2020-10-28 Nr. AB-20861-3-61-3-03806-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1710-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų (Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų nemažiau 4 kv. m ploto atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 eurų žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas tik maža sienele, todėl kameroje buvo jaučiami nemalonūs kvapai, nepakankamai užtikrintas privatumas. Kamerose pilna tarakonų, nevalomi langai, dėl įrengtų grotų nebuvo galimybės patiems išsivalyti langų. Pasivaikščioti leidžiama tik vieną valandą per dieną. Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nesudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu vieną kartą per savaitę. Ventiliacija neveikė, buvo drėgna bei tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinio apšvietimo šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Žiemą nėra užtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, o vasarą yra per karšta. Maistas kalėjime neskanus, energetinė vertė menka. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, depresija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistieji patys dažnai sugadina metalinį tinklą, kuriuo aptrauktas lango stiklas, padaro jame skylių ir tokiu būdu stengiasi permesti daiktus, todėl siekiant apsaugoti metalinį tinklą yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Lukiškių TI-K teigė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu užuolaidas planuojama įrengti visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra įstaigoje atitinka higienos normų reikalavimus, o apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis, atitinkantis nustatytas normas. Nurodė, kad visiems atvykstantiems į Lukiškių TI-K atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimti (nuteisti) asmenys, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, siekiant užtikrinti asmenų privatumą, dušų patalpose įrengtos pertvaros. Tiekiamo maisto valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas, be to, patiekalų kokybė yra tikrinama sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Su įstaigoje laikomais asmenimis Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo O. L. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui O. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d., sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, priėjo išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas teisės aktų reikalavimus atitiko.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015, galiojanti ginčui aktualiu laikotarpiu, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

10. Pagal atsakovo pateiktus duomenis kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo galimybės įrengti sanitarinį mazgą kaip atskirą kabiną su durimis, tačiau asmens privatumui užtikrinti kamerose įrengtos užuolaidos. Tačiau teismas pažymėjo, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu visą kalinimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d., iš viso 159 paras. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas nebuvo didelis.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos nustatyta, jog suimtieji dušu gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę nėra, pareiškėjas taip pat tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl karšto vandens nebuvimo. Pareiškėjas nedetalizavo ar karštas vanduo netiekiamas į kriauklę sanitariniame mazge, ar būtent į dušo patalpas. Be to, duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs nusiskundimą Lukiškių TI-K administracijai dėl karšto vandens nebuvimo atitinkamomis dienomis byloje nėra, pareiškėjas to taip pat nenurodė savo skunde. Todėl įvertinęs minėtus pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę ir tokia prausimosi tvarka teisės aktų reikalavimus atitinka.

12. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog jam nustatyto pasivaikščiojimo laiko gryname ore neužtenka. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jam priklausantis pasivaikščiojimo laikas nebuvo suteikiamas. Todėl, kaip nurodė teismas, toks pareiškėjo nurodomas argumentas nėra pagrindas vertinti Lukiškių TI-K vykdomą nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo tvarką kaip neteisėtą. Šiuo aspektu teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

13. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Higienos normos HN 134:2015 14 punktas įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui nenustato. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m). Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, teismas nurodė, kad kameroje lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas nustatė, kad grotų įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieštarauja.

14. Pareiškėjas teigė, kad ventiliacija neveikia, yra drėgna bei tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, kamerose pilna tarakonų, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinio apšvietimo šviesa labai stipri, nuo jo skauda akis ir galvą. Žiemą nėra užtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, o vasarą yra per karšta.

15. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių ir graužikų buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

16. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo įrengti atskirą oro šalinimo sistemą, taip pat tokio įpareigojimo nenumato ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m). Atsižvelgus į tai, teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl ventiliacijos atmetė kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji bei suimtieji, turėjo galimybę vėdinti kamerą per atidaromus langus.

17. Teismas iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatė, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo tikrintos kameros Nr. 104, 109 ir šiose kamerose ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta. Nors buvo tikrintis ne visos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, abstraktus pareiškėjo nurodomų aplinkybių pobūdis, kaip nurodė teismas, nesudaro pagrindo Lukiškių TI-K paneigti visus šiuos bendro pobūdžio teiginius. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

18. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Teismas pažymėjo, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teiginius šiuo ginčo klausimu atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 159 paros, pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti būsimas pasekmes, reikšmingą dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas teigia, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, nes tai nėra atskira patalpa. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Pažymi, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas prieina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

22. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nagrinėjamai bylai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d., pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (tualetais) kamerose, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, jog atsakovo atstovo skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas, t. y. tikrinama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjo skundas iš dalies.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ir jose buvusių sanitarinių mazgų (tualetų) įrengimą, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. birželio 9 d. buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

28. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

29. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas buvo ilgalaikio pobūdžio pažeidimas. Atsakovo atstovas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju dėl minėto padaryto pažeidimo nėra pagrindo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šioje byloje yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, kurios nėra pagrindo mažinti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė