metų, deklaracijas pildo bei teikia ne pirmus metus, yra specializuota įmonė, tuo pačiu užsiimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalanti išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe – teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami – o turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus, todėl Bendrovė privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai.

3.2. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad „dalis išgaunamo vandens yra sunaudojama pareiškėjos buitinėms reikmėms, todėl neatmestina galimybė, kad dėl šios priežasties pareiškėja išgaunamą vandenį deklaravo būtent kaip naudojamą namų ūkio reikmėms“. Tačiau tokiam pareiškėjo nurodytam vandeniui taikomas tik 0,03 Eur/m3 mokesčio tarifas. Pareiškėjas privalėjo naudojamą vandenį deklaruoti kaip „kitas požeminis vanduo“, kuriam taikomas – 0,10 Eur /m3 mokesčio tarifas. Departamento paskaičiuota mokėtina suma už nedeklaruotus gamtos išteklius – 8 348 Eur įmonei nėra nei neproporcingai didelė finansinė našta (įmonė 2020 metais socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nėra bankrutuojanti ar pan.), nei įstatymai numato kokias nors išimtis dėl mažesnio tarifo taikymo. Bendrovė yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ir privalo tai padaryti MVGIĮ 6 straipsnio pagrindu.

3.3. Departamentas neturėjo ir teisinio pagrindo mažinti nustatytus mokesčius ar tarifus, nes Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. MVGIĮ nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąjį baudą sumažinti, išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Bendrovė skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo.

3.4. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį – pritaikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taigi, mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau, nei išgautas gamtos išteklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, Įstatymas taip pat neįtvirtino lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Bendrovei nenurodžius ypatingo pobūdžio aplinkybių, dėl kurių Sprendimu priskaičiuotas mokestis turėtų būti mažinamas, nėra pagrindo keisti Sprendimu apskaičiuotos mokėtinos sumos.

3.5. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, bei tinkamai pritaikė įstatymus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir pakeitė Sprendimo dalį, kuria patvirtintas 8 348 Eur mokesčio tarifas, sumažinant jį iki 1 669 Eur.

5. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmiausiai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog požeminio vandens išteklių gavybą Bendrovė 2017–2019 metų I-IV ketvirčius vykdė neturint Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, ir tuo pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 15 straipsnio 1 dalį. Todėl, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalies, 2 ir 3 dalių, 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Bendrovei teisėtai ir pagrįstai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį (požeminis vanduo) už tikrinamą mokestinį laikotarpį – 8 348 Eur. Tačiau teismas nurodė, kad MVGIĮ nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti.

6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog Sprendimu patvirtintas 8 348 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 8 348 Eur mokestį už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį už 2017–2019 mokestinius laikotarpius padidinti du kartus. Todėl Departamento Sprendimu apskaičiuotą 8 348 Eur mokestį didesniu tarifu teismas sumažino iki 1 669 Eur. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs, be kita ko, į tai, jog 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams.

III. 7. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovas pakartoja aktualias faktines aplinkybes ir nurodo, kad:

8.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokesčių surinkimo, deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolė yra valstybės interesas. Bendrovei paskaičiuota suma, atsižvelgus į, be kita ko, jos 2020 metų apyvartą ir jos veiklos trukmę, nėra pernelyg didelė, kurią būtų sunku sumokėti. Be to, pareiškėjas nepagrindė sankcijos neproporcingumo jo ūkinės veiklos atžvilgiu; nepateikė teisiškai reikšmingų įrodymų, kad Departamento paskaičiuotina mokėtina suma yra neproporcingai didelė, nepateikė jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę bei pajėgumus. Paskaičiuotos sumos sumažinimas iki 1 669 Eur sudaro išskirtines sąlygas pareiškėjui ir ateityje piktnaudžiauti teise, tikėtis palankių sprendimų ateityje. Šiuo atveju teismas sudaro sąlygas ir kitoms didelėms įmonėms ateityje neteikti deklaracijų, o atlikus patikrinimus, teisme tikėtis išskirtinių sąlygų ir sumokėti tik mažą dalį paskaičiuotų mokesčių.

8.2. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas net neprašė išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar atidėti mokėjimą, jei jam vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjo pareiga mokėti tiek mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tiek mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjo viltys, pagrįstos ankstesniais patikrinimais vertinant tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, negali būti vertinamos kaip teisėtas lūkestis ir nelemia ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo. Įstatymų leidėjo nustatytas didesnio mokesčio tarifas buvo nustatytas neatsitiktinai.

8.3. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – teismas neišreikalavo iš pareiškėjo net jo ekonominę finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, tiesiog deklaratyviai nutarė mažinti įstatymu nustatytą mokestį, tačiau toks sprendimas automatiškai yra nepagrįstas ir turi būti peržiūrėtas, nes išskirtinių aplinkybių, leidusių teismui be įrodymų ir papildomos medžiagos nutarti nepaisyti įstatymo, o daryti išimtį – nepagrįsta ir su teisingumo vykdymu, neatitinka visapusiško ir išsamaus bylos išnagrinėjimo principo.

8.4. Teismas, neįvertinęs, be kita ko, pareiškėjo materialios apyvartos ir kitų svarbių aplinkybių, vienašališkai nutarė, kad 8 348 Eur mokestis yra per didelis. Pasisakydamas dėl Covid-19 patirtų neigiamų pasekmių, atsakovas pažymi, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 nuostatas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. užbaigiamos VMI teikiamos mokestinės pagalbos priemonės verslui, nukentėjusiam nuo Covid-19. Be to, nuo šios datos prašymai įtraukti į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą ir prašymai sudaryti mokestinės paskolos sutartis nebepriimami. Naujai susidariusius mokesčius, atsirasiančius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., mokesčių mokėtojai turi mokėti įstatymų nustatyta tvarka, jiems pagalbos priemonės netaikomos. Taip pat pareiškėjui pareiga sumokėti 8 348 Eur atsirado ne Covid-19 pandemijos metu, o dar iki ekstremaliosios padėties paskelbimo, t. y. 2017–2019 metų mokestinį laikotarpį, kai nebuvo aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimos jėgos arba atsitiktinių aplinkybių poveikiui. Kadangi mokėtinas mokestis buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki Covid-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, šis pagrindas taikomas tik esant nenugalimai jėgai arba atsitiktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas yra pajėgus sumokėti paskaičiuotus mokesčius ir nepagrįstai manipuliuoja Covid-19 situacija, taip siekdamas išvengti mokestinių prievolių vykdymo.

9. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

9.1. Teismas turėjo diskreciją sumažinti Bendrovei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį už 2017–2019 m. mokestinį laikotarpį.

9.2. Vien aplinkybė, kad Bendrovė yra pajėgi sumokėti apskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, per se nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai pritaikė proporcingumo principą. Teismas atsižvelgia ne tik į juridinio asmens finansinę ir ekonominę būklę, bet tuo pačiu vertina teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

9.3. Teismų praktikoje sumažinant valstybės institucijų pritaikytas sankcijas yra atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas tyčia nesiekė nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautų iškasenų bei nesumokėti už jas mokesčių, kad pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė patikrinimui reikiamą informaciją ir (ar) dokumentus, taip pat atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju.

9.4. Iš esmės apeliantas bando įrodinėti, kad teismas turi teikti pirmenybę teismo sprendimo formalumui, bet ne teisingumui, o tai suponuoja prieštaringą apelianto poziciją, kadangi apeliantas taip pat teigia, kad teismas priėmė formalų sprendimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas, vadovaudamasis teismine praktika, proporcingumo, teisingumo principais, priėmė teisingą sprendimą, būtent neteikdamas pirmenybės formalumui.

9.5. Nors, atsakovo įsitikinimu, paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumažinimas sudaro išskirtines sąlygas Bendrovei ateityje piktnaudžiauti teise ir tikėtis palankių sprendimų ateityje, Bendrovė akcentuoja, jog šie teiginiai yra pagrįsti tik subjektyviu atsakovo situacijos vertinimu, todėl neturi teisinės reikšmės šioje byloje.

9.6. Taip pat Bendrovei 2021 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas Leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, kurį pareiškėjas prašo prijungti prie bylos. Šis įrodymas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo sąžiningumą, siekį laikytis teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui patvirtintas 8 348 Eur mokestis padidintu tarifu už be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Bylos duomenimis, 2020 m. lapkričio 20 d. Departamentas, atlikęs Bendrovės planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017–2019 metus, surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog Bendrovė 2017–2019 metų I–IV ketvirčiais vykdė gamtos išteklių gavybą neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių, už 2017–2019 metų laikotarpį deklaravo 7 812 m3 vandens tiekiamo namų ūkio reikmėms, kurio savo veikloje negalėjo naudoti. 2020 m. gruodžio 23 d. Sprendimu Departamentas, įvertinęs 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir už be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį apskaičiavo pareiškėjui mokestį – 8 348 Eur – įstatyme nustatytu didesniu tarifu.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs faktines aplinkybes (pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu atliekant patikrinimą, pateikė pataisytas deklaracijas ir siekia gauti leidimą ir t.t.), vadovaudamasis taikytino teisinio reguliavimo bei jo aiškinimo teisminėje praktikoje nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog Sprendimu patvirtintas 8 348 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį už 2017–2019 mokestinius laikotarpius padidinti du kartus, dėl ko Departamento Sprendimu apskaičiuotą 8 348 Eur mokestį didesniu tarifu sumažino iki 1 669 Eur.

13. Departamento apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, teigiama, kad teismas be pagrindo sumažino Departamento paskaičiuotą įstatyme nustatyto dydžio mokesčio sumą.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, pažymi, kad MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2021).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Teisingumo principas įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021). Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą).

16. Pažymėtina, kad MUVGIĮ, kurio tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 1 str.), nustatyta griežta poveikio priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020), kuri gali būti mažinama esant aplinkybėms, dėl kurių tokia poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

17. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jo aptartas aplinkybes, turėjo pagrindą manyti, kad sankcija gali būti neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, tačiau nustatydamas sumą, iki kurios mažinamas apskaičiuoto mokesčio dydis, t. y. iš esmės individualizuodamas sankciją, netiesiogiai akcentuodamas kompensacinį sankcijos aspektą, nevertino pareiškėjo – privataus ūkio subjekto – turtinės padėties, kuri apibūdina daug reikšmingų aplinkybių, iš jų – ir ūkio subjekto galimybes sumokėti paskaičiuotą mokesčio sumą, jos galimą poveikį jo vykdomai veiklai ir pan. Nors pareiškėjas tokio pobūdžio duomenų nenurodė ir nepateikė, įvertinus tiek Departamento nurodytus duomenis, kurių pareiškėjas neginčija ir kurie atitinka viešai prieinamus, MVGIĮ numatytam ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti mokesčio už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį už 2017–2019 mokestinius laikotarpius turėtų būti padidinta bent 4 kartus, dėl ko Departamento Sprendimu apskaičiuotas 8 348 Eur mokestis didesniu tarifu mažintinas iki 3 339 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sankcijos dydis yra pakankamai svarus ir turi atgrasomąjį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tačiau nevaržo jo daugiau, nei būtina MUVGIĮ 2 straipsnyje nustatytiems tikslams (ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas) pasiekti, taip pat užtikrina, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. AS-158 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta 8 348 Eur mokesčio suma, sumažinant ją iki 3 339 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių eurų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan