2020-12-16 Nr. AB-24519-3-61-3-03462-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-782-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03462-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – E. M., I. S., O. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (V. L.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 3R-397(2.14.) „Dėl raginimo nutraukti vaizdo stebėjimą bendro naudojimo koridoriuje“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą gavėjui neatitinkančia tikrovės ir įpareigoti ją ištrinti; 3) pripažinti organizuotą vaizdo stebėjimą, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės septintame aukšte bendro naudojimo koridoriuje, teisėtu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu, skundą teismui padavė 2020 m. spalio 22 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, Inspekcija ginčijamą Sprendimą jam galbūt išsiuntė 2020 m. gegužės 11 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas jo negavo. Apie priimtą Sprendimą jis sužinojo 2020 m. birželio 18 d. namo bendrijos narių susirinkime iš bendrijos pirmininkės. Kitą dieną telefonu susisiekė su Inspekcijos darbuotoja, kuri elektroniniu paštu atsiuntė jam Sprendimą.

Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo panaikinimo į teismą pirmą kartą kreipėsi 2020 m. liepos 20 d. Teismas raštu paprašė Inspekcijos pateikti informaciją, kada pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas. Inspekcija 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2R-3711 (2.14.) „Dėl skundo medžiagos“ informavo teismą, kad pareiškėjui Sprendimas įteiktas 2020 m. gegužės 16 d. Kartu su minėtu raštu Inspekcija pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas nenustatė svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Teismas vertino, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir išvestinį reikalavimą pripažinti organizuotą vaizdo stebėjimą, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės septintame aukšte bendro naudojimo koridoriuje, teisėtu.

Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą gavėjui neatitinkančia tikrovės ir įpareigoti ją ištrinti, teismas nurodė, kad šis reikalavimas iš esmės siejamas su netinkamu pašto paslaugų teikimu, o paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pašto paslaugų suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų teisėtumo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas ginčijamo Sprendimo įteikimą vertino pagal „AB Lietuvos paštas“ pateiktą klaidingą informaciją, nors atlikęs patikrinimą pats AB „Lietuvos paštas“ rašte pripažino, jog pareiškėjui skirtas registruotas laiškas Nr. (duomenys neskelbtini) jam asmeniškai nebuvo įteiktas. Dėl to AB „Lietuvos paštas“ negali pateikti patvirtinimo apie laiško gavimą. Tai įrodo, kad apie ginčijamą Sprendimą pareiškėjas nežinojo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjas, apie Sprendimą sužinojęs iš trečiųjų asmenų, kreipėsi į atsakovą dėl Sprendimo kopijos atsiuntimo. Inspekcija Sprendimą jam atsiuntė elektroniniu laišku 2020 m. liepos 19 d., todėl būtent šią dieną pareiškėjas susipažino su Sprendimo turiniu.

Pareiškėjas pažymi, kad nėra teisininkas, todėl jam reikia daugiau laiko suprasti visas teisines procedūras. Pareiškėjas tikėjosi iš teismo pilnavertiško, nepriklausomo, sąžiningo jo klausimo nagrinėjimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje taikė negaliojančias Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas praleido Inspekcijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 3R-397(2.14.) „Dėl raginimo nutraukti vaizdo stebėjimą bendro naudojimo koridoriuje“ apskundimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, jog jis asmeniškai negavo minėto sprendimo, o AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija apie registruoto laiško Nr. (duomenys neskelbtini) jam įteikimą 2020 m. gegužės 16 d. neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, jis apie Sprendimą sužinojo 2020 m. birželio 18 d. iš bendrijos pirmininkės namo bendrijos narių susirinkime, o su paties Sprendimo turiniu susipažino 2020 m. liepos 19 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Inspekcijos Sprendimas pareiškėjui 2020 m. gegužės 16 d. nebuvo asmeniškai įteiktas, jis minėtą dieną buvo paliktas pareiškėjo pašto dėžutėje, kadangi dėl nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino laikinai keitėsi siuntų pristatymo tvarka, t. y. paprastosios ir registruotos korespondencijos siuntos buvo pristatomos į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę. Jeigu siunta į gaunamų laiškų dėžutę netelpa, ji buvo įteikiama pašte arba nukreipiama į savitarnos terminalą. Karantino metu už registruotosios siuntos priėmimą, išskyrus procesinius dokumentus, pasirašyti nereikėjo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. liepos 29 d. raštas Nr. 3-2020-03847.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir pripažinus, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 16 d. Inspekcijos siųsto Sprendimo negavo, ir vertinant, jos pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2020 m. birželio 18 d., o su jo turiniu susipažino 2020 m. liepos 19 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti vis vien būtų praleistas.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju Sprendimo pareiškėjui įteikimo / neįteikimo aplinkybės nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi įstatyme nustatyto termino praleidimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės. Pareiškėjas jau nuo 2019 m. lapkričio 26 d. žinodamas apie Inspekcijos pradėtą tyrimą, susijusį su galimu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl to laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB pažeidimu, nesidomėjo tyrimo eiga, o sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą Sprendimą nepateisinamai ilgai delsė ir itin pavėluotai apsisprendė kreipti į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus dėl praleisto skundui paduoti termino atnaujinimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Inspekcijos Sprendimą. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė