2024-03-19 Nr. CB-1925-2-55-3-00052-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-1043

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00052-2016-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 8 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovės UAB „AVERE“ kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, panaudotų lėšų, viršijančių administravimo sąmatą, priteisimo. Byloje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pripažino niekiniais ir negaliojančiais: 2015 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU, Nr. 2; 2015 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderį, serija BFAU Nr. 1; 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį; 2015 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „AVERE“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė proceso teisės normas, draudžiančias peržengti apeliacinio skundo ribas, nustatančias draudimą priimti siurprizinį teismo sprendimą, nepagrįstai sprendė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti šias ribas, neužtikrino byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės pateikti raštu ar žodžiu savo poziciją.

2. Pagal teismų praktiką absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taikymas siejamas su konkrečia skundžiama sprendimo dalimi. Teismo sprendimo dalis, kuri nėra skundžiama, paprastai neturėtų būti tikrinama pagal CPK 329 straipsnyje nustatytus sprendimo panaikinimo pagrindus, atsižvelgiant į tai, kad neapskųsta teismo sprendimo dalis įsiteisėja (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

3. Byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai A. ir M. R. bei trečiasis asmuo A. S. apeliaciniuose skunduose nesirėmė aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo reikalavimų dėl BUAB „FAULANA“ ir P. P. nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. kovo 4 d. sudarytų paskolos sutarčių, kasos išlaidų orderių dėl 72 405 Eur ir dėl 81 803 Eur (be datų ir numerių), 2015 m. birželio 9 d. susitarimo dėl paskolų grąžinimo termino pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nekėlė klausimo, kad šių sandorių nepripažinus niekiniais ir negaliojančiais, būtų buvusi neteisingai išspręsta byla arba kitaip pažeisti jų interesai.

4. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo bylos medžiagos, susijusios su ieškinio reikalavimų tikslinimu. Teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teisme buvo neišspręsta dalis reikalavimų ir tuo pagrindu nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai).

5. Apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę tikslinti ieškinį ir patikslinto ieškinio priėmimo tvarką ir sąlygas, ieškinio pagrindo ir dalyko keitimą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas